Civilinė byla Nr. 2-649/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-126-555/2009 pagal ieškovų A. J. , A. V. L., J. T., O. R. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais Z. S., A. S., R. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai, G. Ž. , R. Ž. , M. B. , B. D. , Č. J. R., M. V. , G. V. , B. D. , J. B. , A. O. , J. D. , R. K. , L. R. , V. R. , A. K., J. B. , L. K. , V. M. , J. G. , R. M. , A. V. , R. D. , A. M. , V. V. , L. V. , A. R. , E. V. , T. Ž. , J. R. , S. Š. , J. U. , R. U. , V. A. , B. N. , A. D. , Z. B. , R. M. , V. K. , Z. M. B., S. K. , V. B. , G. S. , D. S. , uždarajai akcinei bendrovei „Darbo garantas“, A. T. , A. S. , R. J. , R. T. , L. D. , G. J. , Z. B. , Z. B. , A. B. , A. J. , A. V. , Z. V. , M. P. , T. P. , V. K. , dalyvaujant tretiesiems asmenims A. G. Ž., H. B. , P. E. , A. J. , A. M. , P. P. , V. K. , L. M. , N. R. , E. B. , D. D. , E. Ž. , G. T. , D. T. , S. D. , G. D. , V. Ž. ir Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriui, Kauno raj. 1-ojo notarų biuro notarei R. S. , Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J. , Kauno m. 5-jo notarų biuro notarei R. P. , Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarei J. R. , Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei D. K. , Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarei D. V. , Kauno m. 14-ojo notarų biuro notarei D. M. , Kauno miesto 18-jo notarų biuro notarei B. G. , Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarei A. U. , Kauno m. 20-ojo notarų biuro notarei R. V. , Kauno m. 21-ojo notarų biuro notarui V. L. , Kauno rajono notarų biuro notarei G. P. , dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymų ir sprendimų, potvarkių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teisme nuo 2007 m. sausio 19 d. nagrinėjama civilinė byla A. J. ir kiti v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymų ir sprendimų, potvarkių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybė, jog ieškovai ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises natūra į P. S. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teisėmis valdytą 13,41 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet Kauno apskrities viršininkas 2006 m. kovo 20 d. priėmė įsakymą Nr. 02-05-3076 parinkti ieškovams nuosavybės teisių atkūrimo būdą, už valstybės išperkamą žemę išmokant kompensacijas. Ginčo žemės sklypo plotas padalintas į nedidelius sklypus, kurie išdalinti seniūnijos gyventojų asmeniniam ūkiui, vėliau asmeninio ūkio naudotojams atkurtos nuosavybės teisės į jų pirmtakų turėtas žemes, suteikiant žemės sklypus ginčo žemės ribose, perkeliami sklypai iš kitų Lietuvos rajonų, vadovaujantis Kauno rajono valdybos potvarkiais ir Valstybinės žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartimis žemės sklypai parduodami.
Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ginčo žemės sklypai yra privatizuojami, Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi ex officio taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti privatizavimo veiksmus, kurie būtų susiję su žemės sklypais, esančiais P. S. iki nacionalizacijos privačios nuosavybės teisėmis valdyto 13,41 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose (CPK 144 str. 2 d.) (t. 4, b. l.142-143).
Tretysis asmuo L. M. 2008 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismui paduotu prašymu (t. 11, b. l.87-88) prašė įpareigoti ieškovus A. J., A. V. L., J. T. ir O. R. lygiomis dalimis įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt užtikrinant trečiojo asmens nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 147 str.). Nurodė, jog į padalinto 13,41 ha ginčo žemės sklypo ribas patenka dalis jai priskirto išpirkti žemės sklypo, kuriuo ji daug metų naudojosi. 2006 m. rugpjūčio 1 d. tretysis asmuo sudarė preliminarią sutartį dėl 50 arų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Buvo paruoštas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties projektas, tretysis asmuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo valstybei 1 904 Lt už išperkamą žemę. Iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2009 m. rugpjūčio 1 d. – tretysis asmuo nespės išpirkti iš valstybės ginčo objektu tapusios žemės sklypo dalies, todėl turės mokėti potencialiam pirkėjui 50 000 Lt baudą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinybę grindė abejotinomis ieškovų finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, juolab, kad byloje yra daug dalyvaujančių asmenų.
Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi (t. 11, b. l. 108-110) trečiojo asmens L. M. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog trečiojo asmens nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai akivaizdi ir nustatytas minimalus galinčių atsirasti nuostolių dydis. Bet tretysis asmuo neįrodė abejotinos ieškovų turtinės padėties: gaunamų pajamų, turto (CPK 178 str.). Be to, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais teisėmis byloje taip pat dalyvauja dar 3 subjektai, tad nuostolių atlyginimo užtikrinimo tretysis asmuo turėtų reikalauti ir iš jų.
Tretysis asmuo L. M. atskiruoju skundu (t. 11, b. l. 139-140) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, jog byloje dalyvauja 60 atsakovų ir 30 trečiųjų asmenų, dalis iš jų samdo advokatus, taigi ieškinio atmetimo atveju ieškovams tektų atlyginti ne dešimtis, o kelis šimtus tūkstančių litų. Didelė suma pati savaime duoda pagrindo manyti, jog nuostolių atlyginimas gali pasunkėti. Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog, be ieškovų, byloje dalyvauja dar trys tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, kurie naudojasi ieškovų statusu (CPK 46 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti iš ieškovų reikalaujamos įmokėti sumos dydžius [(50 000 Lt ÷ 7) x 4], o ne atmesti iš esmės pagrįstą prašymą in corpore.
Speciali teisėjų kolegija dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. vasario 24 d. nutartimi (t. 11, b. l. 118-123) nutarė, kad teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymų ir sprendimų, potvarkių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėtinas administraciniame teisme.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi (t. 11, b. l. 112-117) nutarė trečiojo asmens L. M. atskirąjį skundą perduoti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais.
Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dviem pagrindais: 1) objektyviąja prasme prašoma užtikrinti nuostolių suma yra nemaža, bet tretysis asmuo neįrodė, jog konkretiems asmenims (subjektyviąja prasme) ji didelė, kas sudarytų būtinybę užtikrinti nuostolių atlyginimą; 2) nuostolių atlyginimo užtikrinimo tretysis asmuo turi reikalauti išsyk iš visų asmenų, kurie byloje pareiškė materialinius reikalavimus, t. y. ieškovų ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais.
Abu pirmosios instancijos teismo motyvus apeliantė ginčija. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jų iš naujo nekartodama. Antra vertus, tai nedaro įtakos skundžiamos nutarties išnagrinėjimo rezultatui, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės ydingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutu. Padarytą klaidą aukštesnės instancijos teismas ištaiso, skundą atmesdamas kitais motyvais.
CPK 147 straipsnio 1 dalyje sakoma, jog nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismas gali pareikalauti iš ieškovo arba bet kokio kito asmens, padavusio prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytos priemonės paskirtis – užtikrinti nukentėjusiajam galimybę bei pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš į depozitą įmokėtos sumos arba banko garanto. Normoje ieškovas įvardintas expressis verbis todėl, kad būtent jis paprastai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir jų prašo. Galimi atvejai, kada laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aktualus ne ieškovui, bet kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, todėl minėtoje normoje nepateikiamas baigtinis subjektų, iš kurių galima reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ratas. Įstatymo norma tik nurodo lemiamą tokių asmenų kriterijų: tas, kuris pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be ieškovo, taip pat gali prašyti, pvz., tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais; vienas atsakovas kito atsakovo turtui, jeigu ieškovas inter alia prašo restitucijos ir t. t. Asmeniui, kuris buvo įpareigotas įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadarius per nustatytą terminą, kaip sankcija už teismo įpareigojimo nevykdymą numatytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas (CPK 147 str. 2 d., 150 str. 2 d. 3 p.).
Tačiau į minėtų normų reguliavimo sferą nepatenka situacijos, kada laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas ex officio, kaip kad yra nagrinėjamu atveju. Vadovaudamasis viešuoju interesu, teismas turi diskrecijos teisę savo iniciatyva imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 2 d.), tiek ir jas panaikinti (CPK 150 str. 2 d. 1 p.). Teismo atliekama viešojo intereso gynimo funkcija yra iš įstatymo nuostatų išplaukianti teismo pareiga, kurios įgyvendinimas nepriklauso nuo kitų asmenų valios, t. y. pinigų įmokėjimo į depozitinę sąskaitą ir/arba banko garantijos pateikimo. Dėl nurodytos priežasties atskirasis skundas negali būti patenkintas. Tačiau apeliantė galės pretenduoti į nuostolių atlyginimą, jei teismas pripažins, jog ieškovės nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Nijolė Piškinaitė
Egidijus Žironas