Administracinė byla Nr. I-2288-789/2018
Proceso Nr. 3-61-3-00906-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas 2018-03-19 teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2018-02-15 sprendimą Nr. SD-25-2261 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinio darbo inspektorius išnagrinėjo skundą, kuriuo pareiškėjas skundėsi dėl galimai neteisėtų Inspekcijos inspektorės V. V. veiksmų. Nurodė, kad Šiaulių Inspekcijos vadovas 2017-12-05 pavedė atlikti neplaninį pareiškėjo įmonės patikrinimą, kuris buvo atliktas per pietus, nesilaikant neplaninių patikrinimų organizavimo tvarkos. Paaiškino, kad 2017-12-05 apie 13 val. pareiškėjui savininkui paskambino darbuotojas D. L. ir pasakė, kad prie vartų stovi dvi moterys ir reikalauja atidaryti vartus, o vykdančioji direktorė išvažiavo papietauti ir dar nespėjo grįžti. Teigia, kad atvykusi inspektorė, ignoruodama savininko paaiškinimus, reikalavo tuoj pat atverti vartus. Paaiškino, kad teritorija yra valdoma privačios nuosavybės teise, joje tik kelios patalpos yra perduotos pareiškėjo įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Paaiškinus telefonu, jog savininkas išvykęs į Vilnių pas gydytojus bei teisininkus dėl bylos su UAB „Eskija“, bei paprašius palaukti, kol atvyks direktorė, inspektorė ėmė grasinti, kad atvyks policija ir išlauš vartus. Nurodė, kad netrukus į vietą atvyko vykdančioji direktorė, kuri susisiekė su pareiškėju telefonu ir informavo, kad, privažiavusi teritoriją, prie vartų rado du stovinčius automobilius, kurių vienas buvo privatus, kitas – su policijos skiriamaisiais ženklais. Prie automobilių stovėjo 2 moterys ir 2 policijos pareigūnai. Vykdančioji direktorė nedelsiant atidarė vartus ir į teritoriją įleido lankytojus. Pasiteiravo, kas atsitiko, dėl kokių priežasčių lankytojai atvyko su policija. Inspektorė V. V. nepaaiškino atvykimo priežasčių, jai buvo nurodyta nesikišti ir pasakyta „kas juos pakvietė, tas ir paleis“. Nurodė, kad inspektorė V. V. du kartus pažemino vykdančiąją direktorę, pavadindama ją „Jūs esate niekas“. Nurodė, kad vykdančioji direktorė labai išgyveno dėl tokio elgesio, jautėsi pažeminta darbuotojų akivaizdoje. Neklausydamos, ką vykdančioji direktorė nurodė, ir nesusipažinusios su įmonės dokumentais, nuomojamų patalpų plotu ir kt., inspektorės, lydimos dviejų pareigūnų, ėjo į visas patalpas be išimties, įskaitant privačias fizinio asmens nuosavybės teise valdomas patalpas, jas apžiūrinėjo savavališkai. Pažymėjo, kad inspektorės ėmėsi iniciatyvos ir vaikščiojo ne tik po pareiškėjo įmonės patalpas, bet ir tikrino pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančias patalpas kartu su pareigūnais, neturint tam būtinų orderių, pavedimų ar kt. dokumentų, toks elgesys rodė akivaizdžiai demonstruojamą pranašumą ir valdžią prieš pareiškėjo įmonės darbuotojus.
Pareiškėjas skunde teigia, kad vykdančiajai direktorei buvo uždrausta dalyvauti apžiūroje, kuri buvo tęsiama kitos inspektorės ir pareigūnų. Teigia, kad netinkamas inspektorės elgesys yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo profesine etika. Mano, kad įmonės atstovės žeminimas prie pavaldinių ir patyčios, kurios buvo susijusios su asmens šeimyniniais santykiais, yra nepriimtinos ir pažeidžiančios asmens garbę ir orumą. Nurodė, kad inspektorės įsibrovė į gyvenamąsias patalpas ir rado ten gyvenantį asmenį, kuriam buvo grasinama prisipažinti, jog jis dirba įmonėje. Teigia, kad policijos pareigūnai buvo pakviesti kaip bauginimo bei spaudimo priemonė. Darbuotojai dėl atvykusių policijos pareigūnų buvo įbauginti, todėl nemėgino nesutikti su inspektorės reikalavimais surašyti tokio turinio tekstą, kokį ji reikalavo. Paaiškino, kad dėl nepagrįstų inspektorės nurodymų pareiškėjo įmonės patyrė žalą negautų pajamų pavidalu, kurios suma bus tikslinama, bet sieks ne mažiau nei 10 000 Eur.
Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Inspekcijai pateikė skundą, kuriame prašė atlikti tyrimą bei įvertinti inspektorės V. V. veiksmus atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje. Paaiškino, kad, įvertinus pareiškėjo skundą, nustatyta, jog inspektorė vykdė savo teises ir pareigas teisės aktais nustatytos Inspekcijos kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta faktų ar įrodymų dėl Inspekcijos pareigūnų funkcijų vykdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Nurodė, kad inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus VDI funkcijoms atlikti, bei gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo. Nurodė, kad inspektorius, atlikdamas patikrinimą, turi teisę prireikus pasitelkti policijos pareigūnus.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad, 2017-12-05 inspektorei nuvykus į E. S. įmonės teritoriją (darbuotojų darbo vietas), į ją patekti nebuvo galima, kadangi teritorija buvo aptverta, vartai užrakinti. Nurodė, kad prie vartų priėjo įmonės darbuotojas D. L., kuris informavo, kad direktorius turi vartų raktus ir tik jis gali įleisti į įmonės teritoriją. D. L. paskambino pareiškėjui, kuris paaiškino, kad yra išvykęs į Vilnių ir šiuo metu nėra galimybės patekti į įmonės teritoriją, kol jis negrįš iš Vilniaus. Įmonės direktorius telefonu buvo informuotas, kad Inspekcijos pareigūnams suteikta teisė laisvai ir be išankstinio perspėjimo nekliudomai įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų reikalavimų, todėl bus paprašyta policijos pagalbos. Į klausimą, kodėl įmonės darbuotojai darbo metu laikomi užrakinti, pareiškėjas atsakė, kad, baigiantis darbo dienai, vartai bus atrakinti, nuolat tvirtino, kad tai privati teritorija. Dėl šios priežasties Inspekcijos pareigūnės nusprendė pasinaudoti įstatymų numatyta teise kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Nurodė, kad į teritoriją atvyko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnai J. P. ir J. Ž.. Netrukus atvyko pareiškėjo žmona I. S., kuri vartus atrakino. Mano, kad policijos pareigūnų dalyvavimas inspektavimo metu neturėtų būti vertinamas kaip bauginimo priemonė darbdavio ar kitų darbuotojų atžvilgiu, o atvirkščiai – policijos pareigūnų dalyvavimas turėtų prisidėti prie tinkamo bei skaidraus inspektorių bei darbdavio teisių ir pareigų įgyvendinimo, viešosios tvarkos, asmenų bei jų turto saugumo užtikrinimo. Paaiškino, kad patikrinimo metu I. S. buvo paprašyta paaiškinti, kokias pareigas ji užima įmonėje, I. S. atsakė „dabar net nežinau, tikriausiai direktorė“. Todėl I. S. buvo paaiškinta, kad, įvertinus turimus dokumentus bei viešą informaciją, I. S. nėra laikytina įmonės vadove, o jos šeiminė padėtis nėra pagrindas spręsti dėl užimamų pareigų įmonėje. Pokalbis vyko administracinėse patalpose dalyvaujant įmonės buhalterei A. A. bei Inspekcijos Techninės saugos skyriaus patarėjai R. S..
Atsiliepime nurodė, kad I. S. buvo paprašyta aprodyti įmonės darbuotojų darbo vietas, naudojamas ir gaminamas / pagamintas stakles. Vaikštant po darbuotojų darbo vietas, policijos pareigūnas J. Ž. prisiminė, kad 2017 metų pavasarį vykdant tarnybines pareigas ieškojo pastovios gyvenamosios vietos neturinčio V. G.. Pareigūnas tuomet buvo informuotas, jog pastarasis asmuo dirba pareiškėjo įmonėje. Inspektorei patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenis, tokio asmens, kaip įmonės darbuotojo, nebuvo rasta. Inspektorei apžiūrint įmonės darbo įrenginius – juostinius gaterius, policijos pareigūnas J. Ž. pasirodė su V. G., kuris paaiškino, kad iki pietų dirbo prie tekinimo staklių, kai staiga jam buvo nurodyta eiti slėptis į vagonėlį. Atsižvelgiant į tai, V. G., kitų įmonėje dirbusių darbuotojų bei darbdavio atstovės I. S. buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl V. G. darbo įmonėje. Taip pat nurodė, kad V. G. paaiškinimą pagal jo žodžius surašė inspektorė, kadangi, įteikus nustatytą paaiškinimo formą, V. G. nurodė, kad jis pats rašo lėtai ir sunkiai, ir paprašė paaiškinimą surašyti, o jis pats pasirašys.
Atsakovė atsiliepime teigia, kad pareiškėjas nei skunde Inspekcijai, nei skunde teismui nepateikia jokių realių įrodymų ar dokumentų, patvirtinančių inspektorės neteisėtus veiksmus, skundus grindžia tik prielaidomis ir samprotavimais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcijoje 2018-01-29 gautas pareiškėjo 2018-01-25 skundas „Dėl galimai neteisėtų Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. V. veiksmų“. Pareiškėjas 2018-01-25 skunde Inspekcijos prašė atlikti tyrimą bei įvertinti Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. V. veiksmus atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje (b. l. 41–46). Nagrinėjant pareiškėjo skundą, gautas V. V. paaiškinimas (b. l. 47–50). V. V. pateiktuose paaiškinimuose nurodė aplinkybės dėl atlikto pareiškėjo įmonės neplaninio patikrinimo. Inspekcijoje taip pat gauti patikrinimą kartu atlikusios Inspekcijos darbuotojos R. S. paaiškinimai (b. l. 74). Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė konstatuoti, jog V. V., atlikdama patikrinimą pareiškėjo įmonėje, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl administracinę procedūrą nusprendė baigti (b. l. 76–77). Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Pirmiau nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010-09-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2013-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Z. G. 2017-12-05 pavedimu Nr. 756 Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei V. V. bei Inspekcijos Techninės saugos skyriaus patarėjai R. S. pavesta atlikti neplaninį patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje (b. l. 59). Patikrinimo metu nustatyti galimi darbo įstatymų pažeidimai (b. l. 54–58). Pareiškėjui 2018-01-10 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-14-2018 dėl įmonėje nelegaliai dirbančio V. G. (b. l. 52). Inspekcijoje 2018-01-29 gautas pareiškėjo 2018-01-25 skundas „Dėl galimai neteisėtų Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. V. veiksmų“. Pareiškėjas minėtame skunde prašė atlikti tyrimą bei įvertinti inspektorės V. V. veiksmus atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje (b. l. 41–46). Inspekcija skundžiamu Sprendimu išnagrinėjo minėtą pareiškėjo prašymą ir pateikė į jį atsakymą, kuriame konstatavo, jog V. V. teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir baigė administracinę procedūrą dėl pareiškėjo pateikto skundo (b. l. 76–77). Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos Sprendime nurodytais motyvais ir siekia, jog Inspekcija taikytų poveikio priemones inspektorei V. V..
Teismo vertinimu, pareiškėjui teisė teismine tvarka reikalauti, jog Inspekcija taikytų poveikio priemones inspektorei V. V. bei ginčyti Inspekcijos Sprendimą, nėra suteikta. Pažymėtina, kad inspektorės V. V. atžvilgiu vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjui tam tikrų tiesioginių pasekmių. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jo įstatymais saugomi interesai, o, išsprendęs bylą, teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir šio skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, pateikęs skundą dėl galimai netinkamų valstybės tarnautojo veiksmų, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į tokį viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimą. Skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – asmeniui, kurio veiksmų teisėtumas buvo tikrinamas, t. y. inspektorei V. V.. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodo, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareikštu reikalavimu.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Pareiškėjas 2018-01-25 skunde Inspekcijos prašė atlikti tyrimą bei įvertinti Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės V. V. veiksmus atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje ir apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją (b. l. 45). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo teiktas 2018-01-25 skundas iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (redakcija nuo 2017-11-23). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Sprendimas. Nagrinėjamu atveju į pareiškėjo prašymą Inspekciją atsakymą pateikė, vadovaudamasi Taisyklių reikalavimais. Sprendime įvertintos pareiškėjo 2018-01-25 skunde nurodytos aplinkybės dėl V. V. veiksmų atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje, atsakymas pateiktas, atsižvelgiant į 2018-01-25 skundo turinį, nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai. Teismas nenustatė aplinkybių, jog Inspekcija būtų nereagavusi į pareiškėjo 2018-01-25 skundą, vilkinusi atlikti 2018-01-25 skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, pažeidusi administracinės procedūros terminus. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo 2018-01-25 skundą, nepažeisdama administracinės procedūros nustatytos tvarkos ir terminų.
Pažymėtina, kad šioje byloje nėra keliamas žalos dėl inspektorės V. V. galimai neteisėtų veiksmų, atliekant patikrinimą pareiškėjo individualioje įmonėje, klausimas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar kiti asmenys būtų inicijavę teisminius ginčus dėl garbės ir orumo gynimo.
Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia pareiškėjo skundas atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė