Administracinė byla Nr. eI-291-643/2019

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01738-2018-3        Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovams A. K. ir advokatui A. B.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Dodo LT“ dėl leidimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja ar Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., e. b. l. 1–9), prašydama panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovė) leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) (toliau – ir Leidimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad 2017 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Bendrija (kodas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Bendrija administruoja 29 715,90 kv. m administracinį pastatą su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas).

Pareiškėja nurodo, jog po Bendrijos įsteigimo, ji ne kartą informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad pagal teisės aktus ji yra kompetentingas subjektas išduoti sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo bendrojo naudojimo objekto, todėl ji prieštarauja, kad be jos sutikimo būtų išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą ant Namo. Pareiškėjos teigimu, atsakovė 2018 m. vasario 23 d. atsakymu patvirtino, jog žino apie Bendrijos nesutikimą dėl leidimų įrenti išorinę reklamą išdavimo. Tačiau, be pareiškėjos sutikimo, atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. išdavė Leidimą UAB „Dodo LT“ įrengti išorinę reklamą ant Namo. Leidimas galioja nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. Pareiškėja nesutinka su šiuo Leidimu ir mano, kad jis yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

        Bendrija nurodo, jog Leidimas, kuriuo UAB „Dodo LT” buvo suteikta teisė skelbti išorės reklamą ant Namo bendrojo naudojimo objekto - fasado, pažeidžia Namo bendrojo naudojimo objekto – fasado valdytojo teises, nes nebuvo gautas Bendrijos sutikimas ir buvo neatsižvelgta į jos prieštaravimus dėl tokių leidimų išdavimo. Be to, Leidimas buvo išduotas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kuriuose yra aiškiai įtvirtinta pareiga leidimus dėl išorinės reklamos išduoti tik tais atvejais, kai yra gauti visi privalomi dokumentai, įskaitant Bendrijos sutikimą, o atsakovė Leidimą UAB „Dodo LT“ išdavė, neturėdama Bendrijos sutikimo.

        Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai A. K. ir advokatas A. B. palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Advokatas A. B. papildomai pažymėjo, kad visi sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo išduoti ne trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“, o UAB „Via Sportas“, be to, sutikimai išduoti prieš trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ sudarant patalpų nuomos sutartį su UAB „Via Sportas“. Taip pat akcentavo, kad skundžiamas Leidimas išduotas po Bendrijos įstatų įregistravimo, todėl UAB „Dodo LT“ turėjo gauti Bendrijos sutikimą dėl išorinės reklamos.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (1 t., e. b. l. 41–50) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gauta UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant Namo. Atsakovė nagrinėdama UAB „Dodo LT“ paraišką ir atlikdama teisės aktais leidimų įrengti išorinę reklamą srityje priskirtus veiksmus, patikrino ir nustatė, kad kartu su 2017 m. gruodžio 30 d. paraiška ir pateiktu reklamos projektu, reklaminės veiklos subjektas taip pat pateikė Namo savininkų daugumos sutikimą, kaip yra reikalaujama pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. išdavė UAB „Dodo LT“ Leidimą įrengti išorinę lauko reklamą ant Namo.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos įstatai buvo registruoti 2018 m. sausio 26 d. Juridinių asmenų registre, o Bendrijos pirmininkas 2018 m. vasario 15 d. įstatų kopiją pateikė atsakovei. Tačiau šios faktinės aplinkybės, atsakovės nuomone, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus ir panaikinti ginčijamą Leidimą, nes Bendrijos įstatai buvo įregistruoti vėliau negu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ paraiška dėl leidimo išdavimo. Be to, atsakovės nuomone, pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovė turėjo pareigą gauti Bendrijos sutikimą dėl reklamos įrengimo.

Atsakovės nuomone, teisės aktų nuostata: „<....> daugumos sutikimas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip“ reiškia, kad ne bendrija per se (savaime) priima sprendimą sutikti ar nesutikti dėl išorinės reklamos įrengimo, o butų ir patalpų savininkai, tačiau sprendimui reikalingo balsų skaičiaus dydis gali nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintos bendrosios taisyklės „penkiasdešimt plius vienas“ (daugumos taisyklės) ir būti nustatytas kitoks, nepaneigiant įstatyme nustatyto minimalaus balsų skaičiaus reikalavimo (pavyzdžiui, bendrijos įstatai gali numatyti, kad pritarimą dėl išorinės reklamos įrengimo turi išreikšti ne mažiau kaip 60 proc. savininkų). Taigi, atsakovės manymu, Bendrijos įstatuose leidžiama tik keisti sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo priėmimui reikalingą balsų skaičių, o ne patį sprendimą priimantį subjektą. Atsakovės teigimu, teisės aktai nenumato bendrijos, kaip savarankiško juridinio asmens teisės, nesuderinus su pastato patalpų savininkų valia, nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priimti sprendimus, įskaitant ir sutikimą dėl reklamos įrengimo, dėl bendrų interesų tenkinimo. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ su paraiška pateikė daugiau kaip pusės Namo savininkų sutikimus, ji teisėtai ir pagrįstai išdavė jam ginčijamą Leidimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Ž. J. palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. išrašo 7.1 papunkčio (1 t., e. b. l. 26–30), matyti, kad 2017 m. balandžio 11 d. (įrašas galioja nuo 2017 m. balandžio 12 d.) įregistruota Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (kodas (duomenys neskelbtini)). Bendrija administruoja Namą - 29 715,90 kv. m administracinį pastatą su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (minėto išrašo 2.2 papunktis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. atsakovei pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę 25 kv. m ploto reklamą ant Namo (1 t., e. b. l. 51).

Pareiškėja 2018 m. sausio 30 d. raštu (1 t., e. b. l. 15) kreipėsi į atsakovę, pranešdama, kad Name įsteigta Bendrija ir jos įstatuose nustatyta tvarka dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo. Taip pat pranešė, kad pagal teisės aktus Bendrija yra kompetentingas subjektas išduoti sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo, todėl prašė neišduoti leidimų išorinės reklamos įrengimui ant Namo, jeigu kartu su prašymu nėra pateiktas Bendrijos rašytinis sutikimas.

2018 m. vasario 15 d. Bendrija el. paštu atsakovei pateikė pakartotinį prašymą (1 t., e. b. l. 16) neišduoti leidimų reklaminėms iškaboms ant Namo adresu: (duomenys neskelbtini) įrengimo be Bendrijos rašytinio sutikimo ir kartu pateikė 2018 m. sausio 26 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrijos įstatų kopiją (1 t., e. b. l. 17–25).

Atsakovė 2018 m. vasario mėn. raštu Nr. A51- (2.3.2.1E-TR3) į 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. vasario 15 d. prašymus (1 t., e. b. l. 9), informavo pareiškėją, jog ji susipažino su minėtais jos prašymais.

Bendrija 2018 m. vasario 27 d. raštu (1 t., e. b. l. 11), dar kartą atsakovei priminė, kad pagal Bendrijos įstatų 10.9 papunktį, tik ji turi kompetenciją spręsti klausimus, susijusius dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir (arba) išorines telekomunikacijas ant Namo bendrojo naudojimo objektų ar išorinių konstrukcijų.

Atsakovė 2018 m. balandžio 19 d. išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ penkiems metams leidimą Nr. A635-503/18 (2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę 10,97 kv. m ploto reklamą ant Namo (1 t., e. b. l. 52). Pareiškėja su skundžiamu Leidimu nesutinka, nes jis išduotas be jos sutikimo.

Taigi visų pirma spręstinas atsakovės išduoto Leidimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Leidimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Leidimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Leidimas turėtų būti panaikintas.

        Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). 

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo. Tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, išduoda leidimus, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nurodyti dokumentai, pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo per 5 darbo dienas ištaisyti šiuos trūkumus.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 405 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo tipinių taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios”, patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 15 punkte nustatyta, kokius dokumentus turi pateikti pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai, siekdamas gauti leidimą dėl išorinės reklamos. Taisyklių 15.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) ar tiesiogiai turi pateikti paraišką gauti leidimą bei dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (Taisyklių 15.2 papunktis).

        Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1859 „Dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo” patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti paslaugą „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimas“ turi pateikti dokumentus, patvirtinančius butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip, tais atvejais, kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų.

        Pareiškėjos įstatų 10.9 papunktyje nustatyta, kad Bendrijos uždavinys yra spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir / ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant pastato bendrojo naudojimo objektų ar išorinių pastato konstrukcijų. Įstatų 45.3 papunktyje nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas Valdybos patvirtintos sutikimo įrengti išorinę reklamą ir / ar išorinius telekomunikacijų ar kt. renginius ant pastato išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoda sutikimus įrengti išorinę reklamą ar išorės įrenginius ir pasirašo su jais sutartis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu. Minėtas teismas yra konstatavęs, jog bylos dokumentai patvirtina, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruota Bendrija, todėl Bendrovė su išorinės vaizdinės reklamos projektu privalėjo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimą, o gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sutikimas tinkamu dokumentu galėtų būti tik tuomet, kai gyvenamajame name nėra įsteigta bendrija (LVAT 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2507/2011). 

        Iš apžvelgto specialaus ginčo teisinių santykių reglamentavimo matyti, jog minėtuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui (nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“), siekiančiam gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, tokius leidimus išduodančiai institucijai (atsakovei) pateikti paraišką bei butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi pagal bendrą teisės normoje įtvirtintą taisyklę, turi būti pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas, tačiau minėtoje teisės normoje taip pat įtvirtinta bendros taisyklės išimtis - jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose nenumatyta kitaip. Taigi įstatymų leidėjas suteikė teisę bendrijoms, jų įstatuose reglamentuoti išorinės reklamos sutikimo išdavimą. Tai reiškia, jog jeigu siekiama gauti leidimą išorinei reklamai įrengti ant pastato, kuriame įsteigta bendrija, ji turi teisę savo įstatuose reglamentuoti minėtos reklamos sutikimo išdavimą ant administruojamo pastato, pavyzdžiui, nustatyti, kad sutikimą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą išduoda bendrija, o ne pastato savininkų dauguma. Tokiu atveju, teismo nuomone, jeigu bendrijos įstatuose nustatyta kitokia išorinės reklamos sutikimo išdavimo tvarka nei nustatyta minėtoje bendroje taisyklėje, turi būti pateiktas bendrijos įstatuose nustatytas sutikimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą buvo gauta 2018 m. sausio 3 d., t. y. anksčiau nei buvo įregistruoti Bendrijos įstatai (2018 m. sausio 26 d.), todėl pareiškėjos sutikimas jai neturėjo būti pateiktas. Iš byloje esančio 2018 m. sausio 16 d. Išorinės reklamos komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo Nr. A16-45/18(2.1.43-TR3) (2 t., e. b. l. 79), matyti, kad buvo svarstytas UAB „Dodo LT“ 2018 m. sausio 3 d. prašymas Nr. A97-126/18. Šio Komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui neišduoti leidimo išorinei reklamai UAB „Dodo LT“ pagal minėtą prašymą (paraišką), nes jis neatitiko tam tikrų teisės aktų reikalavimų. UAB „Dodo LT“ pasiūlyta keisti projektinius sprendimus, mažinant reklaminių elementų kiekį, prekės ženklą naudoti tokį, koks nurodytas prekės ženklo registravimo pažymėjime bei pateikti pastato savininkų bendrijos pirmininko pritarimą reklaminiam projektui arba aktualią pažymą apie pastato bendraturčius. Taigi, pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. (registruota 2018 m. sausio 3 d.) paraišką, leidimas įrengti išorinę reklamą ant Namo, nebuvo išduotas.

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2018 m. vasario 5 d. (registracijos data 2018 m. vasario 6 d.) trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovei pateikė projekto korekcijas pagal Komisijos siūlymus (2 t., e. b. l. 82). Komisija 2018 m. vasario 13 d. posėdyje svarstė UAB „Dodo LT“ 2018 m. vasario 6 d. prašymą ir nusprendė siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui neišduoti leidimo išorinei reklamai UAB „Dodo LT“ pagal minėtą prašymą, nes jis neatitiko tam tikrų teisės aktų reikalavimų (2 t., e. b. l. 88). UAB „Dodo LT“, inter alia (be kita ko), pasiūlyta pateikti Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pritarimą reklamos projektui arba aktualią VĮ „Registrų centras“ pažymą apie pastato bendraturčius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „Dodo LT“ 2018 m. kovo 2 d. atsakovei pateikė naują paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu: (duomenys neskelbtini), reklamos plotas 11 kv. m (Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje gautas 2018 m. kovo 5 d. registracijos Nr. A609-125/18 (2 t., e. b. l. 89). Trečiasis suinteresuotas asmuo „Dodo LT“ 2018 m. kovo 13 d. atsakovei pateikė papildomus dokumentus (2 t., e. b. l. 188). Komisija 2018 m. kovo 20 d. svarstė UAB „Dodo LT“ 2018 m. kovo 13 d. prašymą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, tačiau nusprendė klausimo svarstymą atidėti, kol bus pateiktas projekto papildymas pagal Komisijos išsakytas pastabas (2 t., e. b. l. 200). Trečiasis suinteresuotas asmuo „Dodo LT“ 2018 m. kovo 26 d. atsakovei pateikė projekto korekcijas pagal Komisijos siūlymus (2 t., e. b. l. 201). Iš byloje esančio 2018 m. balandžio 3 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. A16-213/18 (2.1.43-TR3) (2 t., e. b. l. 208), matyti, jog buvo svarstytas UAB „Dodo LT“ 2018 m. kovo 26 d. prašymas Nr. A97-6877/18 įrengti išorinę reklamą ant Namo ir nuspręsta siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą išorinei reklamai penkeriems metams su sąlyga, kad bus pateiktas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 19 d. išdavė UAB „Dodo LT“ leidimą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą ant Namo (1 t., e. b. l. 52; 2 t., e. b. l. 209).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš skundžiamo Leidimo turinio matyti, kad jis išduotas pagal 2018 m. kovo 26 d. prašymą, projekto Nr. A97-6877/18(3.3.2.13K-EM4). Taigi skundžiamas Leidimas išduotas po Bendrijos įstatų įregistravimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Bendrija minėtais raštais ne kartą atsakovę informavo, jog ji pagal Bendrijos įstatus yra kompetentingas subjektas išduoti sutikimą įrengti išorinę reklamą ant Namo, todėl prieštarauja leidimų įrengti išorinę reklamą ant Namo išdavimui, nesant Bendrijos raštiško sutikimo. Atsakovė pareiškėjos poziciją žinojo ir tai patvirtinta jos atsakymas (1 t., e. b. l. 9), be to, Komisija 2018 m. sausio 16 d. ir 2018 m. vasario 13 d. posėdžiuose pasiūlė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ pateikti Namo Bendrijos pritarimą reklamos projektui. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais ir daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ atsakovei turėjo pateikti raštišką Bendrijos sutikimą įrengti išorinę reklamą ant Namo, o nesant minėto sutikimo, atsakovė negalėjo išduoti Leidimą.

Į bylą pateikta 2017 m. spalio 12 d. patalpų nuomos sutartis Nr. PN/S-134 (2 t., b. l. 54–56), iš kurios matyti, kad UAB „Via Sportas“ išnuomojo UAB „Dodo LT“ dalį patalpų, esančių pastato (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 1.4 papunktyje nustatyta, kad patalpos nuomojamos maitinimo veiklai. Visus nuomininko veiklai reikalingus valstybinių ir / ar vietos savivaldos institucijų išduodamus leidimus gauna pats nuomininkas (UAB „Dodo LT“).

Iš byloje esančių trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ pateiktų atsakovei sutikimų įrengti išorinę reklamą ant Namo (2 t., e. b. l. 114–182), matyti, jog sutikimai išduoti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. ir keli sutikimai 2018 m. sausio–vasario mėn. Taigi didžioji dalis sutikimų gauti iki minėtos patalpų nuomos sutarties sudarymo ir visi be išimties sutikimai išduoti UAB „Via Sportas“, o ne UAB „Dodo LT“. Tai reiškia, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl leidimo išdavimo išorinei reklamai įrengti, pateikė sutikimus, kurie ne jam buvo išduoti. Be to, iš byloje esančių rašytinių Namo adresu: (duomenys neskelbtini), būtų ir patalpų savininkų paaiškinimų (3 t., e. b. l. 3–19), matyti, kad juose nurodoma, jog 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje į juos kreipėsi UAB „Via Sportas“ dėl sutikimo įrengti išorines SEB banko, Norfa, OTTO, Camelia vaistinė, Kinų rožė ir kt. reklamas, tačiau UAB „Dodo LT“ nesikreipė ir jai sutikimas nebuvo duotas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė išduodama Leidimą, kuris kaip minėta yra individualus administracinis aktas, nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įtvirtintų Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 12 straipsnio 7 dalies 1 punkte, Taisyklių 15.2 papunktyje, Aprašo 4.2 papunktyje, taip pat Bendrijos įstatų 10.9 ir 45.3 papunkčių nuostatų, todėl Leidimas negali būti laikomas teisėtu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais ir daro išvadą, kad atsakovė negalėjo išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ Leidimą įrengti išorinę reklamą ant Namo, kurį administruoja Bendrija ir neturėdama jos sutikimo, todėl pareiškėjos skundas patenkinamas, o skundžiamas 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimas Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dėl jo neatitikties ankščiau nurodytiems teisės aktų reikalavimams.

Pareiškėjos atstovas advokatas A. B. 2019 m. sausio 14 d. teismui pateikė prašymą Nr. DOK-1003 dėl 652,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos atstovas advokatas A. B. 2019 m. kovo 4 d. teismui pateikė prašymą Nr. DOK-4998 dėl papildomų 180,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atveju LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

Pareiškėjos skundą tenkinus visiškai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prašo atlyginti jai 832,91 Eur (652,50 Eur + 180,41 Eur) bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 14–15, 3 t., e. b. l. 36–39), kurias ji patyrė už suteiktas teisines paslaugas, t. y. už skundo parengimą – 450 Eur, advokato pasiruošimą 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame – 180 Eur, advokato pasiruošimą 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame  – 180,41 Eur (0,41 Eur komisinis mokestis už banko pavedimą) bei 22,5 Eur sumokėtą žyminį mokestį už skundą. Šias išlaidas grindžia 2018 m. gruodžio 20 d. sąskaita faktūra LIT Nr. 001, 2018 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitos išrašu, 2019 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra LIT Nr. 010/2019 bei 2019 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 7, iš kurių matyti, kad pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai LITIGO 832,91 Eur (652,50 Eur + 180,41 Eur) už minėtas suteiktas teisines paslaugas.

Pažymėtina, kad patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas visiškai. Taigi pareiškėjos skundas iš esmės patenkintas 100 proc.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 22 d. per elektroninių paslaugų portalą pareiškėjos vardu skundą pateikė advokatas A. B.. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2018 m. II ketvirtį, todėl teismas, remdamasis Rekomendacijų 7 punktu, atsižvelgia į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 884,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą gali būti 2 212 Eur (884,8 Eur x 2,5 x 1). Šiuo atveju už skundo parengimą, pareiškėjos prašoma priteisti suma sudaro tik penktadalį maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą (prašoma priteisti suma yra 450 Eur, o maksimali už skundo parengimą priteistina suma gali būti 2 212 Eur), ji pagrįsta ir realiai patirta, todėl prašoma priteisti 450 Eur suma priteistina pareiškėjai iš atsakovės.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį už skundą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 36) už skundą, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 22,50 Eur patirtų išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. 

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 360,41 Eur už jos atstovavimą 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. kovo 4 d. vykusiuose teismo posėdžiuose bei advokato pasiruošimą minėtiems posėdžiams bei nurodo, kad suteiktos teisinės paslaugos truko 4 val. Pažymėtina, kad pagal LVAT suformuotą praktiką, pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.19 papunktyje (LVAT 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-766/2009). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Iš byloje esančių teismo posėdžių informacinių pažymų matyti, jog 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdis truko 29 min. (nuo 11 val. 7 min. iki 11 val. 36 min.), o 2019 m. kovo 4 d. posėdis truko 1 val. 18 min. (nuo 13 val. 7 min. iki 14 val. 25 min.) ir šiuose posėdžiuose pareiškėją atstovavo advokatas A. B.. Taigi iš viso atstovavimas teismo posėdžiuose truko 2 val.  Tačiau pripažintina, jog pasiruošimas teismo posėdžiui yra įprastas, protingas ir būtinas advokato (advokato padėjėjo) darbas prieš bylos nagrinėjimą, todėl konstatuotina, kad už advokato (advokato padėjėjo) pasiruošimą teismo posėdžiui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, be to, pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, šios išlaidos priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs pasirengimui minėtiems teismo posėdžiams būtiną laiką, sutinka su pareiškėja, kad jiems reikėjo bent 2 val. pasiruošti. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, sutinka su pareiškėjos prašyme nurodyta informacija, jog pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme iš viso truko 4 val., todėl už šias suteiktas 4 val. teisines paslaugas priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pasiruošimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme vyko 2019 m. I ketvirtį, todėl siekiant nustatyti priteistiną sumą už suteiktas minėtas teisines paslaugas, atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių), kuris buvo 935,7 Eur. Taigi už 4 val. pasiruošimo teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis gali būti 374,28 Eur (935,7 Eur x 0,4 x 1). Šiuo atveju pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra reali ir pagrįsta, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina 360,41 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pasiruošimą teismo posėdžiams ir Bendrijos atstovavimą juose.

Atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, realios ir pagrįstos. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 832,91 Eur (450 Eur + 22,5 Eur + 360,41 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą, atstovavimą 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžiuose bei pasiruošimą šiems teismo posėdžiams) ir sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą.

Priteisti pareiškėjai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 832,91 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus ir 91 euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                            Egidija Puzinskaitė 

                            Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                  Margarita Stambrauskaitė