VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje 

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2013 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio  3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio  3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį 96 MGL dydžio (12 480 Lt) bauda,

2) 2016 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 1,5 promilės. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. T. 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.54 val., Vilniuje, J. K. gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,22 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo V. T. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.30 val., kartu su pažįstamais Artūru bei Kęstu važiavo savo automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš tai su šiais vyrais prie garažų, esančių J. K. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo alkoholį - degtinę. J. K. g. (duomenys neskelbtini), jis savo vairuojamu automobiliu lyg kliudė stovėjusį baltos spalvos automobilį Peugeot, tačiau, nemanydamas, kad šį automobilį apgadino, iš kiemo pasišalino. Išleidęs draugus, pastatė automobilį, tada prie jo privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Jam du kartus tikrino blaivumą, koks girtumas buvo nustatytas, nepamena, tačiau gali būti, kad įpūtė 2,22 promilės. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl šios nusikalstamos veikos jis labai gailisi, po įvykio alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo prieš vairuojant automobilį (43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. buvo buto balkone, kai išgirdo, jog į kiemą įvažiavo automobilis, kurio variklis veikė labai triukšmingai. Tai sukėlė jos smalsumą, todėl ji pradėjo įdėmiai žiūrėti, matė kieme važiuojantį tamsiai mėlynos spalvos automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas kieme labai keistai manevravo, keletą kartų vos neatsitrenkė į kitus kieme stovinčius automobilius. Tada automobilis sustojo, iš vairuotojo sėdynės išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, kuris svirduliavo. Asmuo buvo be viršutinių marškinėlių, apie 40-50 metų amžiaus. Vairuotojas nuo galinės keleivio sėdynės, kiek suprato, pažadino dar neblaivesnį keleivį, kurį ji iš matymo pažįsta, šio asmens vardas A., kitų duomenų nežino. Iš priekinės keleivio sėdynės buvo išlipęs labai aukštas vyras, tačiau ji jo nepažįsta. Jos kaimynas nuėjo namo, vairuotojas bei jo keleivis sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo iš jų kiemo. Matė, jog išvažiuojant iš kiemo, vairuotojas savo automobilio SAAB priekiu kliudė kitą kieme stovintį automobilį Peugeot. Apie šį įvykį ji pranešė pagalbos telefonu 112 (10 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės I. K. 2020 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.37 val., gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją prie J. K. g. (duomenys neskelbtini) namo. Po kelių minučių buvo gauta papildoma informacija apie to paties automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėginimą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Apie 16.40 val. nurodytą SAAB markės automobilį pastebėjo prie J. K. g. (duomenys neskelbtini) namo. Prie automobilio buvo svirduliuojantis vyriškis V. T., kuris prisipažino vairavęs minėtą automobilį bei juo atsitrenkęs į baltos spalvos automobilį. Apie 21.55 val. pirmą kartą patikrinus V. T. girtumą nustatyta 2,22 prom. girtumas; pakartotinai, 17.18 val. nustatytas 2,42 prom. girtumas (7 b. l.).

BIRT žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.35 val., buvo pranešta apie automobilį SAAB vairuojantį galimai neblaivų vairuotoją. Papildomai nurodyta, kad automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas J. K. gatvės gale, netoli 13 namo. Prie automobilio buvo svirduliuojantis vyriškis, kaip nustatyta V. T.. Asmuo patvirtino, kad vairavo automobilį ir atsitrenkė į baltos spalvos automobilį. Pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 2,22 prom. girtumas; antru pūtimu nustatytas 2,42 prom. girtumas (1 b. l.).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK – 0135 (patikros sertifikatas Nr. 1296947) duomenimis, V. T. 2020 m. rugpjūčio 16 d., 16.25 val., nustatytas 2,22 prom. girtumas; 17.29 val. nustatytas 2,42 prom. girtumas (16, 17, 18 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, nurodė, jog po alkoholio vartojimo vairuojama transporto priemone vežė draugus namo, kur kieme sukėlė eismo įvykį. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. M. parodymais, kuri patvirtino, kad mėlynos spalvos automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas keistai manevravo automobilį, kieme apgadino kitą stovinčią transporto priemonę. Iš automobilio išlipęs vairuotojas svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivus. Apie šį įvykį ji pranešė Bendrojo pagalbos centro telefonu. Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK – 0135 (patikros sertifikatas Nr. 1296947) duomenys, patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d., 16.25 val., V. T. nustatytas 2,22 prom. girtumas; 17.29 val. nustatytas 2,42 prom. girtumas. V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,22 prom. girtumas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. T. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 60-61).

Skirdamas bausmę V. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 prom. girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. T. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Už nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nustatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas, jo mažinti nėra jokio pagrindo. Ši bausmės rūšis bei jos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. V. T., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Savo transporto priemone jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę bei siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą, sprendžia, kad V. T. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo vertinimu, kiek trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šio termino vidurkis, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo V. T. atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytojas ir savininkas yra V. T..

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. T. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, spręstina, kad V. T. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. 

2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius naikintinas.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., 16.54 val., iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., 20.33 val. (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos. V. T. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje esantis CD diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-2404-992/2020.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d., 16.54 val., iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., 20.33 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir konstatuoti, kad V. T. neatlikta arešto bausmės trukmė sudaro 29 (dvidešimt devynias) paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. T. faktinio sulaikymo dienos.

P. V. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti V. T. priklausančią transporto priemonę - automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentą – V. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) - perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Byloje esantį CD diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. e1-2404-992/2020.

I. V. T., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                          Viktorija Šelmienė