Administracinių nusižengimų byla

Nr. A15.-680-269/2020

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00036-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.4.; 16.9.10.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant V. Ž. ir Erikai Bernotaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Š. ir jo advokatui Č. B.,

atlikusiam administracinių nusižengimų tyrimą ir surašiusiam administracinių nusižengimų protokolą Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyresniajam tyrėjui S. V. ir šio komisariato atstovui vyriausiajam tyrėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla, b.l.), kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, -

n u s t a t ė :

          V. Š. 2020 m. kovo 3 d., apie 13 val., Širvintų r., kelio (duomenys neskelbtini) 4 kilometre, vairuodamas automobilį „S. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui, kuris buvo išreikštas važiuojant policijos tarnybiniu automobiliu jam iš paskos ir įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinę sireną, bei per garsiakalbį. Automobilį vairavo padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius kelių eismo taisyklių (toliu-KET) pažeidimus: sankryžoje lenkė kitą automobilį, kai pagal kelių eismo taisykles tai daryti draudžiama, keletą kartų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido priešais tiesiai atvažiuojančio automobilio, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas minėto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė KET patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950; 16., 119., 140.1., 157.; 226.  punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje (b.l. 1).

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir  parodė, kad tą dieną lankėsi Šeimos klinikoje (duomenys neskelbtini), kadangi 3 paras jautėsi blogai, kamavo galvos, sąnarių, pilvo skausmai ir buvo pakilusi temperatūra. Po vizito poliklinikoje vaistinėje nusipirko paskirtus vaistus, suvartojo nurodytą dozę ir sėdęs į automobilį, važiavo į namus. Išvažiuojant iš Širvintų miestelio pasijuto prastai, visą kūną apėmė silpnumas, drebulys, akyse aptemo, padidėjo galvos skausmas. Nusprendė sustoti pakelėje esančioje degalinėje. Išgėrė „ibumetino“ tablečių ir „coldrex HotReam lemon“ du pakelius. Susisiekė su namiškiais, tam kad pranešti apie prastą savijautą, nes vairuoti toliau nebegalėjo. Netrukus prie jo privažiavo policijos automobilis. Per šoninį dešinį langą policijos pareigūnas pasakė, jog jis pažeidė KET stovėdamas šioje vietoje ir tokiu būdu pareikalavo išvažiuoti. Ši pastaba jį visiškai sutrikdė ir jis nesuvokdamas kas vyksta, užvedęs variklį, įjungęs radiją, išvažiavo į kelią link namų. Tuo metu nebesuvokė aplinkos ir praktiškai nieko nepamena kur važiavo, bet yra įsitikinęs jog KET nepažeidė. Policijos pareigūnų jį stabdančių, nematė (b. l. 47-48, 62-64, 71-74).

Administracinių nusižengimų tyrimo metu V. Š. nurodė, kad pripažįsta ir gailisi dėl padarytų nusižengimų, prašo neatimti automobilio ir teisės automobilio vairavimui (b.l. 1, 19-25).

Teismo posėdyje apklausiamas atlikęs administracinių nusižengimų tyrimą ir surašęs administracinių nusižengimų protokolą Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyresnysis tyrėjas S. V. parodė, jog 2020 m. kovo 3 d. apie 12.54 val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju A. J. degalinėje „BALTIC PETROLEUM“, pastebėjo stovintį automobilį SEAT AROSA, kuriame sėdėjo V. Š.. Jie įspėjo vairuotoją, kad stovi draudžiamojoje vietoje. Vairuotojas jiems nesukėlė jokių įtarimų, nieko nesakė, kad jam blogai ar pavargęs. Kai pareiškė V. Š. pastabą jie išvažiavo iš degalinės. Tuo metu patikrinus duomenų bazėje minėtą automobilį, paaiškėjo, jog šis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau V. Š. išvažinėjo iš degalinės teritorijos. Važiuojant paskui automobilį SEAT AROSA ir kelio (duomenys neskelbtini) 4-ame km priartėjus prie minėto automobilio ir įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, šiam padidinus greitį buvo įjungta garsinė sirena ir per garsiakalbį reiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę dešiniau važiuojamosios dalies pakraščio. Kitos eisme dalyvavusios transporto priemonės stojo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, tačiau V. Š. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, dideliu greičiu važiavo toliau, persekiojo ne mažesniu nei 150 km/h greičiu. Radijo ryšiu buvo perduota informacija apie nestojantį automobilį į Vilniaus apskrities VPK OVS, kurie išsiuntė jiems į pagalbą Policijos pajėgų vienetus, taip pat į pagalbą išvyko policijos automobilis ŠKODA SUPERB be policijos skiriamųjų ženklų, skirtas neviešam patruliavimui. V. Š. automobilį vairavo padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus: sankryžoje ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) kaimą lenkė kitą automobilį, kai pagal KET tai daryti draudžiama, keletą kartų kelyje (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, (duomenys neskelbtini) kaime, sankryžoje, sukdamas į kairę (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, nepraleido priešais tiesiai atvažiuojančio automobilio, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas minėto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį. Persekiojant automobilį, policijos automobilyje visą laiką buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei įjungta garsinė sirena ir per garsiakalbį reiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę. V. Š. vairuojamo automobilio iš akiračio niekad nebuvo pametę. Pravažiavus Širvintų r., V. Š. nusuko į mišką, kur persekiojimas vyko apie 10 min. Miške V. Š. buvo kelis kartus sustojęs, bet pamatęs privažiuojančius pareigūnus, jis vėl išvažiuodamas didinant greitį. Kai kelias baigėsi, V. Š. apsisuko ir šiam važiuojant atgal kelią jam užkirto policijos ekipažas (b. l. 4, 52, 57-59).

Analogiškus parodymus davė ir teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. J. (b. l. 5, 52, 60-61).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas  S. B. parodė, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 13 val. būnant Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK tarnybinėse patalpose per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad nestojo automobilis SEAT AROSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. Š.. Minėtas automobilis važiuoja keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)  kaimo pusės. Dėl minėto pranešimo jis kartu su Vilniaus apskrities VPK Širvintų r. PK vyresniuoju tyrėju Z. Š. iš komisariato išvyko į pagalbą tarnybiniu automobiliu be policijos skiriamųjų ženklų, skirtu neviešam patruliavimui. Vykstant į įvykio vietą, išgirdo, kad nestojęs automobilis pasuko link (duomenys neskelbtini)  k., iš kurio galima nuvažiuoti link S(duomenys neskelbtini) k., kur gyvena V. Š.. Turėdami šią informaciją išvažiavo į automagistralę (duomenys neskelbtini) (A2 kairė) ir privažiavę prie automagistralėje esančios kavinės „(duomenys neskelbtini) ” pasuko į miško keliuką, kuriuo galima nuvažiuoti link (duomenys neskelbtini)  k. Jiems nuvažiavus miško keliu apie 150 metrų, pastebėjo, kaip jiems iš priekio pravažiavo automobilis SEAT AROSA, kuris įvažiavo į kitą miško kelią ir nuvažiavo tolyn. Tada pasuko į minėtą miško keliuką ir važiavo tiesiai. Bevažiuojant sutiko jiems iš priekio atvažiuojantį automobilį SEAT AROSA, kuris sustojo priešais jų automobilį, kadangi prasilenkti siauru miško keliuku nebuvo galimybės. Liudytojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairuoja V. Š., kuris automobilyje važiavo vienas, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Vairuotojas buvo perduotas atvykusiems pareigūnams. Dėl vaistų vartojimo V. Š. nieko nesakė (b. l. 6, 52, 61-62).

Teismas vertino ir kitus surinktus įrodymus: alkoholio matuoklio panaudojimo kvitą, CD laikmena su vaizdo įrašu (toliau-vaizdo įrašas) iš policijos tarnybinio automobilio kuris peržiūrėtas teismo posėdyje ir kita bylos medžiagą (b.l. 8, 18, 41-45, 55, 57, 69-70).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. savo kaltę teisme pripažįsta tik iš dalies, tačiau teismas visgi daro išvadą esant pakankamą pagrindą pripažinti pastarąjį kaltu padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Sprendžiant, ar asmens veika (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti ne tik pažeidėjo paaiškinimus, ar jis suprato, kad yra stabdomas ir kaip suprato uniformuoto policijos pareigūno gestą sustabdyti automobilį, bet ir kitus byloje surinktus duomenis.

Dėstant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančius įrodymus pirmiausia nurodytinas Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK vyresniojo tyrėjo S. V. ir vyriausiojo patrulio A. J. 2020-03-03 tarnybinius pranešimus ir jų parodymus duotus teismo posėdyje, kurie nurodė, kad  2020 m. kovo 3 d. apie 12.54 val., patruliuojant degalinėje „BALTIC PETROLEUM“, pastebėjo stovintį automobilį SEAT AROSA, kuriame sėdėjo V. Š.. Jie įspėjo vairuotoją, kad stovi draudžiamojoje vietoje. Vairuotojas jiems nesukėlė jokių įtarimų, nieko nesakė, kad jam blogai ar pavargęs. Patikrinus duomenų bazėje minėtą automobilį, paaiškėjo, jog šis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau V. Š. tuo metu jau išvažinėjo iš degalinės teritorijos. Važiuojant paskui automobilį SEAT AROSA ir priartėjus prie minėto automobilio ir įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, šiam padidinus greitį buvo įjungta garsinė sirena ir per garsiakalbį reiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę dešiniau važiuojamosios dalies pakraščio, tačiau V. Š. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, dideliu greičiu važiavo toliau, didinat greitį. V. Š. automobilį vairavo padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus: sankryžoje lenkė kitą automobilį, kai pagal KET tai daryti draudžiama, keletą kartų kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, sukdamas į kairę nepraleido priešais tiesiai atvažiuojančio automobilio, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas minėto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį. Persekiojant automobilį, policijos automobilyje visą laiką buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei įjungta garsinė sirena ir per garsiakalbį reiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę.

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas apklaustas teismo posėdžio metu išsakė kitokią poziciją ir tikino važiuodamas jokio policijos pareigūnų garsinio paliepimo sustoti negirdėjęs. V. Š. teigimu, jis tą dieną lankėsi Šeimos klinikoje, kadangi jautėsi blogai, kamavo galvos, sąnarių, pilvo skausmai ir buvo pakilusi temperatūra. Po vizito šioje medicinos įstaigoje suvartojo vaistus ir sėdęs į automobilį, važiavo į namus. Išvažiuojant iš Širvintų miestelio pasijuto prastai, todėl nusprendė sustoti pakelėje esančioje degalinėje. Išgėrė „ibumetino“ tablečių ir „coldrex HotReam lemon“ du pakelius, netrukus prie jo privažiavo policijos automobilis. Per šoninį dešinį langą policijos pareigūnas pasakė, jog jis pažeidė KET stovėdamas šioje vietoje ir tokiu būdu pareikalavo išvažiuoti. Ši pastaba jį visiškai sutrikdė ir jis nesuvokdamas kas vyksta, užvedęs variklį, įjungęs radiją, išvažiavo į kelią link namų. Tuo metu nebesuvokė aplinkos ir praktiškai nieko nepamena kur važiavo, bet yra įsitikinęs jog KET nepažeidė. Administracinių nusižengimų protokolo (toliau-protokolas) surašymo metu V. Š. visiškai prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, labai gailėjosi.

Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teisme vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, nukreiptą išvengti administracinės atsakomybės. V. Š. teiginius paneigia byloje esantys policijos pareigūnų paaiškinimai bei vaizdo įrašas peržiūrėtas teismo posėdyje, kita bylos medžiaga. Teisme apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad nestojo automobilis SEAT AROSA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. Š.. Dėl minėto pranešimo jis iš komisariato išvyko į pagalbą tarnybiniu automobiliu ŠKODA SUPERB be policijos skiriamųjų ženklų, skirtu neviešam patruliavimui. Turėdami informaciją, kad nestojęs automobilis pasuko link (duomenys neskelbtini)  k., iš kurio galima nuvažiuoti link (duomenys neskelbtini)  k., kur gyvena V. Š., jis išvažiavo į automagistralę, o po to pasuko į miško keliuką, kuriuo galima nuvažiuoti link(duomenys neskelbtini) k. Nuvažiavus miško keliu, pastebėjo, kaip iš priekio pravažiavo automobilis SEAT AROSA, kuris įvažiavo į kitą miško kelią ir nuvažiavo tolyn. Tada pasuko į minėtą miško keliuką ir važiavo tiesiai. Bevažiuojant sutiko iš priekio atvažiuojantį automobilį SEAT AROSA, kuris sustojo, kadangi prasilenkti siauru miško keliuku nebuvo galimybės. Liudytojui išlipus iš automobilio ir priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairuoja V. Š., kuris automobilyje važiavo vienas, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Taigi sunkiai įtikinama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog jis nieko negirdėjo, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-28 Nr. S-20/20 pranešimo V. Š. 2020-03-03 lankėsi šioje klinikoje ne dėl klausos, regėjimo ir galvos  susirgimo. Pats V. Š. teismui pateikė internetinę informaciją, kad pavartojus „coldrex HotReam lemon“ pacientams nepatartina vairuoti ir valdyti mechanizmų, pasireiškia galvos svaigimas, o po „Ibumetino“ tablečių vartojimo gali pasireikšti įvairus šalutiniai poveikiai. Pagal galiojantį ANK tai, kad V. Š. vairuojant automobilį buvo suvartojęs vaistus-„Ibumetino“ tablečių ir „coldrex HotReam lemon“ neatleidžia nuo atsakomybės už jam inkriminuotus nusižengimus.  

Nors apklaustas teismo posėdžio metu V. Š. nurodė nematęs, jog yra stabdomas, tačiau, kaip matyti iš liudytojų parodymų, V. Š. važiavo didindamas greitį iki 150 km, lenkė kitą automobilį, kai pagal KET tai daryti draudžiama, keletą kartų kelyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po pasuko į miško keliuką ir miške važinėdavo tais pačiais keliukais keisdamas važiavimo kryptį. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai manevravimo metu turėjo matyti su švyturėliais važiuojantį policijos automobilį ir, sąmoningai ignoruodamas per garsiakalbį išsakytą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, ženkliai padidinęs greitį, nuvažiavo tolyn. Teismas, išanalizavęs visų liudytojų parodymus, prieštaravimų juose nenustatė ir neturi jokio objektyvaus pagrindo liudytojų parodymais nesiremti ar laikyti juos nepatikimais. Nenustatyta, kad bent kažkuris liudytojas yra suinteresuotas bei siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą V. Š..

Nors tikslas ir motyvas nėra būtini nagrinėjamo nusižengimo požymiai, tačiau šioje byloje gali būti pagrįstai išsakomi teiginiai, kad analizuotinoje situacijoje V. Š. nebuvo jokio pagrindo nepaklusti policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tik automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tikėtina, jog toks tyčinis pastarojo elgesys buvo spontaniškas, galimai pastarajam nežinant, jog už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę gresia ne tik pakankamai didelė bauda, bet ir ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog jis matė ir suprato esantis stabdomas policijos pareigūno, tačiau teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, nuvažiuodamas tolyn, t. y. veikė tyčia. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokie pastarojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir  426 straipsnio 5 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu tikslintina administracinių nusižengimų kvalifikacija. V. Š. veika, surašant protokolą, du kartus kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui KET pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, taip pat už pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus ir kt.. Teismas pripažįsta, kad V. Š., automobilį vairavo padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus: sankryžoje lenkė kitą automobilį, kai pagal KET tai daryti draudžiama, keletą kartų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido priešais tiesiai atvažiuojančio automobilio, taip sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas minėto automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei greitį ir tuo padarė vieną ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo uždrausta veika žala padaryta nebuvo, V. Š. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui – 3 (trejiems) mėnesiams.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje V. Š. ne pirmą kartą baudžiamas, todėl bauda jam skirtina grežtesnė.

Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų iki 5 metų.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi konfiskuojamas tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Teismo vertinimu, įvertinus bylos medžiagą, jog nėra duomenų apie tai, kad V. Š. ankščiau darytų šiurkštus KET pažeidimus, ši administracinio poveikio priemonė neskirtina.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos nusižengimus, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, nepaklusdamas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau tuo pačiu negalima neatsižvelgti į tai, kad V. Š. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, nėra pagrindo manyti, kad buvo neblaivus. Teismo įsitikinimu, specialiosios teisės atėmimas netgi įstatyme numatytam minimaliam terminui būtų šiuo atveju asmeniui aiškiai per griežta ir neadekvati administracinė nuobauda. Visgi netaikyti šiuos nuobaudos teismas neturi pagrindo, kadangi V. Š. padarytas nusižengimas yra šiurkštus, pats asmuo praeityje baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe keletą kartų ir už KET (baudas sumokėjęs). Tokios aplinkybės neleidžia V. Š., kaip eismo dalyvio, charakterizuoti išskirtinai teigiamai ir netaikyti pastarajam įstatymo sankcijoje numatyto specialiosios teisės atėmimo, juolab, kad įstatymų leidėjas šį nusižengimą priskiria aiškiai didesnio pavojingumo teisės nusižengimų kategorijai, ką liudija sankcijos griežtumas.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti paskyrus V. Š. įstatymo numatytą minimalią baudą bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrus mažesnį teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę terminą. Teismo įsitikinimu, tokia pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda yra tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Teismas pažymi, kad nors V. Š. pavojingai vairavo tačiau toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje realiai sukėlė keliems automobiliams. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus V. Š. baudžiamas pirmą kartą. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nebuvo baustas už šiukštus KET pažeidimus. Tai rodo, kad V. Š. nėra piktybinis KET pažeidėjas, todėl teismas jo padarytus nusižengimus vertina kaip atsitiktinio pobūdžio, sąlygotą subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl V. Š. padarytų nusižengimų neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). Nors asmuo, darydamas nusižengimą, turi įvertinti ir tokias pasekmes, tačiau paties V. Š. asmenybė nelaikytina tiek pavojinga, patys nusižengimai taip pat nepasižymi išskirtiniu pavojingumu (asmuo nesiekė išvengti atsakomybės už itin grubų nusižengimą, pavyzdžiui, susijusį su vairavimu, apsvaigus nuo alkoholio), dėl ko jam ir skirtinas mažesnis, nei įstatymo numatytas, specialiosios teisės atėmimo terminas.

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, nepaklusdamas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau tuo pačiu negalima neatsižvelgti į tai, kad V. Š. turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, nėra pagrindo manyti, kad buvo neblaivus. Teismo įsitikinimu, specialiosios teisės atėmimas netgi įstatyme numatytam minimaliam terminui būtų šiuo atveju asmeniui aiškiai per griežta ir neadekvati administracinė nuobauda. Visgi netaikyti šiuos nuobaudos teismas neturi pagrindo, kadangi V. Š. padarytas nusižengimas yra šiurkštus, pats asmuo praeityje baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe keletą kartų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudas sumokėjęs). Tokios aplinkybės neleidžia V. Š., kaip eismo dalyvio, charakterizuoti išskirtinai teigiamai ir netaikyti pastarajam įstatymo sankcijoje numatyto specialiosios teisės atėmimo, juolab, kad įstatymų leidėjas šį nusižengimą priskiria aiškiai didesnio pavojingumo teisės nusižengimų kategorijai, ką liudija sankcijos griežtumas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti paskyrus V. Š. įstatymo numatytą minimalią baudą bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrus mažesnį teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę terminą. Teismo įsitikinimu, tokia pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda yra tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti. Nors asmuo, darydamas nusižengimą, turi įvertinti ir tokias pasekmes, tačiau paties V. Š. asmenybė nelaikytina tiek pavojinga, pats nusižengimas taip pat nepasižymi išskirtiniu pavojingumu (nestodamas pareigūnas, asmuo nesiekė išvengti atsakomybės už itin grubų nusižengimą, pavyzdžiui, susijusį su vairavimu, apsvaigus nuo alkoholio), dėl ko jam ir skirtinas mažesnis, nei įstatymo numatytas, specialiosios teisės atėmimo terminas.

Be to, nustatyta, kad V. Š. yra (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusižengimais realiai itin pavojinga eismo saugumui situacija nebuvo sukelta, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus nepažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir 686 straipsnio 3 dalį už padarytus administracinius nusižengimus, galutinės specialios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus minimalios ir arčiau minimalios sankcijose numatytos baudos, be transporto priemonės konfiskavimo, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio tvarka.

V. Š. žodžiu prašė išdėstyti paskirtą baudą, ne nedirba, turto neturi. V. Š. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, kad jis per nurodytą 40 kalendorinių dienų terminą neišgalės sumokėti jam paskirtos baudos, todėl teismas turi pagrindą taikyti ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos, dėl to prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintinas  (b.l. 13-16, 26-27, 39-40, 46).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- CD laikmena su vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 55, 57).

Šio teismo šių rūmų 2020-04-14 automobilis grąžintas V. Š. (b.l. 4, 26-27).

Teismas, 426 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,- 

n u t a r i a :

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi,  - 850 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje - 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiui;

už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje - 70 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2, 6 dalimis ir 686 straipsnio 3 dalimi paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. V. Š. galutinę nuobaudą skirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnį, paskirtos galutinės 850 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.

Išaiškinti, kad pirma 850 Eur baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį ir sumokėtos per likusius 11 mėnesių, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A15.-680-269/2020 bei nusižengimų  identifikuojantį numerį ROIK: 20111557672.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- CD laikmeną su vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                               Tadeušas Volkovskis