Civilinė byla Nr. e2A-593-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00114-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-607-555/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VICI investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „VICI investments“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 180 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir suderino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei būsimų žemės sklypų įsigijimo sąlygas. Pagal preliminarios sutarties 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį, kuri sudaro 0,3606 ha. Kartu atsakovas įsipareigojo parduoti būsimus žemės sklypus, patenkančius į 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. valdytos žemės ribas, išskyrus pusiasalio žemę, kai nuosavybės teisės atsakovo vardu bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Šalys preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties IV dalyje numatė bendrą ieškovės mokėtiną kainą už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), idealiąją dalį ir visus būsimus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisę atsakovas įgis atkūrus nuosavybės teises (išskyrus pusiasalio žemę). Preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi šalys nustatė, kad atsakovui neįvykdžius šia sutartimi numatytų įsipareigojimų, atsakovas mokės 50 procentų dydžio pirkimo sumos baudą.
4. 2016 m. gruodžio 7 d. šalys sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovas už 360 600 Eur kainą perleido ieškovei nuosavybės teisę į 3606/19686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutarties 8.2 punktu atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovei už 1 Eur nuosavybės teises į visus žemės sklypus, kurie bus suformuoti nuosavybės atkūrimo į žemę procedūrų metu (išskyrus pusiasalio žemę), ir juos įgis atsakovas.
5. Nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų metu buvo suformuoti žemės sklypai ir atsakovas įgijo į juos nuosavybės teises. Vykdydamas 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, atsakovas su ieškove 2017 m. kovo 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovei už 1 Eur kainą perleido du žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. spalio 17 d. atsakovas su ieškove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovei už 1 Eur kainą perleido dar vieną žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
6. Nors atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į 14,16 arų dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šis sklypas buvo atkurtas J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribose ir neįėjo į pusiasalio žemę), tačiau atsakovas perleisti už 1 Eur minėtą žemės sklypą ieškovei atsisakė, todėl ieškovei atsirado teisė reikalauti iš atsakovo baudos sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 180 000 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 363 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad šalys, vykdydamos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas perleido, o ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 3606/19686 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 360 600 Eur kainą. Šalys pagrindinėje sutartyje taip pat susitarė, kad šios sutarties viena iš esminių sąlygų yra tai, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja perleisti pirkėjui (ieškovei) nuosavybės teisę už 1 Eur mokestį į žemės sklypą (-us), į kurį (-iuos) bus atkurtos nuosavybės teisės (išskyrus pusiasalio žemę) ir kuris (-ie) patenka į 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribas pagal pridedamą schemą (8.2 punktas). Sutarties 9.4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti atlyginti visus nuostolius, susijusius su daikto (žemės sklypo (ų)) vertės padidinimu, ir sumokėti 180 000 Eur baudą už pardavėjo pagrindinės sutarties 8.2–8.4 punktuose nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą.
9. Teismas nustatė, kad vykdydamas tiek preliminariąja, tiek pagrindine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2017 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė ieškovei už bendrą 2 Eur sumą du žemės sklypus: 0,4668 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,0308 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkūręs nuosavybės teises į 14,16 aro dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė jį perleisti už 1 Eur ieškovei.
10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo būtent dėl 14,16 aro dydžio žemės sklypo. Ieškovė teigia, kad šis žemės sklypas buvo atkurtas J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribose ir neįėjo į pusiasalio žemę, o atsakovo nuomone, į preliminariąją sutartį buvo įtraukta 2.1 punkto sąlyga specialiai tam, kad nenukentėtų atsakovo interesai, susiję su dar neatkurtos natūra žemės plotu, t. y. jis sutiko ieškovės naudai atsisakyti (perleisti už 1 Eur) tik tokį kiekį žemės, kuris konkrečiai buvo nurodytas preliminariojoje sutartyje – 5 683 kv. m (pagal schemą). Ieškovei pardavus už bendrą 2 Eur sumą du žemės sklypus, prieš ieškovei organizuojant trečiosios sutarties pasirašymą, paaiškėjo parduotų sklypų neatitiktis schemos riboms, t. y. kad, papildomai perleidus 14,16 aro ploto žemės sklypą, schemoje nurodytas bei sutartyse konkrečiu dydžiu apibrėžtas už 1 Eur numatomas perleisti žemės plotas bus viršytas.
11. Byloje kaip liudytoja apklausta ginčo sutartį tvirtinusi notarė nurodė, kad sandorio sudarymo metu šalys negalėjo tiksliai numatyti būsimų žemės sklypo (-ų) ploto ir ribų, į kurį (-iuos) bus atkurtos atsakovo nuosavybės teisės, t. y. nebuvo aišku, į kokius konkrečius žemės sklypus atsakovui bus atkurtos nuosavybės teisės nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu; taip pat neaišku, koks bus tų žemės sklypų plotas, todėl abi šalys paprašė į sutartį įrašyti 8.2 sąlygą, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perleisti ieškovei visus schemos ribose atkurtus žemės sklypus. Liudytojos teigimu, atsakovas suprato, kad turės perleisti ieškovei visus žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės ir kurie pateks į schemą (nepriklausomai nuo jų ploto).
12. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos liudytojos parodymus, padarė išvadą, kad, esant ieškovės tikslui įsigyti visą žemės masyvą, šalys, suvokdamos, kad prie sutarties pridėta schema yra preliminari, t. y. ribos pokyčiai galimi tiek didėjimo, tiek mažėjimo tvarka, ketinamų parduoti (įsigyti) žemės sklypų apimtį identifikavo ne tik preliminaria schema, bet ir apibrėžė sąvoką, kad ketinama perleisti (įsigyti) visus žemės sklypus, patenkančius į visas iki 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribas, išskyrus pusiasalio žemę.
13. Teismo vertinimu, atsakovo argumentus, kad preliminariąja sutartimi nustatyti įsipareigojimai nebuvo siejami su prie sutarties pridėta schema, paneigia byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas, vykdydamas 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno miesto 6-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų perleidimo už 1 Eur, yra perleidęs nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie peržengia schemos ribas notariniam veiksmui, t. y. perleido sklypus (duomenys neskelbtini).
14. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai vykdė šalių sudarytų sutarčių sąlygas, sumokėjo už įsigytą žemės sklypo dalį 360 600 Eur, o atsakovas prisiimtų sutartyse įsipareigojimų parduoti žemę, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, nevykdė, taip pažeisdamas šalių 2016 m. gruodžio 7 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 8.2 punktą.
15. Vertindamas atsakovo prašymą sumažinti netesybas, teismas nurodė, kad nėra pagrindo jų mažinti, nes šalys 2016 m. gruodžio 7 d. sutarties 9.4 punkte sulygo dėl 180 000 Eur baudos, kuri yra perpus mažesnė negu atsakovo perleisto turto kaina, o atsakovui atsisakius perleisti nuosavybę į ginčo žemės sklypą, ieškovė neturės galimybės žemės sklypo, kurį ji siekė įsigyti, pertvarkyti ir, jį realizavusi, gauti turtinės naudos (atsižvelgiant į vidutinę 4 097,76 Eur aro kainą apskaičiuotas 118 813 Eur nuostolis), uždelsus įgyvendinti komunikacijų tiesimo darbus, darbai pabrango 57 711,30 Eur, galimos ir sąnaudos pertvarkant ieškovės parengtus projektus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkami nevykdo atsakovas, neanalizavo ir atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvų, kuriais remdamasis atsakovas įrodinėjo sąlygų taikyti sutartinę sankciją jo atžvilgiu nebuvimą.
16.2. Į 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkeltos preliminariosios sutarties nuostatos dėl būsimo žemės sklypo pagal pridėtą schemą pardavimo ieškovei už 1 Eur iki galo nebuvo įgyvendintos ne dėl atsakovo kaltės, o dėl pačios ieškovės nesąžiningo elgesio. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas tam, kad 2016 m. gruodžio 7 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl būsimos sutarties sudarymo įvykdytų tinkamai: 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė turimos sklypo dalies, t. y. 0,3606 ha, pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovei už 1 Eur perleido 0,4668 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,0308 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas 0,0275 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkantį į schemoje pavaizduotą plotą, perleido ieškovei už 1 Eur sutartimi, sudaryta 2017 m. spalio 17 d., t. y. sudaryta jau po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo įsipareigoto perleisti žemės sklypo ploto dydžio.
16.3. Perleisti ieškovei už 1 Eur 0,1416 ha sklypą (duomenys neskelbtini) atsakovas atsisakė dėl objektyvios priežasties, t. y. paaiškėjus, kad perleidus šį žemės sklypą, preliminariojoje sutartyje ir 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas plotas 0,5683 ha bus viršytas 0,0984 ha, kas sudaro beveik 10 arų. Atsakovas atsisakė perleisti už 1 Eur (duomenys neskelbtini) sklypą paaiškėjus, kad tokio sandorio pagrindu ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovo sąskaita gaudama už 1 Eur beveik 10 arų dydžio žemės plotą (kas piniginiu ekvivalentu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. net nenustatinėjant 1 aro toje vietovėje realios rinkos kainos, kuri dėl žemės sklypo vietos išskirtinumo neabejotinai didesnė, nei nurodoma registre, sudarytų apie 27 000 Eur).
16.4. Net ir žinodama, kad 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties plane nurodytas žemės ploto dydis bus ženkliai viršytas, ieškovė reikalavo iš atsakovo perleisti visą sklypą (duomenys neskelbtini), o atsakovo siūlymas susitarti dėl plane nurodytos žemės plotą viršijančios sklypo dalies kainos ieškovės buvo kategoriškai atmestas, nurodant, kad už papildomą žemės plotą jokia suma nebus mokama. Nors ir buvo reali galimybė 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį įvykdyti atsakovui už 1 Eur perleidžiant ieškovei visą preliminariojoje sutartyje numatytą 5 683 kv. m plotą, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota dėl pačios ieškovės veiksmų. Nelaukdama, kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į žemę, patenkančią į schemą, esančią toje vietoje, kur buvo (duomenys neskelbtini) griuvėsiai, ir nelaukdama, kol atsakovas perleis šį žemės plotą už 1 Eur, ieškovė pareikalavo jai perleisti 2016 m. gruodžio 7 d. sutartyje numatytą plotą viršijantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o vėliau pateikė teismui ir ieškinį.
16.5. Taigi būtent dėl pačios ieškovės nesąžiningų veiksmų, dėl esminių aplinkybių slėpimo atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė sudaryti 0,1416 ha sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už 1 Eur kainą, todėl atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos sutartinės sankcijos, kadangi esant šioms faktinėms aplinkybėms konstatuoti atsakovo nesąžiningumo nėra pagrindo.
16.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir netesybų mažinimą reglamentuojančias civilinės teisės normas. Skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovui atsisakius perleisti nuosavybę į ginčo žemės sklypą, ieškovė neturės galimybės šio žemės sklypo pertvarkyti ir jį realizavusi, gauti turtinės naudos, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji negalės naudoti ir realizuoti apie 29 arų sklypo tėra subjektyvus ir deklaratyvus jos vertinimas, pateiktas net ne atitinkamą kvalifikaciją turinčių architektų, o ieškovės teisininkų. Atitinkamai nepagrįstu laikytinas ir pirmosios instancijos teismo sprendime pakartotas ieškovės motyvas dėl jos 118 813 Eur nuostolio.
16.7. Spręsdamas, kad nėra pagrindo mažinti netesybų teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo argumentų dėl prašomos priteisti baudos dydžio, t. y. dėl reikalaujamų priteisti 180 000 Eur, kas sudaro pusę atsakovo už ieškovei perleistus sklypus gautos sumos. Priteisus ieškovės naudai 180 000 Eur baudą, tačiau tuo pačiu ieškovei išsaugant nuosavybės teises į 2016 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą sklypo dalį, susidariusią situaciją būtų pagrindas vertinti kaip ieškovės nepagrįstą praturtėjimą.
17. Ieškovė UAB „VICI investments“ prašo atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus ir teisingai nusprendė, kad šalys, sudarydamos sutartis, negalėjo žinoti, į kokio ploto žemės sklypus atsakovui bus atkurta nuosavybė, todėl skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog šalys susitarė tik dėl 0,5683 ha (5 683 kv. m) ploto žemės sklypų perleidimo už aptartą kainą yra nepagrįsti. Atsakovas, teigdamas, kad atsisako perleisti už 1 Eur 0,1416 ha ploto žemės sklypą dėl to, kad jis išeina už preliminarios sutarties priedu esančios schemos ribų, neatsižvelgia į tai, kad jis jau yra perleidęs du žemės sklypus, kurių ribos peržengia aptariamos schemos ribas, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
17.2. Atsakovas iki pat baigiamųjų kalbų nereiškė prieštaravimų ir neteikė jokios savo pozicijos ir dėl ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsiradusių nuostolių dydį, o tai reiškia, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neprieštaravo dėl ieškovės pateiktų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių ieškovės nuostolių atsiradimą.
17.3. Net ir nevertinant esminės aplinkybės, kad atsakovas neprašė netesybas sumažinti, tuo atveju, jeigu būtų analizuojama, ar teismas šioje byloje neturėjo netesybų sumažinti savo iniciatyva, bylos aplinkybės rodo, kad tam taip pat nėra jokio pagrindo. Šią išvadą leidžia daryti šalių sutartinių santykių pobūdis ir sutarties tikslas (šalys susitarė dėl sutartinės atsakomybės tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos dėl turto perleidimo bus nevykdomos).
17.4. Būtina atsižvelgti ir į šalių statusą, t. y. į aplinkybę, kad atsakovas yra profesionalus teisininkas. Be to, pagrindinės sutarties sudarymo metu kartu dalyvavo ir šioje byloje atsakovo atstove esanti artima giminaitė – atsakovo dukra V. N. Taigi atsakovas suprato pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir joje nurodytus įsipareigojimus.
17.5. Turi būti įvertinti ir tikrieji sutarties šalių ketinimai. Atsakovas dar prieš sutarties sudarymą aiškiai suvokė atsakomybę, kuri kils, jeigu jis atsisakys vykdyti sutarties sąlygas. Atsakovas buvo sudaręs preliminariąją sutartį, be to suvokė ieškovės tikslą įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypus. Atsakovas turėjo galimybę įvykdyti sutarties sąlygas, bet nusprendė nebendradarbiauti su ieškove, nepaisant jos pastangų ginčą spręsti taikiai.
IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio, priteisdama ieškovei UAB „VICI investments“ iš atsakovo V. G. 90 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (90 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos 2018 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 10 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovei UAB „VICI investments“ iš atsakovo V. G. priteista 90 000 Eur bauda, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (90 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos 2018 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, todėl teisingai išaiškino sutartines nuostatas, apibrėžiančias būsimos sutarties (sutarčių), kuria (kuriomis) atsakovas už 1 Eur kainą privalėjo parduoti, o ieškovė privalėjo nupirkti žemės sklypą (sklypus), į kurį (kuriuos) atsakovui bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų J., O. ir I. G. valdytą žemę sklypo Nr. 12 ribose, išskyrus pusiasalio žemę, objektą, kuris buvo ribojamas 0,5683 ha (5 683 kv. m) plotu.
19.2. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas mažinti netesybas, tačiau teismas tokį sprendimą priėmė tik konstatavęs, kad atsakovas nėra įvykdęs visų savo sutartinių įsipareigojimų, kurie yra gerokai mažesni, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovo kasaciniame skunde nurodomų jo ir ieškovės veiksmų, susijusių su jo sutartinių įsipareigojimų parduoti ieškovei žemės sklypus vykdymu, kurie reikšmingi sprendžiant, ar ieškovei iš atsakovo priteistos netesybos neturėjo būti mažinamos dar didesniu mastu, ir netgi gali būti pagrindas apskritai netenkinti ieškinio dėl netesybų priteisimo.
19.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir atsakovo nurodomos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, kad sudarytose sutartyse nebuvo nustatyta, per kiek laiko atsakovas turi perleisti ieškovei žemės sklypus. Atsakovas neginčija, kad nėra įvykdęs visų sutartinių įsipareigojimų (ieškovei nėra perleidęs 0,0432 ha ploto žemės sklypo), tačiau teigia, kad sąžiningai siekė perleisti ir likusią dalį žemės sklypo ploto, tačiau šios prievolės dalies negalėjo įvykdyti dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų ir neveikimo, kuris pasireiškė ieškovės atsisakymu sudaryti sutartį dėl likusios žemės sklypo dalies, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
19.4. Kasaciniame skunde atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neištyrė ir nevertino prie bylos naujai pridėto įrodymo, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0470 ha žemės sklypą natūra, kuris ir turėjo sudaryti paskutinę sutarčių Priede Nr. 1 (schemoje) užfiksuoto bendro 0,5683 ha sklypo dalį, kurią atsakovas teisminio proceso metu ir siūlė perleisti ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas reikšmingas sprendžiant dėl atsakovo prievolės perleisti ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypus, į kuriuos atsakovui bus atkurtos nuosavybės teisės, (ne)tinkamo vykdymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovas nėra įvykdęs visų savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi ieškovei už 1 Eur kainą nėra perleistos nuosavybės teisės ne į ieškovės nurodomą 0,1416 ha, bet tik į 0,0432 ha ploto žemės sklypą, kad iš atsakovo į bylą pateiktų ir apeliacinės instancijos teismo priimtų įrodymų apie nuosavybės teisių atkūrimą atsakovui 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu į 0,0470 ha žemės sklypą matyti, jog nuosavybės teisių į žemės sklypus, patenkančius į žemės sklypo schemos (Priedas Nr. 1) ribas, atkūrimo procesas nebuvo užbaigtas iki 2019 m. balandžio 1 d., ir tik tada atsakovas įgijo nuosavybės teises į 0,0470 ha žemės sklypą, kuris pagal plotą nežymiai didesnis už sklypą, į kurį atsakovas privalėjo perleisti nuosavybės teises ieškovei, taip visiškai įvykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje nėra pagrindo peržengti skundo ribas.
21. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
22. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 10 d. nutartimi apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo grąžinta tik dalis civilinės bylos. Atsižvelgus į kasacinio teismo nutarties rezoliucinę dalį ir nutarties motyvuojamoje dalyje pateiktus išaiškinimus, bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka turi būti ištirti ir įvertinti šalių veiksmai, susiję su jų sutartinių įsipareigojimų vykdymu, su šiais veiksmais susijusios kitos faktinės aplinkybės, kurios leistų atsakyti į klausimus, ar yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti netesybas, jeigu yra – kokia dalimi netesybos tūrėtų būti mažinamos.
23. Į pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas nepatenka aplinkybių, kurios apibrėžia atsakovo pagrindinės sutartinės prievolės, t. y. pareigos perleisti žemės sklypus, apimtį, nustatymas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalimi, kuri kasacinio teismo palikta nepakeista, konstatuota, kad atsakovo įsipareigojimų apimtis buvo apibrėžta konkrečiu perleistinos žemės sklypo plotu ir sudarė 0,5683 ha (5 683 kv. m).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
24. 2021 m. kovo 2 d. ieškovės UAB „VICI investments“ rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad byloje nagrinėjamos pakankamai sudėtingos faktinės aplinkybės, kurias šalys paaiškintų teismo posėdžio metu.
25. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
26. Nagrinėjamu atveju būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad bylos esmę sudaro sudėtingos faktinės aplinkybės. Tačiau vien šie abstraktaus pobūdžio argumentai nepatvirtina išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo, apskritai nenurodė (neįvardijo) aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Taigi, visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo esme, ieškovė turėjo galimybę detaliai aptarti savo procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, šalims buvo sudaryta galimybė teikti rašytinius paaiškinimus, juose pasisakant dėl kasacinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimo, ieškovė šia teise yra pasinaudojusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka laikytinas nepagrįstu, todėl nėra tenkinamas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
27. 2021 m. kovo 2 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus kartu su naujais rašytiniais įrodymais – prašymu dėl sutikimo tiesti komunikacijas, pasiūlymu dėl rangos darbų, nekilnojamojo turto sandorių informacija, internetinio puslapio lankomumo statistika.
28. 2021 m. kovo 5 d. atsakovas pateikė teismui ieškovei siųsto pasiūlymo užbaigti bylą taikos sutartimi kopiją. 2021 m. kovo 12 d. atsakovas pateikė teismui nuomonę dėl bylos aplinkybių vertinimo, kartu pridėjo naujus rašytinius įrodymus – perspektyvinį sklypų ribų modifikavimo planą, taikos sutarties projekto papildymą, ieškovės atsakymą į taikos sutarties siūlymą.
29. 2021 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus – atsiliepimą į atsakovo nuomonę.
30. 2021 m. balandžio 8 d. atsakovas pateikė teismui gyvenamųjų namų kvartalo vizualizaciją, ieškovei siųstą siūlymą dėl preliminarių taikos sutarties sudarymo sąlygų, ieškovės atsakymą.
31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
32. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
33. Ieškovės ir atsakovo pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Teismas sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog šalys piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, todėl jie priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo sudaryta galimybė šalims pasisakyti dėl naujų įrodymų turinio vertinimo. Taigi šalys yra susipažinusios su naujais įrodymais, dėl jų vertinimo pasisakė savo rašytiniuose paaiškinimuose, kurie taip pat priimami ir vertinami.
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
35. Kasacinis teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
36. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Esant civilinei sutartinei atsakomybei kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas atsako pagal sutartį be kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus kaltė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014).
38. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. ieškovė (būsima pirkėja) ir atsakovas (būsimas pardavėjas) sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsigyti: 1) visą 0,3606 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2) būsimus (-ą) žemės sklypus (-ą), patenkančius į iki 1940 m. buvusių savininkų J., O. ir I. G. žemės sklypo Nr. 12 ribas (išskyrus pusiasalio žemę) pagal pridedamą schemą, kurio nuosavybės teisės būsimo pardavėjo vardu bus atkurtos. Nurodytos sutarties 2.1 punkte buvo pažymėta, kad bendras būsimam pardavėjui tenkantis plotas preliminariosios sutarties pasirašymo momentu esantis laisvame žemės fonde ir ateityje parduodamas žemės sklypas (-ai) bus gaunamas (apskaičiuotas) iš pridėtame plane esančių ribų. Plane taip pat pažymėtas sklypo plotas – 5 683 kv. m. Visas šiame punkte nurodytas turtas pirkėjo yra ketinamas įsigyti kaip vienas ir nedalomas objektas. Šalys sutarties 3.1 punktu numatė bendrą mokėtiną kainą už ketinamą įsigyti žemės sklypą (sklypus) – 360 600 Eur.
39. Vykdydamos sutartinius įsipareigojimus šalys 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas ieškovei už 360 600 Eur pardavė 3606/19686 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į 2016 m. gruodžio 7 d. sutartį iš esmės buvo perkelti visi 2016 m. gruodžio 1 d. preliminariojoje sutartyje numatyti įsipareigojimai, tarp jų ir atsakovo įsipareigojimas perleisti ieškovei už 1 Eur kainą nuosavybės teisę į žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, išskyrus pusiasalio žemę, ir kurie patenka į iki 1940 m. buvusių savininkų žemės sklypo Nr. 12 ribas pagal pridedamą schemą (sutarties 8.2 punktas).
40. Atkūrus nuosavybės teisę į buvusių savininkų žemės sklypo Nr. 12 ribose esančius žemės sklypus, atsakovas, vykdydamas preliminariąja ir pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, 2017 m. kovo 2 d. už 2 Eur kainą perleido ieškovei nuosavybės teisę į 0,4668 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 0,0308 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 17 d. sutartimi už 1 Eur kainą ieškovei buvo perleista nuosavybės teisė ir į 0,0275 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
41. Ieškovei sužinojus, kad atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į 0,1416 ha (14,16 a) žemės sklypą, patenkantį į buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas, bei nepatenkantį į pusiasalio žemę, buvo pareikalauta vykdyti pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir parduoti šį sklypą už 1 Eur kainą, tačiau atsakovas atsisakė vykdyti ieškovės reikalavimą, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 180 000 Eur sutartinių netesybų (baudą), remiantis pirkimo–pardavimo sutarties 9.4 punktu.
42. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalimi, kuri kasacinio teismo palikta nepakeista, konstatuota, kad atsakovo įsipareigojimų apimtis pagal ginčo sutartis buvo apibrėžta konkrečiu perleistinos žemės sklypo plotu ir sudarė 0,5683 ha (5 683 kv. m). Taigi atsakovas nėra įvykdęs visų sutartinių įsipareigojimų, kadangi ieškovei už 1 Eur nėra perleistos nuosavybės teisės į likusį 0,0432 ha (432 kv. m) ploto žemės sklypą.
43. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis, šalių naujai į bylą apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas iš esmės paneigė savo kaltę dėl neįvykdytos (netinkamai įvykdytos) prievolės, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos sutartinės netesybos – bauda. Tokią išvadą pagrindžia ne tik atsakovo V. G. neįvykdytos sutartinės prievolės dalis (neįvykdyta tik 7,6 procento sutartinių įsipareigojimų), bet ir sutarties šalių veiksmai (elgesys), kitos objektyvios aplinkybės.
44. Kaip matyti, ieškovei 2017 m. lapkričio 19 d. pateikus rašytinę pretenziją – reikalavimą įvykdyti sutartį, t. y. iki 2017 m. gruodžio 15 d. perleisti ieškovei nuosavybės teisę į 0,1416 ha žemės sklypą, patenkantį į buvusių savininkų valdyto žemės sklypo Nr. 12 ribas, atsakovas 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovei pateikė atsakymą raštu, kuriame išsamiai nurodė nesutikimo su pretenzija motyvus. Minėtame atsiliepime atsakovas, be kita ko, nurodė, kad preliminarioje ir pirkimo–pardavimo sutartyse bei prie jų pridėtoje schemoje yra konkrečiai apibrėžta jo sutartinių įsipareigojimų apimtis – 0,5683 ha bendro ploto žemės sklypų perleidimas. Atsakovas minėtame atsiliepime pažymėjo, kad dėl įvardintos priežasties, jis neturi pagrindo vykdyti ieškovės pretenzijos ir perleisti 0,1416 ha žemės sklypą, nes tokiu atveju atsakovas patirtų turtinius nuostolius. Atsakovas 2017 m. gruodžio 14 d. atsiliepime taip pat nurodė, kad jo neįvykdytos prievolės dalį sudaro tik 0,0432 ha ploto žemės sklypo perleidimas, šią prievolės dalį atsakovas galėtų įvykdyti pasibaigus teismo procesui, kuriame bus išspręstas atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 0,0470 ha žemės sklypą, patenkantį į schemą, esantį toje vietoje, kurioje buvo (duomenys neskelbtini) griuvėsiai.
45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tos pačios pozicijos, kurią išdėstė 2017 m. gruodžio 14 d. atsiliepime į ieškovės pretenziją, atsakovas laikėsi ir visų trijų instancijų teismuose nagrinėjant šią civilinę bylą. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškovės 2018 m. vasario 5 d. ieškinį, kuriuo inicijuota ši byla, tiek apeliaciniame ir kasaciniuose skunduose palaikė pradinę savo poziciją, kad ieškovės reikalavimas už 1 Eur perleisti 0,1416 ha žemės sklypą yra nepagrįstas, kadangi atsakovo neįvykdytos prievolės dalį sudaro tik 0,0432 ha žemės sklypo perleidimas. Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties dalimi, kuri kasacinio teismo palikta nepakeista, atsakovo pozicija dėl likusios neįvykdytos prievolės dalies pripažinta pagrįsta, atitinkamai ieškovės atsakovo atžvilgiu reikštos pretenzijos dėl prievolės vykdymo apimties pripažintos neteisėtomis. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas pagrįstai (nesant jos kaltės) nevykdė pagal ieškovės reikalavimą savo sutartinės prievolės.
46. Atsakovo kaltę dėl netinkamai įvykdytos prievolės paneigia ir objektyvios priežastys. Iš į bylą pateiktų įrodymų (Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. gegužės 6 d. išrašo) matyti, jog atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypus, patenkančius į žemės sklypo schemos (Priedas Nr. 1) ribas, atkūrimo procesas nebuvo užbaigtas iki 2019 m. balandžio 1 d. Taigi atsakovas tik nurodytu laikotarpiu įgijo nuosavybės teises į minėtą 0,0470 ha žemės sklypą, kuris pagal plotą nežymiai didesnis už sklypą, į kurį atsakovas privalėjo perleisti nuosavybės teises ieškovei. Nepaisant to, kad atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesas nebuvo pasibaigęs ir šalys ginčo sutartimis nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, kuriam suėjus, atsakovas turi visiškai įvykdyti savo sutartinę prievolę – perleisti sklypus, ieškovė, kaip minėta, 2017 m. lapkričio 19 d. pareiškė atsakovui nepagrįstą pretenziją, o į teismą dėl 180 000 Eur baudos priteisimo kreipėsi 2018 m. vasario 5 d. ieškiniu.
47. Nurodytos aplinkybes leidžia konstatuoti ne atsakovo kaltę dėl netinkamo prievolės vykdymo, o ieškovės (kreditorės) nesąžiningą elgesį. Pažymėtina, kad atsakovas 2019 m. balandžio 1 d. įgijęs nuosavybės teisę į 0,0470 ha žemės sklypą, vykstant teismo procesui (po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme) nurodytą sklypą už 1 Eur siūlė perleisti ieškovei ir taip pabaigti vykdyti ginčo sutartis, tačiau atsakovė su atsakovo pasiūlymu nesutiko, laikydamasi nepagrįstos pozicijos, kad atsakovas privalo perleisti būtent 0,1416 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyti teiginiai, kad atsakovas, gavęs pretenziją, galėjo perleisti idealiąją 0,1416 ha žemės sklypo dalį, atitinkančią Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje konstatuotą neįvykdytos prievolės apimtį, laikytini deklaratyviais ir nepagrindžiančiais atsakovo kaltės, atitinkamai nepaneigiančiais ieškovės nesąžiningumo. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad ieškovė nuo pirminės pretenzijos pareiškimo laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad atsakovas privalo perleisti konkretaus dydžio – 0,1416 ha žemės sklypą, nebuvo linkusi tartis dėl mažesnės apimties atsakovo prievolės įvykdymo priėmimo, siekė įrodyti, kad ieškovei neįgijus 0,1416 ha žemės sklypo, jį patyrė ženklius nuostolius. Net po bylos išnagrinėjimo kasacinėje instancijoje, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutine ir neskundžiama 2021 m. vasario 10 d. nutartimi buvo pripažintas atsakovo neįvykdytos prievolės dydis (apimtis), ieškovė nesutiko perimti 0,0470 ha žemės sklypo, kuris pagal plotą tik nežymiai didesnis už sklypą, į kurį atsakovas pagal ginčo sutartis turėjo pareigą perleisti nuosavybės teises ieškovei.
48. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo V. G. kaltė dėl sutartinės prievolės nevykdymo yra paneigta, todėl jam negali būti taikomos sutartinės netesybos. Kaip matyti, prievolės nevykdymą pradžioje lėmė objektyvios aplinkybės – nepasibaigęs atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procesas, ieškovės nesąžiningas elgesys – nepagrįstas reikalavimas perleisti ženkliai didesnio ploto žemės sklypo dalį, negu sutarta ginčo sutartyse, vėliau – ieškovės nepagrįstas atsisakymas priimti mažesnį – 0,0470 ha žemės sklypą. Nesant atsakovo kaltės ir pagrindo taikyti netesybas, nėra teisiškai reikšmingos ieškovės byloje įrodinėtos aplinkybės, susijusios su jos patirtais nuostoliais.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės UAB „VICI investments“ ieškinys atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškinį atmetus, ieškovė UAB „VICI investments“ neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
51. Atsakovo V. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2 325 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą ir 2 100 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą. Šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VICI investments“ ieškinį atsakovui V. G. dėl baudos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VICI investments“, juridinio asmens kodas 301001535, 2 325 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis