Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-230-524/2015
Teisėja E. Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-08954-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.3; 128.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotiems asmenims: antstoliui A. S., UAB „Neste Lietuva“, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į antstolį A. S. su skundu, prašydamas panaikinti 2014-07-23 patvarkymą dėl turto įvertinimo, 2014-07-23 turto arešto aktą Nr. S1-287135, turto arešto aktą Nr. S1-287147, įpareigoti kreditorę UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-436-159/2012 nuostatas: nutraukti galiojančias žemės ir terminuoto užstatymo teisės nuomos sutartis, grąžinti pareiškėjui priklausantį turtą pagal turto priėmimo–perdavimo aktą, sumažinti kreditinio reikalavimo sumą 59 605,20 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM). Nurodė, kad 2006-07-20 privataus žemės sklypo nuomos ir terminuoto užstatymo teisės sutartys nėra nutrauktos, viešame registre minėtos sutartys yra nurodytos kaip galiojančios. Pažymėjo, kad kreditorė pareiškėjui priklausančių žemės sklypų neperdavė, jais naudojasi. Paaiškino, kad siekdama išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kreditorė privalo įrodyti, kad minėtos nuomos sutartys yra nutrauktos. Dėl minėtos priežasties mano, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjui priklausančio turto. Pažymėjo, kad 59 605,20 Lt GPM kreditorė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai, pareiškėjas minėtos piniginių lėšų sumos negavo, todėl grąžinti jos kreditorei neprivalo.
Antstolis A. S. 2014-07-29 patvarkymu Nr. S1-289086 pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija neturi nieko bendro su vykdomojo dokumento vykdymu. Pažymėjo, kad tarp pareiškėjo, kreditoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nebaigti teisiniai santykiai turėtų būti sprendžiami teisme ginčo teisenos tvarka, teikiant ieškinį, o ne ypatingos teisenos tvarka, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad visi atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti, atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog priimant patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo ar turto arešto aktus, būtų pažeistos Civilinio proceso kodekso normos ar kiti įstatymai, reglamentuojantys antstolių veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės visiškai nesusijusios su veiksmais, atliekamais vykdomojoje byloje. Konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti kreditorę UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-436-159/2012 nuostatas: nutraukti galiojančias žemės ir terminuoto užstatymo teisės nuomos sutartis, grąžinti pareiškėjui priklausantį turtą pagal turto priėmimo–perdavimo aktą, sumažinti kreditinio reikalavimo sumą 59 605,20 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, nenagrinėtinas, nes minėtas reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos UAB „Neste Lietuva“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, panaikinti 2014-07-23 patvarkymą dėl turto įvertinimo, 2014-07-23 turto arešto aktą Nr. S1-287135, turto arešto aktą Nr. S1-287147. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-10-29 nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-574-642/2014 bei Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose 2S-436-159/2012 ir Nr. 2S-32-513/2013 nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad išieškojimas iš pareiškėjo turto nėra galimas.
Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutarties atmestinas.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/14/02520, pradėta vykdyti pagal išieškotojo pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1071-253/2013 dėl 284 791,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. S. bei skolininkui priklausančio įkeisto turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių išieškotojos UAB „Neste Lietuva“ naudai. Antstolis, nesant įstatyme nustatytų kliūčių, Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka privalo vykdyti jam pateiktus vykdomuosius dokumentus ir juos vykdydamas turi imtis visų įmanomų priemonių sprendimui kuo greičiau ir realiai įvykdyti. Antstolis, priimdamas minėtą vykdomąjį raštą, vykdymo procesą reglamentuojančių Civilinio proceso kodekso normų nepažeidė. Skolininkas (pareiškėjas) buvo raginamas įvykdyti minėtą vykdomąjį raštą geruoju (vykd. b. l. 3–4). Duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs minėtame raginime nurodytus veiksmus, byloje nepateikta. Antstolio padėjėja 2014-07-23 turto arešto aktais Nr. S1-287135 ir Nr. S1-287147 areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį registruotiną turtą ir 2014-07-23 priėmė patvarkymą Nr. S1-287151 dėl areštuoto turto įvertinimo.
Apelianto nuomone, antstolis (antstolio padėjėja) neturėjo teisės areštuoti apeliantui priklausančio turto, nes išieškojimas iš pareiškėjo turto nėra galimas.
Pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog priimant patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo ar turto arešto aktus, buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso normos ar kiti įstatymai, reglamentuojantys antstolių veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Nustatyta, kad apeliantas (pareiškėjas) geranoriškai antstolio raginimo neįvykdė, įsiskolinimo išieškotojui nepadengė. Darytina išvada, kad antstolis pagrįstai išieškojimą nukreipė į apelianto turtą, todėl 2014-07-23 turto arešto aktai Nr. S1-287135 ir Nr. S1-287147 bei 2014-07-23 patvarkymas Nr. S1-287151 dėl areštuoto turto įvertinimo priimti pagrįstai. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0010/14/02520, Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nepažeidė.
Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-10-29 nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. P2-574-642/2014 bei Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose 2S-436-159/2012 ir Nr. 2S-32-513/2013 nustatytas aplinkybes, neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-23 sprendimas, kurio pagrindu 2014-06-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1071-253/2013, nėra panaikintas, yra galiojantis, todėl antstolis minėtą vykdomąjį raštą vykdo pagrįstai ir teisėtai.
Pažymėtina, kad apelianto skunde išdėstyti reikalavimai – nutraukti galiojančias žemės ir terminuoto užstatymo teisės nuomos sutartis, grąžinti pareiškėjui priklausantį turtą pagal turto priėmimo–perdavimo aktą, sumažinti kreditinio reikalavimo sumą 59 605,20 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio – šioje byloje ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti apelianto reikalavimai turėtų būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, apeliantas V. S. su analogiškais reikalavimais kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. P2-574-642/2014, pateikęs ieškinį, minėto teismo 2014-12-01 sprendimu apelianto reikalavimai patenkinti nebuvo.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, nenustačius apelianto nurodomų jo, kaip skolininko, teisių ir teisėtų interesų bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Erika Misiūnienė