Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-09-18][nuasmenintas sprendimas byloje][I2-9388-1161-2024].docx
Bylos nr.: I2-9388-1161/2024
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

 

                        Administracinė byla Nr. I2-9388-1161/2024

                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01698-2024-5

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.2 ; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio, Indrės Pukanasytės – Biekšės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. W.,

vertėjui T. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. W. (V. W.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 24S95402 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Sprendimu nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ir įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 23 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendimas naikintinas, kadangi pareiškėjas netinkamai suprato buvimo Šengeno erdvėje sampratą toje dalyje, kad jo buvimas negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.?

Pareiškėjas nurodo, kad atvyko į Šengeno erdvę (Danijos Karalystę) 2023 m. birželio 2 d. 2023 m. gruodžio 21 d. išvyko iš Vokietijos į JAV, o į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. vasario 12 d. Pareiškėjo supratimu, išvykdamas iš Vokietijos, t. y. palikdamas Šengeno erdvę ir sugrįždamas į JAV, jis manė, kad 90 dienų laikotarpis, grįžus į Šengeno erdvę (šiuo atveju į Lietuvos Respubliką), pradedamas skaičiuoti iš naujo dėl jo buvusio išvykimo į JAV.

Pareiškėjas pažymi, kad jis yra VšĮ FK „Dembava“ žaidėjas, pagal 2024 m. kovo 4 d. sudarytą kontraktą žaidžia futbolą. Pragyvena iš klubo mokamo honoraro. Pareiškėjas klubo administracijos teigiamai charakterizuojamas. Gyvena futbolo klubo nuomojamuose patalpose, jokių valstybėje galiojančių įstatymų pažeidimų nedaro. Turi galiojantį užsieniečių kelionių draudimo liudijimą.

Pareiškėjo nuomone, įstatymai turi būti taikomi vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Tik dėl to, kad nebuvo savalaikiai išvykta, negali būti taip griežtai taikomos teisės normos, nes pareiškėjas yra iš draugiškos Lietuvos Respublikai valstybės - JAV.

Pabrėžia, kad pačiame skundžiamame Sprendime nurodoma, kad „sprendimas grąžinti asmenį į užsienio valstybę neuždraudžia jam pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi ir / ar vizą per išorės paslaugų teikėją, bei neužkerta kelio asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai“, t. y. atsakovas konstatuoja formalųjį pagrindą - būtinumą išvykti ir gauti leidimą gyventi ir/ar vizą per išorės paslaugų teikėją. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo reikalavimai prieštarauja pareiškėjo teisėtam interesui sportuoti Lietuvoje, atstovauti sporto klubui ir tėra formalūs reikalavimai. Pareiškėjas atstovauja VšĮ FK „Dembava“ LFF II lygoje, aukšto meistriškumo varžybose.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus.

 

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje neteisėtai nuo 2024 m. kovo 3 d, pasibaigus bevizio buvimo laikui, t. y. ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo ilgiau negu leidžia bevizis režimas, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas, ir UTPĮ) 124 straipsnio 2 dalies nuostatas. Migracijos departamentas atsižvelgdamas į turimus duomenis bei teisės aktų nuostatas priėmė Sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 23 d. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - Jungtinės Amerikos Valstijos.

Atsakovas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesuprato buvimo Šengeno zonoje sampratos, neatleidžia jo nuo atsakomybės laikytis teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad Įstatymas numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Lietuvoje, iki jo pabaigos dėl leidimo gyventi ar kito dokumento patvirtinančio jo teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje nesikreipė ir savo teisėto buvimo neįteisino. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo normas ir priėmė ginčijamą sprendimą.

Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta sportinė veika ir sudarytas kontraktas su VšĮ FK „Dembava“ sporto klubu, nereiškia kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus leista pasilikti Lietuvos Respublikoje Įstatymo įtvirtintais pagrindais, jeigu jis neatitinka reikalavimų (Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai).

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

        Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nedalyvavo (prieš posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti Migracijos departamentui nedalyvaujant, nurodė, kad visa susijusi medžiaga yra pateikta byloje).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 24S95402, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 23 d. teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktas pareiškėjo ir VšĮ FK „Dembava“ 2024 m. kovo 4 d. sudarytas kontraktas, pagal kurį pareiškėjas žaidžia futbolą VšĮ FK „Dembava“.  

Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 9 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S95402, tuo pagrindu, kad asmuo yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.

Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas 2022 m. lapkričio 28 d. Jungtinių Amerikos valstijų išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2032 m. lapkričio 27 d., atvyko į Šengeno erdvę (Danijos Karalystę) 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. išvyko iš Vokietijos. 2024 m. vasario 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kurioje buvo iki 2024 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas per paskutinį 180 dienų laikotarpį, t. y, nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. Šengeno erdvėje išbuvo 128 dienas, t. y. 38 dienomis viršijo leistiną buvimo laiką. Migracijos departamentas nustatė, kad iki bevizio režimo galiojimo pabaigos (2024 m. kovo 3 d.) pareiškėjas savo buvimo šalyje neįteisino ir iš jos neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

 

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja UTPĮ (ginčui aktuali UTPĮ redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuojantis Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai, jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.?

Įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 127 straipsnio 3 dalis nustato, kad įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 127 straipsnio 6 dalis nustato, kad sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, - Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pagal UTPĮ 128 straipsnio 1 dalį, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

UTPĮ 130 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Remiantis nurodytų teisės aktų nuostatų analize, konstatuotina, kad Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę, todėl laikytina, jog Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam Įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, turėdamas Jungtinių Amerikos Valstijų išduotą pasą, atvyko į Šengeno erdvę (Danijos Karalystę) 2023 m. birželio 2 d. ir 2023 m. gruodžio 21 d. išvyko iš Vokietijos. 2024 m. vasario 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kurioje buvo iki 2024 m. balandžio 9 d., t. y. pareiškėjas per paskutinį 180 dienų laikotarpį, nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. Šengeno erdvėje išbuvo 128 dienas (38 dienomis viršijo leistiną buvimo laiką). Pareiškėjas šiuos duomenis paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėjo sudarytas kontraktas su VšĮ FK „Dembava“ sporto klubu, nesuteikia jam teisėto pagrindo tikėtis, jog vien dėl to jam bus leista pasilikti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo ilgiau negu leidžia bevizis režimas, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo labai trumpą laiką, kontraktą su VšĮ FK „Dembava“ sudarė tik 2024 m. kovo 4 d. ir tik vieneriems metams, taigi reikšmingų socialinių, ekonominių ir kitokių ryšių su Lietuvos Respublika nesukūrė, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenurodė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

Iš pateiktų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatymo įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. įteisinti savo buvimą šalyje arba iš jos išvykti. Pareiškėjas savo buvimo Lietuvos Respublikoje neįteisino, priežasčių, dėl kurių laiku negalėjo to padaryti, nenurodė.

Teisėje galioja principas, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis). Pareiškėjas vykdamas į užsienio valstybę, siekdamas joje dirbti ir gyventi, privalėjo išsiaiškinti visas sąlygas, tam taikomus teisės aktų reikalavimus.

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkto nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą grąžinti pareiškėją į kilmės šalį ir įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, pareiškėjo pateiktais duomenimis ir teisės aktu? normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Teismas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Įstatymo nustatytas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi Įstatymo nuostatų, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant Įstatymo nustatytiems grąžinimo į kilmės šalį pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. balandžio 9 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S95402, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. balandžio 23 d., todėl Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

        

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo V. W. (V. W.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                             Gediminas Užubalis 

 

 

                                                             Indrė Pukanasytė-Biekšė

 

 

                                                             Indrė Žvaigždinienė

 

 


Paminėta tekste:
  • A-3707-575/2016