Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-360-340-2012].doc
Bylos nr.: 2A-360-340/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-360-340/2012

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01257-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.1; 121.14; 121.18; 121.21

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Ž. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2 056 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2007-09-26 Druskininkuose dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis. Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ nustatė eismo įvykio padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą, išmokėdama 2 056 Lt dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajai. Ieškovas, vykdydamas 2002-03-29 paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 2 056 Lt draudimo išmoką, todėl kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas padarytų nuostolių gera valia neatlygino.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog eismo įvykio metu turėjo galiojančią draudimo sutartį (polisą). 2007-09-26 AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonę transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, važiavo ir sukėlė eismo įvykį. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam policijos pareigūnui pateikė draudimo polisą. Atkreipė dėmesį, jog nebuvo baustas už vairavimą neapdraustos transporto priemonės pagal ATPK. Ginčija įvykio laiką, kadangi eismo įvykio laikas fiksuotas 17.40 val., o draudimo poliso galiojimas –17.41 val.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Druskininkų m. apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 46,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2007-09-26 Druskininkuose įvyko eismo įvykis; 2007-10-03 Druskininkų PK nutarimu Ž. A. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 3 d. ir nubaustas 250 Lt bauda, kuri sumokėta 2007-11-15. Eismo įvykio metu dėl sugadinto automobilio nukentėjusiajai G. P. buvo padaryta 2 056 Lt žala. Nustačius, jog eismo įvykio metu atsakovo Ž. A. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2007-11-06 AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajai 2 056 Lt dydžio draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, kurią 2008-04-30 ieškovas kompensavo, todėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu buvo kreiptasi į teismą dėl atlygintos padarytos žalos priteisimo regreso tvarka. Ieškovo teigimu, atsakovas eismo įvykio metu, dėl kurio pripažintas kaltu, transporto priemonės nebuvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kadangi eismo įvykis įvyko 2007-09-26 17.40 val., o AB „Lietuvos draudimas“ išduotas draudimo polisas AEB 2459522, įsigaliojo tik nuo 2007-09-26 17.41 val., t. y. įvykusio eismo įvykio metu draudiminė apsauga negaliojo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007-09-26 eismo įvykio protokole, 2007-09-26 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E700084, 2007-10-03 Druskininkų PK nutarime fiksuota, kad atsakovas Ž. A. pateikė civilinės atsakomybės dokumentus – polisą Nr. AEB 2459522, galiojantį iki 2007-10-26, AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo drausta transporto priemonė BMW 730, v.n. (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijimu AEB Nr. 2459522, transporto priemonė – lengvasis automobilis BMW 730, v.n. (duomenys neskelbtini), apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojimo laikotarpis nuo 2007-09-26 17.41 val. iki 2007-10-25 val. 24.00 val. Tokiu būdu, administracinio teisės pažeidimo protokole ir draudimo sutartyje fiksuotos aplinkybės, susijusios su draudimine apsauga, prieštarauja viena kitai. 2007-10-03 Druskininkų PK nutarimas Nr. E70084, kuriuo Ž. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas, yra įsiteisėjęs, įvykdytas. Teismas konstatavo, jog draudiminės apsaugos momentas siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimo momentu. Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pagal parengtas standartines sąlygas. Pažodžiui aiškinant sutarties (draudimo poliso) tekstą matyti, jog draudiminė apsauga įsigaliojo tik nuo 2007-09-26 17.41 val. Tikėdamas ir suvokdamas, jog draudimo sutartis yra galiojanti nuo sudarymo momento, atsakovas Ž. A. draudimo polisą pateikė eismo įvykio vietoje surašant eismo įvykio ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnams, pildant eismo įvykio protokolą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, abejonių dėl Ž. A. pateikto draudimo poliso galiojimo eismo įvykio metu nekilo. Teismas padarė išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog eismo įvykio metu draudimo sutartis pagal savo esmę ir turinį buvo galiojanti, todėl nustatyti neatitikimai (prieštaravimai) byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose tarp eismo įvykio laiko ir draudimo sutarties įsigaliojimo momento, nepaneigia draudiminės apsaugos galiojimo eismo įvykio metu. Konstatavus, jog eismo įvykio metu draudiminė apsauga buvo galiojanti, ieškovas neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį pagal TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d., todėl pareikštas ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atmestas kaip nepagrįstas.

 

 

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams. Teismui sprendime padarius išvadą, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis pagal esmę ir turinį buvo galiojanti, buvo nuspręsta dėl draudimo polisą serija AEB Nr. 2459522 išdavusio AB „Lietuvos draudimas“ teisių ir pareigų. Galiojant draudimo apsaugai, AB „Lietuvos draudimas“, o ne ieškovas tampa subjektu, kuris turėjo pareigą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Apeliantas vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis turi teisę pareikšti reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo. Pažymi, kad teismui buvo pateiktas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašas, patvirtinantis, kad draudimo sutartis, pagal kurią išduotas draudimo polisas AEB Nr. 2459522, įsigaliojo jau po 17.40 val. įvykusio eismo įvykio, t. y. 17.41 val., taigi eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apelianto nuomone, byloje turi būti aiškinamasi ne tikrieji šalių ketinimai sudarant draudimo sutartį, bet atsižvelgiama į teisės aktų nuostatas, detaliai reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo klausimus. AB „Lietuvos draudimas“ yra viena iš draudimo sutarties, dėl kurios galiojimo vyksta ginčas, šalių, todėl neįtraukus šio subjekto į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jis negali išsakyti argumentų dėl atsakovo sudarytos draudimo sutarties galiojimo.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

 

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliantas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo skunde teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas pažeidė CPK 329 str. 2 d. 2 p. nuostatas, t. y. sprendime nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens – AB „Lietuvos draudimo“ teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų pagrindą teismo sprendimui panaikinti. Teismui sprendime nurodžius, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis pagal esmę ir turinį buvo galiojanti, teismas sprendė dėl AB „Lietuvos draudimas“ teisių ir pareigų, nes tokiu atveju AB „Lietuvos draudimas“, o ne ieškovas tampa subjektu, kuris turėjo pareigą atlyginti aptariamo eismo įvykio metu padarytą žalą – išmokėti draudimo išmoką; ieškovui (apeliantui) atsižvelgiant į skundžiamą sprendimą atsirado teisė pareikšti reikalavimą AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokėtos sumos grąžinimo.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais; ieškinys buvo pareikštas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. pagrindu (asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsakomybė draudikų biurui), tačiau atsakovas, atsikirsdamas ieškiniui, įrodinėjo, kad autoįvykio metu galiojo atsakovo bei draudiko – AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutartis, t. y. draudimo išmoka autoįvykio metu nukentėjusiajam asmeniui turėjo būti sumokėta draudimo sutartyje numatyta tvarka kito asmens – draudiko. Bylą nagrinėjantis teismas pasisakė dėl draudimo sutarties galiojimo, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą draudimo sutarties šalies – draudiko AB „Lietuvos draudimas“, nors draudimo sutarties galiojimas autoįvykio metu tiesiogiai sukelia draudikui materialiųjų teisių ir pareigų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti tiesioginės įtakos šio trečiojo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms; teismas neįtraukęs AB „Lietuvos draudimas“ trečiuoju asmeniu, pažeidė CPK 47 str. 1 d. bei CPK 329 str. 2 d. 2 p. nuostatas, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą; byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės (draudimo sutarties galiojimo autoįvykio metu ir atsakomybės) nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r ė:

 

Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėja                                                        Tatjana Žukauskienė