Civilinė
byla Nr. 3K-3-194/2009
Procesinio sprendimo kategorija
94.2.1
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Birutės
Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovų V. Č. ir
V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovų V. Č. ir V. S. ieškinį atsakovams: Kauno
miesto savivaldybei, L. Z., I. A., D. V. M., daugiabučio namo savininkų
bendrijai „Technika“ dėl valstybinės žemės pripažinimo laisva (neužstatyta)
žeme ir įpareigojimo parengti žemės sklypo planą; trečiasis asmuo – Kauno
apskrities viršininko administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo; ar civilinė
byla pagal ieškinį pripažinti, kad O. A. S. iki žemės
nacionalizavimo valdyta 578 kv. m žemės dalis Kauno mieste (duomenys
neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) yra laisva (neužstatyta)
žemė, ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę parengti šio žemės sklypo
planą ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto
žemėtvarkos skyriui, yra teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam
teismui. Ieškovai nurodė, kad po jų tėvo M. S. mirties
įgijo teisę pretenduoti į O. A. S. turtą, kurį ši
testamentu paliko ieškovų tėvui; įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1265/2004 nustatytas juridinę reikšmę
turintis faktas, kad O. A. S. nuosavybės teise iki
nacionalizacijos valdė 1464 kv. m žemės sklypą Kauno mieste (duomenys
neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini). Kauno miesto
savivaldybės administracija atsisakė rengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo
dalies, esančios (duomenys neskelbtini), planą, argumentavo, kad
grąžintinoje žemėje yra suformuoti du žemės sklypai – A. P. nuosavybės
teise priklausantis 490 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini) ir namų
valdos užimtas 1485 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini), priskirtinas
valstybės išperkamai žemei. Ieškovai reikalavimą grindė tuo, kad žemės sklypo
dalis prie (duomenys neskelbtini) ir besiribojanti su sklypais (duomenys
neskelbtini) yra laisva (neužstatyta); pagal 1994 m. suderintą žemės sklypo suformavimo projektą (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 603 kv. m,
bet ne 1485 kv. m žemės sklypas, todėl likusi žemės dalis nelaikytina žemės
sklypu, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą reikalingas pastatams, statiniams ar
įrenginiams eksploatuoti ar skirtas visuomenės poreikiams naudoti.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad O. A. S. iki
žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalis 578 kv. m, esanti Kauno mieste (duomenys
neskelbtini) yra laisva (neužstatyta) žemė; paliko nenagrinėtą ieškinio
reikalavimą įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę parengti laisvos
(neužstatytos) 578 kv. m žemės sklypo planą ir jį pateikti Kauno
apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, nes
išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne CK normų, bet specialiųjų
įstatymų nustatyta tvarka. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pripažinti
ginčo žemės sklypą esant laisva (neužstatyta) žeme, teismas nurodė, kad dalis
O. A. S. valdytos žemės patenka į namų valdos (duomenys
neskelbtini) teritoriją, tačiau ši žemė priskirtina valstybės išperkamai ir
nėra dėl to ginčo. Byloje esančiais Kauno
apskrities viršininko administracijos 2004
m. liepos 21 d. duomenimis, grąžintinoje teritorijoje yra suformuoti trys žemės sklypai: 490 kv. m žemės
sklypas (duomenys neskelbtini), 1994 m. suprojektuotas 603 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei
žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), kuris suformuotas prie DNSB „Technika“. Spęsdamas
dėl DNSB „Technika“ teisės naudotis jam 1962 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto
DŽDT VK sprendimu skirtu apie 2750 kv. m žemės sklypu, teismas pripažino, kad
jis skirtas, pažeidžiant tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytą
tvarką, naudojimasis žeme neįteisintas, inventorinės bylos duomenimis, GNSB
„Technika“ namų valdos (duomenys
neskelbtini) naudojamos
teritorijos ribos nepažymėtos; be to, sprendžiant dėl DNSB „Technika“ teisės
įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą, svarbu tai, kad bendrija faktiškai
nenaudoja žemės dalies, į kurią pretenduoja ieškovai. Teismas sprendė, kad
tokiu atveju ieškovų teisių apimtis saistoma namų valdos (duomenys
neskelbtini) naudotojų interesų bei jų išreikštos valios įsigyti nuosavybėn
603 kv. m žemės sklypą; vadinasi, likusi šios namų valdos inventorizuota 578
kv. m žemė pripažintina laisva (neužstatyta) žeme. Teismas nurodė, kad iš
ieškovų pateikto laisvos neužstatytos žemės plano patvirtinama, jog žemės
sklypas yra suformuotas, jo ribos detaliuoju planu nebegali būti apibrėžiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų ir atsakovo Kauno miesto
savivaldybės apeliacinius skundus, juos iš dalies tenkino, 2008 m. lapkričio 25
d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d.
sprendimą, civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlikusio nekilnojamojo turto
grąžinimas vykdomas pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau, priešingai nei pirmosios, apeliacinės
instancijos teismas laikė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir ieškinyje
nurodyto viešojo administravimo subjekto neveikimo teisėtumo patikrinimas –
viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –
ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis), todėl šiame procese kylančius ginčus
nagrinėja ne bendrosios kompetencijos, bet administracinis teismas
(Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis,
15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas, priimdamas ieškinį, privalo
ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme
nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas; teismas atsisako priimti ieškinį,
jeigu jis nenagrinėtinas teismo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šiuo pagrindu turi būti atsisakyta priimti pareiškimą, kai jis pagal CPK 1 ir
22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju
pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovų ieškinį atsakovui Kauno
miesto savivaldybei, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą ir
iškėlė civilinę bylą dėl ginčo, nenagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme
(kitiems atsakovams materialinio–teisinio reikalavimo apskritai nepareikšta).
Rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo
negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kai bendrosios
kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės ir neturi teisės
perduoti ją nagrinėti administraciniam teismui, byla turi būti nutraukta kaip
nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas),
tačiau tokia bylos baigtis, kolegijos vertinimu, neužkirs kelio
suinteresuotiems asmenims pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme,
nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos ir
sąlygų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatoriai (ieškovai) prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti
visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl CPK 1 straipsnio 1 dalies, 4, 25 straipsnių
pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
neįvertino ginčo esmės, todėl netinkamai išsprendė bylos rūšinio teismingumo
klausimą; sprendžiant administracinių ir civilinių teisinių ginčų atribojimo
klausimą, būtina nustatyti kiekvieno, taip pat pagrindinio, lemiančio ginčo
rūšinį teismingumą, reikalavimo teisinę prigimtį ir pobūdį. Šioje byloje
reikalavimas dėl pripažinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes
pirmiausia būtina nustatyti ir įvertinti ginčo žemės priklausomumą ir paneigti
jos naudotojų teises. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius
įrodymus (sklypų (duomenys neskelbtini) įgijimo, suformavimo dokumentus
ir naudojimo aplinkybes), pagrįstai pripažino ginčo žemės sklypą esant laisva
(neužstatyta) žeme; teismo sprendimo motyvai išskirtinai susiję su žemės
naudojimo santykių įvertinimu bei atsakovų žemėnaudos pasibaigimo fakto
nustatymu patvirtina civilinį teisinį ginčo pobūdį. Kadangi ginčo žemės
teritorija, į kurios grąžinimą pretenduoja kasatoriai, šiuo metu inventorizuota
kaip dviejų valdų naudojamas žemės sklypas, tai pirmosios instancijos teismas
įvertino sklypų (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo santykių teisėtumą.
Ginčas, kilęs iš valstybinės žemės naudojimo teisinių santykių, kaip ne kartą
nurodė Specialioji teisėjų kolegija, yra civilinio teisinio pobūdžio
(Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nutartis byloje UAB
„Adema“ prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją; 2008 m.
balandžio 23 d. nutartis byloje UAB „Lucanika“ prieš Klaipėdos apskrities
viršininko administraciją; ir kt.). Byloje dalyvauja atsakovais
fiziniai asmenys, jie nėra viešojo administravimo subjektai, todėl negali būti
atsakovai administracinėje byloje; toks reikalavimas administracinėje byloje
apskritai negalėtų būti tenkinamas, tai reikštų kasatorių procesinių teisių
kreiptis į teismą teisminės gynybos suvaržymą.
2. Dėl netinkamo dviejų ieškinio reikalavimų santykio ir
įtakos įvertinimo, nustatant ginčo pobūdį.
Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis;
kasatorių teisės buvo pažeistos ir ginčas kilo ne dėl atsakovo Kauno miesto
savivaldybės padarytų pažeidimų, vykdant viešojo administravimo funkcijas, bet
dėl neatkurtų nuosavybės teisių, nepagrįstai laikant, kad ginčo žemės sklypas
priklauso namų valdoms (duomenys neskelbtini); atsakovas Kauno miesto
savivaldybė, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad nuosavybės teisės
neatkuriamos, nes atsakovai yra ginčo žemės naudotojai. Pirmosios instancijos
teismas paliko nenagrinėtą šį ieškinio reikalavimą, taip iš esmės sprendė, kad,
nustačius atsakovų – (duomenys neskelbtini) žemės naudotojų – teisių
nebuvimą į kasatoriams grąžintiną žemę, viešojo administravimo funkcijos turi
būti vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Vadinasi, bylą
nagrinėjantis teismas kasatorių nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių
kontekste pirmiausia turėjo įvertinti atsakovų – namų valdų (duomenys
neskelbtini) žemės naudotojų teisių apimtį į ginčo žemės sklypą ir
apskritai teisių buvimą, t. y. vertinti susiklosčiusius civilinius teisinius
santykius, tai padarius, spręsti dėl viešojo administravimo funkcijų vykdymo.
Tokia teisinė situacija šioje byloje suponavo dominuojantį civilinio pobūdžio
reikalavimą.
3. Dėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų
praktikos. Apeliacinės instancijos
teismo nutartyje išdėstyti argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos CPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos, kad
administracinių teismų kompetencijai priskirtina nagrinėti ginčus, kurių
išsprendimas nėra saistomas pirmesnio ar tolesnio kokio nors civilinio teisinio
ginčo išsprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje R. V. B. prieš J. A., bylos Nr.
3K-3-557/2004, išaiškinta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje priimtas
administracinis aktas vertintinas kaip labiau susijęs su asmenų civilinėmis
teisėmis, nei su viešojo administravimo santykiais; akto teisėtumas ir
pagrįstumas tikrinami neatskiriamai nuo šalių ginčo dėl jų civilinių teisių
apimties išsprendimo, t. y. byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Tokia išvada atitinka Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamą praktiką dėl
rūšinio teismingumo (Administracinių teismų praktika 1, p.
283-287; 2, p. 265-266). Šios kolegijos nutartyse pažymimas administracinio ir
bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik
ginčo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio
kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m.
vasario 11 d., 2004 m. liepos 7 d., 2004 m. birželio 9 d. nutartys; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000
m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje P. M. prieš
J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000, Teismų
praktika 14).
4. Dėl nepagrįstai netaikytos absorbcijos taisyklės. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
neįvertino būtinumo byloje taikyti absorbcijos taisyklę; bendrosios
kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti
tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (Specialiosios
teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis byloje J. Š.
ir kt. prieš Č. S. ir kt; 2004 m. birželio 9
d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas
prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją; ir kt.). Iš Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų taip pat išplaukia, kad
administracinių teismų kompetencijai priskirtinas grynai administracinio
pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje nagrinėjimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas DNSB „Technika“
prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir
nurodo, kad nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, jog netinkamai nustatyti
ginčo teisinio santykio prigimtis ir pobūdis ir neatskleista ginčo esmė nulėmė
nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl bylos teismingumo
administraciniam teismui. Kasatoriai nurodė atsakovais privačius (fizinius ir
juridinius) asmenis, tačiau nė vienam iš jų nepareiškė civilinio materialinio
teisinio reikalavimo; kasatoriai negynė galbūt pažeistos civilinės materialinės
teisės, ja nesirėmė, ieškinyje, apeliaciniame ir kasaciniame skunduose
nenurodė. Atsakovo vertinimu, kasatoriai gina ne savininko, bet viešojo
administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, šiems netinkamai aiškinant ir
taikant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, pažeistas teises. Valstybės ir
jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir
nacionalizuoto turto grąžinimu, kaip nurodė Specialioji teisėjų kolegija, yra
viešojo administravimo sritis. Nors kasatoriai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje
ginčo dėl žemės pripažinimo laisva (neužstatyta) išsprendimas saistomas fizinių
asmenų kilusio ginčo dėl teisės naudotis žemės sklypu, tačiau kasatoriai nėra
žemės sklypo, dėl kurio būtų suformuoti reikalavimai, savininkai, naudotojai ar
kitų civilinių teisių turėtojai; byloje nėra kitų asmenų, kurie turimų
civilinių teisių pagrindu reikštų reikalavimus dėl ginčo žemės. Kadangi
kasatorių teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), kildintina ne iš civilinių, bet iš administracinių teisinių
santykių, tai teisė nėra absoliuti; įgyvendintina tiek, kiek tokia teisė
nustatyta specialiojo įstatymo, kurio vykdymas yra su nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu susijusi valstybės, savivaldybių ir jų
institucijų veikla viešojo administravimo srityje; ginčai, kilę šioje srityje,
nagrinėtini administraciniame teisme. Tokios praktikos laikosi Specialioji
teisėjų kolegija. Dėl to kasatorių reikalavimas dėl konkrečios žemės, esančios
miesto teritorijoje, priskyrimo laisvai (neužstatytai) žemei, turi būti
nagrinėjamas teisių, įgyvendintinų pagal Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo sąlygas ir
tvarką, kontekste; įstatymo, bet ne CK nustatyta, kokia žemė ir kokia tvarka
bei kokių institucijų sprendimais yra priskiriama (suplanuojama bei įforminama)
prie laisvos (neužstatytos) bei grąžintinos žemės, kokia žemė, nesvarbu laisva
ji ar ne, asmenims negrąžinama, tačiau yra valstybės išperkama. Atsakovas taip
pat nurodo, kad šiuo metu atliekamos administracinės procedūros, kurias
užbaigus ir patvirtinus teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį
planą, bus nustatytas DNSB „Technika“ pastatui priskirtas ir jam eksploatuoti
skirtas žemės sklypas. Pirmiau nurodyto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3
punkte nustatyta, kad natūra negrąžinama ir atitinkamai valstybės išperkama
žemė už ją atlyginant įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri užimta
pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Iš
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išplaukia, kad detaliojo
plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta)
žeme; jeigu yra požymių, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi
visuomenės poreikį (jis atsispindi miesto bendrajame ar teritorijos
specialiajame plane), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, planas
nepatvirtintas, žemės grąžinimas natūra negalimas, kol detalusis planas bus
patvirtintas ir jame nebus nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį
aplinkybes. Atsakovas nurodo ir kitus nesutikimo su kasaciniu skundu
argumentus.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė
prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti
nepakeistą ir nurodo, kad byloje pareikštas reikalavimas pripažinti, jog žemė
yra laisva (neužstatyta), kilęs iš administracinių teisinių santykių;
nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o nuosavybės
teisių atkūrimą ir turto grąžinimą vykdančių valstybės ir savivaldybės
institucijų veikla yra viešojo administravimo sritis. Kasatoriai įvardijo
atsakovais fizinius asmenis, tačiau, siekdami nuginčyti jų teises į naudojamą
žemės sklypą, jiems nepareiškė konkrečių reikalavimų, taip paneigė ginčo
civilinį pobūdį. Iš tikrųjų nagrinėjamo ginčo esmė yra nuosavybės teisių
atkūrimas natūra; taigi kilęs ginčas ne dėl savininko teisių gynimo, bet dėl
to, ar žemės sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra,
yra laisva (neužstatyta) žemė. Toks reikalavimas nagrinėtinas Lietuvos
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymo aspektu. Kasatoriai nurodo, kad jų teisės pažeidžiamos, nes atsakovas
atsisako parengti neužstatytos žemės dalies planą, argumentuodamas, jog tai yra
valstybės išperkama žemė. Vadinasi, ieškinio argumentų pagrįstumas gali būti
patikrintas, atsižvelgiant į pirmiau nurodyto įstatymo nuostatas, kurių
įgyvendinimas yra atsakovui priskirta veikla viešojo administravimo srityje, t.
y. sprendžiant pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo, vertinamas viešojo
administravimo subjekto veiksmų teisėtumas; ginčas kilęs viešojo administravimo
srityje. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada
dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui atitinka Specialiosios teisėjų
kolegijos formuojamą praktiką; administraciniai teismai nagrinėja bylas,
kuriose keliami šiai bylai tapatūs reikalavimai; teismas, spręsdamas ginčą,
pirmiausia turi vertinti teisinius santykius, susiklosčiusius viešosios teisės
reglamentuojamoje srityje (nuosavybės teisių atkūrimas, žemės, į kurią
atkuriamos nuosavybės teisės, priskyrimas valstybės išperkamai žemei, laisvo
(neužstatyto) žemės sklypo plano parengimas ir kt.).
Teisėjų kolegija
k o n s
t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina
apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinės bylos rūšinį
teismingumą nustatančių civilinio proceso normų taikymo klausimas.
Dėl
bylos rūšinį teismingumą nustatančių CPK normų aiškinimo ir taikymo
CPK 1 straipsnyje nustatyta, kokias bylas nagrinėja
bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso tvarka. Kilęs bendrosios
kompetencijos ir administracinio teismo ginčas dėl bylos teismingumo nagrinėjamas
Specialiosios teisėjų kolegijos (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 21 straipsnio
1 dalis). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Specialioji teisėjų kolegija
formuoja bylų paskirstymo praktiką pagal rūšinį požymį tarp bendrosios
kompetencijos ir administracinio teismo.
Šioje byloje nagrinėjami du ieškinio reikalavimai, t. y.
reikalavimas pripažinti, kad O. A. S. iki žemės
nacionalizavimo valdytos žemės dalis 578 kv. m, esanti Kauno mieste (duomenys
neskelbtini), yra laisva žemė; reikalavimas įpareigoti Kauno miesto
savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos parengti O. A. S. iki žemės
nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, esančios Kauno mieste, (duomenys
neskelbtini), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, kurio
dydis 578 kv. m, planą ir pateikti jį Kauno apskrities viršininko
administracijos miesto žemėtvarkos skyriui. Pažymėtina tai, kad Specialioji
teisėjų kolegija nesprendė dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo. Teisėjų
kolegija laiko, kad kasatoriai, siekdami nuginčyti sklypo naudotojų teises į
žemės sklypą, jiems nepareiškė konkrečių reikalavimų; kasatoriai negina savo
kaip savininkų teisių, bet kelia esminį klausimą dėl valstybės, savivaldybių ir
jų institucijų veiklos bei pareigų atlikimo viešojo administravimo srityje,
šiems įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančio įstatymo
nuostatas; dėl to konstatuotina, kad ginčas yra administracinio teisinio
pobūdžio. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad kasatoriai Kauno apygardos
administraciniame teisme buvo pareiškę tapatų, kaip ir šioje byloje,
reikalavimą, tačiau skundas teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartimi paliktas
nenagrinėtas, šiems nepasinaudojus privaloma išankstine neteismine ginčo
sprendimo tvarka (T. 1, b. l. 25, 26). Nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos
vertinimu, rodė kasatorių tam tikros pozicijos dėl ginčo priskirtinumo
administraciniam teismui susiformavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
kasacine tvarka priimtose nutartyse ne vieną kartą yra nurodęs, kad
nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne CK normų, bet specialiųjų teisės
aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje R.
J. ir kt. prieš Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-122/2007; ir kt.); šiuo atveju kasatorių teisės ir jų
keliami reikalavimai kildintini išskirtinai iš administracinių teisinių
santykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimu, todėl kilusio ginčo išsprendimas priskirtinas administraciniam
teismui. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti taip pat
laikosi nuostatos, kad viešosios teisės normų reglamentuojamas nuosavybės
teisių atkūrimas, jo įgyvendinimą vykdančių valstybės, savivaldybių ir jų
institucijų veikla yra viešojo administravimo sritis, ginčai, kilę šioje
srityje, nagrinėtini administraciniame teisme.
Dėl pirmiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija laiko
nepagrįstu kasacinio skundo teiginį, kad šiuo atveju būtina nustatyti ir
įvertinti ginčo žemės priklausomumą ir paneigti šios žemės naudotojų teises į
ginčo žemės sklypą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčas kilęs
iš valstybės žemės naudojimo teisinių santykių ir susijęs su žemės naudojimo
santykių teisėtumo įvertinimu bei atsakovų žemėnaudos pasibaigimo fakto
nustatymu. Kasatoriai savo teisių pažeidimu laiko tai, kad Kauno miesto
savivaldybė atsisakė parengti neužstatytos žemės sklypo dalies (duomenys
neskelbtini) planą, laikydama, jog sklypas pagal Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12
straipsnį yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei; kasatoriai įrodinėjo,
kad ginčo žemės sklypo dalis negali būti priskirta valstybės išperkamai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant reikalavimą dėl pripažinimo,
vertinamas viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumas, t. y.
sprendžiama, ar yra teisėtas atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsisakymas
parengti neužstatytos žemės dalies planą, argumentuojant, jog tai yra valstybės
išperkama žemė. Vadinasi, taip patvirtinama, kad viešojo administravimo
subjekto veiksmų teisėtumo įvertinimas saistomas jo veiklos viešojo
administravimo srityje, šiam įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kartu
reiškia viešojo administravimo srityje kilusio ginčo pripažinimą.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos
praktikos, tačiau su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti;
priešingai nei teigiama, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl administracinio ir bendrosios
kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijų ir nurodė konkrečias
kasacinio teismo nutartis, kuriose išdėstyti teisės taikymo išaiškinimai šiuo
klausimu.
Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apeliacinės instancijos
teismas teisingai taikė CPK normas klausimui dėl bylos rūšinio teismingumo
išnagrinėti, kitų kasacinio skundo argumentų nagrinėjimas nėra aktualus, todėl
dėl jų nepasisakoma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a
r i a :
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Sigitas
Gurevičius
Birutė
Janavičiūtė