Teikimas Nr. T-929-1100/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09289-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,
dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Jolantai Jankauskienei,
nuteistajam V. S. (V. S.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Teismas
n u s t a t ė :
V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta bausme – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);
4) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
V. S. paskirtos bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 9 d.
Probacijos tarnyba kontroliuoja nuteistojo elgesį nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. kovo 24 d. nutartimis atmesti Probacijos tarnybos teikimai dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę nuteistajam V. S..
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 2 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam V. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti, o prokuroras ir nuteistasis prašė teikimą atmesti.
Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.
Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).
Teikime nurodyti ankstesni V. S. pažeidimai, kurių teismas detaliau nekartoja (tai buvo plačiau analizuojama ankstesniuose Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimuose), tačiau esminis pažeidimas, dėl kurio Probacijas tarnyba kreipėsi su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, yra tas, kad po paskutinės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas Probacijos tarnybos teikimas, nuteistasis V. S. ir toliau vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę, nes 2023 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu gyvenamojoje vietoje jam nustatytas 0,25 promilių neblaivumas (asmens b. l. 80). Kitą dieną probuojamasis pateikė pasiaiškinimą, buvo informuotas, kad asmens byla bus pakartotinai siunčiama i teismą su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą (asmens b. l. 81). Taip pat teikime pažymima, kad 2022 m. gruodžio 24 d. policijos komisariate dėl V. S. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (asmens b. l. 39).
Apklausiamas teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. nurodė, kad neiškentęs pavartojo alkoholio. Po to karto, kai gegužės 25 d. atvykusi Probacijos tarnyba nustatė girtumą, daugiau negėrė. Pasak nuteistojo, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo jis buvo iškviestas, bet daugiau jokių duomenų neturi. Jis dirba.
Kaip matyti, po paskutinio teikimo nagrinėjimo alkoholio vartojimas išlieka vienas iš V. S. gyvenimo rizikos veiksnių, tačiau tokio pobūdžio pažeidimas užfiksuotas vos vieną kartą (neblaivumo laipsnis buvo nedidelis), praėjus dvejiems mėnesiams po ankstesnio teikimo nagrinėjimo, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. S. tokiu būdu vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Kaip minėta, nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Nagrinėjamu atveju matyti, kad alkoholio vartojimas nėra piktybinis, o sietinas su turima nuteistojo priklausomybe. Neužfiksuota, kad nuteistasis V. S. pažeidė kitus teismo skirtus įpareigojimus. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad nuteistasis dirba, nebaustas administracine tvarka, nepažeidė kitų teismo paskirtų įpareigojimų. Tai, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, savaime nesudaro pagrindo teikimo tenkinimui, kadangi daugiau duomenų asmens byloje apie minėtą ikiteisminį tyrimą nėra, be to, ši aplinkybė buvo žinoma ir nagrinėjant ankstesnius teikimus dėl V. S..
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme būtų neproporcinga priemonė ir kad vis dar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta Probacijos tarnybos teikimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę nuteistajam V. S. (V. S.).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis