Baudžiamoji byla Nr. 1-220-217/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36599-2016-4

                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                    1.2.4.8; 2.10.1.3; 2.10.1.4

(S)

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 12 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas,

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36599-16 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. K. gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,  vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu  bei vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini) . (nustatyta laik. gyv. vieta (duomenys neskelbtini))teistas:

1. 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo;

2. 2013-06-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo;

3. 2013-06-28 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 1 mėn. laisvės apribojimo, paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-03 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 7 mėn. laisvės apribojimo. 2013-09-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2013-06-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 7 mėn. laisvės apribojimo;

4. 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.  galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 mėn.  laisvės apribojimo;

5. 2014-01-17 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 7 mėn. laisvės apribojimo, paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, išskyrus jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 val. nemokamų darbų (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

n u s t a t ė :

J. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 3 d. apie 12 val.  namuose adresu (duomenys neskelbtini)., tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. K. metu, tyčia du kartus dešinės rankos  delnu   sudavė jai  į veidą bei sugriebęs J. K. už dešinės rankos, stipriai tyčia ją suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką šluotos kotu sudavė J. K. ne mažiau kaip du smūgius per kojas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas šlaunyse, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinimas J. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. grindžiamas šiais duomenimis:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-03 būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini)., pasakė savo sutuoktinei J. K., kad ji netinkamai auklėja sūnų K.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes jie ketina nutraukti santuoką. Konflikto metu jis sudavė sutuoktinei J. K. dešinės rankos delnu du kartus per veidą ir nuėjo į kitą kambarį, kuriame iš pykčio išvertė vazoną. Atėjusi į kambarį J. pradėjo jam priekaištauti dėl jo elgesio, tada jis  sugriebė jai už rankos ir patraukė už jos, po to paėmęs šluotą jos kotu sudavė du smūgius į kojas. Sudavęs sutuoktinei smūgius iš buto pasišalino, o grįžęs buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, taip pasielgė nes buvo supykęs ant sutuoktinės, nes pastaruoju metu tarp jų labai dažnai vyksta konfliktai. Įvykio metu buvo blaivus, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 90-91).

Kaltinamojo J. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo įrodo nukentėjusiosios parodymai bei kita byloje esanti medžiaga.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad kartu su vyru J. K. kartu gyvena apie 3 metus, tačiau susituokę yra tik 1 metus. Kadangi vyras prieš ją pradėjo smurtauti, jie nusprendė nutraukti santuoką, tačiau šiuo metu dar yra susituokę, augina bendrą dukrą U, gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu gyvena ir jos sūnus K. S., gim. (duomenys neskelbtini).

2016-08-03 visi buvo namuose, K. buvo savo kambaryje, o U. miegojo kitame kambaryje. Apie 12.00 val. ji su vyru pradėjo konfliktuoti, nes vyras jai liepė išeiti iš buto, nes butas, kuriame jie kartu gyvena ((duomenys neskelbtini).) priklauso vyro motinai. Žodinio konflikto metu vyras J. K. dešinės rankos delnu jau sudavė du kartus į veidą (ji jautė stiprų fizinį skausmą) ir nuėjęs į kitą kambarį, pradėjo mėtyti daiktus. Ji nuėjo jam iš paskos, liepė apsiraminti, tačiau vyras ją sugrėbė už dešinės rankos, stipriai ją suspaudė ir mėgino išstumti iš kambario. Po to vyras paėmęs virtuvėje ar vonioje buvusią šluotą, šluotos kotu sudavė jai du kartus per abi šlaunis, ko pasekoje nuo suduotų smūgių susidarė kraujosruvos. Po to J. paėmęs peilį, pasakė, kad ją nudurs, tačiau tai pasakęs, peilį iš karto padėjo atgal, todėl ji mano, kad taip pasakė ne grasindamas, o iš pykčio. Po šio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė vyrą J. K.. Konflikto metu vaikai nenukentėjo, įvykio nematė, nuo suduotų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą, o ant šlaunų atsirado kraujosruvos. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1998/2016 (02) nustatyta, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos šlaunyse, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d., kadangi jis tyčia du kartus dešinės rankos  delnu   sudavė J. K. į veidą bei sugriebęs J. K. už dešinės rankos, stipriai tyčia ją suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą. Be to, šluotos kotu sudavė J. K. ne mažiau kaip du smūgius per kojas, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą bei sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G 1998/2016 (02) bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikaltimais žmogaus sveikatai kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, į nustatytą kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. J. K. praeityje teistas (b. l. 40-47),teistumai neišnykę,  baustas administracine tvarka (b. l. 35-37), Jonavos PSPC PSC lankėsi 2013-04-10 ir 2014-08-26, diagnozė –  psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant stimuliatorius, taip pat kofeiną, žalingas vartojimas (b. l. 39).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę. 

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, J. K. nusikalstama veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis J. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 101-103), tačiau skiriant arešto bausmę atsižvelgtina, kad J. K. dirba UAB,,(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, bei dirba individualia veikla, ilgalaikis arešto bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jo šeimos gyvenimą, augina dukrą U gimusią (duomenys neskelbtini),  šeimai išlaikyti reikalingos lėšos,  kadangi J. K. dirba, turi nuolatinį darbą, teismas teigiamai vertina galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, kaip numato baudžiamasis  įstatymas. Tokia arešto bausmės vykdymo tvarka yra vertintina itin palankiai, ja sudaromos sąlygos siekti laisvės atėmimo  tikslų nenutraukiant nuteistojo asmens socialinių ryšių (ypatingai – neprarasti darbo vietos- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos administracinės ir baudžiamosios Justicijos departamento baudžiamosios justicijos skyriaus  pažyma apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių arešto bausmės taikymą, stebėsena, Vilnius, 2010-02-09 ). Teismo vertinimu bausmės tikslai  sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi  įstatymų, ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiekti taikant artimą vidurkiui  arešto bausmės dydį, kaip numatyta BK 61 str. 2,3,4 d.), ir tuo atveju taikant  numatyta tvarka  arešto bausmės atlikimą poilsio dienomis; šiuo atveju teismas nėra privalomai saistomas siūlomos bausmės dydžiu, ir skiria bausmę, kuri teismo nuomone   yra teisinga, artimą bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 49 str.5 d., J. K. skirta arešto bausmė  atlikti poilsio dienomis. Jeigu nuteistasis pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką,  ją teismas savo sprendimu gali  pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. 

Teismas išaiškina nuteistajam  bausimės atlikimo ypatumus, numatytus  BVK 59 straipsnyje, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

Nukentėjusioji J. K. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikė (b. l. 173).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kadangi byla užbaigiama baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-03  iki 2016-08-04 santykiu  viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

             n u s p r e n d ž i a :

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti  sumažinus J. K. 40 (keturiasdešimt) parų arešto,arešto bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-03 iki 2016-08-04 prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną vienai arešto parai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. K. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, baudžiamąjį įsakymą vykdyti įsiteisėjus. 

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Išaiškinti J. K. bausimės atlikimo ypatumus, numatytus  BVK 59 straipsnyje; nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.

Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis,  taip pat švenčių dienomis ar savo atostogų metu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                               Romaldas Šuliokas

                             (parašas)