Pirmosios instancijos teismo                                      

Teisėja  Ona Laurišienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-1-338/2008

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21

 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. lapkričio 19d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: .Rimanto Savicko (pranešėjas), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Algimantui Kolpertui,  atsakovo AB „Panevėžio keliai“ ir trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovui Andriui Ziniukui,  institucijos, teikiančios išvadą-Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atstovams Andriui Smaliukui ir Rūtai Gadeliauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-73/2006 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui R. J., R. J., K. B., N. E. B., V. Š. teisių perėmėjams A. Š., D. Š., A. Š., AB „Panevėžio keliai“, tretiesiems asmenims I. P., D. Š., M. V., AB „Panevėžio statybos trestas“, institucija duodanti išvadą byloje – Lietuvos respublikos vertybinių popierių komisija dėl įpareigojimo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas 2003m. rugpjūčio 14 d.  ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 17, 18 ir 19 straipsnių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ vertybinius popierius – paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Ieškovas nurodė, kad jis yra AB „Panevėžio statybos trestas“ akcininkas ir turi 1 678 603 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 1 litas, viena akcija suteikia vieno balso teisę (iš viso bendrovė yra išleidusi 16 350 000 paprastųjų vardinių akcijų). Akcijos yra įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Atsakovai yra kartu veikiančių asmenų grupė, ieškinio pateikimo metu turėję 54,72 proc. AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamų balsų (akcijos, suteikiančios balsavimo teisę, jiems priklauso nuosavybės teise ir (ar) balsai įgyti veikiant pagal įgaliojimus), taigi pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnį turi pareigą per 30 dienų pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina Vertybinių popierių komisijos 2003m. liepos 24 d. rašte Nr. 06-(07.04-03) išdėstytas pranešimas, kad atsakovai nebuvo ir nėra paskelbę privalomo oficialaus pasiūlymo  supirkti likusias AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijas, nors tokią pareigą turi. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (40 proc. balsų) peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja  mažiausiai iki 40 proc. ribos (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Kadangi bylos iškėlimo metu 30 dienų terminas jau yra praėjęs, tai atsakovai, kurie laikytini solidariai atsakingais, turi tik vieną galimybę – skelbti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusiųjų AB „Panevėžio statybos trestas“ smulkiųjų akcininkų akcijas, nes pastarieji yra netekę realios įtakos valdant bendrovę ir taip sudaromos prielaidos jų turtinėms ir neturtinėms teisėms pažeisti. Atsakovai, tęsiantis tokiai padėčiai, nors ir neturi AB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiamos balsavimo teisės, tačiau pažeisdami Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nepagrįstai naudojasi ir balsuoja visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006-05-31 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnis nustato, jog akcininkas ar kartu veikianti grupė, įgijusi daugiau kaip 40 procentų akcijų, privalo per 30 d. nuo jų įgijimo pateikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti akcijas arba perleisti akcijas. Ieškovas pateikia tik vieną iš alternatyvų - įpareigoti atsakovus pateikti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius. Tai pažeidžia jų teises ir stato į nelygiavertę padėtį. Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas” akcininkas ir turi         1 678 3603 paprastąsias vardines akcijas, akcijos nominali vertė 1 Lt. Atsakovai ir tretieji asmenys taip pat yra AB „Panevėžio statybos trestas” akcininkai ir, ieškovo teigimu, 2003-04-29 valdė 54,73 procentus akcijų. Atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. yra ir AB „Panevėžio keliai” stebėtojų tarybos nariai bei valdybos nariai ir visi šie asmenys laikytini AB „Panevėžio keliai” vadovais. Pagal AB „Panevėžio statybos tresto” 2003-04-29 Visuotinio ataskaitinio susirinkimo duomenis R. J. turėjo 1,84 procentus, K. B. 2,38 (kartu su 0,88 procento N. E. B. basais), V. Š. – 0,79 procentus (valdomus pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus), AB „Panevėžio keliai” turėjo 49,72 procentus AB „Panevėžio statybos trestas” akcijų suteikiamų balsų.  Atsakovas R. J. 2002-12-03 Balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo turėtus balsus perleido R. J.. Ši sutartis nenuginčyta ir yra galiojanti. Akcininkas K. B., savo akcijų suteikiamų balsų balsavimo teises perleisti savo sutuoktiniui turėjo teisę, ką reglamentuoja CK 2. 89 str., LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 3 d. ir šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių subjektų pagal LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 str. 2d. Pagal LR CK trečios knygos normas (CK 3.92, 3. 94 str.) sutuoktiniai santuokiniu turtu disponuoja bendru sutarimu ir gali pavesti jį tvarkyti vienam iš sutuoktinių savo nuožiūra, todėl  ieškovo teiginys, kad balsavimo teisės perleidimas yra neteisėtas ir nesukelia jokių pasekmių, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-17 Dėl LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. l d. atitikties LR Konstitucijai“ konstatuojamosios dalies II skyriaus 2 p. nurodė, kad akcininkų teisių gynimas yra viešas interesas, o ieškovas ginti viešą interesą neįgalintas. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 178 str.). Ieškovas neįrodė, kaip buvo pažeistos jo teisės. LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnis nenumato akcininkui teisės reikšti ieškinį teisme, akcininkas gali tik prašyti padidinti pasiūlytą kainą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde nurodė, kad LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnis nustato du elgesio variantus, tačiau pasirinkimo teisei suteiktas 30 dienų terminas: 1) perleisti vertybinius popierius viršijančius 40 procentų balsų ribą, arba 2) pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingojo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę. Atsakovai turi teisę, kaip kartu veikiantys asmenys, peržengę įstatymo nustatytą 40 procentų balsų įgijimo ribą, apsispręsti ir pasirinkti vieną iš paminėtų elgesio variantų. Atsakovai tai gali padaryti per 30 dienų terminą nuo tos dienos, kada asmenys įgijo daugiau kaip 40 procentų balsų. Šis apsisprendimo terminas yra nurodytas LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 1 dalyje. Paminėto įstatymo 3 d. nustatyta, kad kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos balsų ribos peržengimo (t.y. nuo tos dienos kai įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų) netenka visų balsų visuotiniame emitento susirinkime ir šias teises vėl įgyja, kai įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba, kai turimų balsų skaičius sumažėja iki 40 procentų balsų ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Taigi, įstatymo 19 straipsnis nustato pareigą kartu veikiantiems asmenims per 30 dienų terminą, nuo 40 procentų balsų įgijimo dienos, nepasirinkus sprendimo sumažinti turimų balsų skaičių - pateikti oficialų pasiūlymą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vertybinių popierių komisijos išvadą šioje byloje, tuo pažeidė CPK 197 str. 2d. nuostatas. Vertybinių popierių komisijai suteiktos teisės yra nustatytos vertybinių popierių rinkos įstatymo septintajame skirsnyje. Įstatymo 50 straipsnis numato, kad vertybinių popierių komisija reguliuoja ir prižiūri vertybinių popierių apyvartą , bei teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių popierių apyvartos klausimais (52 str. 2d. 3 p.). Dėl šių priežasčių manome, kad paminėta institucija turi teisę ir tik ši institucija gali teikti oficialius Įstatymo išaiškinimus.

Ieškovas nesitinka su teismo išvada, kad atsakovai nėra kartu veikiantys asmenys, nes sutuoktiniai perleido akcijas ir sandoris nenuginčytas, kad atskirų grupių balsai skaičiuojami atskirai. Ieškovas teigia, kad sutuoktinių balsai, nepriklausomai nuo to kas juos valdo, yra skaičiuojami bendrai. Vienas sutuoktinis turi ir kito sutuoktinio balsus. Akcijos, pagal CK 3.88 straipsnį yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo ( toliau - Įstatymo) 16 str. l d. 8 punkte yra tiesiogiai nurodyta, kad asmens turimais balsais šiame įstatyme yra laikoma teisė balsuoti suteikiama akcijų, balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tai įtvirtinta ir LR Vertybinių popierių komisijos 2002-03-14 nutarimu Nr. 10 „Dėl LR Vertybinių popierių komisijos 1997 m. sausio 31 d. nutarimo Nr.2 „Dėl informavimo apie akcijų paketų įgijimą taisyklių” pakeitimo, patvirtintose Pranešimo apie akcijų paketo įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklėse. Šių taisyklių 4 punktas, kuriuo remiasi atsakovai ir trečiasis asmuo, pripažintas negaliojančiu LR Vertybinių popierių komisijos 2003-12-18 nutarimu Nr.18. Ieškovas pažymi, kad LR vertybinių popierių komisijos 2003-12-18 nutarimu Nr. 19 pakeistos Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2002-04-12 dienos nutarimu Nr. 14, pripažįstant netekusiu galios 7 punktą. Taigi ieškinyje nurodyti balsai, kuriuos turi kartu veikiančių asmenų grupė, yra teisingi, o teismo išvada dėl balsų skaičiaus nepagrįsta.

LR Konstitucija , LR CPK normos nustato teisę kiekvienam asmeniui, kurio subjektinė teisė yra pažeista kreiptis teisminės gynybos. Ieškovui, kaip bendrovės akcininkui, kiti akcininkai nepateikė pasiūlymo supirkti akcijas, nors tokią pareigą pagal įstatymus turi. Ieškovas, kaip akcininkas ir kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo supirkti akcijas. LR vertybinių popierių rinkos įstatymas nustato, kad toks pasiūlymas turi būti pateiktas visiems akcininkams. Įgyvendindamas savo teisę ieškovas reikalauja, kad atsakovai pateiktų pasiūlymą supirkti akcijas.

Apelianto nuomone, prievolė pateikti pasiūlymą gali pasibaigti tik tinkamu prievolės įvykdymu, t.y. pateikus pasiūlymą. Tai, kad K. B. perleido akcijas, neatleidžia jo nuo pareigų įvykdyti prievolę.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. J. ir R. J. nurodo, kad nesutinka su skundu dėl sekančių motyvų: ieškovas savo ieškinyje, dublike, apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, reikalaudamas, kad teismas įpareigotų atsakovus pasirinkti tik vieną, akivaizdžiai ieškovui naudingą alternatyvą - paskelbtų privalomąjį oficialų pasiūlymą. Ieškovas siekia savo teises iškelti aukščiau nei atsakovų, tokiu būdu pažeisdamas bendruosius teisės principus, tame tarpe ir lygiateisiškumo principą. LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnis pateikia dvi alternatyvas, iš kurių pasirinktina viena arba kita. Nuostatos, kad privalomai pasirinktina alternatyva - oficialus pasiūlymas supirkti likusias akcijas, nėra, todėl ieškovo reikalavimas pateikiamas ieškinyje yra nepagrįstas. Ieškovo teiginys, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vertybinių popierių komisijos aiškinimus yra nepagrįstas, nes vertybinių popierių komisijos išvados – tai nėra oficialus įstatymo aiškinimas, nes šiai institucijai nėra deleguota oficialaus teisės aiškinimo funkcija. Tarp atsakovo R. J. ir jo sutuoktinės R. J. buvo sudaryta balsavimo teisių perleidimo sutartis, kuri yra galiojanti ir jų balsai yra skaičiuojami atskirai. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas R. J. teisę perleisti balsavimo teises savo sutuoktinei turėjo, nes tokia galimybė numatyta CK 2.89 straipsnyje, taip pat sutuoktinio teisę įgalioti kitą sutuoktinį savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis šiomis nuostatomis atsakovai negali būti laikomi pažeidę LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas ir ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Balsavimo teisių perleidimo sandoris yra galiojantis, todėl ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas, nes nėra LR vertybinių popierių rinkos įstatymo pažeidimo. LR Vertybinių popierių komisijos 2002-04-12 nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių 7 punktas bei vertybinių popierių komisijos 2002-03-14 nutarimu Nr. 10 patvirtintų Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių 4 punktas numato, kad asmens turimi balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną Įstatymo 16 straipsnyje apibrėžtą balsų grupę. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, atsakovų turimų balsavimo teisių skaičius nepažeidžia LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo. Nors šios nuostatos yra pripažintos netekusiomis galios 2003-12-18 vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 18, tačiau ieškovas klaidingai nurodo, kad atsakovai negali šiomis nuostatomis remtis, nors atsiliepimai buvo pateikti šių nuostatų galiojimo metu. Ieškovo teiginys, kad ši, aukščiau paminėtų taisyklių nuostata negali būti taikoma, nes yra negaliojanti, yra nepagrįstas, nes prieštarauja vienam pagrindinių teisės principų, lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Ieškovas pateikia sau naudingą įstatymų interpretavimą, kuris yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovai pažeidė LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatas, tačiau nenurodo, kokia subjektinė ieškovo teisė yra pažeista , taip pat nepateikia įrodymų, kad atsakovai būtų pažeidę ieškovo subjektinę teisę. Atsakovo manymu, ieškovo pareikštas reikalavimas neturi jokio teisinio pagrindo, nes neįrodo savo subjektinės teisės pažeidimo fakto. Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, kad LR Konstitucinis teismas 2006-01-17 dienos nutarime Dėl vertybinių popierių rinkos įstatymo, pažymėjo, kad šiame įstatyme numatytos nuostatos susijusios su smulkiųjų akcininkų teisių apsauga yra viešasis interesas. CPK 49 straipsnis nustato viešojo intereso gynimo teisme ypatumus bei subjektų ratą, turintį teisę pareikšti  ieškinį viešajam interesui ginti. Akivaizdu, kad ieškovas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai K. B., N.E. B., V. Š., I. P., D. Š., M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu dėl sekančių motyvų:  Ieškovas netinkamai aiškina LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio nuostatas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovai, kaip kartu veikiantys asmenys, turi galimybę pasitraukti iš dalyvavimo bendrovėje ir teisę apsispręsti ir pasirinkti vieną iš elgesio variantų. Tokiu būdu ieškovas apeliaciniame skunde išeina už ieškinio ribų. LR vertybinių popierių rinkos įstatymas 19 str. numato dvi alternatyvias teisinių santykių subjektų elgesio galimybes įsigijus daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime: 1) perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba 2)pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. Todėl nesuprantamas ir be teisinio pagrindo ieškovo ir LR Vertybinių popierių komisijos teiginys, kuriuo išskiriamas vienas iš dviejų įpareigojimų, nes įstatymas nenumato vieno iš jų prioriteto, kad po 30 d. termino reikia vykdyti vieną iš jų, o atvirkščiai -jų lygiavertiškumą pažymi įstatyme numatytas „arba”. Taigi, objektyviai negali būti suteiktas prioritetas vienai iš dviejų lygiaverčių prievolių, juolab, kad ieškovas nepagrindė ieškinyje savo reikalavimo nei teisės aktų sukurtų teisės normų pagrindu, nei susiklosčiusia vienoda teismų praktika. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vertybinių popierių komisijos išvadą šioje byloje, tuo pažeidė LR CPK 197 str. 2d. nuostatas.Be to, ieškovas tai daro netinkamai aiškindamas ir VPĮ 50 str., 52 str. 2 d. 3 p. nuostatas. LR Vertybinių popierių komisija, remiantis LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių popierių apyvartos klausimais. Tačiau šie išaiškinimai ir rekomendacijos neturi iškreipti įstatymo normų prasmės, susiaurinti, išplėsti ar kitaip iškreipti jų prasmę, kaip teisingai sprendime nurodė teismas. Atsakovai pažymi, kad tik Vertybinių popierių komisija ir niekas kitas, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams (įstatymo 52 str. 3 d.). Ieškovas, dėstydamas savo motyvus asmens turimus balsus skaičiuoja sumuodamas balsus, turimus ir pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 str. 1 dalies 8 punktą, nepagrįstai nurodydamas, jog atsakovų K. B. ir jo sutuoktinės E.N. B. sudaryta AB „Panevėžio statybos trestas” akcijų suteikiamų balsų balsavimo teisės perleidimo sutartis ir atsakovo R. J. bei jo sutuoktinės R. J. sudaryta AB „Panevėžio kelių” akcijų suteikiamų balsų balsavimo teisės perleidimo sutartis jokių teisinių pasekmių nesukėlė (CK 3.88 str., 3.92 str.). Ieškovas klaidingai aiškina LR CK trečios knygos antrojo skirsnio nuostatas. Trečios knygos normos nustato šeimos teisės principus (CK 3.3 str.ld.), todėl taikant ir aiškinant kiekvienai CK trečios knygos normai, būtina atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo sritis (CK 3.3 str. 2 d). Atsakovai K. B., R. J. turėjo įstatymo suteiktą teisę (LR CK 2.89 str., LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str. 3 d.) perleisti savo balsavimo teises kitiems asmenims - sutuoktiniams ir šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos kaip bendrai veikiančių kartu su pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnsio 2 dalyje nurodytų subjektų balsavimo teisėmis (tai yra specialiosios teisės normos, kurių nereguliuoja CK trečiosios knygos normos - CK 3.1 str. 2 d). CK 2.89 str. 1 d. tikslas - nustatyti juridinio asmens dalyvio galimybę perleisti balsavimo teisę. Balsavimo teisė gali būti perleidžiama bet kuriam asmeniui, nebūtinai juridinio asmens dalyviui. Tokiam asmeniui tenka pareigos, numatytos turto administratoriui CK ketvirtosios knygos XIV skyriuje (CK 4.236-4.240 str.str., jeigu balsavimo teisės perleidimo sutartis nenumato  kitaip.) Ieškovo nurodyti asmenys niekada neviršijo įstatymų leistinos ribos emitento balsų. Balsų perleidimo sutartys yra teisėtos, nes CK 2.89 str. 1 d. numato tokią atsakovų K. B. ir R. J. teisę. Paminėtos balsų perleidimo sutartys išreiškė tikrąją šalių valią, dėl paminėto pagrįstas teismo motyvas, kad atsakovai nėra kartu veikiantys asmenys, nes sutuoktiniai perleido akcijas ir sandoris nenuginčytas, kad balsai atskirų grupių skaičiuojami atskirai. LR Vertybinių popierių komisijos 2002-03-14 nutarimu Nr.10 patvirtintų „Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių 4 punktas skelbia: „4.Asmens turimi balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną kartu veikiančių asmenų grupę.” Toks pats asmens turimų balsų skaičiavimo principas įtvirtintas ir LR Vertybinių popierių komisijos 2002-04-12 nutarimu Nr.14 patvirtintose Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklėse, kur nustatyta, kad „asmens turimi balsai skaičiuojami atskirai pagal kiekvieną Įstatymo 16 str. apibrėžtą balsų grupę” (7 punktas). Ieškovas dėstydamas savo motyvus asmens turimus balsus skaičiuoja sumuodamas balsus, turimus pagal visas LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 ir 8 punktuose nurodytas grupes. Ignoruodamas poįstatyminių aktų nuostatas ieškovas nepagrįstai iškreipia įstatyme įtvirtintų teisės normų prasmę, bei pažeidžia teisės doktrinoje įtvirtintus sisteminį bei loginį teisės aiškinimo būdus. Atsakovai nurodo, kad šių grupių balsai negali būti sumuojami pagal aukščiau minėtas taisykles, kurios reglamentuoja balsų skaičiavimą vykdant oficialų pasiūlymą. Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad LR Vertybinių popierių komisijos 2003-12-18 nutarimu Nr.18 (V.Ž. 2004m. Nr.13-409) yra pripažintas netekęs galios minėtos komisijos 1997-01-31 nutarimo Nr.2, taisyklių 4 punktas ir 2003-12-18 nutarimu Nr.19 (V.Ž. 2004m.Nr. 13-410) yra pripažintas netekęs galios 1998-02-20 nutarimo Nr.7, taisyklių 7 punktas, tačiau klaidingai nurodo, jog atsakovai ir tretieji asmenys negali minėtais punktais remtis, nes jie pripažinti negaliojančiais. Atsiliepimas atsakovų ir trečiųjų asmenų pateiktas 2003-12-16, galiojant minėtų taisyklių punktams. Tokiu būdu ieškovas klaidingai aiškina teisės normų galiojimą atgal, nes minėtų taisyklių punktai neteko galios nuo 2004-01-25 dienos, nors pats ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia tuo metu galiojusiomis teisės normomis.   CPK 5 str. 1 d. nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas nenurodo, kokios jo teisės buvo pažeistos. Pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 str 2 d. akcininkas tik turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudamas įpareigoti asmenį jau pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Jokių kitų teisių šis įstatymas ieškovui nesuteikia. Pagal LR vertybinių popierių rinkos įstatymą LR Vertybinių popierių komisija, atlikusi patikrinimą, nustačiusi paminėto įstatymo pažeidimus ir įpareigojusi atsakovus atlikti konkrečius įpareigojimus, kuriuos atlikti jie atsisakė, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams (įstatymo 52 str.3d.). Tačiau Vertybinių popierių komisija AB „Panevėžio statybos trestas” ir AB „Panevėžio keliai” įstatymų pažeidimų nenustatė. Ji neįpareigojo atsakovų atlikti tam tikrus įpareigojimus (būtinumas laikytis išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos). Dėl jai taip pat nėra pagrindo pareikšti ieškinį. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su akcijomis ir turimais balsais, todėl net ir esant pagrįstam ieškiniui, patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymas būtų nebegalimas. Atsakovai nesutinka su apelianto nuomone, jog prievolė pateikti pasiūlymą gali pasibaigti tik tinkamu prievolės įvykdymu, t.y. pateikus pasiūlymą, ir tai, kad K. B. perleido savo akcijas, neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti prievolę. Atsakovai nurodo, kad kai prievolė yra alternatyvioji, pasirinkimas priklauso skolininkui. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kuriuo išskiriamas vienas iš dviejų įpareigojimų, nes įstatymas nenumato vieno jų prioriteto, o jų lygiavertiškumą pažymi įstatyme numatytas „arba”, t.y. perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius (ko prašo ieškovas). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į aukščiau nurodytus atsiliepimo motyvus, darytina išvada, kad net nustačius ieškovo teisių pažeidimą, objektyviai negali būti suteiktas prioritetas vienai iš dviejų lygiaverčių prievolių. Atsakovai prašo ieškovo M. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-05-31 sprendimą palikti nepakeistą.

   Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1d. 2p.).

Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę.

Privalomas pasiūlymas supirkti atskaitingo emitento vertybinius popierius yra smulkiųjų akcininkų teisių užtikrinimo priemonė. Asmuo arba kartu veikiančių asmenų grupė, įgijusi akcijų, suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų, gali nulemti svarbiausių bendrovės valdymo sprendimų priėmimą, taip pat blokuoti tų bendrovės sprendimų priėmimą, kuriems priimti pagal Akcinių bendrovių įstatymą reikia kvalifikuotos balsų daugumos, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų. Įstatymo leidėjo nustatyta 40 proc. balsų riba reiškia, kad peržengęs šią ribą asmuo arba kartu veikiantys asmenys įgyja bendrovės kontrolę, kartu smulkieji akcininkai netenka galimybės daryti įtaką įmonės valdymui. Ši priežastis, taip pat sumažėjęs bendrovės akcijų likvidumas gali nulemti akcijų nuvertėjimą. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo būdu sudaroma galimybė smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas ir taip pasitraukti iš bendrovės dalininkų arba ir toliau likti smulkiaisiais akcininkais. Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę reikalauti bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Ieškovas turi teisę reikšti ieškinį gindamas savo subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą. Pagal oficialų pasiūlymą smulkieji akcininkai turi teisę o ne pareigą perleisti turimas akcijas.

Pagal bylos įrodymus atsakovai ir tretieji asmenys taip pat yra AB „Panevėžio statybos trestas” akcininkai ir 2003-04-29 valdė 54,73 procentus „AB Panevėžio statybos trestas“ akcijų. Atsakovai R. J., K. B. ir V. Š. buvo ir AB „Panevėžio keliai” stebėtojų tarybos nariai bei valdybos nariai ir visi šie asmenys laikytini AB „Panevėžio keliai” vadovais. Pagal AB „Panevėžio statybos tresto” 2003-04-29 Visuotinio ataskaitinio susirinkimo duomenis R. J. turėjo 1,84 procentus, K. B. 2,38 (kartu su 0,88 procento N. E. B. basais), V. Š. – 0,79 procentus (valdomus pagal D. Š., I. P. ir M. V. įgaliojimus), AB „Panevėžio keliai” turėjo 49,72 procentus AB „Panevėžio statybos trestas” akcijų suteikiamų balsų.  Atsakovas R. J. 2002-12-03 Balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo turėtus balsus perleido R. J.. Nors sudarytais balsų perleidimo sandoriais jų šalys siekė pakeisti turimų balsų skaičių, tačiau šiais sandoriais perleistų balsų skaičius nedaro įtakos balsų sumai, nulemiančiai iš įstatymo kylančias teisines pasekmes. Dėl to šie atsakovai yra tarpusavyje susiję asmenys pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, jų turimų AB ,,Panevėžio statybos trestas“ akcijų suteikiami balsai yra sumuojami, taip peržengta Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta balsų riba. Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje įmonės stebėtojų tarybos narys laikomas emitento vadovu. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 2 dalyje preziumuojama, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, įskaičiuojant taip pat ir sutuoktinių turimus balsus

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas R. J. 2002-12-03 Balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo turėtus balsus perleido R. J., o akcininkas K. B., savo akcijų suteikiamų balsų balsavimo teises perleido savo sutuoktinei ir šios balsavimo teisės neturi būti sumuojamos, kaip bendrai veikiančių subjektų, pagal LR Vertybinių popierių rinkos įstatymo 16 str. 2d., neteisinga. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai pripažintini kartu veikiančiais asmenimis, 2003-04-29 turėjusiais 54,73 procentus „AB Panevėžio statybos trestas“ akcijų ir šios aplinkybės atitinka Vertybinių popierių rinkos įstatyme nustatytus kriterijus (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktai ir 2 dalis). Įstatymiškai balsų skaičiavimo tvarka yra reglamentuojama aiškiai ir išsamiai, dėl to nėra teisinio pagrindo skaičiuojant atsakovų balsus taikyti Vertybinių popierių komisijos 2002m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintų Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklių ir 2002m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintų Oficialaus pasiūlymo pateikimo, registravimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatytų balsų skaičiavimo nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2007 yra konstatavęs, kad nurodyti poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymui, taigi juose negali būti nustatoma kitokia nei įstatyme nustatyta balsų skaičiavimo tvarka.

Įstatyme apibrėžtam asmeniui arba kartu veikiančių asmenų grupei peržengus nustatytą balsų ribą, šie asmenys turi alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Atsakovams neįgyvendinus vienos iš alternatyvių pareigų, ieškovas, kaip smulkusis akcininkas, įgijo teisę reikalauti oficialaus pasiūlymo paskelbimo dėl likusių AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vertybinių popierių, suteikiančių teisę balsuoti, supirkimo (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovų teiginiai, kad jie turėjo alternatyvią pareigą perleisti viršijančius nustatytą balsų ribą vertybinius popierius arba teikti privalomą oficialų pasiūlymą supirkti likusius balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius ir viena iš alternatyvos pasinaudojo, nepagrįsti, kadangi balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius pardavė praėjus įstatymo nustatytam terminui. Jeigu vadovautis atsakovų teiginiu, tai tokio pobūdžio reikalavimas teisme negalėtų būti išnagrinėtas, kadangi atsakovas, sužinojęs apie ketinimą kreiptis į teismą, perleistų turimas akcijas ir smulkusis akcininkas negalėtų apginti savo teisių reikalauti pateikti privalomą oficialų pasiūlymą. Tai, kad šiuo metu dalis akcijų, kuri viršijo nustatytą  balsų ribą, yra perleistos, nekeičia šio ginčo esmės, kadangi atsakovams pareiga kilo praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Atsakovų teiginiai, kad ieškovas nėra įgaliotas smulkiųjų akcininkų vardu reikšti ieškinį, nepagrįsti. Esant įstatyme nurodytoms sąlygoms reikalauti privalomo oficialaus pasiūlymo pateikimo turi teisę bet kuris bendrovės smulkusis akcininkas, nes ši teisė atitinka stambiojo akcininko ar jų kartu veikiančios grupės teisinę pareigą teikti oficialų pasiūlymą. Šiuo atveju kiekvienas smulkusis akcininkas turi teisę reikšti ieškinį teismui gindamas turimą subjektinę teisę į akcijų pardavimą įgyvendinant oficialų pasiūlymą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Individuali akcininko teisė tiesiog sutampa ir su oficialaus privalomo instituto, kurio paskirtis yra ginti smulkiųjų akcininkų teises, viešojo intereso gynimu. Privalomo oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo metu smulkieji akcininkai įgis teisę parduoti turimas akcijas tik įstatymo nustatyta tvarka išreiškę savo valią, patvirtinančią siekį parduoti turimas akcijas.

             Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK  326 str. 1d. 2 p. kolegija,

n u s p r e n d ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo  2006m. gegužės 31d. sprendimą panaikinti ir  priimti naują sprendimą.

Ieškovo M. V. ieškinį patenkinti.

            Įpareigoti atsakovus R. J., R. J., K. B., Nijolę E. B., A. Š., D. Š., A. Š. ir  akcinę bendrovę „Panevėžio keliai“ Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatyta tvarka pateikti privalomąjį oficialų  pasiūlymą   supirkti likusius  atskaitingo emitento AB Panevėžio statybos trestas,  vertybinius popierius-parastąsias vardines akcijas.

            Priteisti po 50 Lt  iš atsakovų R. J., R. J., K. B., Nijolės E. B., A. Š., D. Š., A. Š. ir  akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą bei priteisti  ieškovui M. V. iš kiekvieno atsakovo po  25,00 Lt žyminio mokesčio.

            Teisėjai:                                                                                               Ramunė Čeknienė

                                                                                                                         Rimantas Savickas

                                                                                                                         Birutė Valiulienė