Civilinė byla Nr. e2-1643-964/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35757-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10.;
(S)
3.2.6.1.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Anželikai Krus – Šelginskich ir Augustei Juodėnaitei,
dalyvaujant ieškovo S. G. atstovui advokatui Egidijui Morkūnui,
atsakovo SEB banko atstovui teisininkui Nerijui Šmitui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys „Ergo Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialą, UAB „Aon Baltic“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB SEB banko 4 538,76 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad 2015-08-06 su atsakovu sudarė lizingo sutartį Nr. 2015-080026, kuria atsakovas suteikė finansavimą ieškovo lizingo būdu asmeniniams poreikiams tenkinti įsigyjamam automobiliui „Toyota Corolla Verso“ ir įsipareigojo apdrausti automobilį turto draudimu visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pagal lizingo sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokėtina suma sudarė 6 447,63 Eur, į kurią įėjo finansuojama suma (5 100 Eur), viso laikotarpio palūkanos, administracinis mokestis ir turto draudimas. 2016-07-14 automobilis buvo pavogtas. Kadangi automobilį turto draudimu buvo apdraudęs draudikas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, ieškovas kreipėsi į šį draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad pagal turto draudimo sutartį draudimo apsaugai nuo vagystės reikalingas trečias apsaugos sistemų lygis, tačiau tokio apdraustame automobilyje nebuvo. Kadangi atsakovas tinkamai neinformavo ieškovo apie šią turto draudimo sutarties sąlygą ir reikalavimą dėl trečio apsaugos sistemų lygio įrengimo automobilyje, jis padarė esminį lizingo sutarties pažeidimą, nes sudarydamas sutartį su atsakovu ieškovas tikėjosi ne tik įsigyti automobilį, bet ir gauti turto draudimo nuo vagysčių apsaugą. Todėl 2017-04-06 pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie lizingo sutarties nutraukimą. Jeigu atsakovas būtų įvykdęs pareigą informuoti ieškovą apie draudiko reikalavimus automobilio apsaugos sistemai, ieškovas būtų pasirūpinęs, kad automobilyje tokia sistema būtų sumontuota ir, įvykus automobilio vagystei, draudikas būtų išmokėjęs draudimo išmoką, kuri būtų kompensavusi abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) nuostolius. Taigi egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro ieškovo pagal lizingo sutartį sumokėtos įmokos – 2 200 Eur pradinė įmoka ir 2 338,76 Eur įmokų pagal lizingo sutartį nuo 2015-08-06 iki 2017-05-22.
Trečiasis asmuo „Ergo Insurance SE“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad „Ergo Insurance SE“ neturėjo pareigos supažindinti ieškovą su draudimo sąlygomis ir su ieškovu faktiškai nebendravo jokiais draudimo sąlygų klausimais. Pabrėžė, kad 2015-04-14 su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią sutarties sąlygomis apibrėžta draudimo apsauga dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“ buvo suteikta laikotarpiui nuo 2015-08-06 iki 2018-08-05. Žalos administravimo metu buvo nustatyta, jog minėtoje transporto priemonėje buvo sumontuotas tik nepriklausomas imobilizatorius, todėl ieškovas buvo informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką, kadangi pavogtame automobilyje nebuvo įrengtos pagal draudimo sutartį reikalaujamos apsaugos sistemos. Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento 2016-12-21 sprendime konstatuota, jog nėra duomenų, kad automobilio „Toyota Corolla Verso“ vagystė nepagrįstai būtų pripažinta nedraudiminiu įvykiu, o už ieškovo supažindinimą su informacija, susijusia su draudimo apsaugos sąlygomis, atsakingi buvo atsakovas ir UADBB „Aon Baltic“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 1032,52 Eur nuostolių atlyginimą, 23,20 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus sudaro tai, jog jis neinformavo ieškovo apie draudiko reikalaujamą signalizacijos lygį. Kadangi ieškovas automobiliu negalėjo naudotis nuo 2016-07-14, nuo šios datos jo atsakovui sumokėtą 1 032,52 Eur įmokų dalį teismas laikė ieškovo nuostoliais ir juos priteisė.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių pakeitė, ieškinį tenkino visiškai, konstatavęs, kad ieškovo už transporto priemonę pagal lizingo sutartį mokėtos įmokos bei pradinis įnašas laikytini jo patirtais nuostoliais, nes ieškovas, sumokėjęs pradinį įnašą bei mokėdamas įmokas pagal lizingo sutartį, pagrįstai tikėjosi įgyti nuosavybės teisę į finansuojamą turtą – transporto priemonę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad viena iš aplinkybių, kuri turėjo būti nustatyta, yra tai, ar draudžiamojo įvykio (vagystės) atveju draudiko mokėtina draudimo išmoka, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, būtų padengusi (visiškai ar iš dalies) ieškovo pagal lizingo sutartį sumokėtas įmokas. Šiai aplinkybei nustatyti reikšmingos šalių sudarytos lizingo sutarties sąlygos, susijusios su turto (automobilio) draudimu, draudimo išmokos mokėjimu. Pagal šalių sudarytos lizingo sutarties bendrosios dalies 3.5.5 punktą „visais atvejais draudimo išmoka išmokama bankui, išskyrus atvejį, jeigu bankas nustato kitaip“. Tik padengus sutartyje nurodytas išmokas, likusias pinigines lėšas bankas įsipareigoja pervesti į kliento sąskaitą.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovo S. G. reikalavimas dėl 3506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti įvertintas ir draudimo išmokos dydis, atsižvelgiant į tai, kuris dydis draudžiamojo įvykio dienai būtų didesnis: ar automobilio rinkos vertė, ar lizingo mokėjimų sąskaitoje nurodyta likutinė vertė. Jeigu automobilio rinkos vertė būtų buvusi didesnė nei lizingo mokėjimų sąskaitoje nurodyta likutinė vertė, likusios piniginės lėšos būtų pervestos ieškovui. Taigi, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo apylinkės teismą nustatyti ginčo automobilio rinkos vertę vagystės dieną – 2016-07-14.
Teismo posėdžio metu ieškovo S. G. atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad nesant automobilio, nustatyti jo rinkos vertės galimybės nėra. Ieškovo nuostoliai yra sumokėtos įmokos, o ne galima draudimo išmoka.
Teismo posėdžio metu atsakovo SEB banko atstovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis įvykdyta, tačiau atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą tik dėl 657,87 Eur. Likusi suma turėtų būtų atsakovui grąžinta taikant sprendimo vykdymo atgręžimą. Kitos automobilio rinkos vertės, nei nurodyta Ergo, neturi, jos nepateikė ir ieškovas, todėl turi būti vadovaujamasi ja. Ieškovas vagystės dieną pagal lizingo sutartį dar buvo likęs mokėti 4 339,61 Eur.
Ieškinys iš dėl dalies atmestinas.
Byla nagrinėjama tik dalyje dėl 3 506,24 Eur nuostolių atlyginimo, nes tik šioje dalyje panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas už akių, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-08-06 šalys sudarė lizingo sutartį Nr. 2015-080026, pagal kurią atsakovas finansavo Toyota Corolla Verso įsigijimą (el. b. t.1, l. 29-44). 2015-04-14 atsakovas ir Ergo Insurance SE sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 7-12 (el. b. t.1, l. 80-88). Šios sutarties 3 priede draudikas draudėjui pateikė apsaugos sistemų aprašymą (el. b. t.1, l. 89). Draudikas Ergo Insurance SE draudėjui SEB bankui išdavė draudimo polisą, kuriame nurodyta, jog apdrausta transporto priemonė Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t.1, l. 28). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pirmojo poskyrio pranešimo matyti, kad 2016-07-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo S. G. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos (el. b. t.1, l. 62). 2017-04-06 ieškovas atsakovui pranešė apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą nuo 2017-04-13 (el. b. t.1, l. 8). 2017-04-26 raštu atsakovas su tuo nesutiko (el. b. t.1, l. 11).
Tiek Vilniaus miesto instancijos teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių, tiek apeliacinės instancijos teismas tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos teisinius santykius. Taip pat bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus tinkamai neinformavęs ieškovo apie draudimo sąlygas, t.y. draudiko reikalaujamą signalizacijos lygį. Jis dėl to kaltas. Šie jo veiksmai sąlygojo nuostolių atsiradimą. Šios išvados byloje nėra paneigtos, o sprendimas už akių panaikintas tik dalyje dėl nuostolių dydžio. Todėl teismas laiko, kad nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatinėtina tik ketvirtosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos – apimtis.
Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrosios dalies 3.5.5 punkte nustatyta, kad „visais atvejais draudimo išmoka išmokama bankui, išskyrus atvejį, jeigu bankas nustato kitaip“, o 3.5.6 punkte nurodyta, kad „Turtą pavogus ar sunaikinus <...>, iš draudiko bankui išmokėtos draudimo išmokos pirmiausia padengiama skola bankui draudimo išmokos dieną, kurią sudaro: 1) visos draudimo išmokos dieną priklausančios sumokėti išmokos (įskaitant, Mokėjimų grafike sąskaitoje nustatytas ir iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas, nesumokėtus eilinius turto vertės dengimo mokesčius, delspinigius, baudas ir draudimo įmokas), 2) neišmokėta likutinė turto vertė draudimo išmokos įskaitymo į banko sąskaitą dieną; likusias pinigines lėšas bankas įsipareigoja pervesti į kliento sąskaitą ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pirmiau minėtos skolos padengimo dienos“.
Lizingo sutarties specialioje dalyje nurodoma, jog draudimo išmoka yra lygi: lizingo mokėjimų sąskaitoje nurodytai likutinei vertei, galiojančiai draudžiamojo įvykio dienai; automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dienai (e. b. 1 t., b. l. 29–30). Atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos 2015-04-14 draudimo sutarties II.12 skyriuje „Draudimo išmoka“ nurodoma, kad „II.12.1. Transporto priemonės visiško sugadinimo arba vagystės atveju draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis didesne iš šių sumų draudžiamojo įvykio dieną: II.12.1.1. Jei Transporto priemonė draudžiama Nauja verte (Transporto priemonėmis iki 1 (vienerių) m. senumo) – Transporto priemonės draudimo suma; II.12.1.2 Transporto priemonės rinkos verte įvykio dieną; II.12.1.3. pagal Lizingo sutartį neapmokėta Transporto priemonės likutinė vertė įvykio dieną“.
Byloje nėra ginčo, kad automobilis buvo pavogtas 2016 m. liepos 14 d. Iki šio įvykio ieškovas buvo sumokėjęs 3 506,24 Eur įmokų (skolos nebuvo). Lizingo mokėjimų sąskaitoje neapmokėta automobilio vertė sudarė 4 223,10 Eur (el.b.t.1, l. 106) (atsakovo atstovas į paskutinį, t.y. 2019-01-07, posėdį neatvyko ir argumentų dėl kitokios sumos, nei ji matyti mokėjimų grafike – sąskaitoje po 2017-07-05, nepateikė). Remiantis Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2019-08-14 raštu automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016-07-14 buvo 6 700 Eur, o atskaičius draudimo sutartyje numatytą 10 proc. išskaitą – 6 030 Eur (el.b.t.2, l. 33). Kitų duomenų byloje apie automobilio rinkos vertę nėra (jų ieškovas nepateikė net ir tenkinus jo prašymą bei suteiktus papildomą laiką automobilio vertinimui atlikti). Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi Ergo pateikta rinkos verte.
Bylos duomenimis automobilio rinkos vertė, atskaičius draudimo sutartyje numatytą 10 proc. išskaitą, sudarė 6 030 Eur ir buvo didesnė už jo likutinę vertę, o skolos įvykio dieną nebuvo. Vadinasi, iš 6 030 Eur atimama neišmokėta likutinė turto vertė (kaip minėta, skolos vagystės dieną nebuvo, todėl jokių kitų išmokų atimti nėra pagrindo), t.y. 6 030 Eur - 4 223,10 Eur. Likusi suma, kurią bankas būtų pervedęs ieškovui, sudaro 1 806,90 Eur. Dalis šios sumos jau buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių, t.y. 1 032,52 Eur. Vadinasi, likusi ieškovui mokėtina suma yra 774,38 Eur. Visa ši suma jau yra sumokėta ieškovui vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, todėl teismas pripažįsta ją sumokėjus pagrįstai ir, nelikus skolos, nepriteisia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas yra sumokėjęs 102 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 79 Eur žyminio mokesčio teikiant apeliacinį skundą. Be jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių įsiteisėjusia dalimi priteisto 23,20 Eur žyminio mokesčio, ieškovui papildomai turi būti sumokėta 35 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, patyrė 1 210 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t.2, l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog dėl 1032,52 Eur kasacija negalima, o teismas šiuo sprendimu pripažino reikalavimą dėl 774,38 Eur nuostolių pagrįstu, jam atsakovas turėtų atlyginti 477,76 Eur atstovavimo išlaidų.
Taigi iš viso atsakovas ieškovui turėtų sumokėti 512,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (be įsiteisėjusia sprendimo už akių dalimi priteisto 23,20 Eur žyminio mokesčio).
Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 136 Eur žyminio mokesčio (el.b.t.1, l. 184). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 80 str. 4 d. už kasacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, vadinasi, turėjo būti sumokėta 102 Eur. Taigi 34 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinama. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog dėl 1032,52 Eur kasacija negalima, o teismas šiuo sprendimu pripažino reikalavimą dėl 774,38 Eur nuostolių pagrįstu, ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 61 Eur žyminio mokesčio.
Atlikus ieškovo atsakovui ir atsakovo ieškovui mokėtinų sumų įskaitymą, laikytina, kad atsakovas ieškovui turi sumokėti 451,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (į šią sumą neįtraukiamas jau sumokėtas 23,20 Eur žyminis mokestis pagal įsiteisėjusią sprendimo už akių dalį).
Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo
CPK 760 str. 1 d. numato, kad kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Remiantis CPK 761 str. 1 d., teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių pakeitus, ieškinį tenkinus visiškai, nutartis buvo įvykdyta, ieškovui sumokėtas 4 719,76 Eur nuostolių atlyginimas, įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas (181 Eur) (el.b.t.1, l. 169-170). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovo S. G. reikalavimas dėl 3 506,24 Eur nuostolių dalies atlyginimo, o teismas, nagrinėdamas bylą šioje dalyje, pripažino reikalavimą dėl 774,38 Eur nuostolių ir 451,76 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstu, darytina išvada, kad turi būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas ir ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovui 2 437,90 Eur sumą (iš atsakovo sumokėtos sumos (4 719,76 Eur) išskaityta: 1 032,52 Eur nuostolių atlyginimas, priteistas įsiteisėjusia sprendimo už akių dalimi, šiuo sprendimu pripažintas pagrįstu 774,38 Eur nuostolių atlyginimas, atsakovo ieškovui sumokėtas 23,20 Eur žyminis mokestis ir mokėtinos 451,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, apskaičiuoti bylos dalį dėl 3 506,24 Eur nuostolių atlyginimo grąžinus nagrinėti iš naujo).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 3,20 Eur pašto išlaidų. Esant itin nedidelei pašto išlaidų sumai, ji nedalinama, o įvertinus išvadą, kad už ieškovo patirtus nuostolius atsakingas atsakovas, visa priteisiama iš AB SEB banko. Kadangi atsakovui grąžintina 34 Eur žyminio mokesčio permoka, iš jos išskaitomos 3,20 Eur pašto išlaidos ir atsakovui grąžinama 30,80 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 760-761, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovą S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, 2 437, 90 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis eurus, 90 ct), gautus vykdant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Grąžinti atsakovui AB SEB bankui, j. a. k. 112021238, 30,80 Eur (trisdešimties eurų, 80 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019-03-18 mokėjimo nurodymu, permoką. Išaiškinti atsakovui, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė