Civilinė byla Nr. e2-1106-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00762-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Sigitas Šamanskas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 4 d.
2. Nemokumo administratorius 2023 m. spalio 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo: pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų – finansinius reikalavimus, kurių suma – 104 509,62 Eur, tarp jų – ir 8 599,14 Eur dydžio kreditorės J. Š. finansinį reikalavimą; antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių suma – 160 240,02 Eur.
3. Pareiškimu nemokumo administratorius prašė netvirtinti antrosios eilės kreditorių J. Š. 22 101,95 Eur ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Domus Betula“ 75 203,89 Eur finansinių reikalavimų. Nurodė, kad šių tarpusavyje susijusių asmenų sudarytų ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus pažeidžiančių sandorių pagrindu reiškiami reikalavimai nėra aiškūs, neįmanoma pagrįstai nustatyti kreditorių reikalavimų pagrindo ir jų dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino neginčijamus pirmosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, ir reikalavimus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurių bendra suma – 104 509,62 Eur, taip pat neginčijamus antrosios eilės kreditorių finansinius reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriaus prašymas yra pagrįstas, atitinkantis galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Kreditorė J. Š. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti pirmosios eilės kreditorių –darbuotojų – finansiniai reikalavimai, ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išskirti darbuotojų finansinius reikalavimus nagrinėti atskiroje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV) nuo 2023 m. kovo 1 d. buvo panaikinęs visų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų socialinį draudimą. Tikėtina, kad dėl šios priežasties nemokumo administratorius pateikė teismui tvirtinti neteisingus duomenis apie visiems įmonės darbuotojams apskaičiuotas ir neišmokėtas sumas. Apeliantė iš VSDFV gavo informaciją, kad duomenys apie jos pačios draudžiamąsias pajamas yra atkurti. Akivaizdu, kad nutartimi patvirtintas jos finansinis reikalavimas yra netikslus. Mano, kad analogiška situacija yra ir su kitų darbuotojų finansiniais reikalavimais.
6.2. Nemokumo administratoriaus ir teismo nutartyje nurodyti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai nėra detalizuoti, t. y. neaiškus šių sumų atsiradimo pagrindas ir apskaičiavimo laikotarpis. Be to, nemokumo administratoriaus ir teismo nutartyje nurodyti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai (išskyrus VSDFV reikalavimą) nesutampa su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, pateiktais su prašymu tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus.
7. Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą; iš apeliantės atsakovei priteisti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Su darbo santykiais susiję darbuotojų finansiniai reikalavimai buvo nurodyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pateiktame skolos bendrovės darbuotojams sąraše. Apeliantės, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, 2023 m. rugsėjo 4 d. sąraše nebuvo.
7.2. VSDFV duomenimis, apeliantė buvo atleista iki 2023 m. rugsėjo 4 d., todėl jos 8 599,14 Eur finansinis reikalavimas buvo apskaičiuotas taip: 7 031,19 Eur darbo užmokesčio skola, 2 726,88 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš kurios atimti privalomi sumokėti mokesčiai (gyventojų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiai – 545,38 Eur ir 613,55 Eur) (7 031,19 +1 567,95 = 8 599,14). Administratorius, patikrinęs pateiktus duomenis, manė, kad pirmosios eilės I etapo kreditorės J. Š. 8 599,14 Eur reikalavimo suma yra pagrįsta, todėl šiuos duomenis pateikė tvirtinti teismui. Teismas šį kreditorės reikalavimą patvirtino.
7.3. Atsakovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė kreditorės prašymą (atskirojo skundo priedas Nr. l), kuriame prašo prie jau nurodyto kreditoriaus reikalavimo pridėti ir kitas sumas: išmoką pagal JANĮ 62 straipsnio 1 dalį, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalį išmokėtiną sumą be mokesčių ir išmoką už išdirbtus įmonėje daugiau nei 10 metų; suma be mokesčių – 1 015,11 Eur. Šios dvi prašomos išmokos ir yra atskirojo skundo pagrindas. Administratorius neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti šių išmokų, nes, siekiant apskaičiuoti prašomas išmokas, darbuotoja turėjo būti atleista iš darbo pirmiau nurodytų įstatymų nuostatų pagrindu. Administratorius, 2023 m. spalio 5 d. dar kartą patikrinęs VSDFV EDS sistemos duomenis, nustatė, kad ieškovė nebuvo registruota kaip bendrovės darbuotoja.
7.4. Apeliantė teigia, kad tik 2023 m. spalio 16 d. buvo gautas VSDFV pranešimas dėl jos, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, duomenų atkūrimo ir registravimo VSDFV sistemoje EDS. Taigi naujos teisinės pasekmės ieškovei atsirado nuo 2023 m. spalio 16 d. Administratorius, gavęs duomenis apie teisinio santykio pokyčius, nuo 2023 m. spalio 16 d. turėjo pareigą atleisti J. Š. iš darbo bei pagal JANĮ 62 straipsnio 1 dalį ir DK 62 straipsnio 2 dalį papildomai apskaičiuoti kreditorės reikalavimo sumas bei teikti jas teismui patvirtinti. Kreditorė ginčija 2023 m. spalio 9 d. teismo nutartį, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado tik 2023 m. rugsėjo 16 d., todėl jos atskirasis skundas nėra teisėtas ir pagristas.
7.5. Apeliantė, nenurodydama konkrečių duomenų, be kita ko, teigia, kad ir kitų kreditorių reikalavimų sumos apskaičiuotos neteisingai. Tačiau kitų kreditorių reikalavimų patvirtinimas apeliantei, kaip įmonės kreditorei, tiesiogiai nesukelia teisinių pasekmių, todėl jų kvestionavimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų
8. Nagrinėjamoje byloje apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ visų pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų – finansiniai reikalavimai, teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. JANĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. JANĮ 66 straipsnis reglamentuoja nemokumo administratoriaus bankroto procese atliekamas funkcijas. Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, neturi įgaliojimų įmonės vardu veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019; 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022). JANĮ 43 straipsnyje numatytos bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriaus, o JANĮ 44 straipsnyje – kreditorių susirinkimo teisės. JANĮ nesuteikia teisės kreditoriui veikti bankrutuojančio juridinio asmens vardu ir įgyvendinti bankrutuojančio juridinio asmens teises bei pareigas. Aplinkybė, kad apeliantė J. Š. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nesuteikia jai teisių veikti kitų kreditorių – buvusių bendrovės darbuotojų – vardu.
10. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama tik dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės J. Š. finansinis reikalavimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų priėmimo
12. Kreditorė J. Š. , susipažinusi su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus Sigito Šamansko atsiliepimu į jos atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui 2023 m. spalio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad nemokumo administratorius nepateikė jokių paaiškinimų dėl apeliantės atskirajame skunde iškeltų klausimų, susijusių su pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų – finansinių reikalavimų apskaičiavimu; jis klaidingai mano, kad darbo santykių pradžią ir pabaigą patvirtina VSDFV registruoti duomenys, o ne su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, galiojusios įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną. Apeliantė nesutinka, kad kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Apeliantės teigimu, ji atskirajame skunde kelia visiems darbuotojas aktualų klausimą, siekdama, kad bendrovės bankroto byloje būtų pateikti teisingi ir išsamūs duomenys apie darbuotojams priklausančias sumas, kad su jais būtų atsiskaityta pagal įstatymą. Dėl to apeliantė nesutinka, kad iš jos būtų priteistos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.
13. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. lapkričio 20 d. gauti apeliantės J. Š. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji prašo: 1) civilinę bylą perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai tam, kad būtų suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika rašytinių paaiškinimų 43 punkte apibrėžtu klausimu; 2) priimti į bylą kreditorės J. Š. rašytinius paaiškinimus ir jos darbo sutartį bei šiais dokumentais vadovautis byloje; 3) patenkinti apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalies, kuria patvirtinti pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų – reikalavimai, panaikinimo ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo; 4) priteisti apeliantei 800 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus Sigito Šamansko arba, netenkinus šio prašymo, – iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
13.1. Apeliantės atskirasis skundas buvo surašytas remiantis tik faktais, be teisinių argumentų. Ji tik 2023 m. spalio 31 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Tuo metu atskirasis skundas jau buvo išsiųstas į apeliacinės instancijos teismą, todėl kilo poreikis apeliacinės instancijos teismui pateikti šiuos rašytinius paaiškinimus.
13.2. Apeliantė, kaip buvusi bendrovės vadovė, perdavė nemokumo administratoriui 2023 m. rugsėjo 4 d. darbuotojų finansinių reikalavimų lentelę, pažymėjo, kad joje nurodytus skaičius reikia tikslinti – iš kompensacijų už nepanaudotas atostogas išskaičiuoti mokesčius, apskaičiuoti išeitines išmokas; administratorius buvo įspėtas apie tai, kad VSDFV neteisėtai panaikino visų darbuotojų socialinį draudimą, nors darbo sutartys su darbuotojais nebuvo nutrauktos. Nemokumo administratorius prašyme patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus nenurodė, kaip apskaičiuoti darbuotojų finansiniai reikalavimai.
13.3. Nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad jis tikrino VSDFV duomenis apie socialinį draustumą, o ne darbo sutarčių ar darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis. Dėl to, kad, VSDFV 2023 m. spalio 5 d. duomenimis, apeliantė nebuvo registruota kaip atsakovės darbuotoja, nemokumo administratorius jai neskaičiavo įstatymo numatytų kompensacijų. Iš tikrųjų apeliantė iki šiol nėra atleista iš darbo. Nemokumo administratoriui perduotoje darbuotojų finansinių reikalavimų lentelėje nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovės įmonėje dirbo 11 darbuotojų, tačiau nemokumo administratoriaus pavedimu parengtoje lentelėje nurodyti tik 8 darbuotojai, kuriems apskaičiuotos papildomos sumos. Tikėtina, kad dėl to, jog kitų asmenų socialinis draustumas nebuvo atkurtas VSDFV duomenų bazėje. Dėl galimo kitų darbuotojų neatleidimo iš darbo administratoriaus pateikti teismui tvirtinti ir teismo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai akivaizdžiai yra neteisingi. Teismas turėjo įpareigoti nemokumo administratorių patikrinti darbo teisinių santykių nutraukimo su darbuotojais aplinkybes, įpareigoti šias procedūras atlikti tinkamai ir apskaičiuoti išmokas darbuotojams.
13.4. Apeliantė, kaip buvusi atsakovės vadovė, siekia, kad buvę bendrovės darbuotojai nenukentėtų dėl aplaidaus nemokumo administratoriaus darbo. Dėl to apeliantė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos ir patyrė 800 Eur išlaidų. Apeliantė galėjo jų nepatirti, jeigu nemokumo administratorius būtų tinkamai atlikęs savo pareigas. Šios išlaidos priteistinos iš paties nemokumo administratoriaus. Apeliantė prašo, kad Lietuvos apeliacinis teismas pateiktų CPK 93 straipsnio 4 dalies ir JANĮ nuostatų taikymo sisteminį išaiškinimą bei suformuotų šiuo klausimu teismo praktiką, išaiškindamas, jog tuo atveju, kai kreditorių bylinėjimosi išlaidos patiriamos ne dėl to, kad tarp nemokumo administratoriaus ir kreditorių vyksta faktiniais ir teisiniais motyvais pagrįstas ginčas dėl reikalavimo pagrįstumo, bet dėl to, jog nemokumo administratorius akivaizdžiai aplaidžiai atlieka savo pareigas, kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti asmeniškai nemokumo administratorius, o ne bankrutuojanti įmonė.
14. Nurodytina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 62, 319 straipsniais, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 10, 12 punktais, atsižvelgęs į tai, jog civilinė byla pagal kreditorės J. Š. atskirąjį skundą yra susijusi su nemokumo teisiniais santykiais, šią bylą paskyrė nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2023 m. lapkričio 20 d. pareikštas prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti trijų teisėjų kolegijai nesvarstytinas.
15. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
16. Apeliantės (kreditorės) pateiktas prašymas priimti rašytinius paaiškinimus vertinamas kaip siekis papildyti atskirąjį skundą. Jau nurodyta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais – draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą; ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. Nemokumo administratorius 2023 m. spalio 9 d. pateikė teismui pareiškimą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurių pagrįstumo jis neginčijo, pridėjo kreditorių pateiktus prašymus dėl jų finansinių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus, kurių nemokumo administratorius neginčijo, tarp jų – ir apeliantės, kaip pirmosios eilės kreditorės, 8 599,14 Eur finansinį reikalavimą, tenkintiną pirmuoju etapu.
18. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
19. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Jau nurodyta, kad pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatas pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad, nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą bet kokiu atveju tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
22. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).
23. Jau minėta, kad nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, kai skundžiama nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
24. Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose pabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022, kt.).
25. Nagrinėjamu atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius prie 2023 m. spalio 9 d. teismui pateikto pareiškimo patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurių pagrįstumo jis neginčija, be kita ko, pridėjo pirmosios eilės kreditorių – darbuotojų – finansinių reikalavimų apskaičiavimo lentelę, pasirašytą buvusios vadovės J. Š.. Šioje lentelėje nurodyta, kad kreditorės J. Š. finansinio reikalavimo suma iš viso – 9 768,07 Eur; lentelės skiltyje „Atleidimo data“ nėra įrašo apie jos atleidimą. Pažymoje apie apskaičiuotą darbo užmokestį, kurią pasirašė UAB „Prenota“ vyr. buhalteris, nėra duomenų apie šiai kreditorei apskaičiuotas išmokėti sumas. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas apskųsta 2023 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtino 8 599,14 Eur dydžio kreditorės J. Š. pirmosios eilės finansinį reikalavimą.
26. Iš nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir apskųstos pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalies turinio matyti, kad nurodyti kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti remiantis vien abstrakčiu argumentu, jog į bylą yra pateikti įvardytus reikalavimus patvirtinantys dokumentai, o nemokumo administratorius šių reikalavimų neginčija. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar nemokumo administratoriaus pateiktame prašyme nurodyti duomenys atitinka prie šio prašymo pridėtus dokumentus, ar jų pakanka finansinių reikalavimų, jų dydžio pagrįstumui nustatyti, ar nėra pateiktų duomenų prieštaravimų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netikrino nemokumo administratoriaus pateikto tvirtinti apeliantės finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir pacituota teismų praktika, konstatuoja, kad, kreditorei (apeliantei) J. Š. pateikus atskirąjį skundą dėl 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalies, skunde nurodžius finansinio reikalavimo dydžiui reikšmingas aplinkybes, kilo ginčas dėl nurodyta nutartimi patvirtinto kaip neginčijamo šios kreditorės pirmosios eilės finansinio reikalavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo (bankroto) byloje dydžio pagrįstumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiama nutarties dalimi kreditorės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas iš esmės vien nemokumo administratoriaus prašymo pagrindu, įgyvendindamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pagrindą pats pasinaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas šios kreditorės 8 599,14 Eur finansinis reikalavimas, ir nurodyto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, taip užtikrindamas visų suinteresuotų asmenų galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti jiems pateikti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos įvertinti (žr., inter alia (be kita ko, be to), šios nutarties 23–24 punktus). Tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs kreditorės J. Š. atskirąjį skundą, jį priėmė bei išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teisme nebuvo proceso, kuriame šios kreditorės ginčijamas finansinis reikalavimas būtų išnagrinėtas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atliekant išsamų tiek kreditorės, tiek nemokumo administratoriaus pateiktų įrodymų tyrimą.
28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas kreditorės J. Š., kaip pirmosios eilės kreditorės, finansinį reikalavimą, neanalizavo ir nevertino jo dydžio pagrįstumo, apskųsta 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Ta aplinkybė, kad ginčas kilo tik po apskųstos nutarties priėmimo, t. y. kreditorei (apeliantei) pateikus atskirąjį skundą, nepašalina pirmosios instancijos teismo pareigos šios kreditorės finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Jau nurodyta, kad pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali pats pasinaikinti skundžiamą nutartį.
29. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).
30. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų, pagrindžiančių (paneigiančių) BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės J. Š., kaip pirmosios eilės kreditorės, finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumą, tyrimas bei vertinimas. Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tiriant ir vertinant šios kreditorės finansinį reikalavimą pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus bei pasisakant dėl apeliantės bei atsakovės nemokumo administratorės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės J. Š. 8 599,14 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas, šio ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs informacijos, jog teismo nutartimi galėjo būti patvirtinti neteisingi kitų pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) finansiniai reikalavimai, ex officio (savo iniciatyva) turėtų įsitikinti, ar nėra pagrindo inicijuoti jų patikslinimo procedūrą.
33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias teismo pareigą, nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, patikrinti teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, kilus ginčui dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės J. Š. pirmosios eilės finansinio reikalavimo dydžio, neišnagrinėjo šio ginčo iš esmės, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių (įrodymų), kurios (-ie) yra reikšmingos (-i), sprendžiant šios kreditorės finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimą, ir dėl šio reikalavimo liko neatskleista bylos esmė. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės J. Š. pirmosios eilės 8 599,14 Eur finansinis reikalavimas, panaikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
35. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė prašymo atlyginti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepridėjo tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Tačiau 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pareiškė prašymą priteisti jai 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, rengiant rašytinius paaiškinimus, apmokėti.
36. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atlyginti jo turėtas 500 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, pateikė jas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
37. Panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir kreditorės J. Š. pirmosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) byloje dalyvaujantiems asmenims klausimas nesprendžiamas. Tai galės būti padaryta ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjus iš esmės, atsižvelgiant į išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės J. Š. 8 599,14 Eur pirmosios eilės finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, panaikinti ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Laima Ribokaitė