Administracinė byla Nr. eI-3891-484/2019

                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02059-2019-1

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidotų statyba“ atstovams advokato padėjėjui T. B. ir S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidotų statyba“ dėl privalomos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Vaidotų statyba“ (toliau – atsakovė ar Bendrovė) jos naudai  3 387,26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava). Nurodo, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinės rinkliavos turėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.    Savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T3-95 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai. Šie dydžiai 2012–2018 m. iš dalies buvo keisti Savivaldybės tarybos sprendimais, tačiau vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai perskaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus. 

Nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.  Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota, remiantis Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir nekilnojamojo turto registro duomenimis apie jai nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto plotą – atsakovei  nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., 37/50 dalys negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. ir negyvenamoji patalpa – mechaninės dirbtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (el. byla, I t., 1-3 psl.).

Atsakovė UAB „Vaidotų statyba“ su pareiškėjos prašymu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškimą padavė netinkamas pareiškėjas, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 11 straipsnio 1 dalies nuostatą savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba. Remdamasi VSĮ 30 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mano, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kaip biudžetinė įstaiga, negali įgyvendinti savivaldos teisės, t. y. būti savarankišku procesiniu subjektu šioje byloje, turinčiu reikalavimo teisę dėl rinkliavos priteisimo. Tokią poziciją, anot atsakovės, patvirtina ir Rinkliavų įstatymo 2, 11 straipsnių bei VSĮ 6 straipsnio (Savarankiškosios funkcijos; 2 p. – vietinių rinkliavų nustatymas) nuostatos, juolab prie pareiškimo pridėti dokumentai – Savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų kopijos patvirtina, kad sprendimą dėl atliekų tvarkymo ir dėl rinkliavų nustatymo priėmė būtent Savivaldybės taryba, o ne Savivaldybės administracija. Tokiu būdu ir mokestinių prievolių (rinkliavų) teisiniai santykiai gali susiklostyti tik tarp atsakovo, kaip ūkio subjekto ir Savivaldybės tarybos, kaip subjekto, įgyvendinančio Konstitucijoje ir įstatymuose laiduojamą savivaldos teisę. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, kad reikalavimą, koks išdėstytas pareiškime, galėtų pareikšti tik Vilniaus rajono savivaldybė.

Dėl reikalavimo esmės nurodo, kad Bendrovė neneigia pareigos mokėti ūkio subjektams privalomas vietos rinkliavas. Paaiškina, kad įsiskolinimas susidarė dėl to, kad atsakovė negauna pakankamai pajamų (kurioms gauti turi teisėtus lūkesčius) iš vykdomos vandenvalos veiklos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso vandens valymo įrenginiai, į kuriuos atsakovė priima ir išvalo iš Vilniaus rajono Vaidotų gyvenvietės patenkančias paviršines nuotekas, tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės už tai negauna jokio atlygio, nors turi visus leidimus vandenvalai vykdyti, taip pat moka rinkliavas už šiuos leidimus, bei apmoka iš savo lėšų vandenvalos įrenginių priežiūrą ir patikrą. Dėl šių priežasčių įmonės pelningumas mažėja, 2018 metais įmonė dirbo nuostolingai.

Mano, kad susidariusi padėtis neatitinka sąžiningumo kriterijų, nes komunalinių atliekų tvarkymui Savivaldybė paskyrė UAB „Nemėžio komunalininkas“, t. y. ūkio subjektą, kurio vienintelis akcininkas ir naudos gavėjs yra pati savivaldybė, tuo tarpu paviršinių nuotekų tvarkymui ji nepaskiria jokio ūkio subjekto, o iš esmės de facto neatlygintinai naudojasi Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Nurodo, kad su Vilniaus rajono savivaldybe kilusį ginčą bus bandoma spręsti derybų keliu, todėl atsakovė mato galimybę nagrinėjamą bylą užbaigti taikos sutartimi ir tokiu atveju prašytų skolą už rinkliavą išdėstyti bent 4 metams. Tuo pačiu atsakovė pažymi, kad ši nuostata nekeičia jos pozicijos dėl netinkamo pareiškėjo šioje byloje.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje pripažino vietinės rinkliavos įsiskolinimą, prašė jo mokėjimą išdėstyti. Be to, kas nurodyta atsiliepime į skundą, paaiškino, kad dėl vietinės rinkliavos lengvatos ar mokėjimo išdėstymo raštu į Savivaldybę nesikreipė. 

Teismas

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio  1 d. iki 2018 m. gruodžio  31 d. imtinai, priteisimo iš atsakovės UAB „Vaidotų statyba“.

Remiantis 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašais su istorija nustatyta, kad UAB „Vaidotų statyba“ nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektus: administracinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., 37/50 dalis negyvenamųjų patalpų – mechaninių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. ir negyvenamąją patalpą – mechaninės dirbtuves, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. (e. byla, I t., 4-34).

Pareiškėja atsakovei, kaip nurodyto turto savininkei, siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus ir raginimą bendrai dėl 3 387,26 eurų susidariusios skolos padengimo atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (e. b. l. 35, 36, 37). Šiai dienai duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi susidariusią vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nėra.

Dėl reikalavimo teisės

Atsakovė skunde teigia, kad pareiškėja negali būti savarankišku procesiniu subjektu šioje byloje, turinčiu reikalavimo teisę dėl rinkliavos priteisimo, kadangi ji nėra savivaldos teisę turinti institucija, priėmusi sprendimus dėl atliekų tvarkymo ir dėl rinkliavų nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas yra savivaldybės savarankiškoji, t. y., Konstitucijos ir įstatymų savivaldybei priskirta, funkcija (6 straipsnio 31 punktas), kurią ji įgyvendina teikdama viešąsias paslaugas (5 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad savivaldybės vaidmuo teikiant viešąsias paslaugas pasireiškia tik tuo, kad savivaldybė nustato šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą bei vykdo šių paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (9 straipsnio1 dalis), o  savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga (30 straipsnio 1 dalis), privalo vykdyti savivaldybės sprendimus, priimtus viešųjų paslaugų teikimo klausimais. 

Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (el. byla, I t., 57-71). Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija administruoja bei apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pateikia sąskaitas mokėtojams ir kontroliuoja vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 4, 70 punktai, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T3-514). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T3-14 patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuostatų 17. 1 ir 17.4 papunkčiuose nustatyta, kad Administracija Savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, administruoja viešųjų paslaugų teikimą.

Remiantis šiomis administracinių teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija jai deleguotų teisių ir įgalinimų apimtyje, yra savarankiška administracinių bylų proceso šalis (šiuo atveju pareiškėjas), turinti savarankišką materialinį – teisinį suinteresuotumą bei galinti savarankiškai teismine tvarka ginti savo materialias subjektines teises ir teisėtus interesus, nuo pažeidimų, padarytų viešųjų paslaugų teikimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 46 straipsniai).  

Dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo  

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Kaip jau minėta, pagal Nuostatų 2 ir 3 punktus, vietinė rinkliava nustatoma visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; mokant vietinę rinkliavą, komunalinių atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas <...>.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo ir  matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas nagrinėjamu atveju yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka atsakovei siuntė mokėjimo pranešimus ir raginimą dėl susidariusio vietinės rinkliavos įsiskolinimo (Nuostatų 52, 53 punktai). Atsakovė iš esmės pripažįsta turinti prievolę mokėti vietinę rinkliavą, taip pat tai, kad apskaičiuotos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo. Atsakovė pastarąją aplinkybę aiškina tuo, kad Savivaldybė jai nemoka už teikiamas vandenvalos paslaugas, Bendrovės finansinė padėtis sunki, 2018 m. jos veikla buvo nuostolinga.

Pažymėtina, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl vietinės rinkliavos lengvatos ar vietinės rinkliavos mokėjimo atidėjimo/išdėstymo. Nuostatų 69 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal šią tvarką subjektai, siekiantys pasinaudoti vietinės rinkliavos lengvata turi pateikti prašymą raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui (17 punktas). Atsakovės atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad su prašymu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo ar jos mokėjimo išdėstymo raštu į pareiškėją nesikreipė ir jokio sprendimo šiuo klausimu nėra priimta. Teismas pagal jam suteiktą kompetenciją negali priimti sprendimo dėl lengvatos atsakovei taikymo ar skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju teismas tik turėtų teisę patikrinti tokio sprendimo teisėtumą, jei toks būtų priimtas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčo laikotarpiu netinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Vaidotų statyba“ 3387,26  eurus vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, atsakovei išaiškintina teisė dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo su prašymu kreiptis į Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyrių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidotų statyba“ 3387,26 ( tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 26 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos skolą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                 Ina Kirkutienė