Nr. 1S-629-593/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55345-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. C. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. C. nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikytas  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 641 straipsnis. Vadovaujantis  BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2016 m. rugsėjo 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 29 d. Bausmės pabaiga –2018 m. kovo 20 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. birželio 13 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Skunde nuteistasis J. C. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.

    3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Nurodo, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis vertinimas jo atžvilgiu yra vidutinis (53 balų), sumažėjimas ženklus (12 balų), todėl sudaro pagrindą taikyti man lygtinį paleidimą. Taip pat skunde pažymi, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas pagal OASys metodiką buvo ženkliai didesnis, o šios rizikos mažėjimas - ženkliai mažesnis, todėl jo įsitikinimu, akivaizdu, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas jį diskriminuoja tų asmenų, atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą teismas yra patvirtinęs.

   3.2.  Skunde nuteistasis teigia, kad prokurorui neprieštaraujant dėl tokio komisijos nutarimo, teismo funkcija yra tik nutarimo teisėtumo patikrinimas, todėl visiškai nesuprantamomis tampa priežastys, dėl kurių teismas be pagrindo ėmėsi tikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą. Teigia, kad jokių Komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Be to, pažymi kad aukštesnysis teismas jau suformavęs precedentą, kad nenustačius Komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų, apylinkės teismas nepagrįstai atsisako tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą paleisti nuteistąjį iš pataisos namų, todėl nuteistojo J. C. teigimu, skundžiama nutartis dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir priešingumo aukštesnės instancijos teismo suformuotam precedentui turi būti panaikinta kaip neteisėta.

4. Nuteistojo J. C. skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

     5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo J. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 53. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

5.3 Kolegija nepagrįstais laiko nuteistojo skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, nes buvo tikrinamas Komisijos nutarimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, jog Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams,  tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt.

5.4. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami J. C. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis ne visuomet sugeba apgalvoti visas savo elgesio pasekmes, lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms, savo nusikaltimą pateisina. Laisvėje alkoholį vartojo neatsakingai ir nesaikingai. Alkoholio poveikyje yra pasireiškęs smurtinis elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 53 balų, ji sumažėjusi 12 balų, tačiau iš nustatytų balų tik 20 balai yra statiniai, t. y. nekintantys, o kiti 33 balai gali kisti. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai, su darbu susijusios problemos, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, neatsakingas alkoholio vartojimas ir prognostinių įgūdžių stoka.

5.5. Sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau jo elgesį prieš bausmės atlikimą, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti J. C. lygtinį paleidimą, apie jo ankstesnius teistumus, jo elgesį ankstesniais nuosprendžiais paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apie padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant nuteistojo J. C. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, šias aplinkybes vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas tam ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

  5.3. Atsižvelgus į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu J. C. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės yra nepakankamos išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ši nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Albinas Antanaitis

              Daiva Jankauskienė

                            Viktoras Preikšas