Civilinė byla Nr. 3K-3-319-695/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08585-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 23; 34.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. J. K. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Byloje keliami teisės klausimai dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.
Pareiškėja prašė teismo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos tėvo mirties 2013 m. gegužės 2 d. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas 1977 metais sudarė antrąją santuoką su V. J. K., pastarajai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusį turtą – 1/2 dalį buto. Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – sunkios sveikatos būklės. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 26 d. patyrė insultą. Dėl galvos svaigimo, pusiausvyros sutrikimo, sutrikusio galūnių valdymo (dalinio paralyžiaus), neaiškios kalbos, atminties ir suvokimo sutrikimų ji apie metus negalėjo savarankiškai tvarkyti reikalų. Pareiškėjai nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, ji serga depresija. Pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėja 2013 m. spalio mėn. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą ir sužinojo, kad jai nėra palikta palikimo dalis, nes notaras gavo iš Gyventojų registro tarnybos duomenis, kad palikėjas vaikų neturėjo. Pareiškėjos nuomone, tėvo sutuoktinė, notarui nepasakydama, kad palikėjas turi vaikų, elgėsi nesąžiningai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą tenkino, atnaujino pareiškėjai praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti pagal įstatymą, atsiradusį po jos tėvo, mirusio 2013 m. gegužės 5 d., mirties. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 2 d. mirė pareiškėjos T. S. tėvas ir suinteresuoto asmens V. J. K. sutuoktinis, santuoka sudaryta 1977 m. vasario 26 d. Santuokos metu A. K. ir V. J. K. pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigijo butą ir jame palikėjas iki mirties gyveno. Suinteresuotas asmuo V. J. K. 2013 m. birželio 25 d. padavė pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo ir prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą. 2013 m. spalio 3 d. jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui priklausiusį turtą – 1/2 dalį buto. Atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, ji įgytų teisę į 3/4 dalis savo mirusio tėvo palikimo (CK 5.13 straipsnis). Iki 2013 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėjimo byloje nebuvo jokių duomenų, kad palikėjas A. K. turi vaikų: Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta klaidinga informacija – vaikų neturi, o palikimą priėmusios sutuoktinės V. J. K. pareiškime taip pat nenurodyta apie pirmos eilės įpėdinę pagal įstatymą – dukterį T. S. Teismo nuomone, pareiškėja nebuvo įtraukta į paveldėjimo bylą dėl klaidingos informacijos, todėl jos teisė priimti palikimą privalo būti ginama. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2013 m. rugpjūčio 2 d. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, atsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius rašytinius įrodymus ir suinteresuoto asmens paaiškinimus. Teismas nustatė, kad per paskutinius ketverius metus pareiškėja neteko trijų artimų šeimos narių: 2010 m. rugsėjo 9 d. nuo onkologinės kraujo ligos mirė nepilnametis sūnus, 2011 m. gruodžio 26 d. po dviejų patirtų insultų mirė mama, 2013 m. gegužės 2 d. mirė tėtis. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad pareiškėja T. S. po patirto insulto nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo gydoma VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Neurologijos skyriuje, nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. buvo gydoma VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje. Nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2016 m. sausio 22 d. jai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Be kitų ligų, susijusių su patirtu insultu ir jo komplikacijomis, pareiškėjai diagnozuota ir organinė depresija. Teismas sprendė, kad pareiškėja, po patirto insulto būdama 40 proc. darbingumo, negalėjo visa apimtimi savarankiškai įgyvendinti savo teisių paveldėti ir per tris mėnesius paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Teismas priežastis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistą terminą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį, pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju terminas palikimui priimti suėjo 2013 m. rugpjūčio 3 d., todėl įvertinus tai, jog pareiškėja į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2014 m. gegužės 8 d., matyti, kad pareiškėja minėtą terminą praleido daugiau nei devynis mėnesius. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, yra svarbu įvertinti būtent pareiškėjos nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjai teisę į palikimą. Teismo nuomone, pareiškėjos patirtos artimų žmonių netektys iki palikėjo mirties galėjo sąlygoti po jų kilusias pareiškėjos sveikatos problemas, tačiau nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą. Pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad žinojo apie tėvo mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse, ne kartą lankėsi ginčo bute, todėl galima daryti išvadą, jog žinojo (turėjo žinoti) ir apie paveldimą turtą. Iš byloje pateiktos VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizės matyti, kad išrašymo iš šios įstaigos metu (2013 m. gegužės 16 d.) pareiškėjos emocinė būklė buvo subjektyviai patenkinama. Byloje nėra svarių įrodymų, kad nuo 2013 m. gegužės 16 d., kai pareiškėja buvo išrašyta iš reabilitacinės ligoninės, iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. (trijų mėnesių termino palikimui priimti pasibaigimo) pareiškėja būtų gulėjusi gydymo įstaigoje ar jos būklė būtų smarkiai pablogėjusi, ar iš viso jos fizinė ir psichinė būklė būtų pakitusi taip, jog ji nebūtų galėjusi įgyvendinti savo teisės į palikimą asmeniškai ar per kitą (pvz., įgaliotą) asmenį. Nors iš byloje esančios 2014 m. birželio 25 d. medicininės pažymos matyti, kad pareiškėjai emocinei būklei stabilizuoti buvo skirti antidepresantai, tačiau tai nepatvirtina bylai reikšmingo fakto, kad dėl sveikatos būklės ji nebuvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrų per du su puse mėnesio nuo jos išrašymo iš reabilitacijos ligoninės (2013 m. gegužės 16 d.) iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti (2013 m. rugpjūčio 3 d.). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, nenurodė, kad palikėjas turėjo vaikų, nesudaro pagrindo pripažinti jo elgesį nesąžiningu, nes tokios pareigos nenustato įstatymas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po tėvo mirties trijų mėnesių terminą palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių, dėl ko sprendė, kad teisės į palikimą pareiškėja laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo pačios neveikimo ir nerūpestingumo). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Bylos duomenimis, palikėjas ir suinteresuotas asmuo santuokoje kartu pragyveno daugiau kaip 36 metus, palikimą sudaro tik vienas nekilnojamojo turto objektas – dviejų kambarių butas su rūsiu, kuriuo naudojasi tik suinteresuotas asmuo. Suinteresuotas asmuo yra garbaus amžiaus pensininkė, paveldimas butas yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai tenkanti turto dalis yra nedidelė, todėl faktinis turto naudojimasis yra beveik neįmanomas. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėja turi daug nekilnojamojo turto objektų, todėl jos turtiniai interesai nėra pažeidžiami. Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-246/2011; kt.). Pareiškėja praleido terminą dėl patirto insulto, po kurio liko liekamųjų reiškinių – sumažėjo jos fizinės ir psichinės galimybės. Sveikatos atgavimas po insulto užtrunka ir išleidimas iš ligoninės ar reabilitacijos ligoninės negali būti laikomas sveikatos atgavimo momentu. Tą patvirtina byloje esantys 2013 m. gegužės 16 d. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizė ir 2014 m. sausio 13 d. siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriuose nurodyta, kad neurologinė būklė išrašant išlieka nepakitusi (hemiparezė dešinėje). Organinė depresija, kuri yra diagnozuota kasatorei viso palikimui priimti termino laikotarpiu ir po jo, yra liga, kuri pasireiškia rūpestingumo praradimu, apatija, beviltiškumu, interesų praradimu. Šių ligos požymių, kurie nepriklauso nuo asmens valios, nulemtas asmens elgesys negali būti laikomas nerūpestingu ar neatidžiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos fizinę ir psichinę būkles, laikydamas insultą ir organinę depresiją svarbiomis priežastimis, neleidusiomis kasatorei visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į palikimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių teisėtų interesų gynybos pusiausvyrą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012, kurioje teismas sprendė, kad termino atnaujinimas pažeis teisėtų interesų gynybos pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo praleistas daug – 13 metų, o mirusio asmens turtas jau perėjo tretiesiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, terminas praleistas nedaug (du mėnesius), nes į notarę kreiptasi 2013 m. spalio 10 d., o turtas neperleistas tretiesiems asmenims. Atnaujinus praleistą terminą pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyra pažeista nebus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-14/2012).
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir teismo pareigą pateikti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, motyvuoti ir pagrįsti, kodėl jis tam tikras aplinkybes vertina kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nevertino 2013 m. gegužės 16 d. VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizės ir 2014 m. sausio 13 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriuose nurodyta, kad neurologinė būklė išrašant išlieka nepakitusi (hemiparezė dešinėje), 2014 m. birželio 25 d. šeimos gydytojos pažymos, kurioje nurodyta hemiparezė dešinėje bei organinė depresija. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino kasatorės psichinės būklės, organinės depresijos padarinių bei šios ligos požymių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pažymėtina, kad liga nesutrukdė pareiškėjai pasirinkti advokatą ir kreiptis su pareiškimu į teismą apginti savo tariamai pažeistas teises, dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymus, todėl pareiškėjos sveikatos būklė buvo ne kliūtis laiku kreiptis į notarą. Pareiškėjos tėvas, dar būdamas gyvas, pareiškėjai padovanojo 12 ha žemės ir buvo sutarta, kad ji į buto dalį nepretenduos. Dėl nesuprantamos priežasties ji persigalvojo, tačiau praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, kurio atnaujinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatęs, jog pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po tėvo mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kad byloje esantys duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę nepatvirtina, jog jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties buvo suvaržyta, atsižvelgdamas į teisingo pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurios teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, pagrįstai nepratęsė praleisto termino palikimui priimti. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino byloje esančius medicininius duomenis, taip pat ir tai, kad pareiškėjai diagnozuota depresija, tačiau sprendė, kad vien tik šių duomenų nepakanka išvadai, kad dėl sveikatos būklės pareiškėja nebuvo pajėgi pradėti palikimo priėmimo procedūrų per du su puse mėnesio nuo jos išrašymo iš reabilitacijos ligoninės (2013 m. gegužės 16 d.) iki įstatyme nustatyto termino palikimui priimti (2013 m. rugpjūčio 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad turto palikėjas ir suinteresuotas asmuo santuokoje kartu pragyveno daugiau kaip 36 metus, palikimą sudaro tik vienas nekilnojamojo turto objektas – dviejų kambarių butas su rūsiu, kuriuo naudojasi tik suinteresuotas asmuo; suinteresuotas asmuo yra garbaus amžiaus pensininkė, paveldimas butas yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas; pareiškėjai galinti tekti turto dalis yra nedidelė; kad faktinis kelių asmenų turto naudojimas yra beveik neįmanomas; kad pareiškėja turi daug nekilnojamojo turto objektų, todėl jos turtiniai interesai labai nenukentės, teisingai nustatė pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurios teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, spręsdamas, kad praleistas terminas neatnaujintinas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-14/2012, kasacinis teismas sprendė, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus ir kad nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tokios pačios (asmuo, praleidęs terminą palikimui priimti, pilnametis ir nustatyta, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, neatnaujindamas praleisto termino palikimui priimti, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 7,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatorės. Suinteresuotas asmuo patyrė 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti; jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio ir priteistinos suinteresuotam asmeniui iš kasatorės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti V. J. K. (duomenys neskelbtini) iš T. S. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš T. S. 7,23 Eur (septynis Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas