Civilinė byla Nr. e2-4956-867/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00577-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.6.1.(S)
K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Z. J. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 65,11 Eur žalos, patirtos dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovui 2018 m. gegužės 24 d. Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, o 2018 m. gegužės 23 d. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre buvo suteikta sveikatos preižiūros paslaugų (radiologo, ortopedo traumatologo, širdies ir kraujagyslių vertinimo) bedroje sumoje už 65,11 Eur. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2018 m. balandžio 30 d., o sveikatos draudimo įmoka už atsakovą 2018 m. gegužės mėnesį nebuvo sumokėta. Byloje duomenų patvirtinančių, kad atsakovas sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu būtų buvęs apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba būtų atlyginęs gydymo išlaidas PSDF biudžetui, nėra.
Privalomasis sveikatos draudimas nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ši nuostata neatleidžia asmens nuo prievolės sumokėti nustatyto dydžio įmoką. Asmuo, kuriam buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 17 straipsnis).
Formaliai įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovui buvos suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros (gydymo) paslaugos, kai šis nebuvo apdraustas ir neįgijo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 - 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 65,11 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškinį tenkinus visiškai 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, 65,11 Eur (šešiasdešimt penkis Eur ir 11 ct) žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783981, P. T. g. 38, 92236, Klaipėda, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 010 00248 4333, akcinė bendrovė Swedbank , banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo Z. J. 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660). Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė