Civilinė byla Nr. e2-255-793/2020

Proceso Nr. 2-06-3-03747-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.3.; 2.6.2.1.; 2.6.29.; 2.6.29.1.; 3.2.4.11.; 3.2.4.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 24 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant A. B.,

dalyvaujant ieškovo M. E. atstovui advokatui I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“, dėl skolos priteisimo.  

Teismas

nustatė:

1.       I. M. E. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas ieškovo naudai iš atsakovės UAB „VG-4“ priteisti 17 800,00 Eur skolą, 1 150,90 Eur pelno palūkanų, 8 331,75 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 17 800,00 Eur sumą, šią sumą atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 25 d., bet šio savo įsipareigojimo atsakovė neįgyvendino. Paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti paskolintus pinigus bei sumokėti pelno palūkanas. Sutartyje yra nurodyta, kad atsakovei pažeidus prievolę grąžinti paskolą, atsakovė ieškovui privalės mokėti ir priskaičiuotus delspinigius.

2.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „VG-4“ su ieškovo ieškiniu nesutinka, teismo prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 2 d. ieškovas su atsakove sudarė naują sutartį, pagal kurią atsakovė perleidžia transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WP0AA29978S710687, nuosavybės teises ieškovui M. E., tuo įgyvendindama 2017 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartimi atsakovei tenkančius įsipareigojimus. Nurodė, kad prieš tai paminėta transporto priemonė ieškovui buvo perduota 2019 m. sausio 2 d., tad prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovo M. E. atstovas advokatas I. B. ieškovo ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad ieškovas nuolatos ragino atsakovę grąžinti skolą, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovas buvo priverstas su ieškiniu kreiptis į teismą. Patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta dar viena sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovui perduoti transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris -, nuosavybės teises. Šiuo metu transporto priemonės nuosavybės teisės ieškovui nėra perduotos. Ieškovui atsakovė transporto priemonės faktiškai neperdavė. 2019 m. sausio 2 d. susitarimas atsakovės nėra įgyvendintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

4.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovo M. E. ir atsakovės UAB „VG-4“ buvo sudaryta Paskolos sutartis (toliau Paskolos sutartis), pagal kurios 1.1. – 1.2. punktus, ieškovas įsipareigojo atsakovei 2017 m. rugsėjo 25 d. bankiniu pavedimu pervesti 17 800,00 Eur paskolos sumą, o atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti 17 800,00 Eur sumą bei sumokėti sutartyje nurodytas pelno palūkanas (e. b. l. 8). Pagal Paskolos sutartį ieškovas atsakovei bankiniu pavedimu 2017 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo 17 800,00 Eur sumą (e. b. l. 9). 2019 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl paskolos garantijos ir užstato, kuriuo susitarė, kad atsakovė iš Paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus ieškovui įvykdys ieškovui perduodama transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WP0AA29978S710687, nuosavybės teises (e. b. l. 100).

Dėl skolos priteisimo.

5.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

6.       Paskolos sutartimi ieškovas atsakovei 2017 m. rugsėjo 25 d. paskolino 17 800,00 Eur sumą. Paskolos sutarties 3.1. punkte yra nurodyta, kad paskolos suma – 17 800,00 Eur yra suteikiama dvylikos mėnesių terminui, vadinasi atsakovei kilo pareiga paskolos sumą grąžinti iki 2018 m. rugsėjo 25 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo į bylą pateiktas 2017 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymas, patvirtina paskolos dalyko (17 800,00 Eur sumos) perdavimą atsakovei. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad pagal Paskolos sutartį atsakovė būtų įgyvendinusi jai iš Paskolos sutarties kylančias pareigas ir grąžinusi ieškovui 17 800,00 Eur paskolos sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2019 m. sausio 2 d. su ieškovu sudarė Susitarimą dėl paskolos garantijos ir užstato, kurios pagrindu sutarė transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WP0AA29978S710687, nuosavybės teises perleisti ieškovui, tuo įvykdydama Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dar 2019 m. sausio mėn. atsakovė sutiko su tuo, kad įsipareigojimų, kilusių iš Paskolos sutarties ieškovui nėra įvykdžiusi. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WP0AA29978S710687, nuosavybės teisės ieškovui yra perleistos, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad prieš tai paminėta transporto priemonė nei teisiškai, nei faktiškai ieškovui nebuvo perduota, tad minėtas 2019 m. sausio 2 d. Susitarimas taip ir liko neįgyvendintas.

7.       Ieškovui įrodžius, kad suteikė atsakovei paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 25 d. grąžinti ieškovui, atsakovei neįrodžius, kad paskolą grąžino ar kad Paskolos sutartyje nurodytų pinigų negavo ar gavo mažiau, paskolos grąžinimo terminui suėjus, yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl 17 800,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 17 800,00 Eur įsiskolinimą.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

8.       Ieškiniu ieškovas teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 150,90 Eur pelno palūkanų, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

9.       Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

10.       Paskolos sutarties 3.2. punktu bylos šalys sutarė, kad atsakovė įsipareigoja ieškovui mokėti 4 proc. metinių pelno palūkanų. Šiuo atveju, ieškovas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. atsakovei priskaičiavo 4 proc. metinių pelno palūkanų, kurios sudaro 1 150,90 Eur pelno palūkanų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė Paskolos sutartimi susitarė dėl pelno palūkanų dydžio ir į tai, kad atsakovė iki šio sprendimo priėmimo dienos nėra atsiskaičiusi su ieškovu pagal paminėtą sutartį, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 150,90 Eur pelno palūkanų suma.

Dėl delspinigių priteisimo

11.       Ieškiniu ieškovas teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 8 331,75 Eur delspinigių, susidariusių už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

12.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

13.       Paskolos sutarties 3.3. punktu bylos šalys sutarė, kad atsakovei laiku neįvykdžius sutartyje aptartų įsipareigojimų atsakovė ieškovui moka po 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju, ieškovas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. atsakovei priskaičiavo 0,2 proc. delspinigių, kurie sudaro 8 331,75 Eur delspinigių sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos teisiniuose santykiuose ieškovo ir atsakovės statusas nėra lygus. Šiuo atveju, pinigus atsakovei paskolinęs ir ieškinį teisme pareiškęs M. E. yra fizinis asmuo, o atsakovė – juridinis asmuo. Pažymėtina, kad atsakovei kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jos veikloje reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau daugiau nei penkiolika mėnesių vėluoja įvykdyti jai iš sutarties kylančius įsipareigojimus, į tai, kad atsakovė pagal Paskolos sutartį jai kylančių įsipareigojimų visiškai neįvykdė ir į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių Paskolos sutartimi suderėto delspinigių dydžio - 0,2 proc., mažinti, ko pagrindu pripažintina, jog delspinigių dydis šiuo atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principus.

14.       Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

15.       Šiuo konkrečiu atveju iš ieškovo ieškinyje nurodytų delspinigių paskaičiavimo matyti, kad ieškovas 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną paskolos negrąžinimo dieną paskaičiavo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., t. y. už 226 dienas. Vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, tad šiuo atveju ieškovo atsakovei priskaičiuoti delspinigiai turėtų būti skaičiuojami už 180 dienų terminą – (17 800,00x0,2/100 =35,60 Eur/d., 35,60x180=6 408,00 Eur). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo naudai iš atsakovės priteistini delspinigiai už 180 dienų, kurių suma yra lygi 6 408,00 Eur.

Dėl procesinių palūkanų.

16.       Ieškovas teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 proc. procesinių metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių yra verslininkas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas ieškiniu teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

19.       I. M. E. naudai iš atsakovės UAB „VG-4“ priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą 25 358,90 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). I. M. E. šioje byloje patyrė 1 829,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 614,00 Eur žyminis mokestis, 1 100,00 Eur advokato suteiktos paslaugos ir 115,00 Eur vykdymo išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (e. b. l. 82-85, 122). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu iš esmės patenkinti ir į tai, kad būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįgyvendinimo) ieškovas buvo priverstas su ieškiniu kreiptis į teismą, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 829,00 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“, 17 800,00 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus Eur 00 ct) skolos, 1 150,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt Eur 90 ct) pelno palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., 6 408,00 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuonis Eur 00 ct) delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 25 358,90 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 829,00,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt devynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                    Petras Mineikis