Civilinė byla Nr. eB2-1249-803/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01181-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Faktas“ prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys: Ž. V., T. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus ir Kauno skyriai.
Teismas
n u s t a t ė :
1. LDB UAB „Studija1“ nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Studija1“ bankrotą tyčiniu, Ž. V. pripažinti asmeniu atsakingu už tyčinį UAB „Studija1“ bankrotą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Studija1“ bankroto bylą, 2022 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Studija1“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Pagal teismo patvirtintas nutartis bendra LDB UAB „Studija1“ kreditorių reikalavimų suma sudaro 148 867,43 Eur. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo metu BUAB „Studija1“ neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima atlyginti kreditorių reikalavimas bent iš dalies.
2. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko UAB „Studija1“ mokestinį patikrinimą ir 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo akte (toliau – Aktas) nustatė papildomai mokėtiną 61 819,72 Eur mokesčių sumą. VMI patvirtino šį Aktą 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu (toliau – Sprendimas), kuriame konstatuota, kad: 1) 2014-2018 m. operatyvinių patikrinimų metu nustatyti pajamų apskaitymo pažeidimai ir vengimas pateikti teisingą informaciją deklaracijose ir ataskaitose, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo atvejai bei neįvykdyti pasiūlymai pateikti patikslintas deklaracijas; 2) UAB „Studija1“, siekdama išvengti mokesčių, neapskaitė visų gautų pajamų, netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie pajamas; 3) nustatyti mokesčių slėpimo faktai: 1) 2014 m. nedeklaruotos visos pajamos pagal EKA ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2) 2018 m. apskaitoje neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos pagal PVM sąskaitas faktūras už darbo vietos nuomą: 4) situacija, kada nustatyti pajamų neapskaitymo pažeidimai, UAB „Studija1“ veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o įmonės vadovė deklaruoja investuojanti į verslą dideles pinigų sumas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu. Atlikta UAB „Studija1“ veiklos modelio, teikiamų paslaugų, darbuotojų skaičiaus ir salono darbo laiko trukmės analizė patvirtina, kad įmonė netinkamai vykdė pareigas apskaičiuoti mokesčius.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 iš dalies patenkino ieškovės BUAB „Studija1“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš buvusios vadovės Ž. V. 2 757,27 Eur žalą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad UAB „Studija1“ 2020 m. balandžio mėnesį tapo nemoki, todėl jos vadovė Ž. V., žinodama VMI Sprendimu patvirtintą 107 884,75 Eur mokestinę nepriemoką, turėjo pareigą nedelsdama inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą, tačiau bankroto proceso inicijavimo veiksmus pradėjo tik 2021 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Taigi vadovė pažeidė pareigą inicijuoti 2020 m. balandžio mėnesį nemokia tapusios įmonės bankroto procedūras.
4. BUAB „Studija1“ vadovė sąmoningai nesilaikė jai teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bendrovės veiklą organizavo, siekdama išvengti privalomų mokesčių mokėjimo. Dėl to įmonė tapo nemoki ir neturi jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. BUAB „Studija1“ prie bankroto privesta tyčia, nes įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės vadovės veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir privalomų mokesčių mokėjimo, vykdymo.
5. BUAB „Studija1“ buvo sąmoningai blogai valdoma. Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis BUAB „Studija1“ turtą sudarė 9 352 Eur, o skolas – 11 793 Eur. UAB „Studija1“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. balandžio 8 d., jos įstatinis kapitalas – 2 896 Eur. Kiekvienais metais įmonės finansinė padėtis nuosekliai blogėjo, ji dirbo nuostolingai, nuosavo kapitalo rodikliai buvo neigiami, tačiau jos vadovė ir akcininkė neatliko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytos pareigos atkurti įmonės kapitalą. BUAB „Studija1“ vadovė reguliariai įmonei suteikdavo dideles pinigų sumas, nors nuo 2015 m. įmonės veikla buvo nepelninga. Toks vadovės taikytas veiklos būdas neatitinka verslo logikos, bet patvirtina tyčinius ir kryptingus veiksmus, slepiant realias pajamas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
6. BUAB „Studija1“ įsipareigojimai kreditoriams didėjo kiekvienais metais, nes jos vadovė ir akcininkė reguliariai teikė įmonei savo lėšas, iš kurių buvo mokamas darbo užmokestis ir dalis gaunamų sąskaitų grynais pinigais. Pagal vadovės ir BUAB „Studija1“ 2015 m. birželio 18 d. susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo termino buvo susitarta, kad įmonė vadovės paskolintas lėšas grąžins iki metų pabaigos, tačiau iki šio termino skolos negrąžinus, jis perkeliamas į kitus kalendorinius metus, šių skolos perkėlimų į kitus metus skaičius neribojamas, o perkelta skola nelaikoma pradelsta. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu konstatavo, kad BUAB „Studija1“ nemoki tapo tik 2020 m. balandžio mėnesį. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Ne. eB2-1127-803/2022 konstatavo, kad įmonė nemoki tapo 2016 m. pradžioje.
7. Buvusi UAB „Studija1“ vadovė kartu su 2021 m. gruodžio 22 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu neperdavė nemokumo administratorei 2015 m. birželio 18 d. susitarimo dėl įsiskolinimo grąžinimo termino. Šio susitarimo originalo įmonės vadovė nėra pateikusi iki šiol. Susitarimą vadovė „surado“ tik tada, kai Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi konstatavo įmonės nemokumo datą. Dėl to darytina išvada, kad aptariamas susitarimas galimai buvo sudarytas atgaline data, siekiant paneigti teismo nustatytą BUAB „Studija1“ nemokumo pradžios datą.
8. BUAB „Studija1“ vadovė į įmonės apskaitą neįtraukė 209 057 Eur gautų pajamų, kurias galimai pasisavino ir kurių būtų užtekę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. BUAB „Studija1“ veikloje buvo sistemingai vengiama deklaruoti gautas pajamas ir mokėti mokesčius. Po VMI Akto parengimo Ž. V. 2020 m. balandžio 6 d. įsteigia ir vadovauja naujai mažajai bendrijai „Studija35“, kuri 2021 m. spalio 21 d. perima verslą ir patalpas iš nemokios BUAB „Studija1“. Taigi MB „Studija35“ tęsia veiklą, o BUAB „Studija1“ palikta be turto, tik su įsipareigojimais kreditoriams. Dėl to pripažintina, kad BUAB „Studija1“ prie bankroto buvo privesta sąmoningais, kryptingais ir tyčiniais buvusios vadovės ir akcininkės Ž. V. veiksmais, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
9. Suinteresuotas asmuo Ž. V. su nemokumo administratorės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad administratorė, prašydama pripažinti bankrotą tyčiniu, remiasi išimtinai tik VMI atlikto UAB “Studija1” mokestinio patikrinimo duomenimis, Aktu ir Sprendimu. Prašyme neanalizuojami jokie Ž. V. vadovavimo laikotarpiu įmonės vardu sudaryti sandoriai ar kitos aplinkybės, o prašymas grindžiamas tik tuo, kad mokestinės nepriemokos susidarymas turi būti išimtinai kvalifikuojamas, kaip pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad UAB „Studija1“ dar 2015 m. atitiko nemokios įmonės sąvoką, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 konstatavo įmonės nemokumą nuo 2020 m. balandžio.
10. Pagal naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nemokumo administratorė neanalizuoja bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarymo laikotarpio ir kitų su tuo susijusių aplinkybių.
11. UAB „Studija1“ vadovė buvo suinteresuota sklandžia ir pelninga įmonės veikla, todėl į jos veiklą investavo didelę sumą asmeninių lėšų. Teismo patvirtintas kreditorės Ž. V. reikalavimas sudaro net 144 400,97 Eur, todėl jokia logika nepagrįsti administratorės teiginiai, kad vadovė, skolindama asmenines lėšas bendrovei, iš esmės kryptingai ir sąmoningai siekė jos bankroto. Ž. V. nėra susigrąžinusi net dalies įmonei paskolintų lėšų, jų užskaičiusi ar padengusi įmonės turtu, perimant jį prieš bankroto bylos iškėlimą. Vadovė siekė plėtoti ir tęsti įmonės veiklą, tačiau 2020-2021 m. įvesti apribojimai dėl COVID-19 pandemijos sustabdė, o vėliau ir labai ribojo grožio salonų veiklą. Dėl šių aplinkybių BUAB “Studija1” veikla buvo sužlugdyta. Pareiškėja neįrodė esminio tyčinio bankroto elemento – įmonės privedimo prie bankroto sąmoningais jos vadovės veiksmais.
12. Šiuo metu buvusi vadovė Ž. V. jau yra atlyginimus BUAB “Studija1” padarytą žalą, t. y. sumokėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 priteistą 2 757,27 Eur žalą, kuri apskaičiuota pagal delspinigių sumą nuo mokestinės nepriemokos po įmonės nemokumo momento konstatavimo. Vien tik fakto, kad įmonei po VMI patikrinimo buvo patvirtinta mokestinė nepriemoka, nustatymas nesudaro pagrindo konstatuoti nuoseklių, kryptingų ir sąmoningai tyčinių vadovės Ž. V. veiksmų, siekiant privesti UAB „Studija1“ prie bankroto.
13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su nemokumo administratorės prašymu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad administratorės prašyme išsamiai išdėstytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog UAB „Studija1“ prie bankroto privesta tyčiniais ir sąmoningais bendrovės vadovės ir akcininkės Ž. V. veiksmais (įskaitant, bet neapsiribojant atlikto įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatytą ir VMI Akte, patvirtintame VMI Sprendimu užfiksuotą mokesčių mokėjimo vengimo faktą). Atsižvelgiant į nemokumo administratorės pareiškime nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, prašymas pripažinti UAB „Studija1“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas
14. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius su prašymu sutiko. Nurodė, kad teismo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas sudaro 18 696,97 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD) 12 straipsnyje nustatyta įmokų mokėjimo į VSDF biudžetą mokėjimo tvarką ir terminus. Draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos į VSDF priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. Draudėjui nustatyta pareiga VSD įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Dėl to UAB „Studija 1“ įgijo prievolę kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti VSD įmokas ir sumokėti jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.
15. BUAB “Studija1” nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, nemokėjo privalomų VSD įmokų nustatyta tvarka ir terminais, todėl susidarė skola VSDF biudžetui. Kreditorius, siekdamas iš UAB „Studija1“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė 3 debeto mokėjimo nurodymus 18 114,36 Eur sumai dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymai įvykdyti nebuvo. Elektroninio ryšio priemonėmis buvo siunčiamos žinutės ir raginimas sumokėti įsiskolinimą, tačiau skola sumokėta nebuvo. Skola VSDF biudžetui susidarė nuo 2021 m. liepos mėnesio, tai yra būtent Ž. V. vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Apie skolą įmonės vadovei buvo žinoma.
16. BUAB „Studija1“ vadovė iš esmės nesiėmė veiksmų, kad stabilizuotų finansinę įmonės būklę ar ją pagerintų, sudarinėjo įmonės interesams prieštaraujančius sandorius, taip leisdama rinkoje veikti įmonei, negalinčiai užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo. Dėl to įmonės kreditoriams yra padaryta žala. BUAB „Studija 1“ vadovė savo veiksmais pažeidė imperatyvius statymų reikalavimus, nesilaikė nustatytų vadovui pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl BUAB „Studija1“ bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
17. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
18. Pagal JANĮ 152 straipsnio 1 dalies nuostatas šis įstatymas įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 34 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnio 2 dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155 –163 straipsnius. LDB UAB „Studija1“ nemokumo procesas pradėtas (2021 m. lapkričio 30 d.) ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas (2023 m. lapkričio 24 d.), t. y. galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms.
19. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens Ž. V. veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti galiojant tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), tiek ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) nuostatoms, todėl klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti sprendžiamas ir pagal JANĮ, ir pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
Dėl UAB „Studija1“ nemokumo momento
20. Siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, aktualus bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
21. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1127-803/2022 (dabar Nr. eB2-198-803/2024), nagrinėdamas nemokumo administratorės prašymą apriboti BUAB „Studija1“ buvusios vadovės Ž. V. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, konstatavo, kad nuo 2016 m. pradžios įmonė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuo pat 2016 m. pabaigos įmonės įsipareigojimai bei patiriami nuostoliai nuolat didėjo.
22. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-964-861/2023 atmetė ieškovės UAB ,,Studija1“ ieškinį atsakovei Ž. V. dėl 258 421,94 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-548-567/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei LDB UAB „Studija1“ iš atsakovės Ž. V. 2 757,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 757,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Lietuvos apeliacinis teismas minėtame 2023 m. spalio 19 d. sprendime taip pat sprendė klausimą, kada UAB „Studija1“ tapo nemoki. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir mokestinės nepriemokos nustatymo momentą, konstatavo, kad BUAB „Studija1“ nemokia tapo 2020 m. balandžio mėnesį, t. y. nuo VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo patvirtinti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir delspinigiai, bei paskirtos baudos, priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas cituojamame sprendime įvertino ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1127-803/2022 nustatytos aplinkybės dėl BUAB „Studija1“ nemokumo momento teisinę reikšmę, konstatuodama, kad pastaroji nutartis neturi prejudicinės galios civilinei bylai Nr. e2A-548-567/2023, todėl teismas neturi vadovautis joje nurodytomis aplinkybėmis.
24. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra aukštesnės instancijos teismas, šio teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinė byla Nr. e2A-548-567/2023 buvo išnagrinėta iš esmės, taip pat šioje byloje dalyvavo tos pačios šalys (LDB UAB „Studija1“, atstovaujama nemokumo administratorės ir Ž. V.), konstatuoja, kad UAB „Studija1“ nemoki buvo nuo 2020 m. balandžio mėnesio.
Dėl BUAB „Studija1“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės vadovės pareigų (ne)vykdymo
25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tokį požymį, kaip juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
26. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ, pagal kurio 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
29. Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
30. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi UAB „Studija1“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Faktas“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Studija1“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2022 m. gegužės 6 d., 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis. Pagal paskutinę nutartį LDB UAB „Studija1“ kreditoriai yra: T. V. su 1 532,08 Eur reikalavimu, VSDFV Vilniaus skyrius su 18 696,97 Eur reikalavimu, VMI su 107 917,10 Eur reikalavimu, Ž. V. su 148 867,43 Eur reikalavimu ir VSDFV Kauno skyrius su 4 673,17 Eur reikalavimu.
31. UAB „Studija1“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. balandžio 22 d. Įmonės pagrindinė veikla – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla – buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos moterų, vyrų ir vaikų kirpimo, dažymo, šukavimo, įvairių plaukų procedūrų paslaugos, taip pat manikiūro, pedikiūro, depiliacijos, masažo ir kosmetologo paslaugos. UAB „Studija1“ vadovė ir vienintelė akcininkė nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo Ž. V.. UAB „Studija1“ nuo 2013 m. gegužės 4 d. registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja.
32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI atliko UAB „Studija1“ mokestinį patikrinimą ir 2020 m. vasario 6 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (36.1 E) FR0680-91, kuriuo įmonei papildomai apskaičiuota 61 819,72 Eur mokesčių (el.b., failas 6, l. 92-113). Akte nurodyta, kad UAB „Studija1“ mokestinis patikrinimas pradėtas 2019 m. spalio 4 d. ir baigtas 2020 m. vasario 6 d., tikrinta: pridėtinės vertės mokestis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; pelno mokestis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; gyventojų pajamų mokestis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.; Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.
33. VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtino 2020 m. vasario 6 d. patikrinimo aktą ir nusprendė: 1) patvirtinti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 2 691 Eur PVM; 2) patvirtinti, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, papildomai apskaičiuotus 1 731,52 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir 4 711,19 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas; 3) patvirtinti, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, papildomai apskaičiuotus 41 386 Eur PVM ir 11 300 Eur PM; 4) pavirtinti apskaičiuotus delspinigius: 349,80 Eur GPM, 17 127,52 Eur PVM ir 3 387,72 Eur PM delspinigius; 5) skirti baudas: 693 Eur GPM baudą; 2 356 Eur VSD baudą; 17 631 Eur PVM baudą; 4 520 Eur PM baudą (el.b., failas 6, l. 142-154).
34. VMI sprendime buvo konstatuota, kad: 1) 2014-2018 m. operatyvinių patikrinimų metu nustatyti pajamų apskaitymo pažeidimai ir vengimas pateikti teisingą informaciją deklaracijose ir ataskaitose, mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymo atvejai bei neįvykdyti pasiūlymai pateikti patikslintas deklaracijas; 2) UAB „Studija1“, siekdama išvengti mokesčių, neapskaitė visų gautų pajamų, netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie pajamas; 3) nustatyti mokesčių slėpimo faktai: 2014 m. nedeklaruotos visos pajamos pagal EKA ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 2018 m. apskaitoje neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos pagal PVM sąskaitas faktūras už darbo vietos nuomą: 4) situacija, kada nustatyti pajamų neapskaitymo pažeidimai, UAB „Studija1“ veikia nepelningai ir ši situacija tęsiasi visą ūkio subjekto veiklos laikotarpį, o įmonės vadovė deklaruoja investuojanti į verslą dideles pinigų sumas, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti ūkio subjekto deklaruojamu veiklos rezultatų tikrumu. Atlikta UAB „Studija1“ veiklos modelio, teikiamų paslaugų, darbuotojų skaičiaus ir salono darbo laiko trukmės analizė patvirtina, kad įmonė netinkamai vykdė pareigas apskaičiuoti mokesčius.
35. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte apibrėžtas požymis, nes mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
36. Byloje esantys BUAB „Studija1“ finansinės atskaitomybės dokumentai, VMI Aktas ir Sprendimas bei kiti įmonės bankroto bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Sudija1“ veikla nuo pat jos įsteigimo buvo nuostolinga. Pagal BUAB „Studija1“ balansus 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 15 062 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 109 356 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 21 953 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 76 945 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 540 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo 23 139 Eur vertės turtą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 120 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 67 540 Eur.
37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės vadovė Ž. V. teikė UAB „Studija1“ beprocentes paskolas. Ž. V. su UAB „Studija1“ 2015 m. birželio 18 d. sudarė susitarimą dėl įsiskolinimo grąžinimo termino, kuriame šalys susitarė, kad atsakovės, kaip bendrovės kreditorės, skola turi būti padengta iki metų pabaigos, tačiau jos nepadengus bendrovės įsiskolinimas perkeliamas į kitus kalendorinius metus (el.b., failas 6, l. 51). Dėl to įmonei suteiktų paskolų suma periodiškai kiekvienais metais didėjo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1986-803/2022 patvirtino kreditorės Ž. V. 148 867,43 Eur antros eilės kreditoriniai reikalavimus, kurie susidarė vadovei teikiant lėšas nuostolingai dirbančiai įmonei.
38. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Sudija1“ 2016-2018 m. turėjo rimtų finansinių sunkumų, jos veikla buvo nuostolinga, o turimas turtas viršijo per vienerius metus mokėtinas sumas. VMI Akte ir Sprendime, vertindama šią aplinkybę, atliko detalią 2016 m. įmonės pajamų analizę, lygindama EKA (elektroninės kasos aparato) pajamas su PVM bendra suma, atsiskaitant grynais pinigais ir banko kortelėmis, padarė išvadą, kad vidutiniškai įmonėje per 10 val. trukmės salono darbo dieną iš kiekvienos darbo vietos EKA apskaitytos 1-2 paslaugų pajamos. VMI sprendime konstatavo, kad tokie veiklos rezultatai nepaaiškinami verslo logika. VMI taip pat nustatė, kad UAB „Studija1“ veiklos nuostolių suma augo tolygiai su įsiskolinimo Ž. V. suma.
39. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą bei 11 dalį, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl bendrovės nuostolių dengimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo sumažinimo, juridinio asmens pertvarkymo arba bendrovės likvidavimo. Tačiau Ž. V., būdama UAB „Studija1“ vadove ir vienintele akcininke nurodytų sprendimų nepriėmė, nedengė įmonės nuostolius savo, kaip akcininkės, įnašais, bet lėšas bendrovėje didino savo teikiamomis paskolomis ir taip tik didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus. Aplinkybė, kad BUAB „Studija1“ bankroto byloje yra patvirtintas buvusios įmonės vadovės 148 867,43 Eur kreditorinis reikalavimas, nereiškia, kad dėl to nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
40. Pažymėtina, kad būtent po aptariamo VMI sprendimo priėmimo, dėl nustatytos UAB „Studija1“ skolos VMI bei skirtų baudų, įmonė 2020 m. balandžio mėnesį tapo nemoki. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartimis BUAB „Studija1“ bankroto byloje patvirtintas VMI 107 917,10 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas liko neatlygintas. Taip pat bankroto bylos iškėlimo metu nebebuvo likę jokio turto ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Dėl to teismas sprendžia, kad VMI Akte ir Sprendime nustatyti mokesčių mokėjimo vengimo faktai, patvirtina, jog įmonės vadovė šiuos veiksmus atliko sąmoningai, pažeisdama vienos iš didžiausių BUAB „Studija1“ kreditorių – VMI – interesus.
41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. V. pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Studija1“ iškėlimo teisme gautas 2021 m. spalio 19 d., t. y. nuo įmonės nemokumo momento praėjus metams su puse. Juridinių asmenų registre 2020 m. balandžio 6 d. buvo įsteigta ir įregistruota MB „Studija35“, kurios vadovė yra Ž. V.. BUAB „Studija1“ savo veiklai vykdyti 2018 m. kovo 1 d. buvo sudariusi su UAB „Prosperitas Baltica“ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. UAB „Studija1“ ir MB „Studija35“, atstovaujamos vadovės Ž. V., 2020 m. spalio 21 d. su UAB „Prosperitas Baltica“ sudarė trišalę teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perleidimo sutartį, pagal kurią visos nuomininko teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį perėjo naujajai nuomininkei MB „Studija35“ (el.b., failas 6, l. 50; 89-91).
42. Atariama 2020 m. spalio 21 d. sutartis patvirtina, kad patalpos pagal 2018 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį buvo išnuomotos UAB „Studija1“ grožio ir sveikatinimo bei su tuo susijusių paslaugų teikimui ir veiklos vykdymui, naujoji nuomininkė MB „Studija35“ ketina teikti grožio ir sveikatinimo bei su tuo susijusias paslaugas vietoje pradinės nuomininkės. Pagal sutarties 1.4 punktą šalys susitarė, kad nuomininkės sumokėtas depozitas 2 548,64 Eur perkeliamas naujajam nuomininkui ir laikoma, kad depozitas sumokėtas tinkamai. Pagal sutarties 1.7 punktą šalys susitarė, kad nuomininko teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties perleidimas naujajam nuomininkui šia sutartimi yra atlygintinas ir įvertintas 300 Eur su PVM, todėl nuomininkas įsipareigojo sumokėti 300 Eur su PVM per 5 kalendorines dienas nuo sutarties pasirašymo dienos.
43. Teismas sprendžia, kad nutarties 41-42 punktuose aptartų duomenų nepakanka pripažinti, kad BUAB „Studija1“ veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau 2020 m. spalio 21 d. teisių ir pareigų pagal nuomos sutartimi faktiškai buvo perleista tiek nuomos teisė, tiek 2 548,64 Eur dydžio depozitas naujai įsteigtai MB „Studija35“ už 300 Eur dydžio mokestį. Tuo metu UAB „Studija1“ jau buvo nemoki, o minėtu sandoriu prarado daugiau nei dviejų tūkstančių eurų dydžio depozitą, todėl šis sandoris pripažintinas nuostolingu ir ekonomiškai nenaudingu BUAB „Studija1“ (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
44. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).
45. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).
46. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
47. Apibendrinat teismo nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nuostolinga įmonės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes UAB „Studija1“ vadovė sąmoningai neapskaitė visų gaunamų pajamų, vengė mokėti mokesčius. Dėl teismui neatskleistų priežasčių įmonei iš pat pradžių veikiant nuostolingai, UAB „Studija1“ vadovė iš karto nesprendė šios problemos ABĮ nustatyta tvarka, tačiau vengė mokėti mokesčius bei kartu teikė paskolas įmonei. VMI Aktu ir Sprendimu įpareigojus UAB „Studija1“ sumokėti visus mokesčius bei paskyrus baudą, įmonė tapo nemoki. Įmonės vadovė toliau blogino UAB „Studija1“ finansinę padėtį, nes įmonei jau esant nemokiai, perleido jos depozitą už išsinuomotas patalpas naujai įsteigtai MB „Studija35“. Tokiais veiksmais bendrovės vadovė mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl konstatuojami ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Pripažintina, kad byloje pakanka įrodymų šiais pagrindais pripažinti bankrotą tyčiniu.
Dėl atsakingo už bankrotą asmens
48. Nemokumo administratorė taip pat prašė atsakingu už BUAB „Studija1“ asmeniu pripažinti buvusią įmonės vadovę Ž. V..
49. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
50. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojusiame ĮBĮ nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ nuostatas, neturi nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 37 punktas).
51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagrindiniai Ž. V. veiksmai, t. y. vengimas mokėti mokesčius, nulėmę UAB „Studija1“ bankrotą buvo atlikti iki 2018 m. pabaigos, t. y. iki įsigaliojant JANĮ. Tačiau įsigaliojus JANĮ, Ž. V., jau įmonei esant nemokiai, sudarė dar vieną UAB „Studija1“ nuostolingą sandorį. Ž. V. buvo įmonės vadove ir vienintele jos akcininke nuo pat įsteigimo momento. Buvusios įmonės vadovės veiksmų, kurie truko nuo 2014 m. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visuma nulėmė UAB „Studija1“ bankrotą ir aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti JANĮ 70 straipsnio 3 dalį ir pripažinti Ž. V. atsakinga už UAB „Studija1“ tyčinį bankrotą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
tenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės UAB „Faktas“ pareiškimą.
Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“, juridinio asmens kodas 303047990, bankrotą tyčiniu.
Dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“, juridinio asmens kodas 303047990, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė