Baudžiamoji byla Nr. 1-97-651/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00224-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5;                         1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3.;1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.2.1.;1.2.18.10.;2.1.15.3.3.2.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. gruodžio 20 d.

       Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui, 

kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos  pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

                I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018 -03-01 iki 2020-06-23, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M. ir Š. J. dalies su darbo užmokesčiu susijusių išmokų grynaisiais pinigais neišmokėjo, siekdamas pateisinti jam patikėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 889,88 Eur piniginių lėšų panaudojimą, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui R. K. pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 109 kasos išlaidų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų gavėjams: E. K. 4 344,25 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 400,00 Eur; G. M. 13 133,56 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 800,00 Eur; G. Š. 4 859,88 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 500,00 Eur; R. B. 7 028,90 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; S. L. 8 931,33 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 263,00 Eur; Š. J. 13 353,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; A. M. 4 287,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; R. M. 7 835,97 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 000,00 Eur; A. V. 2 580,90 Eur, nors faktiškai jam grynųjų pinigų neišmokėjo; V. M. 1 534,61 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur, kasos išlaidų orderiuose pinigų gavėjai A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M. ir Š. J. pinigų gavimo savo parašais nepatvirtino ir jiems faktiškai buvo išmokėta iš viso 6 863,00 Eur.

R. K., nesuvokusi A. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Kasos knyga užregistravo ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrindė iš viso 61 026,88 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, ir tokiu būdu A. S. apgaule pateisinęs tariamą A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M., Š. J. iš viso 61 026,88 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą (panaudojimą), šių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, o jam patikėtą didelės vertės – 61 026,88 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą pasisavino.

Be to, A. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius A. S., turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir ataskaitų pateikimą, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 13 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad ,,Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai“, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 Rietavo mieste tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui R. K., nesuvokusiai A. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 109 kasos išlaidų orderius, patvirtinančius 67 889,88 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą gavėjams:

1.        E. K. 514,69 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 23; 81,56 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 41; 486,56 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 71; 386,56 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 88; 726,81 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 130; 171,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 148; 376,81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 164; 326,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 197; 257,88 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 229; 559,38 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 239; 455,38 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 262 iš viso 4 344,25 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo - 1400,00 Eur.

2.        G. M. 262,59 Eur 2018-04-10 orderio Nr. 3; 1 234,00 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 20; 496,81 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 35; 686,81 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 54; 896,81 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 68; 706,81 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 85; 76,81 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 102; 646,81 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 113; 301,81 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 128; 681,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 149; 656, 81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 165; 66,81 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 180; 736,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 198; 1 937,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 217; 2 078,39 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 220; 603,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 228; 638,53 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 237; 424,48 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 259 iš viso 13 133,56 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 800,00 Eur.

3.        G. Š. 315,62 Eur 2018-11-15 orderio Nr. 13; 1084,67 Eur 2019-01-08 orderio nr. 21; 22,92 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 48; 440,25 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 69; 806,25 Eur  2019-05-14 orderio Nr. 86; 306,25 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 103; 596,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 129; 64,96 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 158; 579,96 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 260; 642,75 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 275 iš viso 4 859,88 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 500,00 Eur.

4.        R. B. 1 493,50 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 28; 411,25 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 42; 695,25 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 59; 627,25 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 77; 745,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 93; 456,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 118; 176,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 133; 396,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 151; 305,25 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 167; 347,50 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 200; 425,22 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 211; 275,34 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 242; 674,34 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 265, iš viso 7 028,9 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur.

5.        S. L. 1 135,69 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 27; 2 046,56 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 43; 256,31 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 62; 646,56 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 76; 631,81 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 92; 1 268,18 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 154; 661,81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 168; 186,81 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 182; 621,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 201; 567,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 212; 638,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 231; 270,13 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 241, iš viso 8 931,33 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 263,00 Eur.

6.        Š. J. 1 195,00 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 26; 515,65 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 38; 856,65 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 56; 1 112,65 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 75; 1 141,65 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 91; 632,65 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 106; 782,65 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 117; 452,65 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 132; 922,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 152; 896,81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 169; 388,81 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 183; 986,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 202; 892,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 213; 638,41 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 221; 821,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 230; 691,90 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 240; 424,48 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 264, iš viso 13 353,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur.

7.        A. M. 581,00 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 80; 636,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 97; 486,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 120; 116,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 135; 395,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 146; 142,92 Eur2019-10-13 orderio Nr. 162; 177,25 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 195; 425,22 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 208; 131,17 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 243; 592,34 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 267; 603,34 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 276, iš viso 4 287,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur.

8.        R. M. 114,10 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 63; 741,00 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 81; 671,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 98; 666,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 121; 396,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 136; 886,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr.150; 636,25 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 166; 256,25 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 181; 846,25 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 199; 756,72 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 210; 399,34 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 222; 574,34 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 232; 502,70 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 244; 389,02 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 268, iš viso 7 835,97 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 000,00 Eur.

9.        A. V. 418,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 226; 843,38 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 246; 73,38 Eur 2020-05-15 orderio Nr. 253; 612,84 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 270; 632,92 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 278, iš viso 2 580,90 Eur, nors faktiškai jam grynųjų pinigų neišmokėjo.

10.        V. M. 293,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 235; 537,85 Eur 2020-04-15 Nr. 250; 703,38 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 272, iš viso 1 534,61 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur.

R. K., nesuvokusi A. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nežinodama, kad A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M., Š. J. iš viso faktiškai grynaisiais pinigais buvo išmokėta 6 863,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Kasos knyga užregistravo ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrindė iš viso 61 026,88 Eur tariamą A. S. grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t. y.: grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas pagrindė 109 kasos išlaidų orderiais, kurių rekvizitai (gavėjo vardas pavardė) neatitinka tikrovės, įtraukė į apskaitą grynųjų pinigų 61 026,88 Eur, iš jų: 2018 m. – 2 872,76 Eur, 2019 m. – 40 971,87 Eur ir 2020 m. – 17 182,25 Eur išmokėjimo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. y. piniginių lėšų gavėjo). Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

                II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įkurti bendrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė A. B., jis dirbo daug metų Danijoje šiltnamių statyboje, pažinojo visus užsakovus, žinojo visą sistemą. Jis tuo metu nedirbo, buvo nedarbingas dėl neįgalumo. Jis ilgą laiką dirbo vairuotoju, dirbo miškų ūkyje, dabar negali dirbti sunkaus fizinio darbo, manė, kad A. B. taip jam padeda. Bendrovė pradėjo veikti, nes A. pasiūlė įkurti įmonę, nes viską pažįsta, tik reikėjo pinigų. Jis iš savo tėvų pasiskolino 3 000 eurų, iš uošvių – 6 000 eurų, įnešė įstatinį kapitalą ir atidarė įmonę. Savais pinigais prie įmonės steigimo A. B. neprisidėjo. Akcijų su A. B. turėjo lygiomis dalimis. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio jis buvo kaip tarpininkas, A. B. buvo direktoriaus pavaduotojas, bet viskam vadovavo. Ką A. B. paliepdavo, tą padarydavo. Jo darbo vieta buvo Lietuvoje, užsienyje nieko nepažinojo, ten nevažiavo. A. B. vadovavo visiems darbuotojams, kurie dirbo Danijoje, ten jie statė šiltnamius. A. B. jam paskambindavo ir pasakydavo, kam kiek išmokėti atlyginimo. Visi dokumentai buvo vedami tvarkingai, ką A. paliepdavo, viską pasakydavo buhalterei R. K., ji išrašydavo orderius, nes jis nežinojo, kiek jie dirbo. Darbininkams išmokama buvo pavedimu ir grynaisiais, kai grįždavo iš Danijos, kai A. B. jam pasakydavo, kam dar reikia išmokėti grynaisiais. Kaip jis pasakydavo, taip ir atiduodavo. Daugumą pinigų yra atidavęs A. B., kai jis grįždavo į Lietuvą. Kasos išlaidų orderių darbuotojai nepasirašydavo, B. sakė, kad pasirašys vėliau, nes kasos orderių neturėdavo pasiėmęs iš buhalterijos. Buhalterija buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Grynuosius pinigus paimdavo iš sąskaitos, nes jam būdavo pasakyta, kiek kam reikia paduoti. Pagal kasos orderius dalį pinigų mokėjo jis, dalį – A. B.. Visi pinigai buvo iš jo sąskaitos. A. B. liepdavo tiek ir tiek atvežti, nes reikia tam ir tam išmokėti. Jis ne visada sutikdavo tuos žmones, o A. B. visada juos sutikdavo. Kasos orderiai buvo buhalterijoje. Jis vykdė pavedimus, buvo toks pat darbininkas, kaip ir visi kiti. Nupirkdavo įrankius, kai pasakydavo, ir išsiųsdavo į Daniją, jei reikia įforminti žmogų, pasakydavo, kokį, įformindavo, nufotografuodavo dokumentą ir nusiųsdavo dokumentus buhalterei, kad žmogų įformintų. Atlyginimą 600 eurų pradžioje nustatė abu su A. B., paskui A. B. atlyginimas pakilo iki 1 200 eurų, o jo pakilo iki 900 eurų.

Visiems darbuotojams buvo išmokama grynaisiais, pats vežė ne visiems. R. M. nėra matęs, jam viską atiduodavo A. B.. Sumas pranešdavo A. B., o jis pasakydavo buhalterei. Grynuosius pinigus paimdavo iš įmonės sąskaitos. Sumokėdavo darbuotojams, kai atvykdavo į Lietuvą, pavyzdžiui, R. B. yra nuvežęs į namus. A. liepdavo nuvažiuoti į nurodytą vietą, jis nuvažiuodavo. Nepaimdavo darbuotojų parašų, nes neturėdavo kasos orderių. Visi tie žmonės yra A. B. kaimynai ar pažįstami draugai. Kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos didesnės sumos, negu gavo, tai viskas buvo padaryta A. B. paliepimu. E. K. kelis kartus matė, jam vežė į Šilalės degalinę pinigų pagal kasos orderius, bet asmeniškai jo nepažįsta. Jis buvo A. B. draugas. G. M. pažįsta, jis taip pat A. B. draugas, jam pinigų turbūt nėra mokėjęs. G. Š. A. B. draugas. G. Š. vežė pinigų į A. B. kiemą,  nes jis A. B. kaimynas. Š. yra davęs pinigų B. nurodymu, tai buvo kelis kartus. A. B. valdė visus pinigus. 1 400 eurų K. buvo tik jo išmokėti pinigai, o papildomai yra mokėjęs A. B.. A. B. pasakydavo, kad reikia tiek pinigų, kad reikia tam išmokėti, liepdavo pasakyti buhalterei, kad išrašytų kasos pajamų orderius. Jiems buvo išmokėtos sumos, kas nurodyta kasos orderiuose. A. B. turėjo surinkti parašus ant kasos išlaidų orderių apie pinigų gavimą. Nebuvo surinkti parašai, nes  nuolat būdavo Danijoje. Kai kategoriškai pasakė, kad yra kažkas negerai, kad nieko nebus, kol nesusirinks parašų, tada prasidėjo kaltinimai. G. Š. yra buvęs atvažiavęs pas jį į namus. R. B. yra mokėjęs tik A. B., nes jie draugai. S. L. gyvena Plungėje, jis L. žmonai yra vežęs pinigus. L. pats buvo Danijoje, o prašė nuvežti žmonai, nes trūko pinigų. J. gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir A. B., jie kaimynai, jam nėra mokėjęs, jam mokėjo tik A. B.. A. M. yra mokėjęs asmeniškai ir A. B. yra mokėjęs. R. M. vieną kartą matė Danijoje. A. V. yra vežęs pinigus į namus, jis išeidavo į kelią. V. M. yra kelis kartus davęs, nes nebuvo A. B.. Jis pinigus duodavo tada, kai A. B. nebūdavo. Darbuotojų darbo užmokestis priklausydavo, kiek A. B. duodavo jiems darbo. Atlyginimas priklausė nuo atlikto darbo Danijoje, tą nuspręsdavo A. B., kuris pasakydavo informaciją, kad buhalterė galėtų užpildyti dokumentus. Per tą laiką darbuotojai nėra nusiskundę, kad negavo atlyginimo iki paskutinio mėnesio, kai A. B. pasakė: „įmonė nebegaus pinigų, dabar aš mokėsiu“. Darbuotojų darbas pasibaigė, kai vienu metu visi parašė prašymus atleisti iš darbo, visi dabar dirba A. B. įmonėje, Danijoje. Vieną kartą nuvažiavo į Daniją pas užsakovą pasikalbėti, kad nėra su įmone atsiskaitoma, bet jie visi atsisakė bendrauti. Dėl nesumokėtų 140 000 eurų kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimo tarnybą, jie siuntė į Daniją raštus, bet atsakymo nebuvo. Danai mano, kad yra atsiskaitę.

R. J. yra A. B. uošvis. Jis Danijoje nedirbo, o remontavo A. B. namą. Jie turėjo sudaryti sutartį po namo remonto, nes namas buvo remontuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis. R. J. dirbo tik tame name, dar sodybą nuardė, kuri priklausė A. B.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų buvo nupirkta trys žemės sklypai ir sodyba, jis pasiėmė 20 000 paskolos, o likusios dalies nebeturėjo, nes kainavo 38 000, sakė, kad atsiskaitys. Žemės sklypai buvo pirkti A. B. vardu, nes žemės ūkio paskirties žemę gali pirkti tik ūkininkas, o jis buvo ūkininkas, turėjo įsiregistravęs ūkį. Paskui žadėjo susitvarkyti, žadėjo grąžinti bendrovei pinigus, pastatyti šiltnamius. R. J. kelis kartus nuvežė iš sąskaitos paimtus pinigus, bet daugiausiavisada mokėjo S. B., jis jai nuveždavo pinigus į Rietavą. Taip norėjo J., jis viską buvo sutaręs su A. B., kuris jam buvo pasakęs telefonu, kad R. J. gaus minimalų atlyginimą. Nė vieno kaltinime nurodyto veiksmo nepripažįsta. 30 000 eurų grynaisiais pinigais atidavė A. B. namo remontui. Jis medžiagų nepirkdavo namo remontui, S. B. reguliavo namo remontą, jam pasakydavo, kiek reikia medžiagoms. Sąskaitų už pirktas medžiagas kažkiek atveždavo, jos buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jei buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tų saskaitų neimdavo.

Šiuo metu yra vienintelis MB akcininkas, dabar žino, kaip vedama buhalterinė apskaita. Dabar suvokia, kokias pareigas turi atlikti vadovas. Kartu su A. B. buvo nutarę samdyti įmonę buhalterijos tvarkymui, tai „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo R.. R. teikdavo į VMI ataskaitas. Komandiruotes įformindavo A. B.. Jis priimdavo į darbą darbuotojus, ką liepdavo priimti. Per jį nėra priimto nė vieno, buvo keli asmenys nuvažiavę, bet ten nepadirbo. Dėl algos dydžio A. B. derindavo su žmonėmis. Apie algos pakėlimą sprendė A. B. kaip direktoriaus pavaduotojas, jis tokių dalykų nesprendė. Prie įmonės sąskaitos galėjo prisijungti jis ir A. B.. „Luminor“ banke buvo 4 kortelės, „Swedbanke“ 4 kortelės. Tai vardinės kortelės: jo vardu, A. B., L. B. ir jo brolio K. S., jis dirbo Danijoje, toje pačioje įmonėje. Sąskaitą atidarė kartu su A. B.. Jis buvo atsakingas už sąskaitą kaip direktorius. Korteles atsiuntė jiems į namus, visa tai su A. B. buvo sutarę. B. pasakė, kad reikia tiek kortelių tokiems asmenims. Įmonės banko sąskaitos korteles nusiuntė įmonės adresu. Per kompiuterį prisijungdavo prie sąskaitos, matė, kaip A. B. imdavo pinigus, neklausdavo, kam imdavo pinigus. Įmonės kasą be jo valdė ir A. B.. Su užsakovais atsiskaitymus derindavo A. B., buvo atsiskaitoma pavedimu, grynaisiais už atliktus darbus niekas nemokėjo. Kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos didesnės sumos, negu gavo, – viskas buvo padaryta A. B. paliepimu. Dėl avansinių apyskaitų – 61 026 eurų – A. B. dirbdavo Danijoje, jis planavo, kad bandys ūkininkauti, Lietuvoje pastatys šiltnamius, tam reikėjo žemės sklypų. A. B. jam buvo parašęs įgaliojimą nupirkti žemės sklypus.

Sąskaitą banke papildydavo užsakovai, jie buvo Danijoje. Per tą laiką VMI, „Sodros“ atstovai įmonės netikrino. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Čia viskas buvo dėl to, kad pasakė, kad reikia viską susitvarkyti, o A. B. susitarė su užsakovais ir jie nesumokėjo apie 140 000 eurų įmonei. Jei danai būtų pervedę pinigus, bendrovė būtų nebankrutavusi. Įmonė turėjo 6–7 transporto priemones, jos dabar Vilniuje, jas išsivarė bankroto administratorius, nežino, ar jos parduotos. Be transporto priemonių buvo komercinės paskirties žemės sklypas Plungėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įrankių už apie 150 000 eurų sumą, kurie buvo naudojami darbe. Visi įrankiai buvo Danijoje, kelis sulaužytus įrankius parvežė, bet kiti įrankiai yra Danijoje. Mano, kad įrankiai yra pas užsakovus, serviso teritorijoje. Pusbrolis ten tebedirba, jiems reikalingi specifiniai įrankiai.

Apklausiamas kaip įtariamasis A. S. parodė, kad yra kaltas dėl to, kad darbuotojai, gavę darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nepasirašė kasos išlaidų orderiuose. Dėl įtarimo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. liepos mėn. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukė 109 kasos išlaidų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų išmokėjimą, nors faktiškai pinigų neišmokėjo ir taip pasisavino 61 026,88 Eur, paaiškina, kad šių lėšų nepasisavino, visos nurodytos sumos buvo išmokėtos. Kai darbuotojai išvykdavo dirbti į Daniją, su jais kartu vykdavo ir direktoriaus pavaduotojas pusbrolis A. B., kuris buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų valdytojas. A. B. būdamas Danijoje kontroliuodavo, kiek koks darbuotojas dirbdavo darbo valandų, ir šie duomenys būdavo pateikiami buhalterei R. K.. Pagal A. B. pateiktus duomenis, kiek kokiam darbuotojui reikalinga išmokėti darbo užmokesčio, darbuotojams į jų bankines sąskaitas ir pervesdavo pinigines lėšas. Kai baigdavosi ataskaitinis mėnuo, buhalterė pagal A. B. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius suvesdavo visus duomenis ir apskaičiuodavo, kiek kokiam darbuotojui priklauso išmokėti darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių. Kadangi dalis darbo užmokesčio darbuotojams jau būdavo išmokėta bankiniais pavedimais, buhalterė surašydavo kasos išlaidų orderius tai pinigų sumai, kuri priklausė darbuotojui, tačiau dar nebuvo išmokėta. Kokios buvo nurodytos datos, neatkreipė dėmesio, nes visos piniginės lėšos nurodytos kasos išlaidų orderiuose, visiems komandiruotiems darbuotojams būdavo išmokamos tuo metu, kai jie grįždavo į Lietuvą. Visi darbuotojai patys apsiskaičiuodavo, kiek jam priklauso išmokėti darbo užmokesčio, ir nė vienas nesikreipė dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Kad darbuotojai negavę pinigų iš karto kreipėsi į darbo ginčų komisiją, matyti iš to, kad, 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. Danijos įmonei neatsiskaičius už darbus, neturėjo lėšų, iš ko sumokėti darbuotojams, jie (kurie tiksliai neatsimena) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio. Pagal jo avansinės apyskaitos duomenis, turėjo turėti apie 70 tūkstančių eurų, tačiau visi pinigai jau buvo išleisti A. B. pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), remontui, 3 žemės sklypų A. B. vardu įsigijimui. Tikslių pirktų sklypų adresų neatsimena, juos visus pirko pagal A. B. įgaliojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Suieškodavo, kokius sklypus reikia įsigyti, nes su A. B. ketino plėtoti žemės ūkio veiklą. Kadangi žemės sklypai buvo registruoti kaip žemės ūkio paskirties, jų nebuvo galima įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jo vardu, nes tik A. B. turėjo ūkininko pažymėjimą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo pirkti tik komercinei veiklai skirtą žemę. Todėl sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu  siekiant plėtoti komercinę veiklą Lietuvoje. Todėl ir susiklostė tokia situacija, kad nors pagal jo avansinę apyskaitą turėjo būti pinigų, juos jau buvo išleidęs, tačiau neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Visą laiką galvojo, kad kada nors surinks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parašus, tačiau 2020 m. liepos mėn. susipykus su A. B., jis persiviliojo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus į savo naujai įsteigtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir darbuotojai su juo nebebendravo ir ant kasos išlaidų orderių, nors ir gavo pinigus, nebepasirašė. Kodėl darbuotojams dalis darbo užmokesčio buvo mokama bankiniais pavedimais, o dalis grynaisiais pinigais, tiksliai atsakyti negali, gal taip pageidavo darbuotojai, gal nebuvo pateikti visi su komandiruote susiję dokumentai, ir nebuvo žinoma, kiek reikalinga išmokėti, tiesiog buvo tokia susiformavusi praktika ir tiek, nes su darbuotojais iš esmės visada bendraudavo A. B., o jis su jais praktiškai nesusitikdavo. 2018 m. įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, veiklai plėtoti pats asmeniškai ėmė 7 000 eurų paskolą, kurią moka iki šiol, nors pinigai buvo panaudoti ne asmeniniams poreikiams, o bendrovės veiklai plėtoti, o jo panaudotų lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino. Be to, susipykus su A. B., šis atsisakė pasirašyti dokumentus, susijusius su patirtomis išlaidomis jo turto remontui ir įsigijimui. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suteiktas paslaugas A. B. sąskaitos faktūros neišrašė, nes nespėjo.

Dėl to, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes 2020-01-07–2020-07-31 laikotarpiu 7 kartus (t. y. septynis nurodytus mėnesius) į apskaitą neįtraukė R. J. apskaičiuoto 9 053,09 Eur darbo užmokesčio ir jam grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio 4 887,58 Eur, paaiškina, kad tokio dydžio darbo užmokestis R. J. nebuvo skaičiuojamas ir mokamas. R. J., kuris yra A. B. uošvis, 2020 m. pirmus du mėnesius važiavo dirbti į Daniją, o nuo kovo mėnesio dirbo tik prie A. B. namo remonto, jam buvo skaičiuojamas ir mokamas minimalus darbo užmokestis. R. J. pats asmeniškai pinigus mokėjo tik du ar tris kartus. Dažniausiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį R. J. perduodavo per jo podukrą S. B., kuri yra A. B. sutuoktinė. Ar už tai, kad R. J. dirbo A. B. namuose, jam papildomai pinigus už darbus mokėjo S. B. ar A. B., nežino, nes R. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Kodėl R. J. pageidavo gauti pinigus grynaisiais, o ne bankiniais pavedimais, nežino. Be to, jis pageidavo, kad pinigus jam perduotų S. B., o ne jis.

Papildo, kad su A. B. susipyko, kai pradėjo jam sakyti, kad reikia sumokėti už jo turto įsigijimą ir remontą. Tuomet paskutiniai užsakovai Danijoje, su kuriais bendraudavo tik B., nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ apie 140 000 Eur už atliktus darbus. Skolų išieškojimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad danai skolos nepripažįsta ir už darbus yra sumokėję. Mano, kad šią sumą galėjo pasisavinti A. B. (t. 6, b. l. 17–19).

Liudytojas A. B. parodė, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo Danijoje buvo išdirbęs virš 5 metų. Vienas neįkūrė bendrovės, bijojo, kad nespės ir dirbti, ir dokumentus tvarkyti, be to, tuo metu gerai sutarė su A. S.. Pasiūlė jam atidaryti įmonę, kad jam nereikėtų sunkiai dirbti, kad jis skaičiuotų valandas, tvarkytų dokumentus. Jie du akcininkai, turėjo būti per pusę akcijos. Iš pat pradžių pinigų įmonei A. S. paskolino iš uošvio ir iš tėvų. A. S. ėmė paskolą apyvartinėms lėšoms, kad pirmi darbuotojai galėtų pradėti dirbti. A. S. paskyrė įmonės direktoriumi, jis Lietuvoje tvarkė dokumentus, o jis važiuodavo dirbti į Daniją, ten vadovavo žmonėms, pasakydavo, kur važiuoti ir ką dirbti. Danai mokėdavo už dirbtas valandas. Danams siųsdavo sąskaitą už darbus kas mėnesį. Kiekvienas žmogus po darbo pasakydavo savo išdirbtas valandas, užsirašydavo ant lapo, kiekvieną savaitę lapus fotografuodavo, siųsdavo A. S., jis apskaičiuodavo, kiek žmogus yra uždirbęs. „Messenger?yje“ buvo padaryta grupė pabaigoje, jei žmonės būdavo išvažiavę į Norvegiją, žmonės siųsdavo į tą grupę, kurią matė visi grupės nariai, A. S. matydavo ir iš nuotraukų ir viską apskaičiuodavo. Veiklą Danijoje kontroliavo jis. Lietuvoje A. S. vadovavo. Danai duodavo visas medžiagas ir didžiąją dalį įrankių. Danai pirko darbo jėgą. Kažkiek įrankių turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mašinas: Reno Trafiks, Reno Master, buvo du Fordai, vienas iš jų Ford Galaxy, su jais važiuodavo į Daniją, buvo priekaba pirkta įmonės vardu. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje vykdė ūkinę veiklą, nežino. Per pandemiją dalis žmonių buvo pasilikę Danijoje, o dauguma buvo grįžę į Lietuvą. Vieni pas jį darbavosi kaime, nes A. S. sakė, kad jiems reikės vis tiek mokėti pinigus, Lietuvoje reikia jiems duoti darbo. Negali pasakyti, ką jie dirbo, nes jis buvo pasilikęs Danijoje.

Įmonė registruota jo gyvenamosios vietos adresu. Jis turėjo vieną butą viršuje ir vieną apleistą apačioje. Jis nesigilino dėl dokumentų tvarkymo, ką reikėdavo su įmone, A. S. sakydavo: „Aš viską sutvarkysiu“. A. S. neminėjo, kad reikia pasirašyti dokumentus paimant pinigus iš sąskaitos kortele. Jis A. S. pasakydavo, kad žmogus nori avanso, klausdavo, kiek jam duoti? Jis pasakydavo sumą, užsirašydavo, kiek žmogus yra gavęs. Darbuotojui pasirašyti jokio dokumento neduodavo. Darbuotojai nesakydavo, kad pinigų negavo. Dėl avansų niekas nesakydavo, avansą išskaičiuodavo iš atlyginimo. Kiek reikėdavo pinigų, A. S. įdėdavo į sąskaitą. Buvo viena pagrindinė įmonės sąskaita ir sąskaita kortelėms, kaip supranta, iš pagrindinės sąskaitos perkeldavo į kitą sąskaitą, kad galima būtų paimti ir sumokėti. Prisijungimų prie pagrindinės sąskaitos neturėjo. R. K. tvarkė apskaitą, jis nėra teikęs jai dokumentų, sąskaitų, viską pateikdavo direktoriui. Danai visada pinigus vesdavo į įmonės sąskaitą, o darbus atlikdavo, pasirašydavo darbų sutartį ir A. S. pasirašydavo, išsiųsdavo el. paštu, ir jis pasirašydavo. Danai žinojo įmonės sąskaitą, A. S. atsiųsdavo danams sąskaitas už darbus apmokėjimui. Neklausė A. S., ar danai  visiškai atsiskaitė už darbus. Jo atlyginimas priklausydavo pagal išdirbtas valandas, jis gaudavo po 15 eurų už val. Darbuotojai gaudavo pagal susitarimą, už kiek darbuotojas sutinka dirbti. Buvo surašytos valandos ir išsiųstos į „Messenger?į“. Kiekvieną dieną darbuotojai grįžę iš darbo parašydavo dirbtas valandas. Žmonės buvo paskirstomi į danų įmones, pasakydavo ryte, kokius darbus reikia atlikti, vakare pasakydavo, kiek valandų dirbo. Nesidomėjo, kaip direktorius gauna atlyginimą. Grynaisiais pinigais davė atlyginimą Š. J. ir G. M., nes pasakė, kad nebedirbs. Direktorius davė grynuosius pinigus jo broliui, kai jis ilgą laiką neturėjo kortelės, jam buvo paduota grynaisiais pinigais didelė suma, nes iš karto susimokėjo antstoliams. Matė, kaip A. V. davė grynaisiais, bet neklausė direktoriaus, kodėl buvo pasirinktas toks mokėjimo būdas. Į kortelę buvo vedama suma, kuri buvo minusavus avansą. Nežino, kaip buvo įforminami avansai. Nėra paėmęs darbuotojo parašo po pinigų išdavimo. Turėjo kortelę su pinigų limitu. Paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia sumokėti žmogui avanso ar už nuomą, tada A. S. įdėdavo pinigų, o jis paimdavo. Negali pasakyti, kur pamatė dokumentą su Danijoje nedirbusių asmenų pavardėmis. Matė, kad įdarbintas yra A. G., V. G., G. G.. Jis A. S. klausė apie tuos žmones, bet jam liepė dėl to nesirūpinti. Susipyko su A. S., nes žmonės pradėjo skųstis, kad neperveda pinigų. Metinio akcininkų susirinkimo nebuvo, nežino, ar įmonė turėjo pelno ar nuostolio, dividendų nebuvo. Jam dividendų nemokėjo. Atlyginimą gaudavo ir į kortelę, ir grynaisiais. Niekas nieko neduodavo pasirašyti dėl gautų grynųjų pinigų. Darbuotojai iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo praktiškai per vieną dieną. Jis pareiškimo išeiti iš darbo nerašė, nes buvo Danijoje. Visi darbuotojai sakė, kad jis atsidarytų įmonę ir jie dirbtų toliau. Jis atsidarė įmonę „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvoje buvo įregistravęs ūkininko veiklą, deklaruodavo pasėlius, samdomų darbuotojų neturėjo. Žemę tai pats apsidirbdavo, tai brolis padėdavo. A. G. yra vieną kartą padėjęs užsėti. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtimo Lietuvoje buvo nupirkę traktorių, ekskavatorių. Iš pat pradžių A. S. sakė, kad prie (duomenys neskelbtini), ir namą, ir žemės sklypą yra nupirkęs įmonei, bet paskui, kai susipyko, namas yra žmonos vardu, o žemės sklypas – nežino. Vienas ūkio paskirties sklypas prie medžiotojų namelio yra nupirktas jo vardu, A. S. turėjo įgaliojimą. Nežino, iš kokių pinigų jis tą sklypą nupirko, nes pinigų S. nedavė. Jam priklauso 2 aukštas ir 1 aukšte vienas butas. Antras aukštas buvo remontuojamas, remontavo R. J., jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jis dirbo ir pas A. S., ir pas jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis buvo remontuojamas jo turtas. A. S. sakė, kad dėl medžiagų jis viską susižiūrės. R. J. yra jo uošvis. Įrankius Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirko A. S.. A. S. įrankius nuomodavo Lietuvoje. Pasakydavo, kad dabar nėra, yra išnuomota. Kažkiek įrankių Danijoje būdavo. Prie jo yra ūkinis pastatas, ten A. S. norėjo įsirengti privačią rūkyklą, ten dirbo 3 žmonės. Buvo darbuotojams nupirktas televizorius ir spausdintuvas. Jis turėjo savo asmeninį kompiuterį. Darbuotojai visi siųsdavo per telefonus. Kai susipyko, jis buvo Lietuvoje, o A. S. buvo Danijoje. Vieni darbuotojai išvažiavo į namus, buvo sumaištis ir nežino, kur įrankiai dingo. Nežino, ar A. S. nurodė parvežti įrankius. Transporto priemones darbuotojai parvarė, kai važiavo namo, nes mašinos ilgai stovėjo Danijoje.

Apklausiamas kaip liudytojas A. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarė su A. S. apie 2018 vasario mėnesį, abu turėdami po 50 proc. akcijų. Nuo pat pradžių A. S. buvo įmonės direktoriumi, o jis buvo įdarbintas kaip darbuotojas, o nuo      2018-05-01 tapo direktoriaus pavaduotoju. Įmonės įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur, įnešė 1 250 Eur ir A. S. įnešė 1 250 Eur. Pareigas bendru susitarimu pasiskirstė, kad A. S. dirbs Lietuvoje būdamas įmonės direktoriumi, o jis važiuos dirbti į Daniją. Įmonės veikla buvo namų renovacija, rekonstrukcija, šiltnamių statyba, įrengimas, pirkimas–pardavimas, bet realiai įmonė pirkimu–pardavimu neužsiėmė. Įmonė dirbo tik užsienyje, Danijoje, Lietuvoje objektų neturėjo, nebent objektų Lietuvoje buvo be jo žinios. Įmonė realiai pradėjo veiklą tik apie 2018 metų birželio liepos mėnesį, nuo to laiko darbuotojams atlyginimas buvo mokamas dalį jiems pervedant į jų asmenines banko sąskaitas iš įmonės sąskaitos, dalį atlyginimų, apgyvendinimo išlaidų, avansus, komandiruotpinigius paimdavo iš įmonės kortelės sąskaitos ir juos paduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Su įmonės bankine mokėjimo kortele buvo perkamos ir statybinės medžiagos, darbo rūbai, įrankiai, buvo nupirkta priekaba. Visus skaičiavimus yra atlikęs pagal įmonės banko sąskaitos išrašą, kurį davė A. S.. Įmonė turi sąskaitas „Luminor“ banke ir vėliau įmonė atsidarė sąskaitas „Swedbank“ banke. Kiekviena įmonės banko sąskaita turėjo po tris banko korteles, kiek žino, buvo iš viso 8 mokėjimo kortelės. Turėjo abiejų bankų korteles, kitas dvi korteles turėjo brolis L. B., kuris įmonėje dirbo montuotoju, kitas dvi korteles ar vieną turėjo A. brolis K. S., kokias jis pareigas užėmė įmonėje, nežino, kitas dvi turėjo A. S.. L. B. iš įmonės sąskaitų pinigus mokėjosi tik sau ir mokėjo nuomą už butą Danijoje, taip daryti buvo nurodęs A. S., kadangi L. neturėjo savo banko sąskaitos. Visus šiuos mokėjimus taip buvo nurodęs atlikinėti A. S., kuris nurodė, kad dėl mokesčių geriau mokėti dalį per sąskaitą, dalį paimti iš įmonės sąskaitos ir paduoti žmonėms grynaisiais, mokėti nuomos pinigus ir panašiai. A. pasakydavo, kam reikia sumokėti atlyginimo ar nuomą užmokėti arba žmonės patys paskambindavo A. ir prašydavo pinigų, ir tada A. pasakydavo, kad įdės į sąskaitą pinigų, juos tada paimdavo ir paduodavo. Atlyginimų sumas skaičiuodavo A. S.. Už nuomą būdavo mokama panašiu principu kaip ir atlyginimus, buvo mokama pusė sumos į nuomotojų sąskaitą, o kitą pusę paėmęs iš įmonės sąskaitos paduodavo tiems patiems nuomotojams. Vienas namas buvo nuomojamas tik už grynuosius. Kiek kas konkrečiai yra gavęs pinigų iš jo kaip atlyginimą, yra parašę paaiškinimus, kuriuos yra pateikęs kartu su pareiškimu, šie duomenys yra teisingi. Įmonė turėjo darbuotojų Lietuvoje, bet dalis jų galbūt realiai jokio darbo neatliko. Įmonėje Lietuvoje buvo įdarbintas A. uošvis, kuris jokios veiklos įmonėje nevykdė, nedirbo, visą laiką buvo namie, gyveno ūkiškai. Buvo įdarbinta V. G., A. draugė ir jos sūnus, pavarde G., vardo nežino, kurie buvo įdarbinti tik tam, kad gautų paskolą iš banko, tam, kad parodytų, jog jie turi pajamas, bent jau A. taip sakė. Taip pat įmonėje buvo įdarbintas D. S., A. sūnus, kuris šiek tiek padėdavo įmonėje su tekstų vertimais, daugiau nelabai žino, ką jis veikdavo. Apie likusią įmonės administraciją nieko pasakyti nebegali, nes nežino. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko R. K., kuri yra samdoma kaip atskirai dirbantis asmuo, ji gyvena (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). A. gyvena (duomenys neskelbtini). Dar turi namą (duomenys neskelbtini), galbūt toks adresas, A. ten  anksčiau gyvendavo. A. yra medžiotojų būrelio direktorius, daugiau apie jo valdomus juridinius asmenis nieko nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė yra registruota jo gyvenamojoje vietoje, o pati įmonė administracinių patalpų neturi. Savo gyvenamojoje vietoje nelaiko ir neturi jokių įmonės buhalterinių dokumentų. Įmonė rangos sutartis turėjo tik Danijoje, Lietuvoje jokių statybos objektų neturėjo, realiai visas darbas ir pajamos buvo tik iš Danijos. Kiek per metus įmonė uždirbdavo, nežino, kadangi įmonės dokumentų neturi ir negali pasakyti. Tačiau galbūt įmonės pinigai buvo švaistomi ar net savinami įmonės direktoriaus, kadangi pradėjus įmonei sėkmingai dirbti nuvykęs pas A. S. pamatė, kad jis susiremontavo savo būstą (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai buvo prastos būklės. Vėliau buvo sutaręs susitikti su A. ir jis nurodė atvykti jau kitu adresu (duomenys neskelbtini). Kai nuvyko tuo adresu, paklausė, ar jis nuomojasi tą namą, pasakė, kad nupirko tą namą įmonei ir dar nupirko įmonei žemės sklypą, kuris ribojasi su minėtu namu. Tai irgi galbūt buvo pirkta iš įmonės pinigų, tačiau tiksliai to pasakyti negali. Kiek yra girdėjęs, namas adresu (duomenys neskelbtini), yra jo žmonos vardu pirktas, sklypas, nežino, kieno vardu, sklypo plotas apie 60 arų. Visos medžiagos, kurios buvo reikalingos statybų darbams Danijoje, būdavo įsigyjamos Danijoje, todėl išlaidos, turėtos Lietuvoje, susijusios su statybinių medžiagų pirkimu, gabenimu, galbūt yra pasisavintos direktoriaus ar iššvaistytos, nes žino, kad įrenginėjo Medžiotojų būrelio namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įrengimą atliko iš dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, iš dalies narių surinktais pinigais, šito tiksliai nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo krovinių gabenimui skirtų transporto priemonių, todėl krovinių gabenimui būdavo samdomos kitos įmonės. Su A. S. susipyko dėl to, kad nuomininkai nurodė, jog vėluoja atsiskaitymai. Taip pat dalis darbuotojų pradėjo skųstis, kad vėluoja atlyginimai. A. S. pasakė, kad, kol danai neatsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigų nebus. Po to jam pradėjo skambinti žmonės, kad nebėra už ką piltis net degalų. Pareikalavo, kad A. paaiškintų, kur pasidėjo įmonės pinigai ir kodėl po 2 metų darbo įmonė neturi santaupų, į  tai A. atsakė, kad tik metų gale galės pamatyti įmonės balansą, kadangi įmonėje yra tik paprastas darbininkas, nepateiks jokių dokumentų ir ataskaitų. Vėliau A. su sūnumi buvo atvykę į Daniją ir nurodė darbuotojams, kad vadovaujantis direktoriaus įsakymu visi įmonėje nebedirba,  taip pat ir jis, t. y. A. B.. Po to A. S. inicijavo darbo ginčo komisijoje bylą, kad neva iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, 47 000 Eur, kuriuos jo nurodymu išmokėjo įmonės darbuotojams, įsigijo darbo priemones, medžiagas, išleido darbuotojų būsto nuomai ir kt. Darbo ginčų komisijoje jo skundas buvo atmestas. Yra patyręs turtinę žalą dėl A. S. veiksmų, kadangi dėl jo veiksmų turimos akcijos nuvertėjo, įmonė prarado gerą vardą, įmonės turtas galbūt buvo pasisavintas ir iššvaistytas,  tai turėjo tiesioginės įtakos akcijų vertės praradimui (t. 1, b. l. 53–55).

Liudytoja R. K. parodė, kad direktorius atveždavo dokumentus, o ji buvo atsakinga už finansinių ataskaitų pateikimą ir pirminių dokumentų suvedimą, pateikimą mokesčiams, „Sodrai“. Įmonės korteles turėjo vadovas, jis darė pavedimus, o korteles turėjo asmenys, kuriems buvo priskirta banke. Atsiskaitymo lapelių darbuotojai negaudavo, darbo užmokestis buvo priskaičiuojamas pagal darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį. Ji skaičiuodavo komandiruotpinigius, kai gaudavo iš direktoriaus duomenis, kokį laikotarpį jie buvo užsienyje. Šiuo metu įmonė privalo pateikti darbuotojams informaciją apie priskaičiuotą sumą, mokesčius. Negali atsakyti, kodėl darbuotojams nebuvo teikiama tokia informacija. Ji paruošdavo pažymas, jei darbuotojas paprašydavo, o atsiskaitymo lapelių neruošė. Į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai be darbuotojo parašo, nes vadovas nesurinko parašų. Grynieji pinigai buvo pas direktorių. Buvo tvirtinama, kad pinigai išmokėti, buvo įduota vadovui, kad surinktų prašus, bet jis nesurinko. Į jos pareigas neįeina surinkti parašus. Jai buvo tvirtinama, kad tie pinigai išmokėti. Pagal įstatymą negalėjo įtraukti be parašo, bet kai direktorius pasiima kasos išlaidų orderius ir nesurenka parašų, o ji neprivalo surinkti parašų, ji tuos orderius įtraukė į apskaitą. Atskaitingi asmenys turėjo banko korteles. Ji gaudavo išrašą, pagal kurį matydavo, kiek buvo pirkimų per banką, kiek išgryninimų (grynaisiais). Už pinigų panaudojimą jie turėjo atsiskaityti direktoriui. Informavo direktorių, kad yra grynųjų pinigų likučiai, kurie nepateisinti dokumentais. Ji A. B. nė karto nematė, jos darbo vieta buvo jos gyvenamojoje vietoje, ten buvo atvažiavę FNTT.

Įmonės pagrindinės pajamos buvo iš Danijos. Danai mokėjo pavedimus savo valiuta, skaičiuodavo valiutos konvertavimo nuostolį / pelną. Danams sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašydavo vadovas. Darbuotojui buvo surašyta darbo sutartis, darbo užmokestis, vadovas pateikdavo, kokį laikotarpį darbuotojas tą mėnesį buvo komandiruotėje. Direktorius priimdavo įsakymus, ji įsakymus surašydavo. Darbo sutartyje buvo numatytas fiksuotas darbo užmokestis, papildomai komandiruotpinigiai. Darbuotojai gaudavo didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Vadovas paskambindavo, pasakydavo, kiek mokės pavedimu, ji paruošdavau kasos išlaidų orderius. Dėl pinigų išmokėjimo dydžio  nuspręsdavo vadovas, ji jam pateikdavo priskaičiavimo žiniaraštį prieš darant pavedimus. Neklausė vadovo, kodėl taip dalija. Nėra buvę, kad darbuotojai skambintų ir pasakytų, kad tiek negavo. A. B. paimdavo ir žmonėms duodavo daniškas kronas, galėjo būti (skirtumai) dėl daniškos kronos konvertavimo. Kiek jai žinoma, buvo išrašytos sąskaitos už darbus ir iš Danijos pavedimai neatėjo. Kiek pamena, viena įmonė yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ virš 100 000, kita įmonė nesiekia 100 000, neprisimena tiksliai. Šias sąskaitas įtraukė į apskaitą. Pagal tai, kiek asmenys iš banko paimdavo grynųjų pinigų, sutraukdavo į avansines apyskaitas, matė, kad buvo tam tikri pirkimai. Pirkimus išminusuodavo. Vadovas pasakydavo, prie kurio atskaitingo asmens priskirti pirktą įrankį. Visi įrankiai buvo traukiami į ilgalaikį turtą, trumpalaikis turtas buvo statybinės medžiagos, smulkūs dalykai, grąžteliai, kurie netraukiami į ilgalaikį turtą. Ilgalaikio turto suma buvo nustatyta nuo 300 eurų. Panaudotiems įrankiams buvo terminas 3–4 metai. Įrankių nurašė labai nedaug. Vadovas pasakydavo, ką nurašyti.

Apklausiama kaip liudytoja R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario mėnesį sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, A. S. ir direktoriaus pavaduotojas A. B.. Sutartį pasirašė tik su A. S.. Atlikinėjo pirminių dokumentų suvedimą ir registravimą buhalteriniuose registruose, pildė ir teikė deklaracijas įmonės vardu valstybės institucijoms (VMI, VSDFV), atlyginimų skaičiavimą, finansinių ataskaitų pildymą ir teikimą Registrų centrui. Nedirbo su įmonės banko sąskaita, neturėjo prieigos prie jos, ją valdė A. S. ir A. B., jie abu yra įmonės akcininkai ir vadovai, kas konkrečiai atlikinėdavo atlyginimų mokėjimus iš banko, tiksliai nežino, tik žino, kad A. S. ir A. B. turėjo įmonės banko sąskaitos korteles. Su grynaisiais pinigais taip pat nedirbo, įmonės kasininkas buvo A. S.. Įmonės sąskaitas išrašinėdavo įmonės akcininkai, jai jas pristatydavo jau išrašytas. Visus pirminius apskaitos dokumentus, susijusius su įmonės veikla, pirkimais–pardavimais, pateikdavo A. S.. Kiek žino, visi atlyginimų mokėjimai būdavo atliekami bankiniais pavedimais, viskas, jos manymu, buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Su įmonės darbuotojais nekontaktavo, jų nėra mačiusi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė 2021-03-01 dėl to, kad nuo 2020 m. gegužės nėra atsiskaityta už suteiktas paslaugas. Dirba namuose, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima šiltnamių montavimo darbais,  daugiausia dirba Danijos Karalystėje, Lietuvos Respublikoje įmonė daug sandorių neturėjo. Lietuvoje, kiek prisimena, išrašytų sąskaitų nebuvo, tik apie 2021 m. sausio mėnesį įmonė gavo pajamų iš kasimo darbų Lietuvoje, daugiau darbų Lietuvoje, kiek pamena, įmonė neturėjo. Įmonė registruota yra (duomenys neskelbtini), tačiau realiai įmonės administracinės veiklos vykdymo vieta yra A. S. namai, adresu (duomenys neskelbtini). Statybinės medžiagos reikalingos įmonės veiklai – šiltnamių statybai, būdavo įsigyjamos Lietuvoje iš pavienių tiekėjų, nebuvo konkretaus vieno tiekėjo, medžiagas pirkdavo iš įvairių parduotuvių. Nupirktos medžiagos būdavo traukiamos į atsargų registrą, kuris yra pateiktas tyrimui. Įrankiai tokiu pačiu principu būdavo perkami Lietuvoje, įrankiai būdavo įtraukiami į ilgalaikio turto apskaitą. Įrankiai taip pat būdavo įgyjami ir Danijoje, jie taip pat būdavo traukiami į ilgalaikio turto apskaitą. Pačios pirkimų sąskaitos, tiek įrankių tiek statybinių medžiagų būdavo traukiamos į įsigijimo–pirkimo registrus. Direktorius nebuvo nustatęs jokios vidinės įmonės tvarkos dėl medžiagų ir įrankių gabenimo į darbų vietą Danijoje, viskas būdavo gabenama įmonės automobiliais įmonės darbuotojų be jokių važtaraščių ar priėmimo–perdavimo aktų. Dalis medžiagų, kaip jai sakė direktorius A. S., būdavo naudojamos ir Lietuvoje. Kaip aiškino direktorius, buvo įrenginėjamas kabinetas – administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Kam priklausė šios patalpos, nežino. Statybinės medžiagos, statybinės priemonės (rūbai, pirštinės ir pan.) nuo 2018 metų būdavo nurašinėjami kas 3 mėnesius pagal nurašymo aktus, ar jie yra pateikti tyrimui, nežino. Buitinė technika, kurią įsigijo įmonė, buvo  įtraukta į apskaitą kaip įmonės ilgalaikis turtas, jis šią dieną nėra nurašytas ir, kiek jai buvo pasakoma, kad buitinė technika (televizorius, optiniai prietaisai) buvo išvežti į Daniją, į tas patalpas, kurias nuomojo įmonė ir kuriose gyveno įmonės darbuotojai. Dėl apskaitos tvarkymo bendravo tik su direktoriumi. Bendrai visi įsigijimai būdavo  įtraukti į apskaitą įmonės pirkimų registruose, per įmonės kasą arba per avansines apyskaitas. Didžiąją dalį medžiagų yra nupirkęs A. S.. Dėl darbuotojams mokamų grynųjų pinigų kaip avansų gali pasakyti, kad jie būdavo įtraukiami į apskaitą per įmonės kasą išrašant kasos išlaidų orderius. Taip būdavo daroma asmenų prašymu, kai jie neturėdavo banko sąskaitų ar jiems tiesiog reikėdavo grynųjų pragyvenimui darbo pradžioje. Pinigus išmokėdavo išskirtinai A. S.. Vėliau šie avansai būdavo išskaitomi iš  kitų atlyginimų, priskaičiuotų tiems asmenis. Apie A. B. išmokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nieko nežino. Komandiruotpinigiai būdavo mokami darbuotojams kartu su atlyginimu jų atskirai neišskiriant, nemokant jų grynaisiais ar panašiai, tačiau apskaitoje yra atskiri komandiruočių priskaičiavimo žiniaraščiai ir darbo užmokesčio priskaičiavimo, algalapius pateikdavo vadovui, o ar jis juos teikdavo darbuotojams, nežino. Direktoriaus įsakymai dėl komandiruočių yra apskaitoje, jų pagrindu ir būdavo skaičiuojami komandiruotpinigiai. Šie įsakymai, kiek žino, darbuotojams nebuvo pateikiami susipažinimui pasirašyti. Darbo užmokestis kartu su komandiruotpinigiais buvo mokami darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas, išskyrus galbūt pavienius atvejus, kai būdavo išmokami avansai grynaisiais per kasą darbuotojo pageidavimu (t. 1, b. l. 38–39, 42–43).

Liudytojas Š. J. parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė kaimynas A. B., jis pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. S., kad jie kartu atidarė įmonę. Darbo sutartį su juo Danijoje pasirašė A. B., pasakė, kad atlyginimas – 10 eurų už valandą. A. S. buvo atvažiavęs į Daniją, bet jokių nurodymų jam nedavė. Danai duodavo darbus, A. B. buvo kaip tarpininkas. Atlyginimas priklausė nuo dirbtų valandų skaičiaus. Jis A. perduodavo informaciją apie išdirbtas valandas, jis paduodavo danui, jis sumokėdavo A., A. B. sumokėdavo darbininkams. Jis uždirbdavo apie 2 000 eurų/mėn., kartais 1 500 eurų, pagal valandas. Grynaisiais pinigais iš A. B. gavo 400 eurų, tai buvo dienpinigiai, daugiau grynaisiais pinigais nėra gavęs, atlyginimą pervesdavo į sąskaitą banke. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes A. B. pasakė, kad susipyko su A. S.. Prašymus atleisti iš darbo visi rašė Danijoje ir atidavė A. B.. A. B. atidarė savo įmonę ir visi ten pradėjo dirbti. Darbai liko ten pat, viskas liko tas pats, kaip dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. įmonėje, gyveno ten pat, buvo du namai, visi kartu dirbo. Tame name, kur gyveno, buvo televizorius, tie daiktai ten ir liko. Niekas nedavė pasirašyti ant kasos išlaidų orderių.

Apklausiamas kaip liudytojas Š. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo      2018-10-05 iki 2020-08-24 montuotoju. Dirbant tekdavo rinkti metalinius karkasus, dengdavo stogus specialia danga, realiai darbas susijęs su šiltnamių statyba, darbo vieta buvo Danijoje. Įmonės direktorius buvo A. S., tiesiogiai darbams vadovavo A. B., jis buvo kaip brigadininkas. Atlyginimas buvo 10 Eur per valandą kartu su dienpinigiais atskaičius mokesčius. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį pavedimu į asmeninę banko sąskaitą. Vieną kartą, tiksliai neprisimena, kada, gavo 400 Eur grynaisiais iš A. B.. Kažkurį mėnesį į banko sąskaitą buvo pervesta mažiau pinigų nei įprastai ir kaip suprato tie 400 Eur buvo kaip likusi atlyginimo dalis. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš A. B. ar A. S. nėra gavęs (t. 2, b. l. 124–125).

Liudytojas R. B. parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė A. B. žmona. Įmonės direktorius buvo A. S.. Darbui Danijoje vadovavo A. B.. Su A. B. ir A. S. susitiko Rietave. Darbo sutartį pasirašė Plungėje. Dėl atlyginimo susitarė, kad bus mokama 10 eurų už valandą.  Atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą ir dalį gaudavo grynaisiais. Grynaisiais gavo tris kartus, kai ėmė avansą. Grynaisiais mokėjo A. B. – apie 700 eurų per kelis kartus. Vieną kartą grynaisiais buvo sumokėta Danijoje, kitą kartą Lietuvoje prieš išvažiuojant į Daniją. Jis niekur nepasirašė. Iš A. S. nėra gavęs grynųjų pinigų. Į banko sąskaitą buvo pervedami visi pinigai. Atlyginimas priklausydavo nuo dirbtų valandų. Kiekvieną dieną rašydavosi dirbtas valandas, A. B. surašydavo, kiek dirbo ir perduodavo A. S.. Susirašytas valandas, sulygindavo su gautu atlyginimu. Nebūdavo neatitikimų. Jam buvo išmokamas atlyginimas 2 000 eurų su trupučiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų dėl atlyginimo neturi. Nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pabaigoje pradėjo vėluoti algos. Tada parašė prašymą ir išėjo iš darbo. Įsidarbino A. B. įmonėje po dviejų savaičių ir dirbo toliau. Darbo įrankiais aprūpina danai. Kai pradėjo dirbti A. B. įmonėje, pirko naujus įrankius. Tebegyvena tuose pačiuose namuose. Televizorius ir kiti daiktai, kaip buvo, taip ir yra. Nežino, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo išmokėti atlyginimus.

Apklausiamas kaip liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018-10-20 iki 2020-09-25 montuotoju, tekdavo rinkti metalo konstrukcijas statant šiltnamius, darbo vieta buvo Danijoje. Įmonės direktorius buvo A. S., tiesiogiai vadovavo A. B., jis buvo įmonėje brigadininkas. Darbo sutartį pasirašė Lietuvoje, kai susitiko su A. S. Plungėje aikštelėje šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą mokėjo kartą per  mėnesį, mokant pavedimais į asmeninę banko sąskaitą. Gaudavo ne mažiau kaip 2 000 Eur per  mėnesį. Prisimena, kad už 2018 metų spalio mėnesį gavo 400 Eur grynaisiais kaip avansą iš A. B. ir už 2019 metų sausio mėnesį gavo 300 Eur avanso iš A. B. grynaisiais. Nežino, iš kokių pinigų jis mokėjo tuos avansus, nepasirašė ant jokio dokumento dėl šių pinigų gavimo. Tie avansai buvo išskaičiuoti iš tų mėnesių atlyginimo. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš A. B. nėra gavęs. A. S. nėra mokėjęs jokių grynųjų pinigų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi pradėjo vėluoti atlyginimai ir nėra iki šiol išmokėję algos už paskutinį mėnesį.  Jis dirbo tik Danijoje, nežino, ar įmonė turi klientų Lietuvoje (t. 2, b. l. 114–115).

Liudytojas A. M. parodė, kad dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su A. S., ir jį ir A. B. pažįsta nuo vaikystės. Į darbą priėmė direktorius A. S., buvo sutarę, kad mokės 10 eurų už valandą. Grynaisiais gavo vieną kartą 400 eurų, juos sumokėjo A. S. prieš išvažiuojant į Daniją. Dokumentuose, kad gavo pinigus, nepasirašė. Visi kiti pinigai buvo pervedami į banko sąskaitą. Visą laiką dirbo Danijoje, o per karantino laikotarpį dirbo ir Lietuvoje, remontavo techniką. Direktorius A. S. yra medžiotojas, jis liepė dirbti prie medžiotojų namelio. Dar dirbo sklype šalia A. S. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ten ekskavatoriumi stumdė žemes, išlygino kiemą, atliko kasimo darbus. Lietuvoje darbams vadovavo direktorius A. S.. A. B. tuo metu buvo Danijoje. Lietuvoje kai dirbo, buvo sutarę 800 eurų. Direktorius pusę mokėjo į sąskaitą, pusę – grynaisiais pinigais. Taip sumokėjo vieną kartą. Danijoje vadovavo A. B.,  jis parašydavo išdirbtas valandas, savaitės gale išsiųsdavo. Visi gyveno kartu, buvo 3 namai. Pareiškimo atleisti iš darbo nerašė, tik paskambino A. S.. Kai dirbo A. B. bendrovėje, gyveno kituose namuose, nei dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu dirbo 6–7 žmonės, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo specifika ta pati.

Apklausiamas kaip liudytojas A. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2019-02-10 ir dirbo iki 2020-07-30. Dirbo montuotoju. Darbas buvo susijęs su šiltnamių konstrukcijų montavimu. Darbo vieta buvo Danijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), kiek žino, įmonė Lietuvoje darbų jo darbo laikotarpiu neturėjo, tačiau visuotinio karantino metu nuo 2020-03-16, kai negalėjo išvykti į užsienį dirbti, atliko kelis darbus Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) kaime tiesė keliuką, remontavo statybos įrenginius, dirbo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo ir (duomenys neskelbtini) kaime prie medžiotojų būrelio namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. S. yra to medžiotojų būrelio vadovas. Tie darbai truko iki 2020 metų gegužės 20 dienos, vėliau išvyko atgal į Daniją. Darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado per pažįstamus. Visas darbo sąlygas, t. y. darbo laiką, vietą, atlyginimą, derino su įmonės direktoriumi A. S. ir su A. B., kuris buvo kaip brigadininkas, kadangi jis vadovavo atliekamiems darbams Danijoje ir bendravo tiesiogiai su užsakovais Danijoje. Buvo sutarta su abiem, kad jis gaus valandinį atlyginimą – 10 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2019 metų gegužės atlyginimas pakilo iki 11 Eur per valandą atskaičius mokesčius. Ši suma jau įskaičius komandiruotpinigius. Atlyginimą kartu su komandiruotpinigiais gaudavo į savo asmeninę banko sąskaitą. Grynaisiais atlyginimas mokamas nebuvo. Grynaisiais būdavo apmokamos išlaidos, susijusios su darbu. Kai tik pradėjo dirbti 2019-02-10, vyko su savo automobiliu į Daniją ir atvykęs į vietą gavo iš A. B. 200 Eur kaip kompensaciją už patirtas išlaidas kurui ir kelių mokesčiams ir, kai 2019 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą, taip pat iš A. B. gavo 200 Eur. Už šiuos pinigus neprašė pasirašyti jokiuose dokumentuose. 2020 metais, tuo metu, kai dirbo Lietuvoje visuotinio karantino metu ir atlikinėjo įvarius darbus, su A. S. buvo sutaręs, kad gaus ne mažiau kaip 800 Eur atlyginimo už mėnesį. Pamena, kad prieš išvykstant į Daniją 2020 m. gegužės 20 dieną, gal 18 dieną, A. S. dalį atlyginimo, t. y. 400 Eur, už 2020 metų gegužės mėnesį sumokėjo grynaisiais pinigais, kitą dalį – 400 Eur – gavo į savo asmeninę banko sąskaitą. Pinigus išmokėjo (duomenys neskelbtini), ten, kur registruota įmonė. Ten buvo susirinkę prie įmonės automobilio ir ruošėsi išvykti darbuotis į Daniją. Kartu tuo metu buvo D. Š. ir L. B., kurie taip pat gavo dalį atlyginimo grynaisiais pinigais. Iš darbo išėjo 2020-07-30, kadangi vėlavo atlyginimai ir gavo pasiūlymą dirbti Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 2 500 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. Skola pripažinta per darbo ginčų komisiją ir perduota vykdyti antstoliams (t. 2, b. l. 65–66).

Liudytojas R. P. parodė, kad darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė A. B., jis sakė, kad turi bendrą su pusbroliu bendrovę. Pirmą kartą A. S. pamatė, kai buvo priimtas į darbą. Aptarė darbo sąlygas su A. B., sutarė, kad mokės 10 eurų už valandą. Dirbo montuotoju Danijoje, Norvegijoje, statė šiltnamius. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę. Grynaisiais pinigais mokėjo A. B., paimdavo pinigus iš sąskaitos ir duodavo kaip avansą. Pasirašyti nereikėjo. Iš darbo išėjo, nes visi ėjo iš darbo. Visi išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prasidėjo nesutarimai su A. S.. Perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas A. B..

Apklausiamas kaip liudytojas R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo montuotoju nuo 2018 m. rugsėjo pabaigos iki 2020 metų rudens, tiksliai datų neprisimena. Tiesiogiai vadovavo A. B., kuris įmonėje dirbo kaip brigadininkas, meistras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė dirbti A. B., kadangi su juo dirbo  anksčiau kitoje įmonėje. Darbo sąlygas aptarė kartu su A. B. ir su A. S., kuris buvo įmonės direktorius. Sutarė, kad dirbs pusantro mėnesio užsienyje ir savaitę, dvi bus Lietuvoje, kokį atlyginimą sutarė, neprisimena. Darbo sutartį pasirašė, jei gerai prisimena, su A. S., o koks sutartyje buvo numatytas atlyginimas, neprisimena. Darbo funkcijos buvo šiltnamių statymas, metalinių konstrukcijų surinkimas, užuolaidų montavimas šiltnamiuose, statybos ir renovacijos darbai. Per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 1 800 Eur atlyginimo kartu su dienpinigiais ir kitomis priklausančiomis išmokomis už komandiruotėje prabūtą laiką. Atlyginimas ir kitos išmokomos sumos dažniausiai būdavo pervedamos į asmeninę banko sąskaitą, tačiau kelis sykius yra gavęs grynuosius pinigus iš A. B., kadangi jis vadovaudavo. Kas tiksliai nuspręsdavo išmokėti grynaisiais dalį atlyginimo tiksliai nepasakys, mano, kad jie pasitardavo su A. S. ir nuspręsdavo, kada mokėti grynaisiais, dažniausiai išmokėdavo grynaisiais pinigais, kai paprašydavo avanso. Iš A. B. grynaisiais yra gavęs ne mažiau kaip 3 000 Eur, tačiau, kokiais konkrečiais mėnesiais gavo grynuosius, tikrai negali įvardyti, nes neprisimena. Kai 2020 metais Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas, dar buvo Danijoje ir, kai grįžo į Lietuvą, nedirbo jokiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose ir, kiek žino, įmonė Lietuvoje neturėjo klientų, kadangi visi klientai yra Danijoje, nebent įmonė galėjo užsiimti kokia nors įrankių nuoma. Iš įmonės išėjo, kadangi nebesutapo jo ir įmonės interesai, abu A. pradėjo pyktis, tas nepatiko ir išėjo iš darbo. Įmonė yra visiškai atsiskaičiusi (t. 2, b. l. 99–100).

Apklausiamas kaip liudytojas G. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2018-03-05 iki 2020-08-24. Įmonėje dirbo montuotu. Darbą įmonėje pasiūlė A. B., jis nurodė, kad reikės vykti į Daniją dirbti prie šiltnamių montavimo. Kiek atlyginimo buvo sutarta, neprisimena. Darbo sutartį pasirašė pas įmonės direktorių A. S. namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Į Daniją pirmą sykį išvyko kartu su L. B., o po kokių 3 savaičių atvyko ir A. B.. Pradžioje darbams vadovavo L. B., o kai į Daniją atvyko daugiau žmonių, darbams pradėjo vadovauti A. B.. Per mėnesį gaudavo atlyginimo nuo 2 000 Eur iki 2 500 Eur, tikslių skaičių neprisimena. Grynaisiais atlyginimo negaudavo, išskyrus vieną kartą. Iš Danijos grįždavo į Lietuvą kas 3–5 mėnesius. Pirmą sykį, kai grįžo į Lietuvą, jam paskambino A. S. ir pasakė, kad gali pas jį atvykti į (duomenys neskelbtini). pasiimti pinigų. Jis gavo 800 Eur grynaisiais. Tai buvo atlyginimas, bet neprisimena, už kurį mėnesį, nes, kiek pamena, kažkurį mėnesį gavo mažiau atlyginimo į banko sąskaitą. Už šiuos gautus pinigus nepasirašė ant jokio dokumento. Po to sykio grynaisiais nėra gavęs pinigų nei iš A. B., nei iš A. S.. Iš darbo išėjo, kadangi susipyko A. B. su A. S.. Jie susipyko tada, kai A. S. nusipirko namą Plungėje, paties konflikto detalių nežino. Tuo metu baigėsi darbai ir A. B. atsidarė savo įmonę ir jis pradėjo ten dirbti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra su juo atsiskaičiusi (t. 2, b. l. 83–84).

Liudytojas A. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2019 m. birželio mėnesį, susitiko su A. S. ir su A. B., ir su abiem tarėsi dėl darbo sąlygų, pasirašė darbo sutartį. Sutartas atlyginimas buvo 10 eurų už valandą, darbo vieta Danijoje. Jis A. B. pažinojo iki darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. S. pažinojo iš matymo kaip A. B. giminaitį. Su A. S. teko bendrauti, kai pradėjo dirbti, jis atvažiavo į kiemą ir nusifotografavo jo kortelę (asmens tapatybės) dokumentų pildymui. Darbo ir gyvenimo sąlygomis Danijoje rūpinosi A., jis buvo kaip vadovas, buvo nuomojamas namas, už nuomą mokėti nereikėjo. A. S. Danijoje nematė. Jis pats rašėsi dirbtas valandas ir ataskaitą atiduodavo A. B.. Visi užsirašydavo valandas grįžę namo ir atiduodavo A. B.. Kai darbo užmokestis buvo mokamas į kortelę, jis buvo susiskaičiavęs valandas, buvo kartais mažas skirtumas, apie 20–30 eurų. Dirbo kartu su R. B., net įrankių nereikėjo, nes turėjo įrankius iš danų. Būdavo, kad vienas dirbo ilgiau, kitas trumpiau, jis A. B. pasitikėdavo. Pagal tai, kiek išdirbta valandų, turėtų gauti vienodą algą. Nežino, kiek kiti gaudavo. Jis gaudavo už savo dirbtas valandas.  Pradžioje atlyginimą mokėjo grynaisiais, nes jis turėjo problemų su savo banku, po 1,5–2 mėnesių mokėjo į banko kortelę. Vieną kartą A. S. jam išmokėjo grynaisiais apie 2 000 eurų A. B. kieme, tai buvo atlyginimas už mėnesį, kai jis pirmą kartą grįžo iš užsienio. Atleidžiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. sumokėjo jam priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį apie  3 000 eurų, jokio dokumento, kad išmokėjo, nepasirašė. Prašymą išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė Danijoje pagal A. B. duotą pavyzdį ir jam atidavė.  Jis dar liko dirbti Danijoje servise, namo išvažiavo už poros savaičių. Perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jam sunku pasakyti, kada ten pradėjo dirbti. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno kitame nuomojamame name. 

Apklausiamas kaip liudytojas A. V. parodė, kad kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019-06-10 iki 2020-08-24, dirbo montuotoju. Tiesiogiai vadovavo A. B., kuris įmonėje buvo kaip brigadininkas, jis realiai vadovavo visiems darbams ir gamybai, šiek tiek tvarkė ir dokumentus. Įmonėje įsidarbino pagal A. B. pasiūlymą. Darbo sutartį pasirašė realiai jau išvažiavęs dirbti į Daniją, nes, kai tik grįžo iš Švedijos, iš karto išvažiavo dirbti į Daniją. A. S., kuris buvo įmonės direktorius, nusifotografavo jo asmens dokumentą ir jau paruoštus įsidarbinimo dokumentus pasirašė vėliau juos gavęs elektroniniu paštu. A. B. pasiūlė atlyginimą 10 Eur per valandą, įskaičiuojant jau visas su komandiruotėmis susijusias išmokas. Atlyginimą mokėjo į asmeninę banko sąskaitą, tačiau pačioje pradžioje, kai tik pradėjo dirbti, du mėnesius mokėjo darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas grynaisiais, kadangi buvo pasibaigęs banko kortelės galiojimas. Iš viso per tuos du mėnesius gavo ne mažiau kaip 5 000 Eur, kuriuos išmokėjo A. B. juos paimdamas grynaisiais iš banko sąskaitos. Kieno tai banko sąskaita buvo – ar jo asmeninė, ar įmonės, nežino, to neklausė. Tuos 5 000 Eur jam A. B. išmokėjo per 10 kartų, nes per mėnesį paimdavo po 5–6 kartus įvairiomis sumomis ir mokėdamas avansus. Už šiuos pinigus galbūt ant kažkokių dokumentų pasirašinėjo, tačiau tiksliai ant kokių, neprisimena. Po to, kai kitą sykį grįžo į Lietuvą, susitvarkė banko kortelę ir nuo to laiko visas atlyginimas buvo mokamas tik į asmeninę banko sąskaitą. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko dirbti įmonės objektuose, kurie buvo Lietuvoje, nežino, ar įmonė turėjo objektų Lietuvoje. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi nebemokėjo atlyginimo ir nėra iki šiol išmokėję algos už pusantro mėnesio laiko, kokia tai konkrečiai suma, neprisimena. Dėl šio neišmokėto atlyginimo nesikreipė į Darbo ginčų inspekciją dėl laiko stokos ir mano, kad jie atsiskaitys už tą laiką, kai baigsis tyrimas (t. 2, b. l. 104–105).

Liudytojas G. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2018 m. gegužės mėnesį, dirbo iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, jo pareigos montuotojas, darbo vieta Danijoje. A. B. jo kaimynas, dėl to jam paskambino ir su juo susitarė dėl darbo sąlygų. Susitarė valandinį darbo užmokestį, kad mokės 10 eurų už valandą. Su A. S. susitiko vėliau, kai kartu važiavo pas buhalterę pasirašyti darbo sutarties. Tada įsidarbino ir jo draugas, bet jis padirbo mėnesį ir išėjo. Danijoje būnant pervesdavo dalį pinigų į sąskaitą, dalį mokėjo grynaisiais. Atlyginimas visada būdavo skirtingas, pagal išdirbtas valandas. Didesnę dalį pervesdavo į sąskaitą, pervedamos sumos buvo ne vienodos. Algų dieną pervesdavo į kortelę, o grynaisiais pinigais likutį išmokėdavo A. B., kai pareidavo iš darbo. Tai vyko Danijoje. Nereikėjo pasirašyti ant dokumentų dėl išmokėtų pinigų. Dėl išdirbtų valandų paaiškino, kad buvo atspausdinti lapai ir juose po darbo parašydavo, kokiame objekte ir kiek valandų dirbo. Tuos lapus fotografuodavo ir siųsdavo A. S., kai būdavo A. B., jis fotografuodavo ir siųsdavo. Buvo, kad turėjo ir bendrus lapus, ir atskirai, pradžioje rašydavo visi į vieną. Visi žinojo, kiek tą mėnesį turėtų gauti pinigų. Gaudavo į kortelę, paskui dar atiduodavo skirtumą grynaisiais. 2019 m. balandžio ir birželio mėnesiais priskaičiuotos vienodos sumos, vienodai išdirbta valandų, balandžio mėn. pervesta 2 150 eurų, o birželio mėnesį pervesta 2 956 eurai, bet nebuvo likę skolos. Neatsimena, kad būtų važiavęs pinigų pas A. S. ar pas jį A. S.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes prasidėjo nesutarimai tarp A. S. ir A. B., ir visi pradėjo eiti iš darbo. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas A. B..

Apklausiamas kaip liudytojas G. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju pradėjo dirbti 2018 m. gegužės mėnesį ir dirbo iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Darbas buvo susijęs su šiltnamių konstrukcijų montavimu, darbo vieta buvo Danijos Karalystėje, (duomenys neskelbtini), kiek žino, įmonė Lietuvoje darbų jo darbo laikotarpiu neturėjo. Darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rado per A. B.. Žinojo, kad jis su A. S. įsteigė įmonę ir dirba Danijoje. Tuo metu turėjo išvykti į Švediją, tačiau tai nepavyko ir pats paskambino A. B., kuris buvo jo kaimynas, ir pasisiūlė dirbti. Visas darbo sąlygas, t. y. darbo laiką, vietą, atlyginimą derino telefonu su A. B., kuris buvo įmonėje kaip brigadininkas, o vėliau susitiko su įmonės direktoriumi A. S.. Buvo sutarta su abiem, kad gaus valandinį atlyginimą – 10 Eur atskaičius mokesčius. Pamena, kad kelis mėnesius atlyginimas su komandiruotpinigiais buvo nustatytas 11 Eur per valandą, tiksliai kada tas buvo, neprisimena. Ši atlyginimo suma buvo nurodyta jau įskaičius komandiruotpinigius ir atskaičius privalomuosius mokesčius. Dalį atlyginimo kartu su komandiruotpinigiais gaudavo į savo asmeninę banko sąskaitą, o kitą dalį grynaisiais išmokėdavo A. B.. Per mėnesį gaudavo ne mažiau kaip 200 Eur grynaisiais. Laikotarpiu nuo 2019-08-04 iki 2020-04-27 buvo pašauktas į kariuomenę ir tuo metu iš įmonės negavo jokio atlyginimo. Iš viso savo skaičiavimais yra gavęs ne mažiau negu 1 500 Eur atlyginimo grynaisiais pinigais. Šiuos pinigus išmokėjo A. B.. Atlyginimą grynaisiais pinigais gavo laikotarpiu nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų gruodžio mėnesio, nes tada patyrė nykščio traumą, negalėjo kurį laiką dirbti ir po to daugiau atlyginimo grynaisiais nebegaudavo. Kuri atlyginimo dalis buvo kaip komandiruotpinigiai, kuri buvo kaip atlyginimas, nežino, tai nebuvo aiškiai akcentuojama ar išaiškinama. Šiuos visus pinigus A. B. paimdavo iš įmonės mokėjimo kortelės ir paduodavo tiesiog jam. Jokių išlaidų, susijusių su darbu, neturėjo, visas keliones apmokėdavo įmonė. Iš darbo išėjo 2020 metų rugpjūčio mėnesį, kadangi pasibaigė darbai ir visi darbuotojai pradėjo eiti lauk. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko jam skolinga, tačiau tikros sumos nežino. Dėl skolos niekur nesikreipė (t. 2, b. l. 71–72).

Liudytojas D. Š. parodė, kad darbą pasiūlė jo pažįstami A. S. ir A. B.. Iš pradžių buvo bendra jų įmonė, paskui pradėjo kalbėti, kad A. S. yra  direktorius. Darbo sutartį jam atvežė A. S. į namus. A. B. Danijoje buvo vadovas, mokėdavo avansus, išmokėjo 3 000–4 000 eurų per visą laiką. Atlyginimas priklausė nuo dirbtų valandų. Neskaičiuodavo, kiek už komandiruotę, kiek atlyginimo, buvo bendra suma. Gautą avansą iš A. B. priskaičiuodavo prie atlyginimo. A. S. mokėdavo grįžus į Lietuvą, dalį vesdavo į kortelę, dalį mokėdavo grynaisiais. Nepasirašė, kai gavo grynuosius pinigus. Kai buvo pandemija, dirbo Lietuvoje. Neskaičiuodavo, kiek valandų išdirbo, mano, kad teisingai mokėjo atlyginimą. Neklausė, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebemoka atlyginimo, girdėjo gandus, kad neatsiskaito danai. Darbus paskirstydavo ir su danais susitardavo A. B., pasakydavo, kas kur važiuoja. Parašė prašymą atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebemokėjo atlyginimo. Šiek tiek išbuvo Lietuvoje, paskui įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirba tuos pačius darbus, gyvena tuose pačiuose namuose. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra skolinga, ką apskaičiavo Darbo inspekcija, viską sumokėjo. 

Apklausiamas kaip liudytojas D. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo montuotoju nuo 2018-06-01 iki 2020-08-24. Tiesioginis vadovas buvo A. B.. Įmonėje įsidarbino per A. S. ir A. B.. Jie sužinojo, kad jis išeina iš darbo Švedijoje ir pasiūlė dirbti jų įmonėje. Darbo sąlygas aptarė tik su A. S., konkretaus darbo atlyginimo nesutarė, tačiau mokėjo darbo užmokestį nuo padaryto darbo. A. S. buvo įmonės direktorius. Per  mėnesį gaudavosi nuo 2 000 Eur iki 2 400 Eur, būdavo ir mažiau ir daugiau. Darbas buvo susijęs su šiltnamių statyba ir įvairiais su tuo susijusiais darbais. Abu A., kiek žino, buvo įmonės savininkai. Pagrindinė darbo vieta buvo Danijos Karalystė, tik 2020 metų balandžio mėnesį, kai prasidėjo pandemija, dirbo Lietuvoje. Atlyginimas buvo mokamas į asmeninę banko sąskaitą, tačiau dalis atlyginimo būdavo mokama grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo ir A. S., kai grįždavo į Lietuvą, ir A. B. Danijoje. Į asmeninę banko sąskaitą būdavo išmokama tik įstatymų numatytas minimalus darbo užmokestis, o likusi suma būdavo išmokama grynaisiais. Tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai kiekvieną mėnesį gaudavo atlyginimo, tiksliai neprisimena, tačiau gali nurodyti, kad per mėnesį gaudavo kartu su grynaisiais pinigais ne mažiau kaip 1 800 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių už komandiruotėje praleistą laiką. Už gaunamus grynuosius pinigus nepasirašydavo ant jokio dokumento, kuriuose būtų buvę pažymėta išmokama suma. Iš kokių pinigų buvo mokamas atlygimas ir dienpinigiai grynaisiais pinigais, nežino, gali tik spėlioti. Kokia suma iš viso yra išmokėta grynaisiais, nežino, nėra skaičiavęs. Iš įmonės išėjo, kadangi nustojo mokėti atlyginimus ir šią dieną nėra išmokėtas visas atlyginimas ir dienpinigiai. Dėl šios skolos kreipėsi į Darbo inspekciją, kuri yra atlikusi skaičiavimus, kad yra neišmokėta ne mažiau nei 3 250 Eur atlyginimo ir dienpinigių (t. 2, b. l. 94–95).

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pažįstamas A. B.. Darbo vieta buvo Danijoje, atlyginimas buvo apie 2 500–3 000 eurų pagal išdirbtas valandas. Jis užsirašydavo valandas ir tuos lapus paduodavo A. B..  A. B. tuos lapus atsišviesdavo, paskui grąžindavo. Taip pat žinojo, kiek turi gauti atlyginimo. Nebuvo, kad trūktų atlyginimo, buvo centas į centą. Atlyginimas buvo mokamas eurais pavedimais į asmeninę sąskaitą. Pačioje pradžioje paprašė A. B. avanso ir per du kartus gavo iš A. B. 2 000 eurų grynaisiais. Už gautus grynuosius pinigus niekur nepasirašė, buvo žodinis susitarimas. Danijoje yra kronos. Kronomis negavo jokių išmokų. Pagal kasos išlaidų orderius pinigai jam nebuvo mokami. Manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B., bet direktorius buvo kitas A.. Iš A. S. negavo grynųjų pinigų, jį matė tik vieną kartą Danijoje, kai jis atvežė kažkokius įrankius. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pradėjo vėluoti mokėti atlyginimus. A. B. pasakė, kad nėra pinigų algoms, kad susipyko su A. S.. Prašymą atleisti iš darbo išsiuntė elektroniniu paštu A. S.. Darbo specifika nesikeitė, kai perėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitė tik pavadinimas. Įrankių, įrengimų jam beveik nereikėdavo, nes danai suteikdavo, reikėjo tik vieno kito savo įrankio. A. S. į Daniją atvežė didelį pjovimo aparatą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių Danijoje turėjo, nes dirbo apie 15 žmonių. Įrankiai būdavo išdalyti po kiekvieną mašiną. Gyvenamojoje vietoje buvo televizorius, kompiuteris. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturi.

Apklausiamas kaip liudytojas R. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo montuotoju nuo 2019-02-28 iki 2020-08-26, statė šiltnamius Danijoje. Įmonės direktorius buvo A., pavardės neprisimena, tiesiogiai vadovavo A. B., jis buvo kaip brigadininkas. Įmonės direktorių yra matęs tik vieną kartą, kai jis buvo vienai dienai atvykęs į Daniją. Darbo sutartį pasirašė jau būdamas Danijoje, sutartį pasirašymui pateikė A. B.. Atlyginimas buvo 10 Eur per valandą jau atskaičius mokesčius. Į šią sumą galbūt buvo įskaičiuoti ir komandiruotės dienpinigiai, tačiau, kokia dalis atlyginimo buvo dienpinigiai, nežino. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį pavedimais į asmeninę banko sąskaitą. Gaudavo ne mažiau kaip 2 000 Eur per  mėnesį. Kai tik pradžioje įsidarbino į įmonę, paprašė A. B. išmokėti avansą už 2019 metų kovo mėnesį. Jis iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė 1 000 Eur į jo asmeninę banko sąskaitą ir taip pat sumokėjo 1 000 Eur grynaisiais. Iš viso gavo iš A. B. 2 000 Eur. Už šiuos išmokėtus pinigus nepasirašė ant jokių dokumentų. Iš kur A. B. gavo grynuosius pinigus, nežino. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš A. B. negavo. A. S. nėra mokėjęs jokių grynųjų pinigų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi pradėjo vėluoti atlyginimai, kiek girdėjo, įmonė nebeturėjo pinigų ir vėliau iš viso nebemokėjo atlyginimų, todėl ir nusprendė su kitais bendradarbiais išeiti iš darbo. Nėra iki šiol išmokėję algos už paskutinį mėnesį, tikslios sumos neprisimena ir į darbo ginčų komisiją nesikreipė, kadangi praleido terminus. Nėra tekę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose Lietuvoje, pats dirbo tik Danijoje, nežino, ar įmonė turėjo klientų Lietuvoje. Pavedimo išrašą, pagal kurį gavo 1 000 Eur iš A. B., gali pateikti prie vykdomo ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 119–120).

Liudytojas S. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per skelbimą, dėl darbo kalbėjosi su A. S.. Susitarė, kad darbas bus Danijoje, mokės 10 eurų už valandą. A. S. nuvežė į darbo vietą Danijoje. A. S. davė pasirašyti dokumentus, nes jis buvo pagrindinis direktorius, o A. B. buvo vadovas Danijoje. A. B. duodavo lapus darbo valandoms užrašyti. Lape užrašydavo objekto pavadinimą ir kiek valandų išdirbo. Išeidavo nuo 7 iki 19 valandų, išmesdavo pietų valandą. Perduodavo A. B. lapus, o kur jis juos padėdavo, nežino, nes su juo negyveno. Iš pradžių buvo nuomojami du namai, paskui trečią namą išnuomojo. Kai pirmą kartą atvažiavo, paprašė avanso. Kažkas paėmė iš bankomato 2  000 kronų ir jam atidavė. Pavertus kronas į eurus išeina 263 eurai. Tik vieną kartą gavo grynaisiais, A. S. išskaičiavo iš atlyginimo. Iš kasos pinigų negaudavo, pirmą kartą apie tai girdi. A. S. neduodavo algalapių, pervesdavo pinigus į sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 3 400 eurų. Parašė į Darbo inspekciją, kad įmonė nemoka pinigų. Išėjo iš UAB„(duomenys neskelbtini)“, kai nebemokėjo atlyginimo. Pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo siuntė A. S. elektroniniu paštu.

Apklausiamas kaip liudytojas S. L. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per skelbimą „Facebook?e“. Paskambino skelbime nurodytu numeriu, kaip vėliau sužinojo, kalbėjo su direktoriumi A. S.. Jie susitiko Plungėje ir A. S. pasakė, kad ieško paprastų darbuotojų užsienyje, nurodė, kad reikės dirbti Danijoje, papasakojo, kad reikės dirbti darbą, susijusį su šiltnamių statyba. Sutarė, kad darbo užmokestis bus 10 Eur per valandą. Įmonėje dirbti pradėjo 2018 metų spalį. Atlyginimas svyruodavo nuo 1 000 Eur iki 2 100 Eur. Tiesiogiai darbams vadovavo brigadininkas A. B.. A. S. būdavo visada Lietuvoje, kartais atvykdavo į Daniją. Atlyginimas buvo mokamas tik į asmeninę banko sąskaitą, tačiau vieną kartą yra gavęs dalį atlyginimo grynaisiais pinigais. Tai buvo pačioje darbo pradžioje. Kai buvo priimtas į darbą, A. S. nuvežė jį į Daniją su įmonės mašina. Pasakė A. S., kad reikia pinigų pragyvenimui, ir atvykus iš A. B. gavo 263 Eur. Kai gavo atlyginimą už 2018 m. spalio mėn., ši suma buvo išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio. Daugiau jokio atlyginimo grynaisiais pinigais nėra gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, viską gaudavo į savo asmeninę banko sąskaitą. Iš įmonės išėjo 2020-08-21 dėl nemokamo atlyginimo. Įmonė skolinga liko apie 3 000 ar 4 000 Eur. Dėl šios skolos yra gautas vykdomasis raštas (t. 2, b. l. 89–90).

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamasis A. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o A. B. jo draugas ir su juo tarėsi dėl įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė sutartį su A. B., su juo kalbėjo apie atlyginimą, sutarė, kad mokės 10 eurų už valandą. A. B. jį nuvežė į Daniją, apgyvendino nuomojamame bute, jam už butą mokėti nereikėjo. Darbo rūbų nedavė, įrankius davė. Statė šiltnamius, darbams vadovavo A. B.. Atlyginimas buvo pervedamas į kortelę eurais. Pačioje pradžioje jam trūko pinigų ir jam išmokėjo grynaisiais 400 eurų. Iš A. S. grynaisiais nėra gavęs. Iš kasos pagal orderius nėra gavęs grynaisiais. Pagal susitarimą su A. B. atidirbdavo 2 mėnesius ir grįždavo namo 2 savaitėms. Kiekvieną mėnesį gaudavo darbo užmokestį į sąskaitą, jei būtų neprimokėta, būtų pasigedęs. Žinojo, kiek išdirbo valandų. Jo atlyginimas buvo apie 2 000. Nebuvo įtarimų dėl netinkamai išmokėto atlyginimo. Visada atsiskaitydavo laiku. Prašymą išeiti iš darbo padavė A. B. žmonai, kai ji atvažiavo pas jį į namus Lietuvoje. Išėjo iš darbo, nes nusibodo. Įmonė neliko skolinga.

Apklausiamas kaip liudytojas V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, tikslių datų neprisimena. Atliko šiltnamių statybos darbus Danijoje. Įmonės direktorius buvo A. S., tiesiogiai vadovavo A. B., kokios jo pareigos nežino, bet jis realiai vadovavo visiems darbams. Įmonėje įsidarbinti pasiūlė geras pažįstamas A. B., nurodė, kad gautų apie 10 Eur per valandą atlyginimo ir dienpinigiais už komandiruotes. Darbo sutartį pasirašė Lietuvoje, A. B. buvo atvykęs pas jį į namus ir buvo atsivežęs dokumentus. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį atliekant pavedimus į asmeninę banko sąskaitą. Vieną kartą yra gavęs iš A. B. 400 Eur grynaisiais. Kada tiksliai tai buvo ir už kurį mėnesį, konkrečiai tikrai neprisimena. Tiksliai nežino, ar 400 Eur vėliau buvo išskaičiuoti iš atlyginimo. Už šiuos pinigus nepasirašė ant jokių dokumentų. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš A. B. nėra gavęs. A. S. taip pat nėra mokėjęs atlyginimo grynaisiais pinigais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi nebemokėjo atlyginimo ir nėra iki šiol išmokėję algos už du mėnesius su visomis priklausančiomis kompensacijomis. Darbo ginčų komisija apskaičiavo apie 2 600 Eur (t. 2, b. l. 109–110).

Liudytojas L. B. parodė, kad direktorius buvo A. S.. Dėl darbo tarėsi su broliu A. B. ir su A. S.. Buvo sutarta 15 eurų už valandą, bet pradžioje buvo mažiau. Darbo vieta buvo Danijoje, montavo šiltnamius. Danai nurodydavo, ką daryti. A. B. pasakydavo, kur reikia nuvažiuoti. Pradžioje neturėjo banko kortelės, nes turėjo problemų su antstoliais.  Grynuosius pinigus A. S. jam sumokėjo du kartus, kai grįžo iš komandiruotės. Už gautus pinigus nieko nepasirašė. Turėjo savo vardu darbinę kortelę, jos reikėjo kurui įsipilti, kelių mokesčiui susimokėti. Vieni kitais pasitikėjo, problemų dėl darbo užmokesčio buvo tik darbo pabaigoje, kitu laiku problemų dėl darbo užmokesčio nebuvo, tik paskutinį mėnesį, kai susipyko (savininkai).

Apklausiamas kaip liudytojas L. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2018-03-06 iki 2020-08-24 montuotoju. Įmonės direktorius buvo A. S., bet realiai įmonę atidarė A. S. su broliu A. B.. Atidarius UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutarta, kad per valandą turėjo gauti 15 Eur atskaičius mokesčius ir kartu su dienpinigiais ir kitomis išmokomis, susijusiomis su darbo užmokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta su mintimi, kad jo brolis kartu su kitais darbininkais važiuos dirbti į Daniją, kadangi jau buvo rangovas ir užsakymai, o A. S. pasiliks Lietuvoje tvarkyti bendrovės dokumentus ir reikalus Lietuvoje. Susitarimas buvo toks, kad brolis ir A. S. įmonę turės per pusę. Neturėjo savo asmeninės banko sąskaitos ir reikėjo pinigų darbinei veiklai, todėl jam buvo duota įmonės banko sąskaitos mokėjimo kortelė. Kai reikėdavo pinigų nuomai ar kurui, pranešdavo A. S., kad reikalinga viena ar kita suma kurui ar nuomai ir jis įnešdavo pinigų iš pagrindinės įmonės sąskaitos į duotą įmonės kortelę. Taip pat, kadangi neturėjo savo asmeninės banko sąskaitos – ji buvo užblokuota antstolių, buvo leidžiama per dvi savaites paimti 2 000 Danijos kronų kaip atlyginimą (693,62 Eur). Apklausos metu buvo parodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo kaip atskaitingo asmens ataskaita. Pagal šią ataskaitą yra matoma, kad įmonei skolingas 17 503,24 Eur. Gali paaiškinti, kad 2018 metų kovą jo paimti pinigai nuo įmonės sąskaitos buvo panaudoti patalpų nuomai, 2018 metų balandį 693,62 Eur yra jo atlyginimas, kurį leido pasiimti A. S., kiti tą mėnesį panaudoti pinigai 831,20 Eur galbūt buvo panaudoti nuomai. 2018 metų rugsėjį grįžo į Lietuvą iš Danijos ir, kadangi neturėjo kur gauti atlyginimo, kartu su broliu buvo apskaičiavę, kiek priklauso gauti atlyginimo, ir, grįžus atidavė įmonės kortelę A. S. ir tos pačios dienos vakare ar kitos dienos ryte A. S. padavė lygiai 12 000 Eur grynaisiais. Tai buvo visas atlyginimas už 2018 metų kovo–rugsėjo mėnesius. Nedavė jokio dokumento dėl šių pinigų išmokėjimo. Po savaitės laiko šiuos pinigus atidavė ir įgaliojo jį sutvarkyti antstolių reikalus, kadangi norėjo susitvarkyti banko sąskaitą. A. S. dar turėjo nuskaičiuoti nuo atlyginimo 2 000 Eur, kadangi skola antstoliams siekė 14 000 Eur. Taip pat nori pažymėti, kad šia jo kortele dar ne mažiau kaip 3 kartus yra naudojęsis A. S.. Jis paimdavo kortelę motyvuodamas tuo, kad jis išnaudojęs savo kortelės limitus. Kada tai tiksliai buvo, tiksliai neprisimena, tačiau pamena, kad ta kortele paėmė atlyginimą – 2 000 Eur – ir juos padavė, kitą kartą pasiėmė 2 000 Eur Šiauliuose įmonės automobilio Ford Galaxy pirkimui, o trečią kartą jis išsivežė kortelę ir jau nežino, kam jis konkrečiai ją naudojo. Kai susitvarkė savo banko sąskaitą, tiksliai neprisimena datos, į ją gaudavo dalį priklausančio atlyginimo ir dienpinigių, tačiau dalį atlyginimo nuo to laiko dar mokėjo grynaisiais pinigais kas mėnesį. Tuos pinigus jam mokėjo tiek A. S., tiek brolis A. B. suderinęs tai su A. S. (t. 2, b. l. 3–4).

Liudytoja V. G. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo vieta buvo namuose, ji užsakydavo bilietus į keltus, vykdė kitus A. S. paliepimus. Darbo užmokestis buvo minimalus, apie 400 eurų, paskui keitėsi, buvo 555 eurai, neatskaičiavus mokesčių. Atlyginimą atveždavo A. S. grynaisiais pinigais. Jai už gaunamus pinigus pasirašyti niekur nereikėjo, jis sakė, kad atveš dokumentus pasirašyti, bet ji dokumentų, kad gavo darbo užmokestį, nepasirašė. Dėl darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų neturi. Direktorius A. S. nesakė, kad pas jį dirba A. B., su tuo asmeniu jai neteko susitikti. Žinojo, kad įmonė Danijoje stato šiltnamius. Prašo vadovautis jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiama kaip liudytoja V. G. parodė, kad 2018 m. pabaigoje pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė su direktoriumi A. S., kad priims dirbti statybų darbuotoja. Pagal susitarimą turėjo dirbti Lietuvoje naujuose statybų objektuose. Kol neprasidėjo darbai, susitarė, kad laikinai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kol bus rasti ir pradėti vykdyti statybų darbai Lietuvoje. Tačiau dėl jai nežinomų priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nepradėjo vykdyti veiklos Lietuvoje, visi darbuotojai dirbo tik užsienyje. Kadangi statybų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė, A. S. pavedė vykdyti kitus darbus, t. y. ieškoti keltų bilietų darbuotojams, kurie buvo komandiruojami dirbti į Daniją, vykdė kitus A. S. pavestus administracinius darbus. 2019 m. gruodžio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Kol buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį grynaisiais mokėdavo A. S.. Per mėnesį A. S. išmokėdavo virš 300 eurų, gal daugiau kaip 400 eurų, kiek tiksliai, neprisimena. Iš viso A. S. už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo ne mažiau kaip 4 000 eurų. Pinigus dažniausiai A. S. atveždavo į namus, tačiau gavus pinigus niekur pasirašyti nereikėdavo. Klausė A. S., ar nereikalinga pasirašyti, jis atsakydavo, kad nespėjo atspausdinti kažkokių orderių, sakė, kad atveš dokumentus pasirašyti, tačiau pasirašyti jokių dokumentų A. S. taip ir neatvežė. Ar kur nors Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybų darbus, nežino, pati asmeniškai jokių statybinių medžiagų nepirko ir statybų darbų neatliko, vykdė tik nenumatytus darbo sutartyje administracinius darbus (t. 2, b. l. 128–129).

Liudytojas G. G. parodė, kad įmonėje įsidarbino per mamą, buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimas buvo minimumas, nes padarydavo vieną kitą brėžinuką, o visu etatu dirbo kitoje įmonėje. Parašė prašymą atleisti iš darbo, nes matė, kad yra nelabai reikalingas.

Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers sūnus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė du pusbroliai. Direktorius buvo A. S., jis Lietuvoje tvarkė mokesčius, A. B. buvo pavaduotojas, dirbo Danijoje. A. S. iš jo skolinosi pinigų įnašui  2 000 ar 3 000 eurų. Paskui vėl skolinosi įmonės reikalams. A. S. skolą grąžino. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas traktoristu, atlyginimą mokėjo per banką. A. B. buvo ūkininkas, bet iš pradžių neūkininkavo. Žemės buvo 16 hektarų. Ten buvo pasėta avižos, miežiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo traktorių, kai reikėdavo, jis juo dirbdavo. A. B. paprašė A. S., kad organizuotų jo nupirkto buto remonto finansavimo darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, jis matė ten dirbantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmogų, grįžusį iš Danijos, todėl taip pagalvojo. Kai kilo konfliktas, A. S. nuvažiavo į Daniją, bet niekas su juo nekalbėjo, darbdavys nesakė, kur žmonės dirba, todėl grįžo po kelių dienų su sūnumi nieko nepešę. Tas aplinkybes žino iš kalbų, pusseserė apačioj gyvena, susitikdavo ir pakalbėdavo. Jis A. S. paskolino 37 000 eurų namo pirkimui (duomenys neskelbtini).

 Apklausiamas kaip liudytojas A. G. parodė, kad 2018 metais sesers A. S. sūnus A. S. kartu su kitos jau mirusios sesers V. B. sūnumi A. B. susitarė įsteigti įmonę ir pradėti Danijoje vykdyti veiklą. Kiek žino, A. B. jau dirbo Danijoje ir pasiūlė A. S. prie jo prisijungti. Pradėti veiklą jiems trūko pinigų, todėl įmonės steigimui A. S. pasiskolino 6 000 eurų, už kuriuos, kaip jam paaiškino, pirko įrankius ir automobilius darbininkams vežti. Kai sūnėnų įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti veiklą ir gavo pajamų, pinigai buvo grąžinti. Kaip buvo įforminta 6 000 eurų paskola, nebeatsimena ir tiksliai atsakyti negali, tik gali patvirtinti, kad paskolintus pinigus A. S. grąžino per pusę metų. Kiek žino, A. S. su A. B. buvo susitarę, kad A. S. rūpinsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansavimu ir dokumentų tvarkymu Lietuvoje, o A. B. vadovaus darbams Danijoje. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išplėtojo veiklą, 2019 ar 2020 metais A. B. (duomenys neskelbtini) nusipirko daugiabučio namo visą antrąjį aukštą. Butas buvo neremontuotas, jį buvo reikalinga kapitaliai remontuoti. Kadangi A. B. buvo Danijoje, paprašė, kad A. S. organizuotų jo nupirkto buto remonto finansavimo darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Kiek žino, remontai užtruko, remontams reikėjo daug pinigų, todėl A. S. po kurio laiko atsisakė tęsti A. B. buto remonto darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, dėl to A. B. supyko ir tarp jų kilo konfliktas. Po kilusio konflikto A. B. vienas įsteigė naują firmą, į kurią perėjo dirbti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kiek žino, A. S. dar ieškojo, kur A. B. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius įrankius ir automobilius. Kiek žino, A. B. grąžino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, o įrankius pasiliko sau, jie liko Danijoje. 2020 m. kovo mėn. A. S. su žmonos A. G. dukra E. S. paprašė jiems paskolinti pinigų namo įsigijimui. Kadangi jie yra jų vaikai, artimi giminaičiai, jiems sutiko padėti ir 2020-03-17 bankiniu pavedimu iš jo sąskaitos į A. S. sąskaitą pervedė 37 000 eurų. Likusius pinigus namo įsigijimui skolinosi iš Šiaulių banko. Pinigus skolino be jokių palūkanų, sutarė, kad, esant reikalui, priims gyventi ir, esant poreikiui, išlaikys iki mirties, jei kartais neturėtų pajamų ir negalėtų pinigų grąžinti. Gali būti, kad A. B. sužinojęs, kad A. S. nusipirko namą, pamanė, kad jis namą pirko ne iš skolintų, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, tai taip pat prisidėjo prie jų tarpusavio konflikto. 2019 ar 2020 metais, kada tiksliai, neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo plėtoti veiklą, todėl iš A. B. įsigijo ar nuomojosi žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini). Kaip buvo įforminti žemės pirkimo dokumentai, nežino, gali būti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų žemės sklypai buvo pirkti A. B. vardu, tačiau kaip buvo iš tikro, nežino ir atsakyti negali. Kad žemė būtų dirbama, A. S. priėmė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Dirbo metus, iki 2020 vasaros galo ar rudens, tikslių datų neatsimena, tol, kol neįsiplieskė konfliktas tarp sūnėnų A. S. ir A. B.. Kada jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, jiems pasakė, kad jį iš darbo atleistų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo. Kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais į bankinę sąskaitą. Kiek atsimena, grynieji pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokami. Jei reikėdavo pirkti kurą ar kokius tepalus, kiek žino, prekės būdavo perkamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Prie apklausos protokolo pateikė 2020-03-17 mokėjimo nurodymo kopiją, kuriuo buvo pervesta 37 000 eurų paskola S. namo įsigijimui (t. 2, b. l. 134–136).

Liudytoja S. B. parodė, kad jos vyras įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji bendrovėje nedirbo. Patalpas, kuriose atliko remonto darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. J., pirko 2009 m. Darbai buvo pradėti 2020 m., nes tuo metu visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo grįžę į Lietuvą atostogauti. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį, kad „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. J. atliko remonto darbus. Už atliekamus darbus mokėjo A. S.. Jis dažnai atvažiuodavo, patardavo R. J., kaip daryti. Ji nepirkdavo medžiagų, A. B. ir A. S. bendraudavo telefonu. R. J. nurodymus duodavo A. B.. Kaip buvo atsiskaitoma su J., nematė. R. J. pasakė, kad už savaitę jam mokės 350 eurų. Nėra važiavusi pas A. S. paimti iš jo pinigų, niekada nėra parvežusi darbo užmokesčio R. J.. Nežino, ar liko R. J. skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. S. kiekvieną penktadienį turėdavo atvažiuoti ir atsiskaityti su R. J.. Nuo 2020 m. liepos mėnesio A. S. pradėjo neatvažiuoti ir R. J. nemokėjo už darbą pinigų. Ji jam du kartus sumokėjo savais pinigais.

Apklausiama kaip liudytoja S. B. parodė, kad 2020 metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, vyro A. B. pusbrolis A. S. pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Taip pat remontavo ir sandėliavimo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Dalį darbų atliko mamos I. J. vyras R. J., o dalį darbų atliko A. S. pasamdyti darbininkai, kurių nepažįsta ir jų nei vardų, nei pavardžių nežino. Su R. J., kiek žino, buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam mokės kiekvieną penktadienį po 350 eurų. R. J. atliko įvairius patalpų vidaus apdailos darbus, o A. S. kiekvieną penktadienį atvažiuodavo ir jam sumokėdavo už darbą pinigus. Tačiau nuo 2020 m. liepos mėn. A. S. pradėjo neatvažiuoti ir R. J. nemokėjo už darbą pinigų. Kaip teisinosi A. S., jis buvo labai užsiėmęs ir neturėdavo laiko iš Plungės atvykti į Rietavą atsiskaityti su R. J.. Kadangi A. S. laiku su R. J. neatsiskaitydavo, teko jai iš gautų už vaiko auginimo priežiūrą gautų pinigų atsiskaityti su R. J.. R. J. pati asmeniškai sumokėjo už dvi darbo savaites 700 eurų. Ar vėliau A. S. pinigus grąžino, nebeatsimena, nes jis kažkodėl R. J. skirtus pinigus pradėjo vesti į vyro A. B. asmeninę kortelę, kurią iš pradžių turėjo su savimi, o 2020 m. vasarą, po to, kai du kartus R. J. sumokėjo iš savo asmeninių pinigų, kada tiksliai, neatsimena, atidavė jai ir pasakė, kad taip jam bus paprasčiau ir nebereikės važinėti į Rietavą atsiskaitinėti su R. J.. Su minėta A. B. bankine kortele iš sąskaitos pinigus A. S. pavedimu išėmė kelis kartus, tačiau tikslių datų ir pinigų sumų nebeatsimena. Išėmusi pinigus, juos už darbą atiduodavo A. J. ir vieną kartą pinigus atidavė A. S., nes jis turėjo atsiskaityti su kažkokiais lauko darbininkais. Tačiau kokioje įmonėje tie darbininkai dirbo, nežino ir negali paaiškinti. Dėl darbo užmokesčio su R. J. nesitarė ir jam už jokius darbus pinigų asmeniškai nemokėjo, tik paprašyta A. S. kelis kartus R. J. perdavė pinigus ir du kartus paskolino. Visas statybines medžiagas, kiek žino, A. S. darbininkai ir R. J. pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, o kaip ir kas už statybinių medžiagų pirkimą atsiskaitydavo, nežino ir atsakyti negali. Kiek žino, vyras A. B. yra įsigijęs žemės sklypą ar sklypus, tačiau apie jų įsigijimo aplinkybes nieko nežino ir nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 143–144).

Liudytojas R. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsidarbinęs du kartus. 2018 m. du mėnesius dirbo Danijoje, antrą kartą dirbo Lietuvoje, remontavo A. B. butą (duomenys neskelbtini) kaime. Pradžioje buvo seno namo griovimas, paskui renovacija. Tuo metu buvo priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašė darbo sutartį. Nuo sausio mėnesio dirbo A. B. name, atlyginimą mokėjo direktorius A. S. grynaisiais kiekvieną penktadienį  7 eurus už valandą. Būdavo 40 valandų ar 48 valandos, ir mokėjo už kurą. Ataskaitas už darbą A. B. name duodavo A. S., jis paklausdavo žodžiu, kiek jis išdirbo valandų. S. viską matė, galėjo pareguliuoti, A. B. nereikėjo. Dėl medžiagų sprendė S.. Medžiagas pirkdavo iš parduotuvės, pats parsiveždavo. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų, jis svyruodavo 2–3 val. Tiksliai neskaičiavo, kiek gavo, tai apytikrės sumos. Jam buvo normalu gauti atlyginimą grynaisiais pinigais. Dokumentų už gautus pinigus nepasirašydavo. Banko sąskaitą turėjo, ji nebuvo areštuota.

Apklausiamas kaip liudytojas R. J. parodė, kad kartu su A. B. sutinkant Naujuosius 2020 metus, jis paprašė padėti renovuoti jo namą. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, sutiko padėti. Todėl 2020 m. sausio 7 d. vėl buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors dėl darbo buvo susitaręs su A. B., darbo sutartį pasirašė su A. S.. Kas buvo surašyta darbo sutartyje, nežino, žodžiu su A. B. buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbą mokės nuo 300 iki 350 eurų per savaitę, priklausomai nuo atliktų darbų apimties. Pagal susitarimą su A. B. turėjo renovuoti jo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). A. B. buvo išpirkęs keturbučio visą antrą aukštą, kuriame buvo 3 butai. Reikėjo pakeisti kelis langus ir įrengti vidaus apdailą. Reikalingomis statybinėmis medžiagomis rūpinosi A. S., o esant reikalui jas parveždavo pats iš Rietavo į (duomenys neskelbtini) Kiek atsimena, didesnio gabarito statybinėms medžiagoms, tokioms kaip gipso kartono plokštė, buvo nuomojama automobilinė priekaba, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vieną ar du kartus nuomojo iš degalinės Rietave „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą priekabą nuomojo Klaipėdoje, kai reikėjo pargabenti plyteles iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini). Visą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiką 2020 metais dirbo viename ir tame pačiame statybų objekte (duomenys neskelbtini), kol įrengė A. B. pastato vidaus apdailą. Už darbą minėtame statybų objekte su juo visą laiką grynaisiais atsiskaitydavo A. S., nes, kaip suprato, A. B. buvo Danijoje. Ar reikėjo pasirašyti gavus pinigus, neatsimena, A. S. paprasčiausiai sumokėdavo grynuosius ir tiek. Kiek tiksliai pinigų išmokėjo A. S., tiksliai atsakyti negali, mokėdavo ne mažiau kaip 300 eurų už darbo savaitę. Vidutiniškai gaudavo po 320 eurų per savaitę, nes su A. B. buvo sutarę, kad bus mokamas 7 eurai už darbo valandą darbo užmokestis. Nors dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio tarėsi su A. B., pinigų išmokėjimu ir statybinių medžiagų įsigijimu rūpinosi A. S.. Jei kartais pats mokėdavo už statybines medžiagas ar priekabos nuomą, paimdavo sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o vėliau visus dokumentus atiduodavo A. S., kuris pinigus grąžindavo. Kol 2020 metais buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, visą tą laiką dirbo be atostogų viename ir tame pačiame statybų objekte (duomenys neskelbtini), į kurį vykdavo iš namų Kretingoje savo transportu. Patirtas kelionės išlaidas dengė savo sąskaita, t. y. atskirai už kelionę niekas nemokėjo, nes kelionėje praleistos 2 valandos buvo skaičiuojamos kaip darbo laikas ir už vieną kelionės dieną buvo išmokama 14 eurų kaip darbo užmokestis (t. 2, b. l. 140–141).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo montuotoju nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio. Jis statė  šiltnamius iš metalo ir stiklo Danijoje. Įmonės direktorius buvo A. S., tiesiogiai vadovavo A. B., jis buvo kaip brigadininkas, pradžioje net manė, kad jis buvo įmonės vadovas. Vėliau tik sužinojo, kad įmonės akcijos realiai priklauso A. S. ir A. B.. Įmonės direktorių yra matęs vieną sykį, kai įsidarbinant atvežė dokumentus, ir vieną sykį, kai buvo organizuojamas įmonės vakarėlis. Prieš tai dirbo Anglijoje ir jam paskambino A. B. ir pasiūlė darbą. A. B. siūlydamas darbą nurodė, kad gaus už valandą 10 Eur atlyginimo atskaičius mokesčius ir kartu su dienpinigiais. Darbo sutartį pasirašė Lietuvoje, sutartį pasirašymui pateikė A. S.. Atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį pavedimais į asmeninę banko sąskaitą. Gaudavo ne mažiau kaip 2 000 Eur per mėnesį. Tik pradėjus dirbti įmonėje paprašė A. B. išmokėti avansą. Jis tada pasakė, kad jis paskambins, kaip suprato, turbūt A. S. ir suderins, po kiek laiko jis atvežė ir padavė 400 grynaisiais pinigais. Iš kur jis gavo šiuos pinigus, nežino, ant jokio dokumento nepasirašė dėl šių pinigų. Tai galėjo būti 2018 metų rugpjūčio mėnesi, nes prisimena, kad buvo dirbęs vos porą dienų. Taip pat po poros mėnesių, kai grįžo į Lietuvą pirmą sykį po komandiruotės UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo pinigų skoloms padengti. Paskambino A. B., kuris tuo metu buvo Danijoje, ir paprašė vėl avanso, paklausė, ar galėtų išmokėti 1 000 Eur, neprašė, kad mokėtų grynaisiais. Tada jis pasakė, kad paskambins ir tai suderins su A. S.. Su A. S. susitiko degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jam padavė grynaisiais 1 000 Eur. Už šiuos pinigus taip pat nepasirašė ant jokių dokumentų. Tai galėjo įvykti apie 2018 spalio mėnesį, datos neprisimena. Daugiau jokių grynųjų pinigų iš A. B. ir A. S. nėra gavęs. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, kadangi pradėjo vėluoti atlyginimai, vėliau iš viso nebemokėjo atlyginimų ir nusprendė išeiti iš darbo. Nėra iki šiol išmokėję algos už pusantro mėnesio, tikslios sumos neprisimena, tačiau ne mažiau kaip 3 000 Eur. Į darbo ginčų komisiją nesikreipė, kadangi praleido terminą. Jis nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo klientų Lietuvoje, nes dirbo tik Danijoje (t. 2,  b. l. 77–78).

Rašytine medžiaga nustatyta:

Remiantis 2021-03-03 Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdyboje pagal pareiškimą pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas dėl neteisėto bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo (t. 1, b. l. 3).

Remiantis 2021-06-16 Apžiūros protokolu nustatyta, kad A. B. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną Huawei p30 Pro IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra susirašinėjimas „Facebook?o“ „Messenger?io“ programoje tarp A. B. ir A. S., iš jo matyti, kad buvo siunčiama informacija apie darbuotojų dirbtas darbo valandas, galimus mokėjimus grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 108–109, 118–130).

Remiantis 2021-04-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta,  kad A. B. pateikė antstoliui mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo užfiksuoti programos „Messenger“ vartotojų „(duomenys neskelbtini)“ su vartotoju „A. S.“ 2018-05-14, 2018-06-25, 2018-07-10 rašytinio teksto žinutės; 2018-09-18 parašo nuotrauka su sutarties teksto fragmentu; 2020-03-18 rankraštinio teksto nuotrauka su įvairiais skaičiavimais (t. 1, b. l. 131–142).

Remiantis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustayta, kad A. S. pateikė antstoliui mobiliojo ryšio telefoną, kuriame užfiksuotas 2018-08-29, 2018-12-06, 2019-01-08, 2019-05-14 susirašinėjimas žinutėmis su abonentu A., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamas A. S.), dėl namo nuomos bei atsiskaitymo aplinkybių mokant bankiniais pavedimais bei grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 148–154).

Remiantis L. B. paaiškinimu ir prie jo pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su L. B. sudarė darbo sutartį Nr. 02, kurios pagrindu L. B. įmonėje įdarbintas montuotoju. Sekant darbo sutarties 5 punktu, montuotojo darbas yra kilnojamojo pobūdžio, t. y. darbai atliekami tiek Lietuvoje, tiek Danijoje lauko sąlygomis. L. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S. niekada nebuvo paskirtas atskaitingu asmeniu. Pagal AB „Swedbank“ banko pateiktus duomenis, L. B. banko sąskaita laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo areštuota. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. didžiąją laiko dalį vykdydavo darbines funkcijas Danijoje, bei į tai, kad jo banko sąskaita buvo areštuota, UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. pavedimu L. B. iš įmonės banko sąskaitos paimdavo grynuosius pinigus – tokiu būdu L. B. būdavo mokamas darbo užmokestis. 2018 m. rugpjūčio 1 d. L. B. kartu su A. S. važiavo į Šiaulius  turėdami tikslą nupirkti automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotos L. B. banko kortelės buvo paimta 2 000 Eur dydžio pinigų suma (2x700 Eur + 600 Eur). Iš VĮ „Regitra“ esančių duomenų matyti, kad automobilis „Ford Galaxy Code 563“ buvo įgytas iš užsienio piliečio B. M. (B. M.) (kaina – 3 500 Eur), tačiau faktiškai automobilį Šiauliuose pardavė Lietuvos Respublikos pilietis G. T. (kaina – 2 410 Eur). Kadangi G. T. transporto priemonę buvo nupirkęs užsienyje ir jos buvo neregistravęs Lietuvoje, transporto priemonė VĮ „Regitroje“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. S. buvo registruota   2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties su užsienio piliečiu B. M. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai darbus atliko Danijoje, L. B. mokėjo už namų, skirtų gyventi įmonės darbuotojams, nuomą bei komunalinius mokesčius. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 11 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. buvo sumokėta 2 911,48 Eur dydžio pinigų suma (buvo nuomojamas namas (duomenys neskelbtini), Danijoje),  2018 m. spalio 7 d. – 1 957,58 Eur dydžio pinigų suma (buvo nuomojamas namas (duomenys neskelbtini), Danija), 2019 m. liepos 1 d. – 1 454,84 Eur (buvo nuomojamas namas (duomenys neskelbtini), Danija) (kvito Nr. (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2018-08-27 iki 2019-10-23 išmokėtas 9 179,34 Eur darbo užmokestis. 2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. B. sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 3 punktu susitarta, kad „po atsiskaitymo šalys viena kitai pretenzijų neturės“. Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per DK 231 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nesikreipė į teismą, laikytina, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. DGK sprendimas yra įsiteisėjęs ir tarp šalių ginčas yra išspręstas galutinai. 2021 m. balandžio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad      2020 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. siuntė A. B. per „Messenger?io“ programėlę L. B. įmonės panaudotų pinigų ir apskaičiuoto bei gauto darbo užmokesčio suvestinę. Iš šios suvestinės matyti, kad 2020 m. kovo 18 d. ne L. B., bet įmonė buvo skolinga L. B. 271 Eur dydžio pinigų sumą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad „ieškovės pateiktos avanso apyskaitos, visų pirma, yra nepasirašytos darbuotojo (šiuo atveju atskaitingo asmens, atsakovo), kuriam esą buvo išmokėtos lėšos. Vien dėl šios priežasties apyskaitomis negalima vadovautis kaip darbdavio vienašališkai surašytais dokumentais, nes tokie dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „D. K. darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimų, kurie nustato, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį“ (t. 2, b. l. 8–61).

Remiantis 2020-09-22 Darbo ginčo komisijos sprendimu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sudaryta taikos sutartis tarp L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja ieškovui L. B. sumokėti 2 700,61 EUR atlyginimo atskaičius mokesčius iki 2020-11-16 (t. 2, b. l. 62).

Remiantis 2021-08-26 Plungės apylinkės teismo garso įrašu ir informacine pažyma nustatyta, kad nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį A. B. ir L. B. buvo pateiktas apžiūrai telefonas, kuriame užfiksuotos darbuotojų dirbtos valandos, apklausti liudytojai R. M., S. L., E. K., R. B., kurie pateikė analogiškus parodymus, kai buvo apklausti ir kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 147–160).

Remiantis 2021-03-04 A. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kratos protokolu nustatyta, kad paimtas 214 lapų segtuvas su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, kurie apžiūrėti ir įvertinti specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą, ir kompiuteris „Legion“ (t. 2, b. l. 170–173).

 Remiantis 2021-03-08 Apžiūros protokolu nustatyta, kad A. S. gyvenamosios vietos paimto kompiuterio „Legion“ atmintyje buvo rasti M. Š., A. M., A. B., L. B., D. Š., E. K., G. M., K. S., R. M., R. B., S. L., Š. J., M. V., A. V., A. S., R. P., A. P., V. M., E. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir technologinių valandų žiniaraščiai už 2020 metų balandžio, birželio ir liepos mėnesius, darbo valandų apskaičiavimo lentelės, pavadinimais (duomenys neskelbtini) objektai ir (duomenys neskelbtini) objektai, lentelės su anksčiau minėtų darbuotojų pavardėmis ir prie jų surašytais skaitmenimis su euro valiutos simboliu už laikotarpį nuo 2020 metų balandžio mėnesio iki 2020 metų lapkričio mėnesio. Šios lentelės atspausdintos ir įvertintos specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą (t. 2, b. l. 176–177).

Remiantis 2021-03-04 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ (buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu bei įvertinti specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą (t. 3, b. l. 9–11, 12–14).

Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad pateikti tyrimui Bendrovės apskaitos registrai bei pirminiai apskaitos dokumentai, kurie įvertinti specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą (t. 3, b. l. 17).

Remiantis 2021-11-03 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad direktorius A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – 15 vnt. segtuvų, kurie apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu ir įvertinti specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą (t. 3, b. l. 21–23).

Remiantis 2022-02-07 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti A. S. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie sugrupuoti pagal ūkinių operacijų turinį į atskirus 15 segtuvų: 

Iš 2018-02-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku paskirtas direktorius A. S., kuris su minėtu įsakymu supažindintas pasirašytinai ( Priedas Nr. 4, 1 lapas).   

Iš 2018-02-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pavesta atliekant kasos operacijas įmonėje vadovautis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklėmis, patvirtintomis 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 ( Priedas Nr. 5, 1 lapas).   

Iš 2018-04-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad montuotojas A. B. nuo    2018-05-01 paskirtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pavedama atsakyti už komandiruotės metu darbuotojų veiklą, turto saugojimą. Su minėtu įsakymu A. B. pasirašytinai nesupažindintas (Priedas Nr. 6, 1 lapas).        

Iš Segtuvuose, pavadinimu „Kasos dokumentai 2018 m.“ 37 lapai, „Kasos dokumentai 2019 m.“ 219 lapų, „Kasos dokumentai 202018 m.“ 100 lapų esančių kasos išlaidų orderių matyti, kad jie yra pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S., kaip pinigus išdavusio asmens, bet juose nėra  pinigus gavusių asmenų duomenų, datos bei parašų. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėta:   

1. E. K. – 514,69 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 23; 81,56 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 41; 486,56 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 71; 386,56 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 88; 726,81 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 130; 171,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 148; 376,81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 164; 326,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 197; 257,88 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 229; 559,38 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 239; 455,38 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 262 iš viso  – 4 344,25 Eur (Priedas Nr. 10, 11 lapų).

2.  G. M. – 262,59 Eur 2018-04-10 orderio Nr. 3; 1234,00 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 20; 496,81 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 35; 686,81 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 54; 896,81 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 68; 706,81 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 85; 76,81 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 102; 646,81 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 113; 301,81 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 128; 681,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 149; 656, 81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 165; 66,81 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 180; 736,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 198; 1937,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 217; 2078,39 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 220; 603,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 228; 638,53 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 237; 424,48 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 259 iš viso  – 13 133,56 Eur (Priedas Nr. 11, 13 lapų).

3.  G. Š. –  315,62 Eur 2018-11-15 orderio Nr. 13; 1084,67 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 21; 22,92 Eur 2019-02-08 orderio 48; 440,25 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 69; 806,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 86; 306,25 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 103; 596,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 129; 64,96 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 158; 579,96 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 260; 642,75 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 275 iš viso  – 4 859,88 Eur (Priedas Nr. 12, 10 lapų).

4. R. B. – 1493,5 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 28; 411,25 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 42; 695,25 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 59; 627,25 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 77; 745,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 93; 456,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 118; 176,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 133; 396,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 151; 305,25 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 167; 347,5 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 200; 425,22 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 211; 275,34 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 242; 674,34 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 265, iš viso  – 7 028,9 Eur (Priedas Nr. 13, 13 lapų).

5. S. L. – 1135,69 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 27; 2046,56 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 43; 256,31 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 62; 646,56 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 76; 631,81 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 92; 1268,18 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 154; 661,81 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 168; 186,81 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 182; 621,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 201; 567,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 212; 638,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 231; 270,13 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 241, iš viso  – 8 931,33 Eur (Priedas Nr. 14, 12 lapų).

6. Š. J. – 1 195,00 Eur 2019-01-08 orderio Nr. 26; 515,65 Eur 2019-02-08 orderio Nr. 38; 856,65 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 56; 1112,65 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 75; 1141,65 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 91; 632,65 Eur 2019-06-17 orderio Nr. 106; 782,65 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 117; 452,65 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 132; 922,81 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 152; 896,81 Eur2019-10-13 orderio Nr. 169; 388,81 Eur2019-11-15 orderio Nr. 183; 986,81 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 202; 892,28 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 213; 638,41 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 221; 821,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 230; 691,9 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 240; 424,48 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 264, iš viso – 13 353,24 Eur (Priedas Nr. 15, 17 lapų).

7. A. M. – 581,00 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 80; 636,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 97; 486,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 120; 116,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 135; 395,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr. 146; 142,92 Eur2019-10-13 orderio Nr. 162; 177,25 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 195; 425,22 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 208; 131,17 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 243; 592,34 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 267; 603,34 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 276, iš viso – 4 287,24 Eur (Priedas Nr. 16, 11 lapų).

8. R. M. – 114,1 Eur 2019-03-18 orderio Nr. 63; 741,00 Eur 2019-04-15 orderio Nr. 81; 671,25 Eur 2019-05-14 orderio Nr. 98; 666,25 Eur 2019-07-15 orderio Nr. 121; 396,25 Eur 2019-08-16 orderio Nr. 136; 886,25 Eur 2019-09-16 orderio Nr.150; 636,25 Eur 2019-10-13 orderio Nr. 166; 256,25 Eur 2019-11-15 orderio Nr. 181; 846,25 Eur 2019-12-16 orderio Nr. 199; 756,72 Eur 2020-01-15 orderio Nr. 210; 399,34 Eur 2020-02-17 orderio Nr. 222; 574,34 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 232; 502,7 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 244; 389,02 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 268, iš viso – 7 835,97 Eur (Priedas Nr. 17, 14 lapų).

9. A. V. – 418,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 226; 843,38 Eur 2020-04-15 orderio Nr. 246; 73,38 Eur 2020-05-15 orderio Nr. 253; 612,84 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 270; 632,92 Eur 2020-07-15 orderio Nr. 278, iš viso – 2 580,9 Eur (Priedas Nr. 18, 5 lapai). 

10. V. M. – 293,38 Eur 2020-03-17 orderio Nr. 235; 537,85 Eur 2020-04-15 Nr. 250; 703,38 Eur 2020-06-23 orderio Nr. 272, iš viso  – 1 534,61 Eur (Priedas Nr. 19, 3 lapai). Kasos išlaidų orderiai pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. (t. 3, b. l. 48–161).

Iš Segtuve pavadinimu „Komandiruotės įsakymai 2018 m.“, 29 lapai matyti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. 2018-03-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruojamas G. M. nuo 2018-03-12 iki 2018-04-20 į Daniją, nors tuo pačiu laikotarpiu jo vardu yra įformintas 262,59 Eur išmokėjimas 2018-04-10 orderio Nr. 3 (Priedas Nr. 20, 1 lapas). 

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. 2018-10-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruojamas G. Š. nuo 2018-11-01 iki 2018-2-23 į Daniją, nors tuo pačiu laikotarpiu jo vardu yra įformintas 315,62 Eur išmokėjimas 2018-11-15 orderio Nr. 13 (Priedas Nr. 21, 1 lapas).

Be to, iš Segtuve, pavadinimu „Komandiruočių įsakymai 2019, 2020“, 67 lapai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. į Daniją komandiruojami darbuotojai, kurių vardu,  jiems nesant Lietuvoje, įforminti kasos išlaidų orderiai: 

1) 2019-01-04 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas G. M., S. L., R. B. nuo 2019-01-07 iki 2019-03-31 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu yra įformintas 1 234,00 Eur išmokėjimas 2019-01-08 orderio Nr. 20, 496,81 Eur išmokėjimas 2019-02-08 orderio Nr. 35, 686,81 Eur išmokėjimas 2019-03-18 orderio Nr. 54; S. L. vardu yra įformintas 1 135,69 Eur išmokėjimas 2019-01-08 orderio Nr. 27, 2 046,56 Eur išmokėjimas 2019-02-08 orderio Nr. 43, 256,31 Eur išmokėjimas 2019-03-18 orderio Nr. 62; R. B. vardu yra įformintas 1 493,5 Eur išmokėjimas 2019-01-08 orderio Nr. 28, 411,25 Eur išmokėjimas 2019-02-08 orderio Nr. 42, 695,25 Eur išmokėjimas 2019-03-18 orderio Nr. 59 (Priedas Nr. 22, 1 lapas).

2) 2019-01-25 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas Š. J. nuo 2019-01-29 iki 2019-03-31 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu Š. J. vardu yra įformintas 1 195,00 Eur išmokėjimas 2019-01-08 orderio Nr. 26, 515,65 Eur išmokėjimas 2019-02-08 orderio Nr. 38, 856,65 Eur išmokėjimas 2019-03-18 orderio Nr. 56 (Priedas Nr. 23, 1 lapas).

3) 2019-02-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami G. Š. ir A. M. nuo 2019-02-18 iki 2019-04-30 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. Š. vardu yra įformintas 1 084,67 Eur išmokėjimas 2019-01-08 orderio Nr. 21, 22,92 Eur išmokėjimas 2019-02-08 orderio Nr. 48, 440,25 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 69 bei A. M. vardu yra įformintas 581,00 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 80, nors iš komandiruotės buvo atšauktas 2019-04-19 įsakymu nuo 2019-04-21 (Priedas Nr. 24, 2 lapai).

4) 2019-02-27 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami R. M. nuo 2019-02-28 iki 2019-04-21 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu R. M. vardu yra įformintas 114,1 Eur išmokėjimas 2019-03-18 orderio Nr. 63, 741,00 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 81 (Priedas Nr. 25, 1 lapas).

5) 2019-03-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pratęsiama G. M., S. L. komandiruotė Danijoje nuo 2019-04-01 iki 2019-04-21, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu yra įformintas 896,81 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 68 ir S. L. vardu yra įformintas 646,56 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 76 (Priedas Nr. 26, 1 lapas).

6) 2019-03-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pratęsiama Š. J. komandiruotė Danijoje nuo 2019-04-01 iki 2019-05-26, tuo pačiu laikotarpiu Š. J. vardu yra įformintas 1 112,65 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 75, 1141,65 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 91 (Priedas Nr. 27, 1 lapas).

7) 2019-03-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pratęsiama R. B. komandiruotė Danijoje nuo 2019-04-01 iki 2019-05-31, tuo pačiu laikotarpiu R. B. vardu yra įformintas 627,25 Eur išmokėjimas 2019-04-15 orderio Nr. 77, 745,25 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 93 (Priedas Nr. 28, 1 lapas).

8) 2019-04-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami G. M., E. K., S. L., A. M. ir R. M. nuo 2019-05-01 iki 2019-07-17 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu yra įformintas 706,81 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 85, 76,81 Eur išmokėjimas 2019-06-17 orderio Nr. 102, 646,81 Eur išmokėjimas 2019-07-15 orderio Nr. 113; E. K. vardu yra įformintas 386,56 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 88; S. L. vardu yra įformintas 386,56 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 88; A. M. vardu yra įformintas 636,25 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 97, 486,25 Eur išmokėjimas 2019-07-15 orderio Nr. 120; R. M. vardu yra įformintas 671,25 Eur išmokėjimas 2019-05-14 orderio Nr. 98, 666,25 Eur išmokėjimas 2019-07-15 orderio Nr. 121 ( Priedas Nr. 29, 1 lapas).

9) 2019-05-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas G. Š., nuo 2019-06-01 iki 2019-07-17 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. Š. vardu yra įformintas 306,25 Eur išmokėjimas 2019-06-17 orderio Nr. 103 (Priedas Nr. 30, 1 lapas).

10) 2019-06-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami Š. J. ir R. B. nuo 2019-07-01 iki 2019-07-17 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu Š. J. vardu yra įformintas 782,65 Eur išmokėjimas 2019-07-15 orderio Nr. 117; R. B. vardu yra įformintas 456,25 Eur išmokėjimas 2019-07-15 orderio Nr. 118 ( Priedas Nr. 31, 1 lapas).

11) 2019-07-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami G. M., E. K.,Š. J., S. L., R. B., A. M., R. M. nuo 2019-08-01 iki 2019-10-16 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu įformintas 301,81 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 128, 681,81 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr. 149 (atšauktas iš komandiruotės nuo 2019-10-12); E. K. vardu įformintas 726,81 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 130, 171,81 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr. 148 (atšauktas iš komandiruotės nuo 2019-09-22); Š. J. vardu įformintas 452,65 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 132,922,81 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr. 152,896,81 Eur išmokėjimas 2019-10-13 orderio Nr. 169; S. L. vardu įformintas 1 268,18 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr. 154,661,81 Eur išmokėjimas 2019-10-13 orderio Nr. 168; R. B. vardu įformintas 176,25 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 133,396,25 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr. 151 (atšauktas iš komandiruotės nuo 2019-10-12); A. M. vardu įformintas 116,25 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 135 (atšauktas iš komandiruotės nuo 2019-09-04); R. M. vardu įformintas 396,25 Eur išmokėjimas 2019-08-16 orderio Nr. 136, 886,25 Eur išmokėjimas 2019-09-16 orderio Nr.150, 636,25 Eur išmokėjimas 2019-10-13 orderio Nr. 166  (Priedas Nr. 32, 4 lapai).

12) 2019-09-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas E. K. nuo 2019-10-01 iki 2019-10-24 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu E. K. vardu yra įformintas 376,81 Eur išmokėjimas 2019-10-13 orderio Nr. 164 (Priedas Nr. 33, 1 lapas).

13) 2019-11-29 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas A. M. nuo 2019-12-01 iki 2019-12-17 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu A. M. vardu įformintas 177,25 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 195 (Priedas Nr. 34, 1 lapas).

14) 2019-10-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami G. M., S. L., R. B. nuo 2019-11-01 iki 2019-12-17 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu yra įformintas 66,81 Eur išmokėjimas 2019-11-15 orderio Nr. 180, 736,81 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 198; S. L. vardu įformintas 186,81 Eur išmokėjimas 2019-11-15 orderio Nr. 182, 621,81 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 201; R. B. vardu įformintas 347,5 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 200 (Priedas Nr. 35, 1 lapas).

15) 2019-10-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami E. K., Š. J. ir R. M. nuo 2019-11-01 iki 2019-12-18 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu E. K. vardu yra įformintas 326,81 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 197; Š. J. vardu įformintas 388,81 Eur išmokėjimas 2019-11-15 orderio Nr. 183, 986,81 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 202; R. M. vardu įformintas 256,25 Eur išmokėjimas 2019-11-15 orderio Nr. 181, 846,25 Eur išmokėjimas 2019-12-16 orderio Nr. 199 (Priedas Nr. 36, 1 lapas).

16) 2020-01-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas G. M. nuo 2020-01-06 iki 2020-02-27 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu G. M. vardu yra įformintas      1 937,28 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 217, 2078,39 Eur išmokėjimas 2020-02-17 orderio Nr. 220 (Priedas Nr. 37, 1 lapas).

17) 2020-01-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojamas Š. J., S. L., R. B., A. M., R. M., A. V. nuo 2020-01-06 iki 2020-03-15 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu Š. J. vardu yra įformintas 892,28 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 213, 638,41 Eur išmokėjimas 2020-02-17 orderio Nr. 221; S. L. vardu įformintas 567,28 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 212; R. B. vardu įformintas 425,22 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 211, 275,34 Eur išmokėjimas 2020-04-15 orderio Nr. 242 (pratęsta komandiruotė nuo 2020-03-16 iki 2020-05-21), 674,34 Eur išmokėjimas 2020-06-23 orderio Nr. 265 (pratęsta komandiruotė nuo 2020-05-22 iki 2020-07-12); A. M. vardu įformintas 425,22 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 208; R. M. vardu įformintas 756,72 Eur išmokėjimas 2020-01-15 orderio Nr. 210, 399,34 Eur išmokėjimas 2020-02-17 orderio Nr. 222; A. V. vardu įformintas 418,38 Eur išmokėjimas 2020-03-17 orderio Nr. 226, 843,38 Eur išmokėjimas 2020-04-15 orderio Nr. 246 (pratęsta komandiruotė nuo 2020-03-16 iki 2020-05-21) (Priedas Nr. 38, 3 lapai).

18) 2020-05-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo komandiruojami E. K., A. M., R. M., V. M. nuo 2020-05-24 iki 2020-07-12 į Daniją, tuo pačiu laikotarpiu E. K. vardu įformintas 455,38 Eur išmokėjimas 2020-06-23 orderio Nr. 262; A. M. vardu įformintas 592,34 Eur išmokėjimas 2020-06-23 orderio Nr. 267; R. M. vardu įformintas 389,02 Eur išmokėjimas 2020-06-23 orderio Nr. 268; V. M. vardu įformintas 703,38 Eur išmokėjimas 2020-06-23 orderio Nr. 272 (Priedas Nr. 39, 1 lapas). Komandiruočių įsakymai pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. ( t. 3, b. l. 162–167).

Remiantis 2021-10-27 AB Šiaulių banko raštu nustatyta, kad pateikti A. S. vykdytų finansinių operacijų duomenys, kurie įvertinti specialisto, pateikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą. Taip pat matyti, kad 2020-04-20 A. S. vardu sudaryta 90 000 Eur būsto kredito sutartis iki 2045-05-15, likusi 2021-10-27 duomenimis nepadengta kredito suma – 86 650,38 Eur (t. 4, b. l. 120–125).

Remiantis 2021-10-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 106–107).

Remiantis 2021-12-08 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu nustatyta, kad            ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovams L. B. ir A. B. dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmestas (t. 5, b. l. 114-133).

Iš 2022-01-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados (toliau – Specialisto išvada) matyti, kad kad tyrimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylos dokumentai. Nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 reikalavimų: 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; bei 13 straipsnio 2 dalies – ,,Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai.“, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 įtraukė į apskaitą ir pagrindė ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t. y.: grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas pagrindė kasos išlaidų orderiais, kurių rekvizitai (gavėjo vardas pavardė) neatitinka tikrovės, įtraukė į apskaitą grynųjų pinigų 61 026,88 Eur, iš jų: 2018 m. – 2 872,76 Eur, 2019 m. – 40 971,87 Eur ir 2020 m. – 17182,25 Eur išmokėjimo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. y. piniginių lėšų gavėjo).

Be to, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 12 straipsnio 4 dalies ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, jeigu laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 7 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė ir neįtraukė į apskaitą 9 053,09 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei 4 887,58 Eur išmokėjimo grynaisiais pinigais; 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, jeigu 7 atvejais apskaitos registruose neužregistravo 9 053,09 Eur darbo užmokesčio priskaitymo už laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 bei 4 887,58 Eur išmokėjimo darbuotojui.

Taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto, kur nurodyta, kad ,,... Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“, jeigu laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 kasos išlaidų orderiais pagrindė 61 026,88 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą iš kasos (iš jų: 2018 m. – 2 872,76 Eur, 2019 m. – 40 971,87 Eur ir 2020 m. – 17 182,25 Eur) ir tuo sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje, tačiau dokumentuose nurodytiems grynųjų pinigų gavėjams piniginių lėšų neišmokėjo; 4 punkto ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį“ ir 16 punkto ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, jeigu 4 887,58 Eur išmokėjimo darbuotojui grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) ir neužregistravo kasos knygoje.

Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Laikotarpiais nuo 2018-02-20 iki 2018-02-28 ir nuo 2020-08-01 iki 2020-12-31 nenustatyta pažeidimų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 5, b. l. 113–130).

Remiantis 2021-10-01 A. S. parodymais raštu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui nustatyta, kad jis paaiškino, jog 2018-02-24 su pusbroliu A. B. įkūrė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, registruota veikla – statybos. Sutarė, kad A. B. bus atsakingas už veiklą Danijoje, viską derins su užsakovais, o jis Lietuvoje tvarkys įmonės reikalus dėl darbuotojų įdarbinimo, dokumentų tvarkymo ir pan. Įstatiniam kapitalui, iš viso 6 000,00 Eur, po 3 000,00 Eur pasiskolino iš tėvų ir uošvio. Kartu su A. B. nuvyko įregistruoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, susitarė, kad įmonės akcijos bus po lygiai, 50/50. Iš pradžių buvo du darbuotojai – A. B. ir jo brolis L. B., vėliau įdarbino daugiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Danijoje statė pramoninius šiltnamius. Gavus pajamų nupirko pirmąjį įmonės automobilį „Volkswagen Sharan“. Pirko įrankius darbams Danijoje, visi buvo naudojami Danijoje. Kai įmonės veiklos pradžioje trūko lėšų, savo vardu 2018-10-23 paėmė vartojimo kreditą (sutartis NR. (duomenys neskelbtini), pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje – nupirktas automobilis ,,Opel Frontera“, pirkti lėktuvo bilietai darbuotojams. Po kiek laiko įmonėje jau dirbo 18 žmonių. Su A. B. nusprendė lizingu įsigyti du naujus autobusus. Visi už įmonės lėšas pirkti automobiliai buvo įregistruoti įmonės vardu, tik „Hyundai Galloper“, kuris buvo nupirktas už grynuosius įmonės pinigus, A. B. užsiregistravo savo vardu. Automobilių iš viso įmonė turėjo 7, iš jų 6 buvo Danijoje, ,,Opel Frontera“ važinėjo pats. Įmonė Danijoje nuomojo du namus darbininkams gyventi, kitų patalpų neturėjo, įrankius laikė automobiliuose. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterė R. K.. Jo pareigos buvo ieškoti ir nupirkti įrankius, ieškoti darbuotojų, sudaryti darbo sutartis, nuvežti į Daniją, tvarkyti dokumentus. A. B. buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą Danijoje, kur visa veikla ir vyko. A. B. išreiškė pageidavimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis suremontuotų jo namą. Jokios sutarties nesudarė, planavo sudaryti, kai darbai bus pabaigti ir A. B. atsiskaitys už atliktus darbus. A. B. namo remontui savo vardu ėmė įmonės pinigus, galėjo susidaryti apie 30 000,00 Eur, mokėjo už visas medžiagas, darbus atliko R. J., A. B. uošvis, kuris buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kai pradėjo remontuoti A. B. namą, į Daniją dirbti nevažiavo. 2020 m. su žmona nusipirko namą, ėmė 90 000,00 Eur paskolą Šiaulių banke, 38 000,00 Eur paskolino žmonos tėvai. A. B. pradėjo priekaištauti, susipyko. Po to Danijos įmonė MP ,, (duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitų už 2020 m. liepos mėn. Iki tol MP „(duomenys neskelbtini)“ visada atsiskaitydavo pagal jo išrašytas ir jiems el. paštu išsiųstas sąskaitas. Yra įsitikinęs, kad tai, jog MP ,, (duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo 2020 m. liepos mėn. sąskaitų, susiję A. B.. Asmeniškai su MP ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovais nebuvo bendravęs, visus reikalus tvarkydavo A. B.. Negavus pinigų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negalėjo sumokėti darbuotojams algų, valstybei mokesčių. Tada suprato, kad A. B. pasinaudojo jo pasitikėjimu ir paliko vieną spręsti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ problemų. 2020 m. rugpjūčio 19–20 d. su sūnumi D. S. vyko į Daniją tartis su užsakovais dėl neapmokėtos sąskaitos, ieškoti įmonės turto – automobilių, įrankių. Danijoje nepavyko susitikti su užsakovais MP ,,(duomenys neskelbtini)“. Gavo laišką iš jų advokato, kuris nurodė, kad keliami reikalavimai yra ginčijami. Susitikus Danijoje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojais E. K., S. L., R. P., nė vienas negalėjo paaiškinti, kur yra įmonei priklausantys įrankiai. A. B. tada nesutiko, nes jis buvo išvažiavęs į Lietuvą. Po kiek laiko sužinojo, kad 2020-08-05 A. B. įsiregistravo kitą įmonę – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. rugpjūčio 24–27 dienomis gavo el. paštu visų darbuotojų prašymus atleisti iš darbo (išskyrus A. B.). Visi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai perėjo į A. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tada prasidėjo susirašinėjimas su A. B. dėl automobilių, įrankių grąžinimo. Automobiliai buvo grąžinti, o įrankiai negrąžinti – A. B. parašė el. laišką, kad neturi pareigos grąžinti, nes įrankiai jam nebuvo perduoti. Tokioje situacijoje A. B. jau nepasirašė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutarties dėl jo namo remonto ir nesumokėjo už atliktus darbus bei medžiagas. Įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo tris sąskaitas Luminor banke ir dvi sąskaitas Swedbank. Luminor korteles turėjo A. B., L. B. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotojas), K. S. (jo brolis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ montuotojas) ir jis. Kortelės buvo išduotos įsigyti kurui, medžiagoms, kelių mokesčiams, ir pan. A. B. išgrynintų pinigų suma nuo 2018 m. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo 70 000,00 Eur, L. B. – 17 000,00 Eur. Jų panaudojimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, K. S. nebuvo išėmęs grynųjų pinigų. Jo paimta apie 30 000,00 Eur, panaudoti A. B. namo remontui. Atlyginimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamai pavedimu į jų sąskaitas, pagal algalapius, pavedimus darydavo pats. Grynaisiais pinigais darbuotojams atlyginimų nėra mokėjęs (t. 5, b. l. 184–189).

Iš S. V.-B. susirašinėjimo su A. S. medžiagos matyti, kad prašo sumokėti R. (R. J.), klausia, ar ilgai turės mokėti iš vaikų pinigų. Atsako, kad sumokės kitą savaitę, niekas neatsitiks. A. S. nurodo, kad galbūt „(duomenys neskelbtini)“ daro remontus, kad reikalauja mokėti, nurodo, kad dar sumokės už savaitę, bet ne ilgiau (t. 5, b. l. 189).

                III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl jam patikėto bendrovės turto tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas.

Nors kaltinamasis A. S. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltu neprisipažino, jo kaltė grindžiama byloje nustatytų objektyvių įrodymų visuma. Kaltinamojo A. S. parodymai, kad jis nepriėmė savarankiškų sprendimų, o faktiškai vykdė A. B. paliepimus dėl grynųjų pinigų išmokėjimo darbuotojams, kad būtent A. B. turėjo surinkti parašus ant kasos išlaidų orderių, paneigti ne tik teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta bendrovės valdymo tvarka, ją patvirtino abu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – A. S. ir A. B.. Iš jų parodymų matyti, kad jie buvo pasidaliję veiklos sferomis, t. y., A. S. dirbo Lietuvoje ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingų duomenų pateikimą apskaitą pagal sutartį tvarkančiai R. K., atsakingas už kasą, o A. B. organizavo darbuotojų darbą užsienyje (Danijoje). Nustatyta, jog A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo 2018-02-20 iki 2020-12-31 ir kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 faktiškai vadovavo bendrovės veiklai, atliko kasininko pareigas ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, pinigus, pasirašyti bendrovės vardu sudarytus dokumentus. Liudytoja R. K. parodė, kad visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu, pateikdavo direktorius A. S., o ji buvo atsakinga už pirminių dokumetų suvedimą ir finansinių ataskaitų pateikimą atsakingoms institucijoms. Ji įtraukė į apskaitą kasos išlaidų orderius be pinigus gavusio asmens parašo, kadangi jai buvo tvirtinama, kad pinigai išmokėti, o už parašų surinkimą buvo atsakingas direktorius A. S..

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų E. K., G. M., G. Š., R. B., S. L., Š. J., A. M., R. M., A. V. ir V. M. parodymais nustatyta, kad mokėjimai grynaisiais pinigais nedidelėmis sumomis buvo taikomi tik įsidarbinimo pradžioje kaip avansas pragyvenimui arba kaip parama jų artimiesiems, bet išmokėtos sumos buvo išskaitomos iš atlyginimo. Taip remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad E. K. buvo išmokėta 1 400 Eur suma, G. M. – 800 Eur, G. Š. – 1 500 Eur, R. B., S. L. – 263 Eur, Š. J. – 400 Eur, A. M. – 400 Eur, R. M. – 1 000 Eur, V. M. – 400 Eur, iš viso 6 863,00 Eur suma.Remiantis  specialisto išvada nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo ir apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrindė iš viso 61 028,88 Eur (67 889,98–6 863,00) grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas, apie kurias liudytojai apklausos protokoluose nurodė, kad jos neįvyko, iš jų: 2018 m. – 2 872,76 Eur (7 235,76 – 4 363,00), 2019 m. – 40 971,87 Eur (4 2671,87 – 1 700), ir 2020 m. 17 182,25 Eur (17 982,25 – 800,00). Kaip matyti, vizualiai apžiūrėti ir specialisto įvertinti segtuvuose, pavadinimu „Kasos dokumentai 2018 m.“, „Kasos dokumentai 2019 m.“, „Kasos dokumentai 2020 m.“, esantys 109 kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad jie pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S., kaip pinigus išdavusio asmens, bet juose nėra pinigus gavusių asmenų duomenų, datos bei parašų. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kurių rekvizitai (piniginių lėšų gavėjas) neatitinka tikrovės, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 negalima nustatyti piniginių lėšų – 61 028,88 Eur – panaudojimo teisingumo (t. 5, b. l. 118).

Remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. S., būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23, žinodamas, kad bendrovės darbuotojams E. K., G. M., G. Š., R. B., S. L., Š. J., A. M., R. M., A. V., V. M. dalies su darbo užmokesčiu susijusių išmokų grynaisiais pinigais neišmokėjo, ir siekdamas pateisinti jam patikėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 026,88 Eur piniginių lėšų panaudojimą, buhalterinę apskaitą tvarkiusiai R. K. pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 109 kasos išlaidų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų išmokėjimą gavėjams: E. K. 4 344,25 Eur; nors faktiškai jam išmokėjo 1 400,00 Eur, G. M. – 13 133,56 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 800,00 Eur; G. Š. 4 859,88 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 500,00 Eur; R. B. – 7 028,90 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; S. L. – 8 931,33 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 263,00 Eur; Š. J. – 13 353,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; A. M. – 4 287,24 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur; R. M. – 7 835,97 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 1 000,00 Eur; A. V. – 2 580,90 Eur, nors faktiškai jam grynųjų pinigų neišmokėjo; V. M. – 1 534,61 Eur, nors faktiškai jam išmokėjo 400,00 Eur, ir tokiu būdu A. S. apgaule pateisinęs tariamą A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M., Š. J. iš viso 61 026,88 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą, šių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo, o jam patikėtą didelės vertės – 61 026,88 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą pasisavino. Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pagal byloje nustatytus duomenis patikslinamas kaltinime nurodytas laikotarpis keičiant „laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2020 m. liepos mėn.“ į „laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23“, tačiau tai kaltinimo esmės nekeičia, kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, nepažeidžia.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-02-20 įregistruota Juridinių asmenų registre, steigėjas ir akcininkas P. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2019-11-30 buvo bendrovės direktorius ir kasininkas. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2018-2-20 sutartį tvarkė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. K..

Nors kaltinamasis A. S. kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo neprisipažino, tačiau jis kaip bendrovės direktorius pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, ataskaitų bei deklaracijų teikimą tinkamai, laiku ir juose nurodytų duomenų teisingą pateikimą, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą buvo atsakingas už įmonės veiklą.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų loginė seka ir analizė parodo, jog kaltinamasis A. S. pagal jam pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius organizavo darbo užmokesčio apskaitą taip, kad galėtų kasos išlaidų orderiais pagrįsti grynųjų pinigų išmokėjimus iš kasos ir taip pateisinti jam patikėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą, tokiu būdu sudarydamas sąlygas pasisavinti jam patikėtą didelės vertės – 61 026,88 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – liudytojų A. B., Š. J., R. B., A. M., R. P., G. M., A. V., G. Š., R. M., S. L., V. M., L. B., D. Š. parodymais nustatyta, kad atlyginimas jiems buvo skaičiuojamas pagal išdirbtas valandas per mėnesį, informaciją apie jų išdirbtas valandas A. B., o jo nesant, jie patys teikdavo duomenis A. S.. R. K. parodymai patvirtina, kad visus buhalterinei apskaitai tvarkyti reikalingus dokumentus jai pateikdavo direktorius A. S.. Darbo sutartyse buvo numatytas fiksuotas darbo užmokestis, o komandiruotpinigiai buvo skaičiuojami, kai gaudavo iš direktoriaus duomenis, kokį laikotarpį darbuotojai buvo užsienyje. A. S. jai nurodydavo, kiek darbuotojui mokėti pavedimu, o kiek pagal kasos išlaidų orderį. Kaip matyti iš anksčiau nurodytos rašytinės medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018, 2019 ir 2020 m. komandiruotės įsakymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. į Daniją komandiruojamiems darbuotojams A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M., Š. J., jų nesant Lietuvoje, buvo įforminti kasos išlaidų orderiai. Iš specialisto išvados matyti, kad įvertinus liudytojų parodymus apklausos protokoluose ir pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrindė iš viso 67 889,88 Eur išmokėjimą grynaisiais pinigais, kai liudytojai (buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. M., G. Š., E. K., G. M., S. L., A. V., V. M., R. B., R. M., Š. J.) apklausos protokoluose nurodė, kad grynaisiais pinigais gavo iš viso 6 863,00 Eur. Minėtų liudytojų parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme analogiški, esminių skirtumų dėl išmokėto atlyginimo grynaisiais pinigais nėra, todėl pagrindo jais netikėti nėra.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtino Specialisto išvadoje nustatyti pažeidimai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kur nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; bei 13 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad ,,Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai“, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-06-23 įtraukė į apskaitą ir pagrindė ūkines operacijas apskaitos dokumentais, kuriuose ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, t. y. grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos ūkines operacijas pagrindė kasos išlaidų orderiais, kurių rekvizitai (gavėjo vardas pavardė) neatitinka tikrovės, įtraukė į apskaitą grynųjų pinigų 61 026,88 Eur, iš jų: 2018 m. – 2 872,76 Eur, 2019 m. – 40 971,87 Eur ir 2020 m. – 17 182,25 Eur išmokėjimo apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo (t. y. piniginių lėšų gavėjo).

Pagal formuojamą teismų praktiką, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu. 2022-01-21 Specialisto išvadoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatuota, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis A. S. pinigines lėšas – 61 026,88 Eur – panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kaltinamojo A. S. parodymų, kad grynuosius pinigus paimdavo iš sąskaitos A. B. paliepimu ir pagal kasos išlaidų orderius darbuotojams mokamų grynųjų pinigų sumų dydžius jam nurodė A. B., nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Remiantis jau aptartais R. K. parodymais nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaitai reikalingus dokumentus pateikdavo A. S., kad būtent A. S. paliepimu ji įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 109 kasos išlaidų orderius be pinigų gavėjo rekvizitų. Kaip matyti iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams L. B. ir A. B. dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, buvo konstatuota, jog iš atsakovų paaiškinimų, liudytojų (R. M., E. K., R. B., R. P., D. Š., A. M., A. V.) parodymų galima daryti išvadą, jog buvęs bendrovės vadovas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimo organizavimu (galbūt aplaidžiai ar apgaulingai tvarkė buhalterinę bendrovės apskaitą ir kai kuriems darbuotojams mokėjo neoficialius atlyginimus). Esant tokiai situacijai įmonėje, kai buhalterinė apskaita tvarkyta neatsekamai, kai nėra fiksuotos visos ūkinės operacijos (darbo užmokesčio mokėjimas grynaisiais, nuomos ir kt. išlaidos), nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – pasisavino bendrovės pinigus ir padarė žalą ieškovei.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu, – anksčiau aptartais liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais, raštais bei kitais bylos duomenimis, neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. S., siekdamas pasisavinti jam patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią R. K., sąmoningai pateikdamas jai tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2020-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai turint tikslą pasisavinti pinigus, todėl kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tiesiogiai susijusios, todėl sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.

A. S. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatą, numatančią, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 Rietavo mieste, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 7 kartus nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas apie priskaičiuotą ir grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį iš viso 4 887,58 Eur darbuotojui R. J., t. y. žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 9 053,09 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4 887,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio R. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. K., nesuvokdama A. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4 887,58 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio R. J., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 metų liepos 31 d. neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 2 086,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 9 053,09 Eur, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, bei 7 atvejais Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, S4 stulpelyje P20.4 laukelyje bei A11 laukelyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: apie turtą (tai yra apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos), t. y. nurodė iš viso 9 053,09 Eur mažiau apdraustųjų pajamų ir S5 stulpelyje P20.5 laukelyje bei A12 laukelyje apie įmokas t. y. nurodė 2 197,2 Eur mažiau įmokų ir šiais savo veiksmais padarė 2 086,15 EUR nuostolį Valstybės biudžetui ir 2 197,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

Kaip matyti, kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas liudytojo R. J. parodymais ir būtent pagal liudytojo parodymus specialisto išvadoje atliktais skaičiavimais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 išmokėjo darbuotojui R. J. iš viso 8100,00 Eur darbo užmokesčio, tai 7 atvejais apskaitos dokumentais nepagrindė: darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui R. J. iš viso 4887,58 Eur (8100-3212,42) grynais pinigais ir darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 9053,09 Eur (13740,31-4687,22)“.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad R. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020-01-07 iki 2020-08-26. Jam buvo priskaičiuota darbo užmokesčio suma 4 687,22 Eur, išmokėta – 3 212,42 Eur suma. Nuo priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos sumokėti privalomi mokesčiai (t. 5, b. l. 152).

Be to, kaltinimas buvo grindžiamas kaltinamojo A. S., liudytojų A. B. ir jam artimų asmenų – R. J. ir S. B. – parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta: A. S. parodė, kad R. J. yra A. B. uošvis, jis Danijoje nedirbo, o remontavo A. B. priklausantį namą. Pagal susitarimą su A. B. R. J. mokėjo minimalų darbo užmokestį. Jis R. J. kelis kartus nuvežė iš sąskaitos paimtus pinigus, kitus kartus pinigus perdavė per S. B.. Liudytojas A. B. parodė, kad R. J. atliko remonto darbus jo name, R. J. dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pas jį. Liudytoja S. B. parodė, kad R. J. nurodymus dėl remonto duodavo A. B., o su R. J. turėjo atsiskaityti A. S.. R. J. jai pasakė, kad už savaitę jam mokės 350 eurų. Kai A. S. nuo 2020 m. liepos mėnesio atsisakė mokėti, ji R. J. už dvi savaites sumokėjo 700 eurų. R. J. parodė, kad nuo 2020 m. sausio mėn. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir remontavo A. B. butą (duomenys neskelbtini) kaime. Atlyginimą mokėjo direktorius A. S. grynaisiais kiekvieną penktadienį, skaičiuojant 7 eurus už valandą, tai būdavo nuo 40 iki 48 darbo valandų. Taigi skaičiuojant pagal R. J. parodymus išeitų nuo 280 iki 336 eurų už savaitę. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo nurodęs, kad vidutiniškai gaudavo po 320 eurų per savaitę, nes buvo sutaręs su A. B., kad jam bus mokamas 7 eurų už darbo valandą darbo užmokestis.

Teismas neturi pagrindo netikėti R. J. parodymais, kad jis galėjo gauti nurodytas sumas už darbą, tačiau, nesant jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog R. J. buvo mokamas didesnis nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose fiksuotas darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, jo vieno parodymai negali būti laikomi pakankamais pagrįsti kaltinamajam A. S. inkriminuotą kaltinimą, kad jis 7 kartus nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas apie priskaičiuotą ir grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį iš viso 4 887,58 Eur darbuotojui R. J., t. y. žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 9 053,09 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4 887,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio R. J.. Kaip matyti, liudytojų A. B. ir S. B. parodymuose taip pat nėra patikimos informacijos, iš kokių lėšų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar privačių A. S., A. B., S. B., buvo mokamas darbo užmokestis R. J. už atliekamus remonto darbus privačiame sektoriuje. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktos S. V.-B. susirašinėjimo su A. S. medžiagos, S. B. du kartus moka R. J. už darbą ir tam naudoja pinigus, gaunamus iš valstybės už vaikus. Teismas mano, kad, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), todėl, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių A. S. kaltę padarius anksčiau aptartus jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, ši dalis iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalinama (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė civilinį ieškinį dėl 3 174,15 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo, prašo pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniu, o jos vadovą A. S. subsidiariu atsakovais. Nurodo, kad, remiantis į baudžiamąją bylą pateiktos Specialisto išvados duomenimis, laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 bendrovė neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 2 086,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 9 053,09 Eur, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms. Taip pat nurodo, kad, remiantis Specialisto išvados duomenimis, bendrovė įtraukė į PVM deklaracijas 2020 m. 05 mėn. 842 Eur ir 2020 m. 06 mėn. 246 Eur už prekes, kurios nebuvo naudojamos pajamoms uždirbti ir kartu padidino PVM atskaitą ir grąžintiną iš biudžeto PVM iš viso 1 088 Eur. Tokiu būdu bendrovė iš viso nesumokėjo 3 174,15 Eur mokesčių, padarydama valstybei nurodytos sumos turtinę žalą (t. 6, b. l. 79–83).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) pateikė civilinį ieškinį dėl 2 197,20 Eur žalos atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo A. S.. Nurodo, kad remiantis į baudžiamąją bylą pateiktos Specialisto išvados duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-31 į apskaitą neįtraukto ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojui R. J. priskaitomo darbo užmokesčio iš viso 9 053,09 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Fondo biudžetą iš viso 2 197,20 Eur įmokų, tuo padarydama nuostolį Fondo biudžetui (t. 6, b. l. 63–66).

Nustatyta, kad abiejuose civiliniuose ieškiniuose pateikti žalos valstybės biudžetui atlyginimo reikalavimai yra kilę iš Specialisto išvadoje pateikto sąlyginio skaičiavimo, kuris atliktas pagal liudytojo R. J. parodymus, vertinant, kad, jeigu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 nepagrindė apskaitos dokumentais 7 atvejais darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 9 053,09 Eur už laikotarpį nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 ir 4 887,58 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais, tai nesilaikė:

I. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 2 dalyje ,,Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, <...> Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama <...>per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos....“, nes 7 atvejais už 2020 metų sausio–liepos mėnesius nedeklaravo 9 053,09 Eur gyventojams priskaičiuotų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 2 086,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

II. 1. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma: „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, <...> įskaitant: 1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; <...> 2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje; 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos…“, 17 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodoma „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“;

2. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys,“ ir 17 straipsnio 1 dalies ,,Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.“;

3. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“ ir 2 dalies ,,Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“;

4. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad ,,Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-31 į apskaitą neįtraukto ir apskaitos dokumentais nepagrįsto darbuotojui R. J. priskaitomo darbo užmokesčio iš viso 9 053,09 Eur neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 2 197,20 Eur...“ (t. 5, b. l. 113–130).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti pagal anksčiau aptartus įrodymus, nepasitvirtino kaltinimas A. S. dėl to, kad jis tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatą, numatančią, kad ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, laikotarpiu nuo 2020-01-07 iki 2020-07-31 Rietavo mieste, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą Valstybės institucijoms, nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 7 kartus nepateikė buhalterinėje apskaitoje užregistruoti dalies duomenų apie su darbo santykiais susijusias išmokas apie priskaičiuotą ir grynaisiais pinigais išmokėtą darbo užmokestį iš viso 4 887,58 Eur darbuotojui R. J., t. y. žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 9 053,09 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4 887,58 Eur išmokėto darbo užmokesčio R. J.. Dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi R. K., nesuvokdama A. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4 887,58 Eur grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio R. J., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 metų liepos 31 d. neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 2 086,15 Eur gyventojų pajamų mokesčio nuo apskaitoje neparodytų su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 9 053,09 Eur, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, bei 7 atvejais Pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, S4 stulpelyje P20.4 laukelyje bei A11 laukelyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis: apie turtą (tai yra apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos), t. y. nurodė iš viso 9 053,09 Eur mažiau apdraustųjų pajamų ir S5 stulpelyje P20.5 laukelyje bei A12 laukelyje apie įmokas t. y. nurodė 2 197,2 Eur mažiau įmokų ir šiais savo veiksmais padarė nuostolį 2 086,15 EUR Valstybės biudžetui ir 2 197,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

Taigi nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti VSDFV civilinį ieškinį dėl 2 197,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir VMI ieškinio dalį dėl 2 086,15 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kaip matyti, VMI ieškinyje dėl 1 088 Eur turtinės žalos priteisimo nurodoma, kad pagal Specialisto išvados duomenis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įtraukė į PVM deklaracijas 2020 m. gegužės mėn. 842 Eur ir 2020 m. birželio mėn. 246 Eur pirkimo PVM už prekes, kurios nebuvo naudojamos pajamoms uždirbti, ir tuo padidino PVM atskaitą ir grąžintiną iš biudžeto PVM iš viso 1 088 Eur (842 + 246). Tokiu būdu Klaipėdos AVMI pateiktose (elektroniniu būdu) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Šiais veiksmais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad ,,PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui“.

Pažymėtina, jog toje pačioje Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo 2019 m. 4 047 Eur (90 907 – 86 860), 2020 m. 14 627 Eur (117 028 – 102 401) daugiau apmokestinamojo pelno, negu užregistravo Pelno (nuostolių) ataskaitose. Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo 2019 m. 4 047 Eur, 2020 m. 14 627 Eur daugiau apmokestinamojo pelno, tai dėl 13 135,26 Eur (iš jų: 2019 m. 1 324,47 Eur, 2020 m. 11 810,79 Eur) išlaidų, kurios nesusijusios su vieneto pajamų uždirbimu, įtrauktų į apskaitą leidžiamuose atskaitymuose, nuostolio Valstybės biudžetui nepadarė.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog VMI ieškinio dalis dėl 1 088 Eur turtinės žalos priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Civilinė ieškovė bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – BUAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujama administratoriaus, mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, pateikė civilinį ieškinį ir prašo iš nusikalstamą veiką padariusio A. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 61 026,88 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 6, b. l. 95–97). Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, įmonės vadovas veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei kita.

Kaip matyti iš 2021-10-01, 2021-12-22 Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 106–107, t. 6, b. l. 98).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetu kaltinamojo A. S. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 61 026,88 Eur piniginių lėšų – pasisavinimo įrodyta, jis pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. S. 61 026,88 Eur sumą.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamojo A. S. ir jo sutuoktinės E. S. turtui, priklausančiam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, paliktinas galioti iki visiško žalos pagal civilinį ieškinį atlyginimo.

                IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

Kaltinamasis A. S. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. S. neteistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jis baustas du kartus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 5, b. l. 168–169), dirba, vedęs, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, tačiau visos anksčiau byloje nustatytos ir aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad A. S. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Kaip matyti, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais žala valstybės finansų sistemai nepadaryta, žala padaryta kaltinamojo bendrai su giminaičiu įkurtai įmonei, žalą kaltinamasis turės atlyginti, todėl laisvės atėmimas šiuo aspektu nebūtų teisinga bausmė, kadangi, būdamas laisvėje, dirbdamas ir gaudamas pajamas, A. S. turės galimybę efektyviau įgyvendinti atsiradusius finansinius įsipareigojimus ir greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, atsižvelgtina į tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistojo socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai, kurie net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju pasiekiami ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

Taigi teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. S. aiškiai neatitiktų teisingumo principo ir bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant įpareigojimą per nustatytą terminą atlyginti ne mažiau kaip pusę padarytos turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, intensyvi priežiūra jam neskirtina (BK 48 straipsnio 3 dalis).

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcija nustato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į jau nurodytus motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės netaikymo A. S., jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už apysunkius nusikaltimus dydžiui. Nustatyta, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant A. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą maksimaliam dvejų metų terminui (BK 47 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su CD (16 vnt.), vokas su duomenimis apie pranešėją (46 lapai) – paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

 A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip pusę turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip pusę turtinės žalos BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 61 026,88 Eur (šešiasdešimt vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus 88 centus) turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinius atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, priklausančiam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, apribojant teisę valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis, turto saugotojais paliekant A. S. ir jo sutuoktinę E. S., o būtent: 1) pastatui – garažui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2) pastatui – tvartui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3) pastatui – malkinei, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 4) pastatui – šiltnamiui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5) kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 6) žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 7) pastatui – gyvenamajam namui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 8) pastatui – ūkiniam pastatui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 9) kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 10) žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 11) pastatui – sodo nameliui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško žalos pagal civilinį ieškinį patenkinimo.

Voką su CD laikmenomis (16 vnt.), voką su duomenimis apie pranešėją (46 lapai) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė