LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gralio turtas“, viešosios įstaigos „Teisinių konsultacijų centras“ ir G. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės SEB banko ieškinius dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gralio turtas“ bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Teisinių konsultacijų centras“ ir G. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai VMI ir AB SEB bankas, taip pat tretieji asmenys VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ ir G. M. prašė iškelti atsakovo UAB „Gralio turtas“ bankroto bylą. Ieškovas VMI bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ieškovas AB SEB bankas – UAB „Insolvensa“, trečiasis asmuo VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ – UAB „Geraldis“, o trečiasis asmuo G. M. – UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė atsakovo bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“.

Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. balandžio 30 d. balansą atsakovo turtas siekia 3 709 978 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 694 170 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 77 252 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 3 616 918 Lt). Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti įsipareigojimai yra 56 571,42 Lt, tačiau, teismo vertinimu, į šią sumą nėra įtrauktas 2 602 530,91 Lt dydžio įsiskolinimas ieškovui AB SEB bankui, kuris irgi laikytinas pradelstu, nes priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo metu yra išieškomas, taip pat neįtraukti pradelsti trečiųjų asmenų G. M. ir VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ 469 821,83 Lt ir 10 705,53 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai. Taigi, teismo nuomone, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra mažiausiai 3 139 629,69 Lt ir viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas laikytinas nemokiu ir jam keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 p., 9 str. 7 d. 1 p.).

Teismas nurodė neturintis duomenų, kad pasiūlytos bankroto administratorių kandidatūros prieštarautų imperatyvioms ĮBĮ normoms, joms pritarė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo VMI pasiūlyto bankroto administratoriaus buveinė yra Kaune, todėl būtų neekonomiška jį skirti atsakovo, kurio buveinė yra Vilniuje, administratoriumi. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo G. M. kurį laiką buvo atsakovo vadovas ir ilgametis atsakovo akcininkas, pasitraukęs iš akcininkų tik 2013 m. liepos 15 d., t. y. jau po pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikimo. Trečiasis asmuo VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ savo reikalavimo teisę į atsakovą įgijo 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. taip pat po pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikimo, iš kito buvusio atsakovo akcininko ir vadovo – R. Ž., kuris taip pat yra šio trečiojo asmens dalininkas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ir siekdamas, kad nekiltų abejonių dėl bankroto administratoriumi paskirto asmens nešališkumo, administratoriumi paskyrė ieškovo AB SEB banko pasiūlytą UAB „Insolvensa“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovas UAB „Gralio turtas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neatidėjo pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo. 2013 m. rugsėjo 24 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos nagrinėjimas privalėjo būti atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 9 straipsnio 6 dalimi. Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas tai pačiai teisėjai, kuri nagrinėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl išdėstyta kelia pagrįstų abejonių teismo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tokie teismo veiksmai apsunkino atsakovo restruktūrizavimo proceso pradėjimą (ĮRĮ 4 str. 3 p.). Vėlesnė, 2013 m. spalio 1 d., teismo nutartis atsisakyti priimti 2013 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo apskųsta apeliacine tvarka, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir joje priimtos skundžiamos nutarties įsiteisėjimą, kol bus išspręstas skundas dėl 2013 m. spalio 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. 

2. Teismas tik formaliai konstatavo atsakovo nemokumo požymius, tačiau neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių ir taip nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Atsakovas neatitinka nei vieno teismų pripažįstamų kriterijų, kurie sudarytą pagrindą iškelti bankroto bylą. Absoliučią atsakovo turto dalį sudaro ilgalaikis materialus turtas. Didžiausio kreditoriaus AB SEB banko finansiniai reikalavimai užtikrinti šio turto įkeitimu, iš jo gali būti patenkinti, todėl kreditoriaus interesai nėra pažeidžiami. Aptariamo turto apskritai užtenka patenkinti visus atsakovo įsipareigojimus. Atsakovas veiklos nėra nutraukęs: yra pasirašęs daug tarpininkavimo sutarčių; pradėjo pirkti debitorines skolas ir vykdyti išieškojimą; pagal galimybes atsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais. Skundžiama teismo nutartimi iš rinkos nepagrįstai pašalinama veikianti įmonė.

3. Teismas nepagrįstai bankroto administratoriumi paskyrė AB SEB banko pasiūlytą UAB „Insolvensa“. AB SEB bankas, kartu esantis ir didžiausiu, ir hipotekos kreditoriumi, yra ramus dėl savo interesų ir bankroto procese galės priimti sau palankius sprendimus, kas iš karto užprogramuoja ginčus su kitais kreditoriais. Siekiant to išvengti, aptariama kandidatūra turėjo būti atmesta. 

Trečiasis asmuo VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriumi skirti UAB „Geraldis“.

Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kada buvo įgytas reikalavimas į atsakovą, neturi reikšmės skiriant bankroto administratorių – esminis dalykas yra administratoriaus, kuris būtų nešališkas ir ekonomiškiausiai bei efektyviausiai atstovautų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, paskyrimas. Teismas, nurodydamas, kad trečiojo asmens dalininkas R. Ž. yra buvęs atsakovo akcininkas, išdėstė išankstinę neigiamą nuomonę apie jį, nors nėra jokio pagrindo spręsti apie šio asmens netinkamus veiksmus būnant atsakovo akcininku. Trečiasis asmuo yra viešoji įstaiga, todėl jau vien tai parodo, kad jis negali būti suinteresuotas pasipelnyti ar tenkinti savo steigėjų finansinius lūkesčius. Kadangi AB SEB bankas yra hipotekos kreditorius, galės daryti lemiamą įtaką bankroto procese, jis gali tesiekti įtakoti bankroto administratorių, kad šis kuo greičiau ir už mažesnę kainą parduotų įkeistą atsakovo turtą, taip nepaisant kitų kreditorių interesų. Trečiojo asmens nuomone, teismas taip pat neįvertino administratorių užimtumo. UAB „Geraldis“ yra mažiau užimtas nei UAB „Insolvensa“, todėl geriau vykdytų bankroto procedūras. Be to, AB SEB bankas bankroto bylose dažnai siūlo UAB „Insolvensa“ bankroto administratoriumi, kas parodo šių asmenų bendradarbiavimą, kreditoriaus įtaką administratoriui ir pastarojo šališkumą, nulemtą siekio ir ateityje turėti darbo bei gauti pajamų.

Trečiasis asmuo G. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus ir klausimą išspręsti iš esmės – administratoriumi skirti UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

Trečiojo asmens teigimu, teismas neįvertino, kad UAB „Insolvensa“ kandidatūra gali sukelti priešpriešą tarp kitų atsakovo kreditorių. Konkretaus asmens didelė patirtis, darbuotojų skaičius, jį pasiūliusio kreditoriaus reikalavimo dydis negali būti lemiamais kriterijais skiriant šį asmenį bankroto administratoriumi. Trečiojo asmens nuomone, AB SEB bankas įtakos UAB „Insolvensa“, priiminės tik sau naudingus sprendimus. Tokias aplinkybes patvirtina ir praktika kitose bankroto bylose. Šiuo atveju administratoriumi turėtų būti paskirtas toks asmuo, kuris būtų atsvara didžiausio kreditoriaus galiai. Pažymi, kad AB SEB bankas reikalavimai bet kuriuo atveju bus patenkinti. Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kad jis yra buvęs atsakovo akcininkas, nėra svarbi skiriant administratorių, ji negali būti suabsoliutinama. Siūlomas administratorius yra mažiau užimtas nei paskirtasis, tačiau turi reikiamą patirtį ir pajėgumus.

Ieškovas AB SEB bankas prašo atmesti atskiruosius skundus.

Ieškovo teigimu, egzistuoja visuma faktų, leidžiančių konstatuoti atsakovo nemokumą. Atsakovo balanse nurodyta nekilnojo turto vertė neatitinka rinkos vertės, įsipareigojimai bei nuostoliai ir toliau auga, o įsigyti debitoriniai įsiskolinimai yra beviltiški. Ieškovas pažymi, kad pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių nėra. Šio asmens ir kitų siūlomų asmenų realus užimtumas nesiskiria. Paskirtasis administratorius nėra vienintelis, kurį ieškovas siūlo bankroto bylose. Teismas teisingai įvertino trečiųjų asmenų sąsajas su atsakovu.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bankroto bylos neatidėjimo

ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. rugsėjo 18 d., apie jį buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 139, 140) (ĮBĮ 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d.). 2013 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas iki 2013 m. rugsėjo 27 d. (t. 2, b. l. 8). Taigi 2013 m. rugsėjo 18 d. posėdyje bylos nagrinėjimas buvo baigtas (CPK 251 str.). Atsakovo naujas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme buvo gautas tik po bylos išnagrinėjimo – 2013 m. rugsėjo 24 d. (t. 2, b. l. 9-22), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nevertino. Šis pagrįstas sprendimas negali būti laikomas atsakovo nurodomu pirmosios instancijos teismo teisėjos priklausomumu ir šališkumu.

Vėlesnė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis atsisakyti priimti  pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi buvo palikta nepakeista (t. 2, b. l. 146-148), todėl pagrindo spręsti dėl atsakovo skunde prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebeliko.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Bankroto byla buvo iškelta dėl atsakovo nemokumo – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo balanse nurodyto turto vertė siekia 3 694 170 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 3 139 629,69 Lt (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Šio neigiamo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio atsakovas iš esmės neginčija.

Atsakovo veiklos perspektyvos buvo vertinamos sprendžiant dėl galimybės iškelti restruktūrizavimo bylą. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartyje (t. 1, b. l. 136, 137), tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje (t. 1, b. l. 132-135) pripažino, kad pagrindo restruktūrizavimui nėra: atsakovo finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, gaunamos pajamos yra nedidelės, priemonės atkurti normalią veiklą – nerealios. Duomenų, kurie patvirtintų šiuo metu egzistuojančias esmingai kitokias aplinkybes, nepateikta. Skunde nurodomas 205 118,42 Lt debitorinių skolų supirkimas (t. 2, b. l. 57, 58) nepatvirtina, kad tokia veikla gali būti rentabili – skolos įgytos į užsienio valstybių juridinius ir fizinius asmenis, kurių mokumo patikrinimas yra objektyviai neįmanomas. Pažymėtina, kad skolos įgytos iš įmonės, kurios vadovas anksčiau vadovavo ir atsakovui, buvo jo akcininku (t. 1, b. l. 55-58; t. 2, b. l. 3, 24), jos įgytos jau sprendžiant atsakovo nemokumo klausimą – 2013 m. rugsėjo 3 d. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu sandoriu tebuvo siekiama dirbtinai padidinti atsakovo turto masę.

Įvertinus nurodytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovo bankroto bylą.

Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo

Skirdamas bankroto administratorių, pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino pasiūlytų kandidatų nepriklausomumą. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant asmuo negalėtų būti skiriamas administratoriumi, skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatyta; visoms kandidatūroms pritarė kompetentinga institucija (ĮBĮ 11 str. 2 d.).

Sutiktina su teismu, kad bankroto administratoriumi gali būti skiriamas tik toks asmuo, kurio nešališkumu kreditorių ar kitų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nekyla pagrįstų abejonių. Tik toks asmuo gali užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Bankroto administratoriaus patirtis, darbo krūvis ir kitos aplinkybės, kuomet kyla grėsmė, kad šis asmuo neleistinai bus įtakojamas kitų suinteresuotų asmenų ir vykdys jų valią, neturi reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo trečiųjų asmenų VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ ir G. M. siūlomų kandidatų nešališkumu. Tokia išvada darytina iš šių asmenų ir atsakovo ryšio, jų elgesio. G. M. yra buvęs atsakovo akcininku; iš akcininkų pasišalino tik po to, kai buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 160; t. 2, b. l. 34). VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ savo reikalavimo teisę į atsakovą įgijo taip pat po pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo; ji įgyta iš kito buvusio atsakovo akcininko ir vadovo – R. Ž., kuris taip pat yra šio trečiojo asmens dalininkas (t. 1, b. l. 265-268; t. 2, b. l. 3, 24). Kitas VšĮ „Teisinių konsultacijų centras“ dalininkas – I. G. – taip pat yra buvusi atsakovo vadove (t. 1, b. l. 268; t. 2, b. l. 3, 4). Vertinant trečiųjų asmenų procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 155-163, 244-248), nesunkiai galima pastebėti tą patį rašymo stilių, dokumentų struktūrą, vartojamus išsireiškimus. Taigi pagrįstai spręstina, kad su atsakovu susiję asmenys bet kokia kaina siekia, jog bankroto administratoriumi būtų paskirtas jų siūlomas asmuo. Tai kelia grėsmę, kad pastarasis bus įtakojamas ir vykdys jų valią.

Atsakovas ir tretieji asmenys skunduose abejoja paskirtojo bankroto administratoriaus nešališkumu AB SEB banko atžvilgiu, tačiau įtikinimų argumentų ir įrodymų, kurie leistų spręsti apie tikėtiną neleistiną įtaką, nepateikta (CPK 178, 185 str.).

Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.