Pranešėja R. Cemnolonskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-81/2011
Teisėjas G.Varanavičius Teisminio
proceso Nr. 20-2-00614-09
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.7.
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Kęstučio
Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui
Purvainiui, nuteistajai R. B., gynėjams advokatams
Žilvinui Stašaičiui, Mindaugui Šeškauskui, civilinio ieškovo atstovei Ramunei
Meleško, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios
R. B. ir E. M. gynėjo advokato
Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011m.
sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
R. B. nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 182 str.2d. 120 MGL, t.y.
15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda; už nusikaltimą,
numatytą LR BK 300 str.1d. - 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių
šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p.,
bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL 15600 Lt
(penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda. Pritaikius LR BK 72
str. 1d., 2d. 2p. R. B. įmonės už darbuotoją E. M. sumokėtas VSDFV įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai
VMI, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonės.
E.
M. nuteista už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str.2d., 120 MGL,
t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų)dydžio bauda; už nusikaltimą,
numatytą LR BK 300 str.1d. 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų
litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p., bausmės
subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL - 15600 Lt
(penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.
Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos
tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių litų 56 ct) civilinis ieškinys
visiškai patenkintas, priteisiant jį ieškovui iš atsakovių R.
B. ir E. M. solidariai.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a
t ė :
R. B. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai,
kad, bendrininkų grupe su E. M. veikdama vieninga
tiesiogine tyčia, apgaule, E. M. naudai įgijo didelės
vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti
58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpą, ir
nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 išmokėjus dalį šios motinystės (tėvystės)
pašalpos, apgaule E. M. naudai įgijo valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo
padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 Lt turtinę žalą, o būtent:
nuo 2001-12-21 būdama įmonės (juridinių asmenų registro kodas 135843470,
draudėjo kodas 483502, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) )
savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su dukra E. M.,
siekdama apgaule E. M. naudai iš valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) įgyti motinystės pašalpą, žinodama apie
dukros E. M. nėštumą ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji
bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos
vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis
uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur
nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės,
tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal
apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius
mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš
nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“
(galioja nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01), E. M. pateikus
prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti
nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal
draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš
motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-09-09, motinystės
(tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per
12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš motinystės (tėvystės) atostogų pradžios
mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama sudaryti E. M. 2008 metų lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių
draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad E. M. nuo 2006-06-12
dirba Airijoje ir įmonėje realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslą iš VSDF
biudžeto gauti motinystės pašalpas, 2008-10-23 surašė ir pasirašė terminuotą
šešių mėnesių darbo sutartį Nr. 5, apdraustajai nustatė 7500,00 Lt mėnesinį
atlyginimą 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartį užregistravo Darbo sutarčių registracijos žurnale
5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavo už 2008 m. lapkričio mėn. 01 d. iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos
SD įmokos), 2009-01-07 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui,
adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to E. M.,
pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-07-29 pateikė VSDFV Kauno
skyriui, adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno
skyrius nuo 2009-04-22 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos
Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22
straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir
įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr.
72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų
nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktą, E. M. VSDFV
Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į
motinystės pašalpą“ paskyrė 13882,59 Lt motinystės pašalpą už 2009-04-22 –
2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamąsias
pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų
pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iš R. B. įmonės
per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei
pateikus 2009-05-18 prašymą tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamąsias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr.
8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt
(atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės pašalpą, pagal R.
B. sumažintas draudžiamąsias pajamas – 7400 Lt. Po to E.
M. 2009-07-29 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57
pateikė prašymą, kuo remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr.
8.36-8589, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2009-07-01
pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo
įmokas per 2009 metų II ketvirtį pateiktų duomenų ir iš VSDFV biudžeto lėšų per
laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo
2009-09-09 iki 2011-07-08 jai skirti priskaičiuotą 48997,00 Lt. (atskaičiavus
pajamų mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji
metai ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo pašalpą, sumoje
6605,91 Lt., po to E. M. nuosavybės teises į gaunamas
motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį
2010-01-05 buvo laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių
apribojimą.
Be to, R. B. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už
tai, kad ji nuo 2001-12-21 būdama R. B. įmonės
(juridinių asmenų registro kodas 135843470, draudėjo kodas 483502,
registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) savininke, susitarusi ir bendrai
veikdama su dukra E. M., žinodama, kad įmonėje E. M. jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama jos naudai įgyti
motinystės pašalpą iš VSDFV biudžeto, surašė:
2008-10-23 Darbo sutartį Nr. 5 ir savo parašu patvirtino tikrovės
neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. M. priimama į
darbą į R. B. įmonę, įsipareigojant mokėti darbo
užmokestį: 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. 7500 Lt, 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt;
R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo
laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis
apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį
darbo laiką: 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko
apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo
laiką: 22 dienų, 166 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko
apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo
laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko
apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo
laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko
apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo
laiką: 14 dienų, 112 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo
laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis
apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį
darbo laiką: 4 dienas, 32 valandų ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų lapkričio
mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 7500 Lt
ir išmokėtą darbo užmokestį 5551,80 Lt ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų gruodžio
mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 7500 Lt
ir išmokėtą darbo užmokestį 6150,00 Lt ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų sausio mėnesio
žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt
ir išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų vasario mėnesio
žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt
ir išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų kovo mėnesio
žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt,
išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;
R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų balandžio
mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr.
finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt,
išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu.
Dėl tokios veikos, laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-04-22 E. M. nepagrįstai priskaičiuota 25180,79 Lt pajamų (darbo
užmokesčio), po to 2009-01-07 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03 nurodžiusi grafose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“
žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, R. B., kaip įmonės savininkės parašu, ir 2009-01-14,
2009-04-21, 2009-05-19, 2009-07-14 pateikė Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune.
E.
M. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad ji, veikdama vieninga
tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su R. B., iš
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto savo naudai apgaule įgijo
didelės vertės turtinę teisę gauti 58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius)
motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 išmokėjus dalį
šios motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule savo naudai įgijo valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo
padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 L. turtinę žalą, o būtent:
susitarusi ir
bendrai veikdama su savo motina, R. B. įmonės savininke R. B., siekdama apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto (toliau VSDF) savo naudai įgyti motinystės pašalpą, žinodama,
kad yra nėščia ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji bus išleidžiama nėštumo ir
gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros
atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d.
(Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis
uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias
pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba
vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galioja nuo 2009-01-01 iki
2010-07-01) ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus
motinystės pašalpai gauti nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės pašalpa bus
apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius
mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo
2009-09-09, motinystės (tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias
pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš motinystės (tėvystės)
atostogų pradžios mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama 2008 m. lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių draudžiamųjų
pajamų, žinodama, kad nuo 2006-06-12 gyvena ir dirba Airijoje ir įmonėje
realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslą iš VSDFV biudžeto gauti motinystės
pašalpas, susitarė su R. B. sudaryti fiktyvią darbo
sutartį. R. B. 2008-10-23 surašius ir pasirašius
terminuotą šešių mėnesių Darbo sutartį Nr. 5, ir apdraustajai nustačius 7500,
00 Lt mėnesinį atlyginimą 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo
užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartyje pasirašė. R. B. darbo sutartį užregistravus Darbo sutarčių
registracijos žurnale 5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2008 m. lapkričio mėn. 01 iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos SD
įmokos) ir 2009-04-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, įmonės savininkei R. B. pateikus Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42,
Kaune, dėl to ji, pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-07-29
pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 prašymą, kuriuo
remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-22 išleido ją nėštumo ir gimdymo
atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22 straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio
pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais
įstatymo (Žin., 2006, Nr. 72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės
socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktą, jai
VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į
motinystės pašalpą“ paskyrė 13882,59 Lt motinystės pašalpą už 2009-04-22 –
2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamąsias
pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų
pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iš R. B. įmonės
per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei
pateikus 2009-05-18 prašymą tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamąsias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr.
8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt
(atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės pašalpą, pagal R.
B. sumažintas draudžiamąsias pajamas 7400 Lt. Po to ji, 2009-07-29 VSDFV
Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57 pateikė prašymą, kuriuo
remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-8589, jai buvo
suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2009-07-01 Pranešime apie
apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2009 metų
II ketvirtį pateiktų duomenų ir iš VSDFV biudžeto lėšų per laikotarpį nuo
2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki
2011-07-08 jai skirti priskaičiuotą 48997,00 Lt. (atskaičiavus pajamų
mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai
ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo pašalpą 6605,91 Lt, po
to E. M. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas
už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį 2010-01-05 buvo laikinai
apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.
Be to, E. M. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji
bendrininkų grupe, kartu su R. B., suklastojo dokumentą,
o būtent:
susitarusi ir
bendrai veikdama su savo motina – R. B. įmonės savininke R. B., žinodama, kad įmonėje jokio darbo nedirbs, tačiau
siekdama apgaule savo naudai iš VSDF įgyti motinystės pašalpą, ji savo parašu
patvirtino 2008-10-23 fiktyviai sudarytą Darbo sutartį Nr. 5 apie darbdavio
įsipareigojimą mokėti darbo užmokestį: 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. 7500 Lt., 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt.,
kompiuteriu
užpildė R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo
laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis
apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą
darbo laiką: 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo parašu;
R.
B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,
kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 22 dienų, 166
valandų ir patvirtino savo parašu;
R.
B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,
kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 12 dienų, 96
valandų ir patvirtino savo parašu;
R.
B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,
kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 12 dienų, 96
valandų ir patvirtino savo parašu;
R.
B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame
atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E.
M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 14 dienų, 112 valandų ir
patvirtino savo parašu;
R.
B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,
kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 4 dienų, 32
valandų ir patvirtino savo parašu.
Nuteistosios R. B. ir E. M. gynėjo advokato Žilvino
Stašaičio apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės analogiškai argumentais. Skunduose
prašoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąsias dėl kaltinimų numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.
išteisinti, nes jos nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Skunduose
teigiama, jog nuteistosios šių veikų nepadariusios, o nuosprendis paremtas
kaltinančios pusės samprotavimais bei objektyviais duomenimis nepagrįstomis
prielaidomis. Nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė nuosprendyje nurodytas
faktines veikų aplinkybes, visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų
ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, neanalizavo ir nevertino
nuteistosioms palankių liudytojų parodymų, teismas nepateikė išvadų ir motyvų,
kurie iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą
bei nepateikė veikų kvalifikavimo motyvų, nevertino kaltinimui prieštaraujančių
įrodymų, nuosprendį grindė iš esmės vienintele prielaida, kad E.
M. pastoviai gyveno Airijoje ir ten dirbo banke.
Apeliaciniuose skunduose
teigiama, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad darbo sutartyje E. M. įsipareigojo dirbti namuose, kad buhalterinės apskaitos
vedimas nereikalauja darbuotojo būti tam tikroje konkrečioje vietoje ir gali
būti atliekamas net ir Airijoje, byloje pateikti bilietai, jog E.
M. grįždavo į Lietuvą pasiimti dokumentų, reikalingų sulygtam darbui ir
tai, apeliantų manymu, patvirtina darbo sutartį nesant fiktyvia. Darbo sutartis
sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir tai, jog E.
M. gyveno Airijoje nėra pagrindas teigti, jog ji neatliko sulygto darbo,
nes darbo sutartyje sulygtas „darbas namuose“. Skunduose teigiama, jog byloje
nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų tai, jog E. M. faktiškai
atliko jai pavestą darbą, kad darbas buvo atliktas patvirtino byloje apklausti
liudytojai įmonių vadovai ir pačios nuteistosios. Skunduose nurodoma, jog apkaltinamajame
nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad E. M. kompiuteriu
pildė ir savo parašu tvirtino R. B. įmonės darbo laiko
apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E. M. tiesiogiai
vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas, be to, E. M. turi
pakankamą kvalifikaciją vyr. finansininkės darbui ir kito asmens įmonėje nebuvo
pasamdyta. E. M. konkrečiai ir smulkiai paaiškino kokius
konkrečius darbus ji atliko, kokia veikla užsiėmė įmonės, kurių buhalterinę
apskaitą ji tvarkė, kokias medžiagas bei žaliavas pirko, kokius darbus atliko
ir kt. Skunduose teigiama, jog R. B. prisiimtų
įsipareigojimų-užsakymų atlikti nesuspėjo, nes dirbo dviejuose darbovietėse,
buvo sveikatos problemų, ir nenustačius kito asmens, kuris būtų šį darbą
atlikęs bei esant pakankamai įrodymų, jog E. M. atliko šį
darbą, tai paneigia aplinkybę, jog darbo sutartis buvo fiktyvi. Be to, atkreipiamas
dėmesys į tai, jog E. M. buvo priimta į darbą tuo
laikotarpiu, kai įmonėms privalu kontroliuojančioms institucijoms pateikti
finansinius atskaitomybės dokumentus ir todėl per 6 mėnesius ji turėjo atlikti
metų dabą, t.y. sutvarkyti 5 įmonių buhalterinę apskaitą.
Apeliantai taip
pat skunde teigia, jog teismas klaidingai nurodo, kad liudytojai L. B., T. K., A. G. ir
K. L. patvirtino, jog jie samdė R. B.,
nes jie, apeliantų teigimu, nedviprasmiškai patvirtino, jog sutartis dėl
buhalterinės apskaitos vedimo sudarė su juridiniu asmeniu R.
B. individualia įmone, darbas buvo atliktas tinkamai ir laiku.
Skunduose pažymima,
jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, užmokesčio dydis yra
dviejų šalių-darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, todėl teismas
nepagrįstai imasi vertinti E. M. ir R.
B. sulygto atlyginimo dydį, o teismo vertinimas, jog E. M.
atlyginimas buvo didesnis nei pačios įmonės savininkės, tokio dydžio
atlyginimo mokėjimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudinga ir įmonė tokios
darbuotojos išlaikymui realių pajamų neturėjo, prieštarauja faktinėms
aplinkybėms, nes R. B. yra tik firmos savininkė, tačiau savo
įmonėje nedirba ir atlyginimo negauna, o kasos knygos išrašai patvirtina, jog įmonės
kasoje turimų lėšų pilnai pakako mokėti sutartą atlyginimą E.
M., be to, individualios įmonės gaunamas pajamas ir patiriamą nuostolį bet
kokiu atveju prisiima savininkė, t.y. apeliantė R. B., ir
tik ji pati sprendžia kokia veikla užsiimti, kaip ją vykdyti, kokį atlyginimą
mokėti. Taip pat apeliantai pažymi, kad atlyginimas E. M. ir
buvo nustatytas didelis, nes ji per 6 mėnesius turėjo atlikti 12 mėnesių darbą.
Be to, E. M. gynėjas skunde teigia, jog nebuvo pagrindo
išvadai, kad E. M. atlyginimas būtų labai didelis,
keliantis įtarimų, mokamas siekiant neteisėti pasipelnyti, nes apeliantės
teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį Vyriausybės patvirtintos einamųjų
metų draudžiamosios pajamos sudarė 1488 lt, o maksimalus pašalpos dydis-7440
lt, be to, pašalpos dydį paskaičiavo ne pati nuteistoji, o VSDF Kauno skyrius. E. M. teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas nebuvo ginčijamos, todėl jos teisėti veiksmai negali būti
kvalifikuojami kaip turintys LR BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymiai,
nes sukčiavimo būdu įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudą gavusiam asmeniui
turi būti svetima. Kadangi motinystės pašalpa apeliantei priklauso objektyviai
egzistuojančiu ir teisėtu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir
piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo veikos sudėties (LAT nutartis
2010-12-14 byloje Nr. 2K-606/2010 ).E. M. gynėjas skunde
pažymi, jog prokuratūra netinkamai kvalifikuoja E. M. veiksmus
pagal LR BK 182 str. 2 d., nes motinystės (tėvystės) pašalpa nėra išmokama už
dvejus metu iš karto, todėl nepagrįstai kaltinime nurodoma, jog E.
M. įgijo didelės vertės turtinę teisę iš VSDF gauti 58324,29 lt, kadangi
kaltinamojo akto surašymo dieną E. M. buvo apskaičiuota ir
išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-04-22 iki
2009-11-30, t.y. realizuota turtinė teisė tik į 15933,20 lt. Be to, E. M. turtinė teisė į motinystės išmokas priklausė teisėtai
(ji dirbo, mokėjo mokesčius, todėl tapusi nėščia ir pagimdžiusi įgijo teisę į
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ), o kaltininkui ar naudą gavusiam
trečiajam asmeniui priklausančios turtinės teisės ar reikalavimo įgijimas,
įtvirtinimas ar net realizavimas apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties.
Apeliantų
skunduose nurodoma, jog 2008-10-23 sudarant darbo sutartį nei R.
B., nei E. M. nežinojo apie nėštumą ir juo labiau negalėjo
žinoti, kad nuo 2009-04-22 E. M. bus išleidžiama nėštumo
(gimdymo) atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros
atostogos, nes dar 2008-10-25 buvo atliekamas E. M. vyro
funkcinis spermos tyrimas, į nėščiųjų įskaitą E. M. įtraukta
tik 2009-01-19, preliminari gimdymo data numatyta 2009-07-03, tačiau teismas į
šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nustatė, jog R.
B. ir E. M. jau 2008-10-23 ne tik žinojo, kad nuo
2009-04-22 E. M. bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo
atostogų, bet ir tai, kad nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros
atostogos. Taip pat apeliantai pažymi, kad net ir žinant apie nėštumą, nėščios
moters įsidarbinimo galimybių neriboja jokie įstatymai.
E.
M. gynėjas skunde taip pat teigia, jog E. M. pagal LR
BK 300 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, nes jau vien kaltinime nurodyta
aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė ir savo parašu
tvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E.
M. tiesiogiai vykdė prisiimtas pareigas.
Skunduose taip
pat nurodoma, jog VSDF Kauno skyriaus ieškinys turi būti atmestas, nes
nuteistosios nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais galimai būtų atsiradusi
žala VSDF Kauno skyriui, E. M. teisę į motinystės pašalpą
įgijo teisėtai, be to, sprendimas konfiskuoti įmokas VSDF ir gyventojų pajamų
mokesčius, nepagrįstas ir neteisėtas, nes visi mokesčiai nuo jų sumokėjimo
momento tampa valstybės nuosavybe.
Kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistosios R. B. ir gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti dėl
juose išdėstytų motyvų, prokuroro, civilinio ieškovo atstovės, prašiusių skundus
atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.
Apeliantai iš
esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Teismas konstatuoja, jog nuteistųjų
skundų argumentai ta dalimi, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl dalies
įrodymų, kurie yra nuteistąjį teisinantys, pagrįsti, tačiau kitoje dalyje
nuteistojo argumentai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti ir atmetami.
Pirmosios
instancijos teismui nepasisakius ir neįvertinus dalies pirmosios instancijos teisme
ištirtų įrodymų, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.
Teismas
konstatuoja, jog R. B. ir E. M. pagrįstai
pripažintos kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką,
t.y. veikdamos vieninga tyčia bendrininkų grupe iš valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto R. B. E. M.
naudai, o pastaroji savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę
gauti 58324,29 lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2009-04-22 iki
2009-11-30 apgaule R. B. E. M. naudai,
o pastaroji savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui
priklausančias 15933,2 lt dydžio lėšas, tuo padarydamos VSDF biudžetui 15933,2
lt turtinę žalą.
LR BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra svetimo
turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas
arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis
jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas
prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra
turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę
teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose
bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas
tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą
arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam
turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint
tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra
turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys
perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį
gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko
ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant
suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines
savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir
pan.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai
nustatė faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir pagrįstai R.
B. bei E. M. pripažino kaltomis padarius LR BK 182 str.
2 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas konstatuoja,
jog apgaulė šioje byloje pasireiškė fiktyviu E. M. įdarbinimu
R. B. individualioje įmonėje bei surašymu ir pateikimu
VSDF fiktyvių dokumentų, patvirtinančių E. M. darbo
stažą, jos pajamas R. B. įmonėje, kurie suteiktų E. M. teisę į nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Nors R. B. individuali įmonė veiklą vykdė realiai, tačiau
nuteistųjų aiškinimo, jog buvo realūs faktiniai darbo santykiai, t.y. E. M. tvarkė buhalterinę įmonių apskaitą, nepatvirtina jokie
kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nuteistųjų aiškinimai, o taip pat ir E. M. detalus aiškinimas apie įmonių, kurių apskaitą tvarkė,
veiklą, pagrįstai vertinti neigiamai. Liudytojai L. B., T. K., A. G. ir K. L. patvirtino
aplinkybę, jog jie samdė R. B. įmonę tvarkyti buhalterinę
apskaitą, kad darbas buvo padarytas, tačiau jie apie tai, kad darbus atliko
būtent E. M. negalėjo patvirtinti. Skunduose nurodyta
aplinkybė, jog sutartyje buvo sulygtas darbas namuose, pati savaime
nepatvirtina, jog tas darbas iš tiesų buvo atliekamas ir už jį mokamas
atlyginimas. Kad darbas tikrai buvo atliekamas, jį atliko būtent E. M., nepatvirtina ir skunduose nurodyta aplinkybė, jog E. M. buvo įdarbinta dėl tos priežasties, kad R. B. nesuspėjo atlikti visų darbų, buvo laikotarpis, kai
įmonės turi paruošti dokumentus finansinę atskaitomybę kontroliuojančioms
institucijoms. Be to, skunduose nurodytų aplinkybių, jog per trumpą laikotarpį
reikėtų atlikti metų darbą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai,
priešingai, aukščiau paminėti liudytojai parodė, jog R. B. įmonę
samdė ne vienkartiniam, ne konkrečiam darbui. Darbo santykių tikrumo
nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog E. M. dažnai sugrįždavo
į Lietuvą (tai patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys ir
pridėti lėktuvo bilietai), nes pati E. M. patvirtino, jog
ji Lietuvoje lankėsi privačioje klinikoje ir tyrėsi dėl vaisingumo, nes
negalėjo pastoti.
Tai, kad
sudaryta darbo sutartis su E. M. buvo fiktyvi ir realiai darbo
santykiai tarp R. B. IĮ ir E. M. nebuvo
susiklostę patvirtina ir tos aplinkybės, jog darbo laiko apskaitos
žiniaraščiuose E. M. darbo dienos trukmė numatyta R. B. įmonėje buvo 8 valandos, tačiau tuo pačiu metu E. M. pastoviai gyveno Airijoje ir šioje šalyje pastoviai,
po 7 valandas per dieną dirbo banke „N. T. bank“
vyresniąja fondų buhaltere už jai skirtą 40 000 eurų metinį atlyginimą, todėl
darbo sutartyje numatyta sąlyga- 8 val. per dieną realiai neįgyvendinama. Nors
remiantis kasos knygos duomenimis (t1, b.l. 29-35, 49-51), inkriminuojamu
laikotarpiu kasoje buvo pakankamai lėšų išmokėti E. M. sulygtą
atlyginimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis
atlyginimas tikrai buvo išmokėtas. To nepatvirtina nei kasos knygos duomenys,
nei R. B. įmonės sąskaitos išrašai, juose nėra duomenų,
jog būtų daromi pavedimai ar išimami gryni pinigai tokiai sumai, kuri buvo
reikalinga sumokėti E. M. sulygtą darbo užmokestį. Nors
skunduose ta aplinkybė, kad pagal žiniaraščius R. B. IĮ
buvo tik vienas darbuotojas, t.y. E. M., siekiama pagrįsti
E. M. darbo santykių realumą, tačiau šie skundo argumentai
nepagrįsti, nes juos paneigia liudytojų parodymai, kurie patvirtino, jog visą
laiką bendravo tik su R. B., jai siųsdavo, perduodavo
reikalingus buhalterinei apskaitai dokumentus. Jokių duomenų, patvirtinančių,
jog būtent E. M. tikrai tvarkė liudytojų nurodytų įmonių
buhalterinę apskaitą, nėra. Byloje taip pat nėra jokių R. B. raštinių
pavedimų, nei E. M. parašų tvarkant buhalterinę apskaitą.
Priešingai, apklausti liudytojai tik patvirtino, jog jiem apskaitą tvarkė R. B. IĮ, nes su jos įmone buvo sutarę dėl apskaitos
tvarkumo, būtent jai teikdavo dokumentus. Nors kasos knygos duomenimis buvo
išimamos sumos atitinkančios E. M. išmokamą darbo
užmokestį, tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog šie pinigai realiai
buvo išmokėti E. M. kaip darbo užmokestis. Byloje nėra
jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas E. M. realiai
buvo išmokėtas ir juo labiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji šiuos
pinigus gavo (parašų darbo užmokesčio žiniaraščiuose apie gautą atlyginimą ar
bankinės sąskaitos pavedimų).
Skunduose
teigiama, jog priimant į darbą E. M. nei ji, nei R. B. apie nėštumą bei apie laikotarpius, kada E. M. bus suteiktos motinystės ir motinystės (tėvystės)
atostogos, nežinojo, nes į nėščiųjų įskaitą įrašyta tik 2009m. sausio mėnesį.
Šie skundų argumentai nepagrįsti. Iš E. M. parodymų matyti,
jog ji siekė pastoti, lankėsi vaisingumo klinikoje, darė tyrimus dėl vaisingumo,
t.y. buvo suinteresuota pastoti ir to siekė. Nėščiosios kortelėje nurodyta, jog
paskutinės mėnesinės buvo 2008 metų rugsėjo mėnesį, todėl logiška, jog esant
tokiomis aplinkybėmis (siekiant ir tikintis pastoti) E. M. neabejotinai
buvo ėmusis priemonių patikrinti, ar ji nepastojusi ir įsitikinti, kad ji
laukiasi, todėl nėra pagrindo tikėti aiškinimu, jog apie nėštumą E. M. sužinojo tik 2009 metų sausio mėnesį ir įsidarbindama
pas motiną nežinojo, jog ji laukiasi. Kaip matyti iš bylos duomenų E. M. gyvenamoji vieta sutampa su R. B. nurodyta
gyvenamąją vieta, tas pats adresas nurodytas ir nėščiosios kortelėje, todėl
nėra pagrindo manyti, jog R. B., dukrai aktyviai siekiat
pastoti ir dažnai būnant Lietuvoje, nežinojo apie tai, jog darbo sutarties sudarymo
metu E. M. laukėsi. Teisės aktai, reglamentuojantys
motinystės išmokų skyrimo ir apskaičiavimo tvarką yra vieši, todėl nėra
pagrindo teigti, jog būdamos finansininkėmis, tvarkydamos buhalterinę apskaitą,
nuteistosios nežinojo šios apskaičiavimo tvarkos ir nenumatė nėštumo (gimdymo)
bei motinystės atostogų laikotarpių ir laikotarpių, pagal kurių draudžiamąsias
pajamas turėtų būti apskaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpos laikotarpių.
Atsižvelgdama
į aukščiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teisme ištirti įrodymai- liudytojų parodymai, o taip pat tos
aplinkybės, jog E. M. pastoviai gyveno ir dirbo 7
valandas per savaitę Airijos viename iš bankų, tai, kad nėra jokių duomenų,
išskyrus nuteistųjų parodymus, patvirtinančių, jog E. M. realiai
dirbo, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas realiai buvo
išmokėtas, o taip pat tos aplinkybės, jog E. M. sudarė
darbo sutartį būdama jau nėščia, ir apie tai tiek R. B. tiek
ir E. M. žinojo, nors įmonės kasoje ir buvo pakankami
lėšų mokėti sutartimi sulygtą atlyginimą, tačiau per tuos mėnesius, kuriais E. M. dirbo, įmonė nė karto negavo tiek pajamų, kurių
pakaktų išmokėti E. M. atlyginimą, kas rodo, jog sulygto
dydžio atlyginimo mokėjimas E. M. nebuvo ekenomiškai
naudingas R. B. įmonei, šių aplinkybių visuma paneigia nuteistųjų
aiškinimo, jog darbo santykiai buvo tikri, faktiškai egzistavo ir patvirtina
aplinkybę, jog šie darbo santykiai buvo tik imituojami.
Šie duomenys duoda
pagrindą išvadai, jog E. M. inkriminuojamu laikotarpiu R. B. įmonėje nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo,
jai atlyginimas realiai nebuvo išmokėtas, nuteistosios veikė kartu, siekdamos
vieningo tikslo – E. M. naudai apgaule įgyti turtinę
teisę į VSDF biudžeto lėšas.
Tokiu būdu
nuteistosios žinodamos, jog realiai E. M. nedirba ir
nedirbs R. B. įmonėje, dokumentuose (darbo sutartyje,
darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose) nurodė tikrovės
neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto,
darbo laiko, apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, o R.
B. dar ir pranešimuose apie apdraustuosius asmenis nurodė tikrovės
neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto bei
apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo dydžio, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos ir
nepagrįstai skirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. E. M. realiai darbo nedirbo, jai atlyginimas nebuvo
išmokėtas, tai žinojo ir suprato ir R. B., todėl
nuteistosios pildydamos ir tvirtindamos savo parašu minėtus dokumentus,
suprato, jog klastoja dokumentus, jog nurodo dokumentuose tikrovės
neatitinkančius duomenis, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Nuteistosios E. M. gynėjo skundo argumentas, jog teismo nustatyta
aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė žiniaraščius,
patvirtina, jog nuteistoji realiai dirbo, nepagrįstas ir yra atmestinas, nes
nuteistosios aiškino, jog E. M. buvo pasamdyta tvarkyti
ir tvarkė ne R. B. IĮ buhalterinę apskaitą, o kitų įmonių
buhalterinę apskaitą, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė nepatvirtinama
jokiais patikimais objektyviais bylos duomenimis ir paneigiama sistemine aptartų
aplinkybių visuma (tai, jog nuteistoji dirbo ir gyveno Airijoje, įsidarbino jau
neabejotinai žinodama jog laukiasi, sulygusi akivaizdžiai didelį ir tuo
ekonomiškai nenaudingą R. B. įmonei atlyginimą,
įsidarbino terminuotam laikui, t.y. tik pusei metų).
Suklastotų
pranešimų apie apdraustuosius asmenis pagrindu, juose nurodytų tikrovės
neatitinkančių duomenų pagrindu, E. M. neteisėtai ir
nepagrįstai buvo apskaičiuota motinystės pašalpa, t.y. ji neteisėtai (realiai
nedirbusi ir realiai darbo užmokesčio negavusi, neįgijusi reikalingo socialinio
draudimo stažo minėtoms pašalpoms) įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF
biudžeto lėšas. Tokiu būdu nuteistųjų panaudota apgaulė, t.y. pateikimas tikrovės
neatitinkančių duomenų, buvo esminė, toks VSDF suklaidinimas dėl E. M. turėto darbo stažo bei pajamų buvo esminis ir turėjo
turėjo lemiamą įtaką VSDF apsisprendimui pripažinti E. M. teisę
į nustatyto dydžio motinystės pašalpas. Tokiu būdu nuteistoji E.
M. savo naudai, o R. B. dukros E.
M. naudai, E. M. faktiškai nedirbus, pagal įstatymą neturėjus reikiamo socialinio draudimo stažo,
o taip pat ir darbo pajamų, kurias kompensuoti yra skiriamos minėtos pašalpos,
bei pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturint teisės
gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, įgijo turtinę teisę į
svetimą turtą.
E. M. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607
,,Dėl M. teisės į motinystės pašalpą“ skirta 13882,59 Lt
motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, patikslinus draudžiamąsias
pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr. 8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr.
8.37-4352 (tęsinys) paskirta 9327,29 Lt dydžio motinystės pašalpa, bei 2009-08-13
VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-8589 paskirta 48997,00 lt dydžio
motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai. Viso nuteistosios
įgijo teisę į didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL dydžio) svetimą turtą – 58324,29
lt VSDF biudžeto lėšas. Taip nuteistosios padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, nes
E. M. galėjo įgytą turtinę teisę realizuoti nuo sprendimų
skirti pašalpas priėmimo momento, todėl nusikaltimas laikomas baigtu,
neatsižvelgiant į tai, jog motinystės pašalpa neišmokama visa iš karto, o
mokama periodiškai, kiekvieną mėnesį.
Esant šioms
aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingi
nustatė nusikalstamų veikų aplinkybes bei pagrįstai E. M. ir
R. B. pripažino kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. ir
300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.
Bausmės nuteistosioms
skirtos teisingai. Skirdamas bausmes teismas bausmių skyrimo taisyklių
nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, į tai, jog nėra
atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė
(nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe), teisingai įvertino nuteistųjų
tik teigiamai charakterizuojamas asmenybes, tai, kad E. M. augina
mažametį vaiką, kad nuteistosios nėra linkusios nusikalsti ar daryti kitus
teisės pažeidimus, ir nėra pagrindo manyti, kad jos darys naujas nusikalstamas veikas
ateityje, pagrįstai sprendė, jog realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimas
aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str.3d.), todėl bausmės
paskirtis bus įgyvendinta skiriant švelnesnę nei įstatymas (LR BK 182
straipsnio 2 dalis) numato bausmės rūšį. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai
kiekvienai nuteistajai už LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skyrė 120MGL
dydžio, už LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą- 50 MGL dydžio baudą, jas
subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir kiekvienai nuteistajai
pagrįstai skyrė galutinę subendrintą bausmę-120 MGL, t.y. 15600 lt (penkiolikos
tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą. Paskirtosios bausmės, teisėjų
kolegijos manymu, yra tinkamai individualizuotos ir labiausia atitinka LR BK 41
straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai,
jog pripažinta, kad E. M. ir R. B. pagrįstai
pripažintos kaltomis, padariusios tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių
neteisėtai E. M. įgijus turtinę teisę į VSDF biudžeto
lėšas, t.y neteisėtu būdu, panaudojant apgaulę (pateikiant tikrovės
neatitinkančius duomenis dėl realiai nebuvusių darbo santykių ir realiai
nemokėto darbo užmokesčio), kurios įtakoje buvo priskaičiuota ir išmokėta
priskaičiuotų motinystės pašalpų dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyrius neabejotinai dėl šių nusikalstamų veikų patyrė žalą,
kuri turi būti atlyginta kaltininkų. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų
penkiasdešimt devynių litų 56 ct) civilinis ieškinys pagrįstas bylos duomenimis
ir yra įrodytas, todėl pagrįstai solidariai priteistas iš E.
M. ir R. B., nes jos veikė bendrininkaudamos ir
turėdamos vieningą tikslą bei tyčią, o tai lemia ir kiekvienos iš jų visišką
atsakomybę už nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.
Kadangi Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybai pervesti socialinio draudimo mokesčiai, ir
gyventojų pajamų mokestis, apskaičiuoti nuo tų pajamų, kurių E.
M. realiai neturėjo ir faktiškai jokio darbo neatliko ir tai tebuvo tik priemonė
imituoti darbo santykius, tikslu nepagrįstai gauti motinystės pašalpas, šie mokesčiai
pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir LR BK 72 str. pagrindu
konfiskuoti. Atmestini kaip nepagrįsti skundų argumentai, jog sumokėti
mokesčiai nuo jų sumokėjimo momento tampa valstybės nuosavybe ir todėl negali
būti konfiskuojami. Minėti mokesčiai buvo sumokėti pažeidžiant įstatymų
nustatytas taisykles, jie sumokėti nepagrįstai, todėl jie nepagrįstai suteikia
nuteistajai E. M. teisę naudotis šiais mokesčiais
suteikiamomis garantijomis, tame trape ir neteisėtą bei nepagrįstą teisę į
motinystės pašalpą. Kadangi jie sumokėti darant nusikalstamą veiką, tikintis
neteisėtų, nusikalstamų pasekmių, jie pagrįstai laikyti nusikalstamos veikos
priemonėmis ir konfiskuoti.
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų
motyvais teisinio pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
nuteistosios R. B. ir nuteistosios E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus
atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina
Cemnolonskienė
Teisėjai: Algimantas
Smolskas
Kęstutis
Dargužis