Baudžiamoji byla Nr. 1S-539-493/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42574-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19
(S)
Kauno apygardos teismas
NuT A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-131 netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. T. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, 3 dalimi, 722 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždrausta bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis T. B. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2021 m. vasario 10 d., jos pabaiga – 2022 m. vasario 8 d.
3. Komisijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 357-311 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. B.. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, todėl nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas.
4. Nesutikdama su priimtu nutarimu, nuteistojo T. B. gynėja advokatė B. P. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nuteistojo gynėjos skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negali būti taikomas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
5. Skunde apygardos teismui nuteistojo T. B. gynėja advokatė B. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –taikyti T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog nuteistasis neturi savo nuosavo būsto, kas leidžia spręsti, jog laisvėje nuteistojo gyvenamosios vietos klausimas priklausys nuo kitų asmenų geranoriškumo, ir nurodoma, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina gyvena (duomenys neskelbtini), savo draugės tėvų bute. Teigiama, jog nuteistasis išėjęs į laisvę ketina dirbti ir nuomotis būstą, kas neva leistų nuteistajam greičiau grįžti į visuomenę. Nuteistojo gynėja skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo nėra įpareigojanti ar suteikianti garantijų, jog paleistas į laisvę nuteistasis tikrai bus įdarbintas. Tačiau pažymi, jog nėra galimybės įvardinti datos, kuomet nuteistasis galėtų pradėti dirbti minėtoje įmonėje, be to, mano, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto rašto neturėtų kilti abejonių, jog nuteistasis yra suinteresuotas integruotis į visuomenę, dirbti ir gauti oficialias pajamas, todėl argumentas, kuriuo grindžiamas prašymo atmetimas asmeniui, norinčiam išeiti į laisvę anksčiau laiko, jog nėra garantijų, kad asmuo išėjęs į laisvę dirbs tik teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, anot skundą pateikusios gynėjos, yra nepagrįstas.
5.2. Kritikuodama skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus skundo autorė nurodo ir tai, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ketverių metų senumo teismo nuosprendžiu, o asmuo buvo vertinamas ne pagal šiuo metu turimus duomenis, bet pagal duomenis, kurie neva jau nėra aktualūs ir teisingi. Akcentuoja tai, kad nuteistasis T. B. prieš dvejus metus yra pateikęs lošimo įstaigai (duomenys neskelbtini) prašymą jo neįleisti, o tai, kad tokių duomenų įstaiga nepatikrino, esą negalima vertinti vienašališkai, kad asmuo toliau turi šią priklausomybę bei lošia. Pažymima, jog nuteistasis ketina pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose maksimaliam terminui, t. y. 99 metams be galimybės atsiimti ar pateikti naują prašymą norint nutraukti sudarytą nelošimo terminą, todėl, anot nuteistojo gynėjos, tai galėtų būti laikoma kaip garantija, jog nuteistasis nepradės lošti, kadangi net ir norėdamas, tokios galimybės jis tiesiog neturės.
5.3. Nuteistojo gynėja nesutinka ir su apylinkės teismo argumentais, jog nuteistasis neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai bei su ja nebendrauja ir nurodo, jog T. B. dukra rūpinasi pagal galimybes, norėtų matytis dažniau, tačiau buvusi jo sutuoktinė kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to bendravimas tapo labai sudėtingu, o kontaktinių duomenų, kokiu būdu teikti išlaikymą dukrai kitoje valstybėje, neva neturi ir dėl vaiko motinos veiksmų. Skunde nesutinkama ir su tuo, jog alkoholis buvo probleminis faktorius, turėjęs įtakos T. B. nusikalstamumui, ir dar kartą akcentuojama tai, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi ketverių metų senumo apkaltinamuoju nuosprendžiu bei subjektyvia buvusios sutuoktinės nuomone, kadangi tai, jog nusikalstamą veiką asmuo, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė neblaivus, negali būti argumentas, jog asmuo vartoja alkoholį nuolatos.
5.4. Visuma Komisijos ir teismo motyvų apie asmens kriminogeninius veiksnius, anot nuteistojo gynėjos, yra surašyti iš 2017 m. nuosprendyje surašytų aplinkybių, tuo tarpu laikotarpiu po 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki šiol asmuo nėra įvykdęs jokių nusikalstamų veikų, daugiau nei ketverius metus nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, lošia ar turi kitų priklausomybių. Bausmės atlikimo įstaigoje asmuo įsidarbino, atlieka jam pavestas užduotis, jo elgesys nepriekaištingas. Veikos dėl kurių asmuo atlieka bausmę yra nusikaltimai (nesunkus ir apysunkis), tačiau asmuo dėl padarytų nusikaltimų pilnai prisipažino, jis nuteistas pirmą kartą.
5.5. Skundą pateikusi nuteistojo gynėja akcentuoja tai, kad T. B. yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pažymoje yra nurodyta, jog nuteistasis buvo suimtas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. spalio 4 d., tačiau šis laikotarpis nėra įskaičiuotas, todėl privaloma ištaisyti klaidą ir (ar) perskaičiuoti atliktos bausmės laiką. Pažymi, jog teismas – bausmės vykdymą kontroliuojanti institucija, kuris turi pareigą surinkti visą išsamią medžiagą apie nuteistojo asmens atliktos bausmės laiką, taip pat apie laiką, išbūtą suimtam ikiteisminio tyrimo metu, o pastebėjęs klaidą – ją ištaisyti. Teigia, jog apylinkės teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl negalėjo ir neturėjo teisės šio klausimo išspręsti. T. B. vertina, kad tiek teismas, tiek Komisija grubiai pažeidžia jo teises bei neteisingai skaičiuoja atliktos bausmės laiką, todėl vien šiuo teisiniu pagrindu Komisijos nutarimas ir apylinkės teismo nutartis neva turi būti panaikinta ir institucija turi išspręsti klausimą iš naujo. Pažymi, jog nutartyje likusios atliktos bausmės laikas yra neteisingai suskaičiuotas, neteisingai suskaičiuotas jau atliktos bausmės laikas.
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundą negauta.
Nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema; arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią rizika yra akivaizdi. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galimai pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, susipažinus su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. yra atlikęs nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo vertinimą pagal „OASys“ metodiką, T. B. nustatoma ne žema, bet vidutinė (49 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2021 m. kovo 22 d. atlikto pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, T. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik keturiais balais, t. y. nuo 53 iki 49 balų, kas rodo ne itin akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (44 balai), kuriuos savo pavyzdingu elgesiu nuteistasis turi galimybę sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, būtina atsižvelgti ir į tai, kad iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo T. B. buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą, taip pat buvo įvertintas pagal „OASys“ metodiką ir jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 20 balų. Tačiau dėl paties nuteistojo veiksmų, pasiuntus jį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo net 33 balais didesnė. Šiuo aspektu pažymima, kad, siekiant lygtinio paleidimo, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tačiau nei karto nebuvo ir skatintas, vykdo finansinius įsipareigojimus, dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo, socialinių įgūdžių programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (lanko biblioteką), propaguoja sveiką gyvenimo būdą (dalyvauja varžybose). Nustatyta, kad paleistas lygtinai jis turės pastovią gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaiko socialinius ryšius su drauge, nuo 2021 m. balandžio 6 d. 0,5 etatu dirba tvarkiniu ir darbininku. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne tik teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymu, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.
11. Vertinamu atveju byloje esančių duomenų visuma neteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir kad tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Šią išvadą visų pirma pagrindžia tai, kad nuteistajam yra nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas, ryšiai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Analizuojant kiekvieną iš kriminogeninių veiksnių visų pirma pažymima, jog kriminogeniniai veiksniai – tai veiksniai, lėmę asmens nusikalstamą elgesį. Susipažinus su T. B. atžvilgiu priimti apkaltinamuoju nuosprendžiu, pagal kurį jis šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, matyti, jog nusikalstamas veikas T. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas jis pats pripažino ir tai, kad jis turi priklausomybę nuo lošimų, pralošdavo visus uždirbtus pinigus ir dėl to namuose kildavo konfliktai. Vien tai, kad, kaip nurodo skundą pateikusi gynėja, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas prieš ketverius metus, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nebeegzistuoja. Juo labiau, kad skundo autorė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstu skunde dėstomus argumentus. Akivaizdu, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti ne tik įvertinus praeityje T. B. nusikalsti įtakojusius veiksnius, bet ir įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo T. B. atžvilgiu yra išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį nuteistasis turi išmokėti 2697,75 Eur, tačiau yra išmokėjęs tik 53,33 Eur. Be to, jis turi ir nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus, kurios sudaro 5558 Eur. Nors vertinamu atveju finansiniai įsipareigojimai nelaikyti tokiais, kurių nuteistasis nesugebėtų išspręsti, tačiau padengtų įsiskolinimų ir nepamokėtų baudų santykis su išmokėtomis sumomis rodo, jog nuteistasis nededa pastangų šiuos įsiskolinimus mažinti. Šios aplinkybės, be kita ko, vertintinos ir tuo aspektu, kad pats nuteistasis, kaip minėta, neneigia, jog iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo turėjo problemų su azartiniais lošimais. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis neva yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lošimo įstaigą, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o skundo argumentai, susiję su ketinimu pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose maksimaliam terminui, t. y. 99 metams be galimybės atsiimti ar pateikti naują prašymą norint nutraukti sudarytą nelošimo terminą, laikytini deklaratyviais ir siekiu sušvelninti savo teisinę padėti.
12. Nuteistajam T. B. kaip kriminogeninis veiksnys išskiriami ryšiai, o būtent, jis, net ir būdamas įpareigotas nesiartinti prie savo buvusios sutuoktinės, kurios atžvilgiu nuteistasis ir padarė nusikalstamas veikas, šio jam teismo skirto įpareigojimo nuteistasis nesilaikė ir po BK 140 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo padarymo jis persekiojo savo buvusią sutuoktinę, rašė jai grasinančio pobūdžio žinutes, ją terorizavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo apsektu būtina įvertinti ir tai, kad nuteistajam T. B. apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei buvo taikytas draudimas bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Tačiau įtrauktas į probacijos tarnybos registrą bei supažindintas su probacijos sąlygomis bei vykdymo tvarka, nuteistasis nevykdė teismo jam skirto įpareigojimo dalyvautis smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nepranešė apie savo gyvenamąją vietą, nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių, dėl ko jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis T. B. pasislėpė nuo jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę realiai vykdyti pradėjo tik 2021 m. vasario 10 d. Taigi, gana ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 19 d., kuomet bausmės vykdymo atidėjimo buvo panaikintas, iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (beveik 3 (trejus) metus) nuteistasis slapstėsi. Šiuo konkrečiu atveju nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas, slapstymasis gana ilgą laiko tarpą rodo didesnį jo pavojingumą, todėl nurodytos aplinkybės, nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susijusios, kadangi turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galimą jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia T. B. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis, o tuo pačiu ir laikytis jam skirtinų įpareigojimų. Juo labiau, kad net ir būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis T. B. įvykdė tik dalį jam skirtų rekomendacijų – iki svarstymo Komisijoje nebuvo pateikęs prašymo dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vieną iš nusikaltimų nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai taip pat pripažinta jo nusikalstamo elgesio riziką didinančiu kriminogeniniu veiksniu, tačiau duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis būtų lankęs kokią nors programą, susijusią su alkoholio vartojimu, aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra.
13. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad patyręs pasikartojančią frustraciją jis stokojo adaptyvių streso įveikos būdų, kas turėjo įtakos dažnesniam alkoholio vartojimo įpročiams, smurtinių protrūkių išraiškoms, lošimams kazino, kurie buvo neigiamų emocijų ar negebėjimo tinkamai su tomis emocijomis dorotis rezultatas, pereinantis į instrumentinę agresiją. Siekdamas įgyti įgūdžių valdant savo emocijas, nuteistasis dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje, tačiau jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad programoje T. B. dalyvavo vedinas, ne vidinės, o išorinės motyvacijos. Pažymima, kad nuteistajam T. B. yra būdingas konkretus mąstymas, ypatingai nusikaltimo analizės kontekste. Dėl savo nemalonios padėties jis yra linkęs kaltinti buvusią sutuoktinę, yra linkęs sušvelninti savo poelgius, juos racionalizuoti. T. B. geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikaltimams, tačiau daugeliu atveju atsakomybę dėl jų jis yra linkęs perkelti buvusiai sutuoktinei. Šie duomenys leidžia spręsti, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Dėl šios priežasties, vien tik šios aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šio yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
14. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje jis iš karto bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat asmens byloje yra pateikta tai patvirtinanti pažyma, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytu šios aplinkybės vertinimu, jog minėta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo nėra įpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų, jog išėjęs į laisvė nuteistasis iš tiesų įsidarbins. Juo labiau, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra visiškai nuosekli ir ilgesnį laikotarpį išdirbti vienoje darbo vietoje iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam nepavyko. Sodros duomenimis nuteistasis yra pakeitęs net 27 darbovietes, kurias, kaip teigia pats nuteistasis, keitė dėl per mažo darbo užmokesčio. Taigi, šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų bus įdarbintas ir sugebės ilgesnį laikotarpį išlaikyti darbo vietą, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad pateiktoje pažymoje nenurodyta net tikėtinas T. B. darbo užmokestis, kuris, akivaizdu, jam yra itin aktualus.
15. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas nors ir yra skatintinas, tačiau šis institutas negali būti taikomas beatodairiškai. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas tik tikintis, kad būdamas laisvėje nuteistasis pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistasis turi užsitarnauti savo elgesiu bausmės atlikimo metu, tai yra įrodydamas, kad jis deda nuoširdžias pastangas, siekia ilgalaikių ir nuolatinių pozityvių pokyčių. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nuteistasis T. B. savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundas atmetamas.
16. Atsakant į skundo argumentus dėl suėmimo išbūto laiko įskaitymo į bausmę bei tikslios likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prašymai sprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo klausimą kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką klausimas nesprendžiamas. Priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėja, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nuosprendžio vykdymo metu kylantys klausimai ir neaiškumai turi būti sprendžiami minėtuose BPK straipsniuose nustatyta tvarka. Skundą dėl Komisijos nutarimo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti nuosprendžio metu kylančių abejonių, tokio pagrindo neturi ir aukštesnės instancijos teismas. Nuteistasis manydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai taikė teisės normas ir netinkamai išsprendė klausimą dėl suėmime išbūto laikymo įskaitymo į paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, turi teisę kreiptis į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi teismą su prašymu į bausmės laiką įskaityti šiame skunde nurodomą laikotarpį, kurį jis, kaip teigiama, išbuvo kardomajame kalinime.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo T. B. gynėjos advokatės B. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Jurgis Kiškis
Arūnas Paštuolis