Civilinė byla Nr. e2-82-676/2020

Proceso Nr. 2-03-3-11452-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.4.1.; 2.1.4.2.; 2.1.5.1.3.11.; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.9.; 3.2.3.1.; 3.2.3.9.; 3.2.4.9.6.1.;3.2.4.11.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Klaipėda

2020 m. birželio 11 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovo atstovei advokatei Stanislavai Kazimierai Barvidytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. (J. D.) ieškinį atsakovui O. D. (O. D.), trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei, dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jo motinos K. D. palikimui priimti; pripažinti negaliojančiu 2016-05-26 paveldėjimo teisės liudijimą dalyje dėl 1/2 dalies buto, esančio Naujakiemio g. 12-46, Klaipėda paveldėjimo, paliekant šį paveldėjimo teisės liudijimą galioti dalyje dėl kitos buto dalies paveldėjimo; priteisti iš atsakovo 10 000 Eur. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje pripažino ieškovą padarius veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p. esant nepakaltinamam - kad jis 2016-02-19 nužudė savo motiną K. D., teismas paskyrė ieškovui priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Būdamas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ieškovas 2018-06-01 sužinojo, kad atsakovas, t.y. jo brolis priėmė motinos palikimą - butą adresu Naujakiemio g. 12- 46, Klaipėdoje; notarė 2016-05-26 atsakovui išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu jis įregistravo nuosavybės teises į motinai priklausiusį butą, o 2018-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi butą atsakovas už 20 000 Eur pardavė. Nustatytais terminais motinos palikimo ieškovas nepriėmė, todėl prašo atnaujinti jam terminą palikimui priimti. Atlikus baudžiamojoje byloje paskirtą psichiatrinę ekspertizę, nustatyta, jog ieškovas serga paranoidine šizofrenija. Būdamas suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo vietoje, jis neturėjo galimybių gauti teisinių konsultacijų palikimo priėmimo klausimais; be to, nemanė, kad dėl savo sveikatos psichinės būklės būtų galėjęs jas suprasti, ir jomis pasinaudoti. Tik pastaruoju metu, gydymo pasėkoje, ieškovas ėmė jausti sveikatos būklės pagerėjimą, kas iš esmės ir sąlygojo galimybių imtis įgyventi savo teises atsiradimą. Visų šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą atnaujinti ieškovui praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Irmantas Tumas rašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimus nesutinka, nes ieškovas yra jo brolis ir nužudė jų motiną. Šiuo metu ieškovas suimtas, tačiau atsakovui skambina ir grasina. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovas O. D. ir jo atstovė advokatė Stanislava Kazimiera Barvidytė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovas praleido nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti; taip pat prašo taikyti vienerių metu ieškinio senatį ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str.).

Tretysis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė atsiliepimo į ieškinį neteikė, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Nagrinėjamoje byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tiek formuluojant bei reiškiant ieškinio reikalavimus, tiek renkant bei teikiant byloje įrodymus, taip pat ir teismo posėdžių metu šalis atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, teismo posėdžių metu teismas šalims pastoviai siūlė teikti byloje papildomus įrodymus, taip pat teismas sudarė visas sąlygas šalims teikti byloje įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovo teisės paveldėti.

Atsakovas įrodinėja, jog ieškovas tyčia nužudęs savo motiną K. D. prarado teisę paveldėti pagal įstatymą, nes dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsirado nurodytos pasekmės – palikėjos mirtis. Ieškovas įrodinėja, jog savo motiną jis nužudė būdamas nepakaltinamas, todėl neprarado teisės paveldėti.  

Byloje nustatyta, jog šalys yra broliai, mirusioji K. D. yra šalių motina. 

Paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Šalys yra įpėdinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas nustato, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos aplinkybės, jog tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 nustačius, jog ieškovas J. D. nužudė savo šeimos narį -  2016-02-19, apie 18 val., Klaipėdos m., Naujakiemio g. 12-46, bute, jis, būdamas nepakaltinamas, konflikto metu savo šeimos nariui – motinai K. D. rankomis suspaudė kaklą, dėl ko nuo mechaninės asfikcijos nukentėjusioji mirė, tokiu būdu jis nužudė savo motiną nukentėjusiąją K. D., pripažino J. D. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamam; taip pat konstatavus, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. D. nužudė savo motiną K. D., tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenos, o baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, o toks asmuo nėra kaltinamasis, taigi, šiame kontekste J. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), o veiką padaręs asmuo - J. D., nėra kaltinamasis, todėl J. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“. 

Taip pat nustatyta, jog baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti bei nustatyti visas reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes, iš esmės susijusias su J. D. psichine ir psichologine būkle nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-10 nutartimi buvo paskirtina teismo kompleksinė psichiatrinė–psichologinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016-12-12  - 2017-01-12 ekspertizės Aktu Nr. 75U-I-53/2016 konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, tai yra 2016-02-19, ir ekspertizės atlikimo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J. D. pagal kaltinamąjį aktą buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas.

Įstatymas nustato, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos aplinkybės, jog tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę (CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2016-02-19 apie 18 val. Klaipėdos mieste Naujakiemio g. 12-46, bute ieškovas J. D. nužudė savo motiną K. D., tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamumo būsenos, o baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių, o toks asmuo nėra kaltinamasis, taigi, šiame kontekste J. D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių (nėra subjekto, subjektyvinės pusės), o veiką padaręs asmuo - J. D., nėra kaltinamasis. Todėl teismas, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina šių CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pagrindų padaryti išvadai, kad ieškovas neturi teisės paveldėti pagal įstatymą  po savo mamos K. D. mirties, nes teismo nustatyta tvarka nėra nustatyta, jog ieškovas J. D. tyčia atėmė palikėjai gyvybę arba kėsinosi į šio asmens gyvybę  (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 punktas, 185 straipsnis).

Dėl praleisto termino palikimui priimti.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Įpėdiniui praleidus CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Ieškovas prašo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą motinos K. D. palikimui priimti; svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad būdamas suimtas ir laikomas kardomojo kalinimo vietoje ieškovas neturėjo galimybių gauti teisinių konsultacijų palikimo priėmimo klausimais, be to nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės būklės galėtų jas suprasti ir jomis pasinaudoti; tik pagerėjus gydymo pasėkoje sveikatai, nutarė pradėti savo teisių į paveldėjimą įgyvendinimą; apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimą sužinojo 2018-06-01 pradėjęs atkūrinėti savo ryšius su giminėmis, pažįstamais. Atsakovas nurodo, jog ieškovo nurodomo priežastys nesvarbios ir byloje neįrodytos, todėl terminas neatnaujintinas.

Iš byloje pateiktos Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 70/2016, mirus K. D., matosi, kad atsakovas O. D. 2016-04-13 pareiškimu priėmė palikimą mirus jo motinai K. D., palikimo priėmimo faktas Testamentų registre registruotas 2016-04-13 nurodant palikimą priėmusį asmenį – atsakovą O. D.; atsakovo O. D. 2016-05-20 prašymu atsakovui išduotas 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. BV8-3034). Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-29 duomenimis, išduoto 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. BV8-3034 pagrindu atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į palikėjos butą adresu Naujakiemio g. 12-46, Klaipėdoje (unikalus Nr. 2197-4002-0010:0044), šį butą atsakovas pardavė pagal 2018-01-16 Pirkimo-pardavimo sutartį už 20 000 Eur (reg. Nr. BV8-217).

Byloje nustatyta, jog šalių motiną K. D. ieškovas nužudė 2016-02-19. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo laikas yra K. D. mirties laikas, t.y. 2016-02-19; K. D. mirties liudijime jos mirties diena įrašyta 2016-02-20. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas ieškovui baigėsi 2016-05-19/2016-05-20. Ieškinys teismui, kuriuo taip pat ieškovas prašo atnaujinti praleistą įstatymo terminą palikimui priimti, pateiktas 2018-12-14, t.y. daugiau kaip po 2 metų, tokiu būdu ieškovo praleistas terminas palikimui priimti sudaro beveik 31 mėnuo.

Ieškovas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 - 3 dalys). Įpėdinių, kurie praleido įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, vėlesnis įstojimas į paveldėjimo procesą gali turėti įtakos jau palikimą priėmusių įpėdinių teisėms ir pareigoms, todėl byloje dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo priimtas procesinis sprendimas gali būti lemiamas teisei paveldėti ar palikimą jau priėmusių įpėdinių turtinėms teisėms.

Kaip jau byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 nustačius, jog J. D. nužudė savo šeimos narį - 2016-02-19 apie 18 val. Klaipėdos m., Naujakiemio g. 12-46, bute, jis, būdamas nepakaltinamas, konflikto metu savo šeimos nariui – motinai K. D. rankomis suspaudė kaklą, dėl ko nuo mechaninės asfikcijos nukentėjusioji mirė, tokiu būdu jis nužudė savo motiną nukentėjusiąją K. D., pripažino J. D. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, esant nepakaltinamam, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, J. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos 2016-12-12 - 2017-01-12 ekspertizės Aktu Nr. 75U-I-53/2016 konstatavus, kad J. D. ir veikos padarymo metu, tai yra 2016-02-19, ir ekspertizės atlikimo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-17 nutartimi baudžiamojoje byloje, kurioje J. D. pagal kaltinamąjį aktą buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas.

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-606/2017 teismo 2017-03-23 nutartyje taip pat nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-20 nutartimi J. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kardomosios priemonės terminą nustatant vienam mėnesiui; 2016-03-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kardomosios priemonės terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos; Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016-06-04; Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016-09-04; Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-10 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas jam pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016-12-04; kardomosios priemonės – suėmimo - terminas baigėsi 2017-03-04. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-16 nutartimi baudžiamojoje byloje ekspertams pateiktus duomenis apie J. D. psichinę būseną, siekiant užtikrinti socialinį tiek visuomenės, tiek J. D. aplinkos saugumą, kaltinamasis J. D. patalpintas į psichiatrijos ligoninę - Viešąją įstaigą „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (Rokiškio rajono apylinkės teismo) 2017-09-19 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-535-233/2017 nustačius, jog J. D. psichinė būklė išlikusi nestabili: nors agresijos rėžimo pažeidimų nestebėta, tačiau išlikę kliedėjimo idėjos, permainingos nuotaikos, ligonis nekritiškas ligai, padarytai veikai, tęsiamas aktyvus gydymas, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas ir pratęstas J. D. priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Duomenų bei įrodymų, jog teismo nustatyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, yra pasibaigusi, nepateikta.

Ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje teismo 2019-07-11 nutartimi buvo paskirta ieškovui J. D. teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, ekspertams pavedant nustatyti ieškovo psichinę būseną, atsakyti į klausimus : Kokiomis psichinėmis ligomis ieškovas sirgo laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 ? Ar ieškovas dėl savo psichinės sveikatos būklės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 galėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimą (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą)? Ar ieškovas šiuo metu gali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje? Ar ieškovui tikslinga skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę? Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019 išvadomis ieškovas laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidinė šizofrenija; J. D. dėl savo psichikos sveikatos būklės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimą (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą); J. D. nerekomenduojama kviesti į teismo posėdį ir jame dalyvauti kadangi dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo?proceso dalyvis, be to dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos būklę; J. D. nereikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizės Akte taip pat nurodyta, jog 2016-12-12 - 2017-01-12 atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, jos metu diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl ko J. D. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; rekomenduotas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas stacionarus stebėjimas specialioje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-23 nutartimi. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų, psichikos būklei stabilizavus ir pagerėjus, 2019-04-04 nutartimi pakeistos sąlygos į sustiprinto stebėjimo sąlygas. 2019-10-04 sustiprinto stebėjimo sąlygos pratęstos ir šiuo metu J. D. gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Kaip matosi iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, ieškovo laisvė apribota įstatymų nustatyta tvarka nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-20 nutartimi ieškovui J. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo iki šio dienos. Ieškovas nurodo, kad dėl šio jo laisvės apribojimo jis negalėjo gauti teisinės konsultacijos paveldėjimo klausimais. Teismas šiuos ieškovo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi pats asmens sulaikymo/suėmimo/priverstinio gydymo faktas bei jo/jų trukmė automatiškai neriboja asmens, esančio tokiomis ieškovo nurodytomis sąlygomis, teisių/galimybių naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis konsultuotis, gauti teisinę konsultaciją bet kokiais gyvenimo, o tuo pačiu ir paveldėjimo teisės, klausimais. Ieškovas įrodinėdamas šias aplinkybes neteikė jokių duomenų bei įrodymų, jog norėjo/pageidavo/siekė gauti šias konsultacijas, tačiau jam tai buvo trukdoma atlikti, ir/ar šios konsultacijos nebuvo teikiamos, taip pat nėra duomenų jog ieškovas bandė/siekė pasinaudoti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugomis gaunant valstybės apmokamas teisines konsultacijas paveldėjimo teisės klausimais; teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog bylos duomenimis ieškovas jau ne pirmą kartą susiduria su teisminiais procesais ir labiau tikėtina, jog ieškovas turėjo žinoti/žinojo apie teisinę pagalbą nagrinėjant bylą/bylas teisme bei jos galimybes. Taip pat teismas kritiškai vertina ir ieškovo paaiškinimą, jog taip pat nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės būklės galėtų teisines konsultacijas dėl paveldėjimo suprasti ir jomis pasinaudoti – kaip matosi iš pateiktų įrodymų, taip pat ir iš Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019, ieškovo psichinė būklė stabilizavosi tik Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-04-04 nutartimi pakeitus sąlygas į sustiprinto stebėjimo sąlygas, sustiprinto stebėjimo sąlygos pratęstos ir šiuo metu ieškovas tebegydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tačiau tai nesutrukdė ieškovui 2018-12-13 ieškiniu nagrinėjamoje byloje kreiptis į teismą dėl savo paveldėjimo teisių bei įrodinėti byloje aplinkybes, jog 2018 metais jo būklė pagerėjo ir apie paveldėjimo bylą iš pažįstamų, giminių jis sužinojo jau 2018-06-01; šių prieštaravimų pašalinimui, jo nurodytų aplinkybių pagrindimui, patvirtinimui ieškovas neteikė jokių duomenų bei įrodymų, todėl teismas, remiantis tik ieškovo paaiškinimu jog jis nemanė, jog dėl savo sveikatos psichinės būklės galėtų teisines konsultacijas dėl paveldėjimo suprasti ir jomis pasinaudoti, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, vertina kaip nepagrįstas, neįrodytas. Taip pat teismas vertina kaip nepagrįstas jokiais įrodymais byloje ieškovo paaiškinimu, jog apie tai, kad atsakovas priėmė motinos palikimą sužinojo 2018-06-01 pradėjęs atkūrinėti savo ryšius su giminėmis, pažįstamais (CPK 178 straipsnis). 

Ieškovo prašymu teismas byloje skyrė jam psichiatrinę ekspertizę, klausimus ekspertui formulavo ir pateikė ieškovas, t.y ieškovas siekė įrodyti, jog laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 jis dėl savo psichinės būklės negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to 3 mėnesių terminu kreiptis į notarą). Teismo psichiatrijos 2019-12-17 - 2020-02-14 Ekspertizės Akto Nr. 88TPK-116/2019 išvadomis ieškovas laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidinė šizofrenija ir dėl savo psichikos sveikatos būklės laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimą (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą). Nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, teismas laiko įrodytu, jog ieškovas  laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-05-19 negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinį reglamentavimą (būtinybę pačiam arba per atstovą dėl to trijų mėnesių terminu kreiptis į notarą), tačiau šios aplinkybės nepagrindžia/negali pagrįsti ieškovo praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti skaičiuojant nuo 2016-05-20, taip pat kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. ieškovo liga, dėl kurios ieškovas nesuprato/negalėjo suprasti palikimo priėmimo teisinio reglamentavimo, ar kad tam tikros priežastys lėmė/galėjo lemti, jog ieškovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. 

Todėl teismas, įvertinęs terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, tirtas byloje aplinkybes bei įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, ieškovo statusą bei jo elgesį, taip pat ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, jog nėra pagrindo ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis palikimui priimti pripažinti svarbiomis bei kad jos sudaro pagrindą nurodytą terminą pratęsti, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje netenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Taip pat teismas įvertina ir tai, jog ieškovas iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovas dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apygardos teisme atsisakė bet kokių savo teisių ir pretenzijų į paveldimą mirusios motinos turtą, t.y. butą.

Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo.

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Atsakovui išduotas 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (reg. Nr. BV8-3034). Ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į teismą 2018-12-14. Ieškovas įrodinėja, jog apie atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kaip ir apie parduotą butą, jis sužinojo 2018-06-01, tačiau šių aplinkybių patvirtinimui negali pateikti jokių įrodymų byloje, ir jo nurodomas terminas nustatytas jo spėliojimo būdu, jis negali tiksliai to nurodyti. Kaip matosi iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-29 išrašo, išduoto atsakovui 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. BV8-3034 pagrindu atsakovas nedelsiant įregistravo nuosavybės teisę į palikėjos butą adresu Naujakiemio g. 12-46, Klaipėdoje (unikalus Nr. 2197-4002-0010:0044), taigi atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nedelsiant išviešino šį faktą. Taip pat šis faktas buvo įstatymų nustatyta tvarka išviešintas ir Testamentų registre įregistruojant palikimo priėmimo faktą. Byloje nenustatyta, jog atsakovas ar/ir kitas/kiti asmenys savo kokiais nors konkrečiais veiksmais ar/ir neveikimu būtų trukdęs/trukdė šį faktą išviešinti. Todėl, įvertinus šalių paaiškinimus, tirtus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo 2016-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. BV8-3034 įregistravimo viešajame registre – nuo 2016-05-26, t.y. nuo tada ieškovas turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė atsakovas ir ieškovas turėjo galimybę per vienerių metų nustatytą terminą pasinaudoti įstatymų nustatyta teise realizuoti nurodytas teises, o ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jis buvo suimtas, jog negalėjo gauti teisinių konsultacijų, jog abejojo ar galės suprasti teisinių paveldėjimo santykių reglamentavimą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės bei įtakos nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžiai bei eigai ir pabaigai – tuo labiau, jog ieškovas pats pripažįsta, jog būdamas suimtas jis svarstė apie paveldėjimo teisinius santykius. Įstatymo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju baigėsi 2017-05-26. Taigi byloje nustatyta, jog ieškinio senatis praleista; ieškovas įrodinėja, jog nėra praleidęs ieškinio senaties, atstatyti parleisto termino neprašo. Ieškovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausiusius nuo jo valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusius jam atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus realizuoti savo teises. 

Įstatymu nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Įstatymu nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas praleido terminą ginčyti ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas daro išvadą, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovui prašant taiko ieškinio senatį, ieškinį atmeta pritaikius ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 - 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Grąžinti Klaipėdos apygardos teismui baudžiamąją bylą Nr. 1-10-606/2017.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo gali paskelbimo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                             Raimondas Dilys