Civilinė byla Nr. 3K-3-59/2013

                                            Teisminio proceso Nr.:  2-06-3-05987-2011-4

                Procesinio sprendimo kategorija 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams V. Ž. (V. Ž. ), M. P. , I. P. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo ieškovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos komprojektas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl CK  3.92 straipsnio 4 dalies ir 3.96 straipsnio 2 dalies normų, reglamentuojančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių vertybinių popierių perleidimo sandorio sudarymą ir nuginčijimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Atsakovas V. Ž. ir ieškovė 1986 m. sausio 4 d. sudarė santuoką. 2002 m. balandžio 17 d. atsakovai V. Ž. ir M. P. sudarė UAB „Klaipėdos komprojektas“  akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. Ž. pardavė atsakovui M. P. 12 010 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 24269 Lt. 2011 m. balandžio mėnesį, pablogėjus sutuoktinio sveikatai, ieškovė sužinojo, kad atsakovai sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistos paprastosios vardinės akcijos, priklausančios jai ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis sudarė šį sandorį neturėdamas jos raštiško leidimo, t. y. pažeisdamas jos turtines teises. Kadangi akcijos yra vertybiniai popieriai, o sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejį, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, tai, ieškovės teigimu, sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, niekinis ir negaliojantis. Ieškovė 2011 m. gegužės 6 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė teismo pripažinti negaliojančia atsakovų V. Ž. ir M. P. 2002 m. balandžio 17 d. sudarytą 12 010 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Klaipėdos komprojektas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

I. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo vertybiniai popieriai buvo įgyti ieškovės ir atsakovo V. Ž. santuokos metu, todėl juos pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovui V. Ž. iš esmės pripažinus, kad jis, sudarydamas ginčo sandorį, nepranešė atsakovui M. P. , jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių  nuosavybė, nes buvo akcininkų sąrašai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. Ž. panaudojo apgaulę, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis nesąžininga, t. y. žinojo ar galėjo žinoti sutuoktinį sudarant sandorį be kito sutuoktinio sutikimo. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindusių atsakovo M. P. nesąžiningumą. Teismas, išklausęs liudytojo parodymus, sprendė, kad, atsakovų šeimoms artimai nebendraujant, atsakovas M. P. ginčo sandorio sudarymo metu objektyviai neturėjo pagrindo manyti, jog ginčo akcijos yra įgytos santuokoje ir jos gali būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir elgdamasis pagal rūpestingo ir protingo asmens standartus imtis tam tikrų priemonių, kad išsiaiškintų kam faktiškai priklauso ginčo akcijos. Ginčo sutartis buvo sudaryta su administracijos vadovu, didelę dalį akcijų turinčiu akcininku, su kuriuo iš esmės atsakovas M. P. kartu vykdė bendrovės veiklą, akcininkų sąrašuose buvo nurodyta, kad akcijos priklauso V. Ž. , šios aplinkybės, teismo nuomone, vertinant pagal protingo ir rūpestingo asmens standartą, buvo pakankamos padaryti išvadą apie parduodamų akcijų priklausymą atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, nepripažino atsakovo M. P. , kaip kitos sandorio šalies, nesąžiningumo, todėl konstatavo, kad nebuvo pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nustatė, kad iki bylos iškėlimo tarp ginčo šalių yra kilęs konfliktas dėl didesnio kiekio trečiojo asmens  UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ akcijų įsigijimo. Teismas, vertindamas atsakovo M. P. argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad sandoriams, ginčijamiems CK 3.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ginčo sandoris buvo sudarytas 2002 m. balandžio 17 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2011 m. gegužės 6 d., todėl teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sandorio šalių sąžiningumo ir nesąžiningumo nustatymo, atsakovo V. Ž. nutylėjimą vertino kaip apgaulę, o M. P. veiksmus sudarant sandorį nepripažino nesąžiningais. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo papildomai nurodė, kad byloje turėjo būti taikomas CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas sutuoktinio sudarytam sandoriui pagal sutikimo jį sudaryti nedavusio sutuoktinio ieškinį ginčyti. Nors ieškovė teigė, kad ji apie sutuoktinio sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sandorį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, jog sutuoktiniai D. Ž. ir V. Ž. 2002 m. metinėje (gyventojo) šeimos turto ir pajamų deklaracijoje deklaravo UAB „Klaipėdos komprojektas“ akcijų pardavimą, nurodydami, kad akcijos parduotos atsakovui M. P. 2002 m. balandžio 17 d., t. y. ieškovė jau 2003 m. balandžio 25 d., kai buvo pateikta metinė deklaracija, turėjo sužinoti apie įvykusį sandorį ir pažeistas jos turtines teises.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl įrodymų vertinimo, taikant CK 3.92 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią sandorio nuginčijimo sąlygas, bei CK 3.96 straipsnį, nustatantį senaties termino, pažeidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami ir pripažindami, kad atsakovas M. P. , sudarydamas ginčo sandorį, elgėsi sąžiningai, o atsakovas V. Ž. – nesąžiningai, netinkamai vertino aplinkybes dėl atsakovo M. P. elgesio. Kasatorės teigimu, atsakovas M. P. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jis žinojo apie kasatorei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ne mažiau kaip ½ dalį šeimos turimų bendrovės parduodamų akcijų, todėl, sudarant ginčo sandorį, buvo būtinas jos, kaip akcijų pardavėjo atsakovo V. Ž. sutuoktinės, sutikimas. Dėl to atsakovas M. P. , būdamas apdairus, protingas bei įstatymus išmanantis asmuo, turėjo ir privalėjo elgtis įstatymų nustatyta tokio pobūdžio sandorių sudarymo tvarka. Juolab kad šis atsakovas, neturėdamas kasatorės sutikimo sudaryti ginčo sandorį, pats nesiėmė įstatyme nurodytų veiksmų tam, kad sandoris būtų galiojantis (CK 3.92 straipsnio 6 dalis). Teismų nustatyta aplinkybė, kad esą tik atsakovas V. Ž. , sudarydamas ginčo sandorį, panaudojo apgaulę, yra neteisinga, nes vertintinas ir atsakovo M. P. elgesys tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek vėliau. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik atsakovo V. Ž. veiksmus, sudarant ginčo sandorį bei jį vykdant, tačiau neatkreipė dėmesio į atsakovo M. P. elgesį. Dėl to teismai, netinkamai vertindami ginčo sandorio šalių elgesį, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą apie atsakovų nesąžiningą elgesį perkeldami kasatorei, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių principą, ir nevertino kasatorės teiginių apie tai, kad ji iki 2011 m. balandžio mėnesio nežinojo apie ginčo sandorį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo tvarkos. Kasatorės teigimu, ji ieškinį teismui pateikė, kai sužinojo apie jos turtinių teisių pažeidimą. Atsakovai nepagrindė, kad kasatorė žinojo apie ginčo sandorio sudarymo faktą anksčiau nei iki 2011 m. balandžio mėnesio. Atsakovai byloje nurodė, kad, rengiant sandorį, jį sudarant, ieškovė apskritai nedalyvavo, atsakovas M. P. iki 2011 metų nekėlė klausimo dėl kasatorės sutikimo, nebendravo su ja.

Atsakovas V. Ž. pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo prašo jį tenkinti.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas M. P. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl ieškinio senaties taikymo, kasatorė neįrodė, jog ji apie ginčo sandorį sužinojo 2011 metais, jog atsakovas M. P. elgėsi nesąžiningai, o atsakovas M. Ž. , sudarydamas ginčo sandorį, naudojo apgaulę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 3.92 straipsnio 4 dalies ir 3.96 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu, ar teisių į juos suvaržymu. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant pirmiau nurodytų teisės normų taikymą kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja  papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Jeigu turtas, nurodytas CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir yra perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo. Įstatyme taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis: tokiu atveju, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). 

Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad  vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar, sudarant pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota it kt. reikšmingą informaciją. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. F. v. V. F. ir kt., bylos Nr. 3K-3-558/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. R. J. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-138/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ginčo vertybiniai popieriai buvo įgyti kasatorės ir atsakovo V. Ž. santuokos metu, pardavėjas (atsakovas V. Ž. ) sudarė ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sandorį neturėdamas sutuoktinės įgaliojimo ir neinformavęs pirkėjo (atsakovo M. P. ), jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių  nuosavybė. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę pardavėjo elgesį sudarant ginčo sandorį ir neatskleidžiant sandoriui sudaryti reikšmingos informacijos, konstatavo, kad pardavėjo (atsakovo V. Ž. ) elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir atitinka teismų praktikoje apibrėžtą apgaulės sampratą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė pirkėjo (atsakovo M. P. ) nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį, todėl, taikant CK 3.92 straipsnio 4 dalį ir sprendžiant klausimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, svarbus tampa tik pardavėjo elgesio vertinimas, nes būtent jam teko pareiga įrodyti, jog sandoriui reikšminga informacija buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas teismų praktikos nuostatas bei įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų išvados pagrįstos, o kasacinio skundo argumentai nepakankami joms paneigti.

Kasatorė ginčija teismų sprendimus, teigdama, kad teismai pažeidė įrodinėjimo taisykles ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino, kad atsakovas  V. Ž. veikė  nesąžiningai ir panaudojo apgaulę, bei nepagrįstai pripažino, kad atsakovas M. P. buvo sąžiningas. Teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas netiria faktų (o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas) (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tik tikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatinėdami reikšmingas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad teismai tinkamai išyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas M. P. , nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad žinojo apie kasatorei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią ne mažiau kaip ½ dalį šeimos turimų bendrovės parduodamų akcijų, nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs teismas vertino bylos įrodymų visumą, jų tarpusavio sąryšį ir  tuo pagrindu padarė išvadas dėl įrodinėjamų faktų. Bylos procesinių dokumentų turinys rodo, kad atsakovas M. P. viso proceso metu teigė, jog jis nežinojo, ar perkami vertybiniai popieriai priklauso atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, tačiau iš jų elgesio sudarant ginčo sandorį ir po to jis suprato, kad kasatorė apie akcijų perleidimą žino ir pati nemano, kad jos teisės pažeistos. Jau buvo minėta, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi. Vien tai, kad pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra vedęs, nereiškia, kad šis laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-138/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės skunde išdėstyti teiginiai tik išreiškia jos nesutikimą su teismų išvadomis dėl reikšmingų bylos faktinių aplinkybių , tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir dėl to byloje galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas. 

Dėl senaties termino sandoriui ginčyti šioje byloje

Kasatorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino jos teiginių apie tai, jog apie ginčo sandorį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, pablogėjus sveikatai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo tvarkos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008).

Nagrinėjamoje byloje teismai ieškinio senaties termino eigos pradžia pripažino momentą, kai kasatorė 2003 m. balandžio 25 d. pasirašė 2002 m. metinę (gyventojo) šeimos turto ir pajamų deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kad UAB „Klaipėdos komprojektas“ akcijos (ginčo akcijos) 2002 m. balandžio 17 d. parduotos M. P. Minėta, kad, sprendžiant, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, vertinamas ieškovo, kaip apdairaus ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojančio asmens, elgesys. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai reiškia, kad kasatorė, veikdama kaip normaliai rūpestingas ir atidus žmogus, turėjo susipažinti su pasirašomo oficialaus dokumento, pateikiamo valstybinei institucijai, turiniu, o šio dokumento pasirašymo diena pagrįstai teismo pripažinta ieškinio senaties termino eigos pradžia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad formuojamoje kasacinio teismo praktikoje ieškiniams dėl sandorių, sudarytų pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus,  taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. U. K. ir kt. v. E. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-432/2010). Apeliacinės instancijos teismas nuo šios teismų praktikos nukrypo, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės bylos sprendimui iš esmės, nes nekonstatuota pagrindo sandoriui nuginčyti.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kada kasatorė sužinojo apie ginčijamą sandorį, yra reikšminga ir kitu aspektu – vertinant, ar ginčo šalys sąžiningai naudojosi savo civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įstatymas įpareigoja visus asmenis įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas  laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje  nustatyta, kad kasatorė apie ginčo sandorį sužinojo 2003 metais, iki 2011 metų jo neginčijo, t. y. savo tikrai ar tariamai pažeistos teisės negynė, o ieškinį pareiškė, kai, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, kilo atsakovų V. Ž. ir M. P. konfliktas dėl kitos tos pačios įmonės akcijų dalies įsigijimo. Kasatorės sutuoktinis V. Ž. , pats sudaręs ginčo sandorį, šiuo metu palaiko kasatorės ieškinio reikalavimus ir siekia ginčo akcijas susigrąžinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ginčo sandorį sutuoktiniai siekia nuginčyti ne dėl to, jog jį sudarant buvo pažeistos kasatorės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę, o kad įgytų pranašumą prieš atsakovą, įsigydami UAB ,,Klaipėdos komprojektas“ akcijų, t. y. piktnaudžiauja savo subjektinėmis civilinėmis teisėmis.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, remdamasi nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl akcijų perleidimo sandorio teisėtumo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 92,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovas M. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, atsakovui iš ieškovės priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,69 Lt (devyniasdešimt du litus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Sigita Rudėnaitė