Civilinė byla Nr. 2A-483-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10862-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.6; 2.6.11.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1092-454/2021 pagal ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“.

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. R. ir A. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statybos investicija“ 2 836,00 Eur žalą paslėptų defektų nustatymui ir jų pašalinimui, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. su atsakove sudarė buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurio baigtumas pardavimo metu buvo 83 proc. Pirmieji defektai buvo pastebėti 2015 metais. Dėl jų pašalinimo, atsakovei nesutikus, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu. Byloje buvo priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Po 2018–2019 m. žiemos paaiškėjo kitas paslėptas defektas, t. y., netinkamai įrengtas palėpinio aukšto šlaitinis stogas. Ieškovai 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydami, jog bus nustatinėjami stogo defektai, siūloma dalyvauti jų atstovui. Sutartu laiku atsakovės atstovas atvyko, tačiau jis atsisakė lipti ant stogo ir dalyvauti defektų nustatyme. Defektus nustatė UAB „Naujapilės valda“ atstovas V. G., pateikdamas 2019 m. spalio 17 d. specialisto konsultacinę išvadą. Išvadoje nustatytų trūkumų šalinimo kaina 1 952,59 Eur (ieškovai suapvalino iki 1 953,00 Eur). Kadangi atsakovė yra statytoja ir rangovė, už paslėptus statybos darbų defektus atsakinga būtent ji. Šių defektų nebuvo galima matyti ir įvertinti buto pirkimo metu. Tik pradėjus eksploatuoti butą, paaiškėjo, kad buto lubų apšiltinimas įrengtas nekokybiškai. Defektų šalinimas susijęs su papildomomis išlaidomis (statybos specialisto konsultacinė išvada – 600,00 Eur, faktinių aplinkybių protokolo surašymas – 83,00 Eur, advokato paslaugos – 200,00 Eur), tai yra 2 836,00 Eur, kurias privalo atlyginti atsakovė.

3.       Atsakovė su ieškiniu dėl 2 836,00 Eur žalos atlyginimo nesutiko, tačiau, nurodė, kad, jeigu vis dėlto būtų tenkinamas ieškinys, tai tik dalyje dėl 40 kv. m stogo, t. y., už tą stogo dalį, kuri yra virš ieškovų buto, priteisiant 357,29 Eur. Ieškovai jau anksčiau kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio viename iš reikalavimų buvo nurodyta dėl defektų šalinimo stogo konstrukcijoje. Tuomet Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-932-324/2018 iš atsakovės ieškovams priteisė 1 710,94 Eur už 6 kv. m stogo remontą. Atsakovė daro prielaidą, kad, ieškovams nenurodžius ieškinyje aiškaus remontuojamo stogo ploto, o įvertinus vizualiai, akivaizdu, kad ieškovai siekia remontuoti lygiai tokį patį plotą. Atsakovė įsitikinusi, kad tokie ieškovų veiksmai yra nesąžiningi, siekiama papildomai pasipelnyti iš atsakovės. Juolab, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra bendro naudojimo objektas, todėl ieškovai neturi teisės savavališkai priimti sprendimus dėl stogo remonto bei prašyti pinigų už tokį remontą, o taip pat be visų namo gyventojų sutikimo ir namo administratoriaus žinios ardyti stogą, nustatinėti defektus. Atsakovės nuomone, tinkamas ieškovas šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo, nes stogas priklauso bendra daline nuosavybe visiems butų savininkams, o bendras konstrukcijas administruoja šios bylos trečiasis asmuo. Tuo tarpu ieškovų reikalavimas dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovai nepateikė įrodymų, susijusių su sunkia finansine atsakovės padėtimi, dėl ko negalėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, ypač, kai kompensuojamų palūkanų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ ieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. ĮS-2089 trečiasis asmuo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi penkeriems metams. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie tai, kad dėl stogo konstrukcijos trūkumų ieškovų bute jaučiami tam tikri šių trūkumų padariniai, taip pat nebuvo pranešta apie planuojamą patikrą ir ekspertizę statybos darbų trūkumams nustatyti, trečiajam asmeniui nebuvo pasiūlyta dalyvauti šių veiksmų atlikimo procese ar prašoma šiuo klausimu imtis kokių nors priemonių, be to, nebuvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą, nebuvo pateikti susipažinti ieškinio pagrindą sudarantys dokumentai, apie vykstantį teismo procesą trečiasis asmuo sužinojo šiam procesui besibaigiant. Trečiojo asmens turimais duomenimis, ieškovai visus veiksmus atliko su kitų daugiabučio namo butų savininkų žinia, nesant kitų butų savininkų prieštaravimų ar nesutikimo dėl atitinkamų veiksmų atlikimo. Trečiajam asmeniui žinoma, kad daugiabutis namas turi nemažai statybos kokybės trūkumų ir defektų. Butų savininkai (didžioji jų dauguma) iš esmės nėra patenkinti įsigytų būstų kokybe. Statybos defektus pagal gyventojų pateiktą informaciją ir / ar atliktų apžiūrų bei stebėjimo rezultatus (kai defektai nėra paslėpti ir juos įmanoma pastebėti apžiūros metu), trečiasis asmuo fiksavo teisės aktuose nustatyta tvarka sudarydamas atitinkamus aktus. Kadangi įstatyme nustatyti garantiniai darbų trūkumų ištaisymo terminai nėra pasibaigę, gyventojams buvo teikiami siūlymai kreiptis su pretenzija į statytoją. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Trečiasis asmuo nėra nei daugiabučio namo butų, nei bendrojo naudojimo objektų savininkas, todėl neturi teisės už savininkus įgyvendinti pastariesiems priklausančias teises, susijusias su jų nuosavybe (turtu). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Todėl trečiasis asmuo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, šioje teismo nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovams A. R. ir A. R. iš atsakovės UAB „Statybos investicija“ 1 952,59 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat iš atsakovės UAB „Statybos investicija“ priteisė 1 282,60 Eur trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 19,42 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

6.       Teismas sprendė, kad ne trečiasis asmuo, o ieškovai, kaip turto savininkai, turi teisę ginti savo teises. Be to, teismo įsitikinimu, šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovės atsakomybė kyla iš pirkėjo teisių pažeidimo, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą pagal CK 6.334 straipsnį. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama profesionalė statybų srityje, nesiekė tinkamai nustatyti defektus, todėl ieškovų pateikti įrodymai laikytini pakankamais patvirtinti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Juolab, kad atsakovės išdėstyti argumentai ir atlikti aritmetiniai skaičiavimai nepaneigė ieškovų nurodytų aplinkybių, kas teismui leido konstatuoti, jog ieškinys yra įrodytas ir ieškovams turi būti priteisiama 1 952,59 Eur suma pagal pateiktą lokalinę sąmatą.

7.       Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, numatantis galimybę taikyti 8 proc. dydžio palūkanas, gali būti taikomas tik verslo santykiams, t. y. juo negali pasinaudoti vartotojai, perkantys prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Anot teismo, šiuo atveju ieškovai butą pirko kaip vartotojai, todėl gali iš atsakovės reikalauti ne 8, o tik 5 proc. metinių palūkanų, kaip numatyta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Statybos investicija“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį atmesti, o taip pat priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi ieškovai nėra tinkama šalis inicijuoti civilinę bylą dėl žalos, kilusios dėl daugiabučio namo stogo defektų. Šiuo atveju ieškinį pateikė tik vieno buto savininkai, kitų butų savininkai ieškinių nepateikė, įgaliojimų atstovauti jų interesus nesudarė, todėl viso stogo remonto kainos priteisimas vieno buto gyventojams pažeidžia kitų namo butų savininkų interesus ir yra teisiškai negalimas;

8.2.                        Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, vadovaudamasis vien tik ieškovų pateikta specialisto lokaline sąmata. Atsakovės įsitikinimu, specialisto V. G. lokalinė sąmata 1 952,59 Eur sumai nėra pagrindas teigti, kad būtent tokia žalos suma ir turi būti priteista;

8.3.                        Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad A. R. ir A. R. yra tinkami ieškovai, tuomet jiems būtų galima priteisti tik dalį jų prašomos sumos – proporcingos jiems priklausančiai stogo daliai (20 kv. m) pagal specialistės R. J. M. sudarytą lokalinę sąmatą, t. y. virš ieškovų buto esančios stogo konstrukcijos dalies (20 kv. m) defektų šalinimo darbai galėtų kainuoti 279,51 Eur (su PVM).

9.       Ieškovai A. R. ir A. R. atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliantės UAB „Statybos investicija“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą bei priteisti iš apeliantės ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

9.1.                        Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovams negali būti priteisiamos lėšos, skirtos viso daugiabučio namo stogo remontui. Priešingai, ieškovų įsigytas butas yra mansardinio tipo, t. y. butas įrengtas namo pastogėje, todėl didžioji dalis stogo yra ir ieškovų buto lubos, dėl ko blogai įrengta lubų (stogo) konstrukcija virš ieškovų buto pažeidžia ne viso namo butų savininkų, o tik ieškovų teises;

9.2.                        Atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ieškinio tenkinimo atveju kyla rizika pažeisti kitų butų savininkų interesus, jeigu priteistos lėšos būtų panaudotos ne stogo remontui. Anot ieškovų, tokios rizikos nėra, kadangi virš ieškovų buto blogai įrengtas apšildomasis lubų sluoksnis tik iš ieškovų reikalauja papildomų išlaidų buto šildymui; kitų namo butų savininkams šis paslėptas defektas jokių nepatogumų nesudaro;

9.3.                        Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog turto savininkai savo teises gina patys, o trečiasis asmuo tik administruoja. Be to, analogišką išvadą tarp tų pačių šalių yra padaręs ir Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-932-324/2018;

9.4.                        Nepagrįstas atsakovės samprotavimas apie tai, kad ieškovams iš atsakovės galėtų būti priteisiama tik 279,51 Eur, nors į bylą pateikta UAB „Naujapilės valda“ specialisto V. G., įtraukto į teismo ekspertų sąrašą, sudaryta sąmata 1 952,59 Eur sumai nepaneigta.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Santermita“ atsiliepime prašo atmesti apeliantės UAB „Statybos investicija“ apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      apeliantė nurodo, kad tinkamas ieškovas šioje byloje (dėl stogo defektų) būtų visi daugiabučio namo butų savininkai, bet ne ieškovai. Pažymėtina, kad šis argumentas yra naujas, keliamas tik apeliaciniu skundu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė teigė, kad tinkamu ieškovu laikytinas trečiasis asmuo UAB „Santermita“. Pastarasis argumentas buvo išnagrinėtas ir atmestas. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas;

10.2.                      Analogiškas ginčas tarp tų pačių šalių (bet kito dalyko) jau buvo nagrinėtas teisme pagal ieškovų 2016-04-07 pareikštą ieškinį. Kauno apylinkės teismas 2018-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-50-748/2018 tenkino ieškovų ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę pašalinti nustatytus statybos darbų defektus, o šios pareigos neįvykdžius, priteisti ieškovų naudai iš atsakovės nurodytą sumą, skirtą defektų šalinimui. Kauno apygardos teismo 2018-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-932-324/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš dalies pakeistas. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ankstesnėje byloje, nagrinėjant tų pačių šalių analogišką ginčą, susijusį su nekokybiškai pastatytu iš atsakovės ieškovų nupirktu butu ir stogo danga virš jo (6 kv. m), abi šalys ir bylą nagrinėjantis teismas sprendė, kad ieškovai yra tinkami ir turi teisę reikšti nagrinėjamą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė situacija nepakito, nėra pagrindo teiginiui, kad ieškovams nepriklauso reikalavimo teisė, kurią jie turėjo ir įgyvendino prieš kelis metus;

10.3.                      Asmuo turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme. Ieškovai sprendžia, kad atsakovė jiems pardavė netinkamos kokybės butą. Ieškovai nurodo, kad nustatyti statybos darbų kokybės trūkumai sukuria ieškovams jų nurodytus nepageidaujamus padarinius, kurių ieškovai nori išvengti/juos ištaisyti ir tuo tikslu reiškia atsakovei reikalavimą dėl nustatytų trūkumų pašalinimo kainos priteisimo. Tokią teisę ieškovai turi;

10.4.                      Nesutikdama su priteistos žalos dydžiu, apeliantė teigia, kad į bylą yra pateikta specialistės R. J. M. po ginčo bute atliktos apžiūros sudaryta lokalinė sąmata (pagal 2019 m. kovo mėn. kainas), iš kurios matyti, kad virš ieškovų buto esančios stogo konstrukcijos dalies defektų šalinimo darbai sudarytų 279,51 Eur (su PVM). Šią sumą apeliantė pažymi sutinkanti sumokėti ieškovams. Byloje minėtos specialistės pasirašyta lokalinė sąmata yra pateikta, tačiau ši sąmata sudaryta 2017 m kovo mėn. kainomis, o jos bendra suma su PVM yra 1710,94 Eur. Atsakovė papildomai byloje pateikė foto lentelę su komentarais. Komentaruose nurodyta, kad lentelė sudaryta pagal atsakovės atstovo-advokato ir statybos specialistų atliktą apžiūrą. Komentarų autorius nežinomas, dokumentas nepasirašytas.  Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nurodytą defektų šalinimo darbų kainos dydį bei paneigtų ieškovų pateiktus jų reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, atsakovė teismui nepateikė, byloje skirti ekspertizę taip pat neprašė, todėl apeliantė nepaneigė teismo nustatytos žalos dydžio.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinis skundas atmestinas.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

13.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

14.       Nustatyta, kad ieškovai 2015 m. kovo 3 d. su atsakove sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmieji defektai buvo pastebėti 2015 metais. Dėl šių defektų (tarp jų ir dėl 6 kv. m. stogo konstrukcijos defektų) buvo kreiptasi į teismą, priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-50-748/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-932-324/2018). 2019 m. paaiškėjus kitiems defektams, t. y. dėl 61 kv. m. stogo netinkamo įrengimo ir apšiltinimo virš jų įsigyto mansardinio buto, ieškovai pareiškė pretenziją apeliantei (atsakovei), o jos netenkinus, pateikė ieškinį teismui dėl išlaidų paslėptų defektų nustatymui ir pašalinimui priteisimo.

15.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti ieškinį, prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad: 1) ieškovai nėra tinkami ieškovai dėl šio ginčo (dėl išlaidų už stogo defektus), 2) teismas netinkamai vertino įrodymus, nes rėmėsi vien tik ieškovų specialisto pateikta lokaline sąmata 1 952,59 Eur sumai.

16.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17.       Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovai nėra tinkama šalis (ieškovai) šioje byloje dėl stogo defektų. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių nebuvo nurodžiusi, jas nurodė tik apeliaciniame skunde. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad <...> apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, vien tai yra pagrindas šiuos apeliantės argumentus atmesti. Antra, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovai šioje byloje neturi teisės reikšti ieškinį dėl stogo defektų, nes: 1) ieškovai savo reikalavimą kildina iš buto pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovų (pirkėjų) ir apeliantės (pardavėjo), pagal kurią apeliantė yra atsakinga už parduodamo daikto kokybę. Įsigijus butą, ieškovai įsigijo ir stogo dalį, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso visiems namo bendraturčiams, todėl ieškovai neabejotinai turi teisę reikšti apeliantei reikalavimus dėl stogo defektų; 2) vien tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso ne visas virš jų mansardinio buto esantis stogas, nepanaikina jų teisės reikšti ieškinį dėl šio stogo defektų, nes būtent ieškovai patiria neigiamas netinkamai įrengto stogo pasekmes; 3) ieškovai reiškia reikalavimą tik dėl virš jų mansardinio buto esančio stogo defektų; 4) priešingai nei nurodo apeliantė, dalis mansardinio buto lubų yra kartu ir namo stogas (du stoglangiai yra buto kambariuose), o virš kitos dalies mansardinio buto yra palėpė (yra vienas stoglangis taip pat); šias aplinkybes patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai, bet ir buto kadastriniai duomenys (b. l. 18-20), 2019 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos (b. l. 22-32) bei pati apeliantė savo apeliaciniame skunde (19 punktas), kuriame nurodo, kad virš buto esanti stogo dalis yra apie 20 kv. m; 5) analogiško pobūdžio civilinė byla (dėl buto defektų, tarp jų ir 6 kv. m stogo defektų) tarp tų pačių šalių jau yra išnagrinėta (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-50-748/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-932-324/2018) ir joje nebuvo nustatyta, kad ieškovai yra netinkama šalis. 

18.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

19.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo pagrįsti savo prašomą reikalavimą, t. y. įrodyti, kad virš jų mansardinio buto esantis stogas neatitinka kokybės reikalavimų, ir kokiu būtu, kokiomis išlaidomis galima nustatytus trūkumus pašalinti. Tuo tikslu ieškovai be savo paaiškinimų pateikė buto pirkimo-pardavimo sutartį, buto kadastrinių matavimų bylą, 2019 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su fotonuotraukomis, 2019 m. spalio17 d. specialisto konsultacinę išvadą su lokalinėmis sąmatomis, kas laikytina pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovų reikalavimą. Tuo tarpu apeliantė, užsiimdama statybų verslu ir butų pardavimu, nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (pripažinus ieškovus tinkamais) turėtų būti vadovaujamasi apeliantės pateikta specialistės R. J. M. sudaryta lokaline sąmata, kurioje nustatyta defektų šalinimo suma 279,51 Eur. Tačiau teisėjų kolegija negali šia lokaline sąmata vadovautis, nes: 1) nėra aišku, kada ji sudaryta, kokiu tikslu, 2) neaišku ar buvo apžiūrėtas ginčo stogas, kokie nustatyti defektai, jų apimtis, 3) joje nurodytų remonto darbų kiekis 6 kv. m., kai ginčas vyksta dėl 61 kv. m stogo konstrukcijos. Taigi, apeliantės nurodoma lokalinė sąmata nėra (negali būti) įrodymu, paneigiančiu ieškovų byloje pateiktus įrodymus.

21.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ priteistinos 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, apeliacinės instancijos teisme, sudaro 8,32 Eur, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, į. k. 236043660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“, į. k. 300582895, 1 064,80 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt keturių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

       Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“, į. k. 300582895, 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė