Administracinė byla Nr. eA-2451-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01359-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-357 neišduoti leidimo pareiškėjai (VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjai) dirbti pagal darbo sutartį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Veiksmo poilsinė“ (buvusi UAB „Vytenio investicijos“) (toliau – ir Bendrovė) direktore (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą jos prašymą išnagrinėti iš naujo.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1.                      Ji 2018 m. balandžio 12 d. VMI viršininkei pateikė prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą. VMI viršininkė pavedė VMI valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) išnagrinėti pateiktą prašymą. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą prašymą, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė siūlymą neišduoti leidimo pareiškėjai dirbti pagal darbo sutartį Bendrovės direktore. Remiantis minėtu siūlymu, atsakovas Įsakymu jos prašymo netenkino. Nesutikdama su priimtu sprendimu, ji padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2019 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino VMI 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. P-409 neišduoti leidimo pareiškėjai dirbti pagal darbo sutartį UAB „Vytenio investicijos“ direktore bei įpareigojo Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 12 d. pateiktą prašymą iš naujo, konstatuodamas, kad savaime pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų išvardijimas negali būti laikomas pagrindžiančiu atsakovo išvadą neišduoti leidimo dirbti kitą darbą, Komisija turėjo individualizuoti, kokių konkrečių funkcijų atlikimas kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Komisija, vykdydama įsiteisėjusį sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą ir surašė išvadą (pasiūlymą), kurios pagrindu VMI skundžiamu įsakymu neišdavė pareiškėjai leidimo dirbti kitą darbą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 18 straipsnio nuostatomis, VMI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl VMI nuostatų patvirtinimo“ 18.11 papunkčiu, atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, VMI Komisijos 2019 m. kovo 20 d. pasiūlymą bei į tai, kad darbas UAB „Veiksmo poilsinė“ (buvusi UAB „Vytenio investicijos“) gali trukdyti pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

2.2.                      Komisijos išvada nepagrįsta jokiomis teisės normomis, o pareiškėjos atliekamos funkcijos tiesiog perrašytos iš jos pareigybės aprašymo. Pareiškėja teikdama atsakymus į Komisijos pateikus klausimus pateikė informaciją apie jos vykdomas funkcijas, tačiau Komisija ir toliau klaidingai teigia, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą, t. y., atsižvelgdama į jai suteiktus įgaliojimus, ji vykdo jai pavestas su mokesčių mokėtojų atžvilgiu atliekamais kontrolės veiksmais susijusias funkcijas. Pareiškėja, kaip skyriaus vedėja, savarankiškai netikrina jokių mokesčių mokėtojų, nerenka jokios informacijos apie juos, konkreti užduotis atlikti mokesčių mokėtojo atžvilgiu kontrolės veiksmus suformuojama skyriaus specialistams, kurie atsakingi už informacijos surinkimą, jos patikrinimą bei įvertinimą vadovaujantis mokesčių teisės aktais, pareiškėja savarankiškai nerengia jokių raštų, skirtų mokesčių mokėtojams.

2.3.                      Įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, diskriminuojantis, priimtas Komisijos, viršijusios savo įgaliojimus sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo. Komisijos išvada dėl informacijos panaudojimo nėra pagrįsta, ji daroma remiantis prielaidomis, hipotetinių situacijų kūrimu ir spėjimu, kas galėtų būti. Pareiškėja tiek Komisijos posėdžio metu, tiek pateikdama atsakymus į klausimus ne kartą akcentavo, kad ji yra 100 proc. Bendrovės akcininkė, kad pagrindinė įmonės veikla yra sezoninių pramogų teikimas fiziniams asmenims (ne juridiniams asmenims), Bendrovė nedalyvauja jokiose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau Komisija šių aplinkybių nenagrinėjo ir nepasisakė, ar pareiškėjos buvimas vienintele akcininke (pagal galiojančius teisės aktus valstybės tarnautojas gali būti akcinės bendrovės, UAB akcininku ar dalininku) nesudaro pagrindo toms pačioms „tariamoms“ situacijoms pareiškėjos darbe susidaryti. Akivaizdu, kad pareiškėjai ir nedirbant Bendrovės direktore, tačiau būnant Bendrovės vienintele, 100 akcininke, darbe gali susidaryti tos pačios hipotetinės situacijos, kurias įvardijo Komisija. Pareiškėja didžiąją dalį duomenų, kuriuos VMI nurodo, kad ji disponuoja ir galėtų panaudoti privatiems poreikiams (informacija apie juridinių asmenų akcininkus, vadovus, darbuotojus, įstatinio kapitalo dydį, veiklos vykdymo vietas, mokesčių pažeidimų aprašymus, apyvartas, notarinių sandorių duomenis, pelno deklaracijos išlaidų rodiklius, gautas paskolas, nepriemokų ir permokų dydžius, taip pat turi prieigą prie įvairių mokesčių deklaracijų, su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu susijusių apyskaitų, ataskaitų, duomenų ir kitų dokumentų duomenų ir kt.), esant poreikiui pareiškėja nepažeisdama įstatymų galėtų gauti iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro, nes dalis VMI nurodomų duomenų yra viešai prieinami bet kokiam Lietuvos piliečiui: informacija apie juridinių asmenų akcininkus, vadovus, įstatinio kapitalo dydį, veiklos vykdymo vietas, finansines ataskaitas, apie mokesčių mokėtojų nepriemokų dydžius dar nuo 2014 metų viešai skelbia pati VMI savo internetinėje svetainėje www.vmi.lt.

2.4.                      Pareiškėjai nesuvokiama, kokį konkurencinį pranašumą galbūt gali įgyti Bendrovė, kurioje ji siekia dirbti, kitų toje pačioje srityje veikiančių bendrovių, kaip mokesčių mokėtojų, atžvilgiu. Konkurencinio pranašumo neįgausi susipažinęs su finansinėse ataskaitose pateiktais skaičiais. Ji niekada neturėjo prisijungimo prie notarinių sandorių (Komisijos išvados 4 psl. „notarinių sandorių duomenis“), kuriuos savo išvadoje nurodo Komisija, tai patvirtina Komisijai pateiktas 2018 m. liepos 2 d. Vidaus saugumo skyriaus raštas Nr. (14.31-20) 109-240, kuriame aiškiai nurodoma, prie kokių duomenų bazių pareiškėja gali jungtis. Taigi, Komisijos išvada ne tik, kad nėra paremta teisės normomis, tačiau joje pateikiama ir neteisinga informacija.

2.5.                      Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo ir pateisinimo nevienodai traktuoti skyriaus vedėjo, vyriausiojo specialisto, patarėjo ar departamento direktoriaus pateiktą prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą. Tačiau šiuo atveju institucijoje egzistuoja dvigubi standartai išduodant leidimus dirbti kitą darbą. Atsižvelgiant į Komisijos išvadoje daromus išvedžiojimus galima teigti, kad iš esmės nei vienas VMI tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme yra nors viena funkcija susijusi su mokesčių mokėtojo kontrole (nesvarbu, ar jis tik tikrina juridinio asmens pateiktus duomenis, ar priima mokesčių mokėtojų prašymus, ar konsultuoja mokesčių mokėtojus telefonu) negalėtų gauti leidimo dirbti kitą darbą bet kokioje bendrovėje. Pareiškėjos manymu, jos atžvilgiu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygybės įstatymui principas, nes tam tikros užimamos pareigos traktuojamos skirtingai. Tai, kad asmuo yra valstybės tarnautojas, savaime nesukelia konstitucinių teisių suvaržymų, imperatyviai nustatytų VTĮ.

2.6.                      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad apribojimų pobūdis ir mastas turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, t. y. ribojimus reikia taikyti laikantis proporcingumo principo. Absoliutus uždraudimas pareiškėjai eiti direktorės pareigas jos 100 proc. valdomoje įmonėje, riboja daugiau, nei reikia siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus. Tokiu VTĮ 18 straipsnio aiškinimu pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, pažeidžiama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pareiškėjos nuomone, institucija iškeldama tik viešąjį interesą (institucijos vardą, jos reputaciją) aukščiau visų kitų, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises, o institucijos priimami sprendimai kelia pagrįstų abejonių, kiek pati institucija laikosi deklaruojamų objektyvumo, nešališkumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt. principų.

2.7.                      Komisijos išvadoje nėra nurodomi teisiniai argumentai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai einant Bendrovės direktorės pareigas iš tikrųjų trukdytų jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituotų VMI autoritetą ir sukeltų interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Komisijos išvadoje, kaip ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. S-943-(2.5) nurodoma, kad vertinamos hipotetinės aplinkybės. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      Komisija, vykdydama teismo sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš naujo: atitinkamai suorganizavo posėdį, į kurį pakvietė pareiškėją bei jos tiesioginę vadovę, bei pateikė klausimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti visas su prašymu, pareiškėjos atliekamomis funkcijomis ir pageidaujamu dirbti darbu susijusias aplinkybes. Komisija, įvertinusi teismo sprendimą, pareigybės aprašymą, skyriaus vedėjos įgaliojimus, VTEK išvadą, išklausiusi pareiškėją, jos tiesioginę vadovę, padarė išvadą, kad pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Komisija vertindama pareiškėjos prašymą, vadovavosi VTĮ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1V-985 patvirtintu Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Komisija, analizuodama pareiškėjos prašymą ir visus susijusius dokumentus, vertino, ar kitas darbas nesukels privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarys prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos valstybės tarnybos autoriteto, nekliudys valstybės tarnautojai tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nebus susijęs su darbu tokioje Bendrovėje, kurios atžvilgiu pareiškėja turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jos veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus Bendrovės atžvilgiu, nebus kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

3.2.                      Komisija, analizuodama pareiškėjos prašymą ir visus su juo susijusius Komisijoje gautus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja eina VMI Kontrolės departamento III Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjos pareigas ir pagal VMI viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-137 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo Nr. V-137) pareiškėja pasirašo: sprendimus dėl kontrolės veiksmo atidėjimo, mokestinio tyrimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo termino pratęsimo (1.2.2.6 p.); dokumentų ar kitos informacijos, reikalingos kontrolės veiksmui atlikti, pateikimo termino pratęsimo, taip pat įvairaus pobūdžio lydraščius (pvz., mokesčių mokėtojams siunčiamų mokesčių administratoriaus nurodymų lydraščius ir sprendimus dėl mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (1.2.2.3 p.); mokesčių mokėtojams siunčiamų mokestinių patikrinimų pavedimų ir jų priedų, mokestinio tyrimo užduočių ir jų priedų lydraščius (1.2.2.7 p.); mokesčių mokėtojams siunčiamų patikrinimo aktų, sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo, patikrinimo pažymų, pranešimų apie atliktus mokestinius tyrimus, operatyvių patikrinimų pažymų, priešpriešinės informacijos surinkimo pažymų lydraščius (1.2.2.8 p.). Komisija savo pasiūlyme padarė išvadą, kad ne tik pareiškėjos funkcijos pagal jos pareigybės aprašymą yra susijusios su galima Bendrovės kontrole ir atitinkamu sprendimų priėmimu dėl Bendrovės ar jos kontrahentų, tai taip pat lemia, kad kitas darbas pareiškėjai kliudytų ir tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes poreikis nušalinti pareiškėją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų Bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis, o tai reikštų, jog pareiškėja išvis nebegalėtų tinkamai vykdyti jos pareigybės aprašyme nurodytų pagrindinių funkcijų ir tuo pačiu tinkamai vadovauti savo skyriaus darbui. Pradedant ūkio subjekto patikrinimą galimi tikrintini kontrahentai nėra žinomi ir gali paaiškėti tik tikrinimo metu. Taigi tikrinimo metu galima situacija, kad pareiškėjos vadovaujamo skyriaus valstybės tarnautojui atliekant atitinkamo vieno ūkio subjekto patikrinimą, atsiras poreikis tikrinti jo kontrahentą – Bendrovę, kurioje pageidauja dirbi pareiškėja.

3.3.                      VMI nuomone, Komisija savo išvadoje aiškiai ir išsamiai išdėstė, kuo vadovaujantis pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Komisijos išvadoje remtasi VTĮ 18 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių analize, taip pat VTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais principais. Kartu vadovaujantis VTĮ bei Aprašu numatyta galimybė kreiptis į VTEK, pasiremta iš jos gauta rekomendacija pateikiant analizę dėl galimo kilti viešųjų ir privačių interesų konflikto pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį. Komisijos išvadoje pateikta, kokiais konkrečiais atvejais pareiškėja gali panaudoti jai suteiktus prisijungimus prie informacinių sistemų ir taikomųjų programinių įrangų privačių interesų tenkinimui, atsižvelgiant į skyriaus veiklos ir kitų su mokesčių mokėtojų kontrole susijusių administracijos padalinių specifiką, išvadoje paaiškinta, kodėl pareiškėjai atitinkamais atvejais nusišalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo neužtikrintų galimybės išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir kodėl poreikis nušalinti valstybės tarnautoją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų Bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis. Komisijos išvadoje išsamiai pasiremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Konstitucinio Teismo praktika, kuri patvirtina išvadoje išdėstytus argumentus dėl leidimo dirbti kitą darbą neišdavimo. Todėl Komisijos išvada su pateiktu siūlymu, kurios pagrindu priimtas ginčo įsakymas, yra pagrįsta ir motyvuota bei atitinkanti VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai neišduotas leidimas dirbti pagal darbo sutartį Bendrovės direktore, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad VAAT 2019 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino VMI 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas dirbti pagal darbo sutartį UAB „Vytenio investicijos“ direktore, įpareigojo VMI Komisiją išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 12 d. pateiktą prašymą iš naujo, konstatuodamas, kad savaime pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų išvardijimas negali būti laikomas pagrindžiančiu atsakovo išvadą neišduoti leidimo dirbti kitą darbą, Komisija turėjo individualizuoti, kokių konkrečių funkcijų atlikimas kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Komisija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą ir surašė išvadą (pasiūlymą), pažymėdama, kad pareiškėjos darbas Bendrovėje gali trukdyti pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Šios išvados pagrindu, vadovaudamasi VTĮ 18 straipsnio nuostatomis, VMI nuostatų, patvirtintų finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl VMI nuostatų patvirtinimo“ 18.11 papunkčiu, atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Komisijos 2019 m. kovo 20 d. pasiūlymą, Įsakymu neišdavė pareiškėjai leidimo dirbti kitą darbą.

7.       Teismas, vadovaudamasis VTĮ 3 straipsnyje numatytais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, VTĮ 18 straipsnio 1, 2 dalimis, LVAT praktika sprendžiant klausimą dėl aptariamos teisės normos taikymo, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, proceso šalių paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad Komisija savo pasiūlyme aiškiai ir išsamiai išdėstė, kuo vadovaujantis pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas. Komisija, vertindama pareiškėjos prašymą, vadovavosi VTĮ, Aprašu. Komisija posėdyje išklausė pareiškėją, jos vadovę, vertino ir analizavo pareiškėjos prašymą, kitus susijusius dokumentus, vertino, ar kitas darbas nesukels privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudarys prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos valstybės tarnybos autoriteto, nekliudys valstybės tarnautojai tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nebus susijęs su darbu tokioje Bendrovėje, kurios atžvilgiu pareiškėja turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jos veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus Bendrovės atžvilgiu, nebus kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Komisijos pasiūlyme įstaigos vadovui buvo vertinamos visos aplinkybės, t. y. pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės paaiškinimai, skyriaus, kuriam vadovauja pareiškėja, nuostatai, pareigybės aprašymas, Bendrovės vykdoma veikla, įvertinta VTEK išvada, kurioje atkreiptas dėmesys dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto kilimo pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį. Komisijos pasiūlyme išanalizuoti konkretūs pareiškėjai suteikti įgaliojimai, atsižvelgus į skyriaus veiklos pobūdį, funkcijas, kurių atlikimas parodo, kad pareiškėja dalyvauja kontrolės veiksmų vykdyme atliekant mokesčių mokėtojų patikrinimus ir tyrimus. Komisija konstatavo, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų priėmimą mokesčių mokėtojams. Šiame pasiūlyme aiškiai išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais pareiškėja gali panaudoti jai suteiktus prisijungimus prie informacinių sistemų ir taikomųjų programinių įrangų privačių interesų tenkinimui, atsižvelgus į skyriaus veiklos ir kitų su mokesčių mokėtojų kontrole susijusių administracijos padalinių specifiką, paaiškinta, kodėl pareiškėjai atitinkamais atvejais nusišalinimas nuo tam tikrų funkcijų atlikimo neužtikrintų galimybės išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, ir kodėl poreikis nušalinti valstybės tarnautoją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų Bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis. Pasiūlyme aiškiai konstatuota pareiškėjos darbo veiklos specifika, kuri sąlygoja galimą institucijos ir valstybės tarnybos vardo diskreditavimą, jeigu būtų išduotas leidimas pareiškėjai dirbti kitą darbą. Komisijos pasiūlyme išsamiai pasiremta LVAT ir Konstitucinio Teismo praktika, kuri patvirtina pasiūlyme išdėstytus argumentus dėl leidimo dirbti kitą darbą neišdavimo.

8.       Teismas, įvertinęs situaciją, kurioje pareiškėjai (valstybės tarnautojai) neišduotas leidimas dirbti kitą darbą dėl jos funkcijų, kurios pagal pareigybės aprašymą buvo susijusios su pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų kontrole, o Bendrovė, kurioje pareiškėja siekia įsidarbinti, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra registruota tos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos teritorijoje, kurioje pareiškėja dirba, konstatavo, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, pareigos yra (arba gali būti) susijusios su minėtos Bendrovės kontrole, veiklos priežiūra ar kokių nors kitų sprendimų dėl Bendrovės priėmimu, kas lemia, kad pareiškėjos darbas šioje Bendrovėje kliudytų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tai aiškiai susiję su institucijos pasitikėjimu. Taigi šiuo atveju pareiškėjai išdavus leidimą dirbti kitą darbą, VMI, kaip mokesčių administratorius, sudarytų sąlygas galimam VTĮ ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintų principų nesilaikymui, sudarytų prielaidas galimam valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniams tikslams. Todėl išdavus leidimą pareiškėjai dirbti kitą darbą, atsižvelgus į jos vykdomas funkcijas, galbūt būtų diskredituotas ir pačios institucijos, kaip vykdančios mokesčių mokėtojų kontrolę, vardas bei valstybės tarnybos autoritetas, nes VMI veikla susijusi su nuolatine mokesčių mokėtojų kontrole ir skaidrumo mokesčių sistemoje užtikrinimu. Teismas priėjo prie išvados, kad, vadovaujantis Komisijos išvada, VMI skundžiamu įsakymu pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą dirbti pagal darbo sutartį Bendrovės direktore. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Kontrolės departamente užima atsakingas vadovaujančias pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo kontrole, turi valdingus įgaliojimus ir kontroliuoja, prižiūri įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą, priima jų atžvilgiu sprendimus, Bendrovė bei jos kontrahentai bet kada gali būti priskirti prie skyriaus tikrintinų mokesčių mokėtojų.

9.       Teismas dėl pareiškėjos teiginių, kad VMI išdavė leidimus dirbti kitą darbą pagal darbo sutartis kitiems VMI valstybės tarnautojams, pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl institucija, atsižvelgdama į konkretaus valstybės tarnautojo funkcijas, visą surinktą informaciją privalo įvertinti, ar konkretus darbas negali sukelti (nesukelia), nesudarys prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje likimui, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimui, asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėjos kaip VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos darbas pagal darbo sutartį Bendrovėje gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams, trukdyti jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituoti VMI autoritetą ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Teismo posėdyje VMI atstovės paaiškino, kad VMI neegzistuoja dvigubi standartai išduodant leidimus dirbti kitą darbą. Pareiškėjos minėti atvejai neatitinka tikrovės, nes minėtoms darbuotojoms leidimai dirbti išduoti, esant joms vaiko priežiūros atostogose, kai jos neatliko tiesioginių pareigų institucijoje.

10.       Įvertinęs ginčijamo Įsakymo ir Komisijos pasiūlymo turinį, teismas sprendė, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą.

III.

11.       Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus jos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad:

11.1.                      VMI priimdama sprendimus dėl leidimo dirbti kitą darbą diskriminuoja institucijos darbuotojus dėl jų užimamų pareigų, institucijoje neveikia viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje mechanizmas ir tokiais institucijos veiksmais apskritai neigiamas šio instituto egzistavimas. Teismas be tiesioginių įrodymų, remdamasis tik VMI atstovų teiginiais, nustatė, kad visi pareiškėjos nurodyti išduoti leidimai, yra išduoti būtent vaiko priežiūros atostogose esantiems asmenims. Pareiškėja turi galimybę susipažinti su visais institucijos priimtais įsakymais, ir kiek jai teko jų peržiūrėti, tai tik vienu iš jos nurodytu atvejų leidimas išduotas asmeniui esant vaiko priežiūros atostogose. Visais kitais atvejais leidimai išduoti institucijoje dirbantiems asmenims. Svarbiausi argumentai, ypač tokie, dėl kurių nepasisakė net pati VMI priimdama sprendimą (pareiškėjos buvimas 100 proc. akcininke, galintis sukelti tą patį menamą interesų konfliktą ir leidimo neišdavimas, grindžiamas tuo pačiu menamu interesų konfliktu), yra esminiai skundo argumentai ir turi būti aptarti teismo sprendime, ir teismas privalo dėl jų pasisakyti. Teismas negali „bėgti“ nuo nepatogių argumentų ir juos tiesiog ignoruoti.

11.2.                      Įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos. LVAT jurisprudencijoje dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų išaiškinta, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto.

11.3.                      Pareiškėja nesutinka su Komisijos ir teismo išvada, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą, t. y. atsižvelgdama į jai suteiktus įgaliojimus ji vykdo jai pavestas su mokesčių mokėtų atžvilgiu atliekamais kontrolės veiksmais susijusias funkcijas.

11.4.                      Nors VAAT 2019 m. sausio 20 d. įsiteisėjusiame sprendime aiškiai nurodė, kad Komisija turi aiškiai individualizuoti, kokių konkrečių funkcijų atlikimas kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, Komisijai iš naujo išnagrinėjus prašymą pareiškėjai lieka neaišku kokios jos atliekamos funkcijos išdavus leidimą dirbti kitą darbą kliudytų pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Pareiškėja skunde teismui taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VTĮ redakcijai ir VMI pasikeitus skyrių struktūrai, kai skyriuose neliko skyrių pavaduotojų ir poskyrių vedėjų, o darbuotojai pagal pareigybės aprašymus tapo tiesiogiai pavaldūs skyriaus vedėjui, įvedus naujas skyrių patarėjų pareigybes, atsižvelgiant į VMI viršininko 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu VP-172 patvirtintą VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus pareigybių sąrašą bei siekiant užtikrinti skyriui priskirtos veiklos, susijusios su mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir fondus apskaičiavimo ir mokėjimo kontrole, planavimą, organizavimą ir kontrolę, DODVS buvo užregistruotas nurodymas dėl darbuotojų priskyrimo (2019 m. sausio 31 d. Nr. 276-6) konkrečiam skyriaus patarėjui, kuris planuoja, organizuoja bei kontroliuoja skyriaus darbuotojų veiklą. Atsižvelgiant į minėtą nurodymą, skyriaus darbuotojai vykdomas užduotis derina su patarėju, atsakingu už jų veiklos planavimą, organizavimą bei kontrolę, ir visi skyriaus darbuotojai bei jų veiklos kontrolė perduoti skyriaus patarėjai. Tačiau nei Komisija, nei teismas nevertino šios aplinkybės ir dėl jos nepasisakė.

11.5.                      Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ne kartą akcentavo, kad pareiškėja yra 100 proc. Bendrovės akcininkė, kad pagrindinė įmonės veikla yra sezoninių pramogų teikimas fiziniams asmenims (ne juridiniams asmenims), Bendrovė nedalyvauja jokiose viešuosiuose pirkimuose. Tačiau Komisija ir teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nepasisakė, ar pareiškėjos buvimas vienintele akcininke nesudaro pagrindo toms pačioms „tariamoms“ situacijoms pareiškėjos darbe susidaryti.

12.       Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

12.1.                      Pareiškėja 2018 m. balandžio 12 d. prašyme dėl leidimo dirbti kitą darbą nurodė, kad eidama direktorės pareigas vadovautų Bendrovės ūkinei komercinei veiklai, planuotų ir organizuotų Bendrovės veiklą, būtų atsakinga už darbuotojų priėmimą /atleidimą. Bendrovės 2018 m. balandžio 11 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos darbo funkcijos būtų vadovauti visai ūkinei komercinei Bendrovės veiklai, planuoti ir organizuoti darbus, jog būtų įgyvendinti Bendrovės tikslai. Pareiškėja dirba VMI Kontrolės departamente, kuris VMI yra įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ne tik pareiškėjos funkcijos pagal jos pareigybės aprašymą yra susijusios su galima Bendrovės kontrole ir atitinkamų sprendimų priėmimu dėl Bendrovės ar jos kontrahentų, tai taip pat lemia, jog kitas darbas pareiškėjai kliudytų ir tinkamai atlikti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kadangi poreikis nušalinti pareiškėją nuo jos funkcijų atlikimo dėl galimų tikrintinų Bendrovės kontrahentų būtų nuolatinis. Pareiškėja neteisingai nurodo, jog neturi jokių įgaliojimų skyriaus vykdomų mokestinių patikrinimų atžvilgiu, kadangi valdingi įgaliojimai gali pasireikšti ne tik per tiesiogines valstybės tarnautojo funkcijas. Tiek iš pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymo, tiek iš jai suteiktų įgaliojimų galima akivaizdžiai matyti, jog valstybės tarnautoja yra atsakinga už viso skyriaus, kurio pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos vadovaujantis skyriaus nuostatais yra susiję su kontrolės procedūromis, veiklos užtikrinimą.

12.2.                      Pareiškėja turi priėjimą prie didelio kiekio fizinių ir juridinių asmenų konfidencialių, viešai neskelbiamų duomenų. Konkretūs šiose sistemose ir taikomosiose programinėse įrangose bei duomenų bazėse kaupiami duomenys yra nurodyti jų nuostatuose ir yra skirti naudoti VMI Kontrolės departamento funkcijų vykdymui, įskaitant kontrolės veiksmų atlikimui. Pareiškėja neteisingai nurodo, jog ji neturi priėjimo prie notarinių sandorių duomenų. Pareiškėja turi prieigą prie Integruotos mokesčių informacinės sistemos (toliau – IMIS), kurios nuostatų, patvirtintų VMI 2006 m. rugsėjo 7 d. viršininko įsakymu Nr. V-297 „Dėl Integruotos mokesčių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, 17 punkte numatyta, kokie duomenys tvarkomi ir kaupiami IMIS. Tarp minėtame punkte nurodytų daugybės skirtingų duomenų patenka ir 17.146 papunktyje nurodyti notarinių sandorių duomenys.

12.3.                      Pareiškėjos skunde minimos valstybės tarnautojos, kurioms būnant vaiko priežiūros atostogose joms išduoti leidimai dirbti kitą darbą, išduoti įvertinus valstybės tarnautojų prašymus (kuriuose nurodytos jų planuojamos eiti pareigos) bei pareigybės aprašymus, kurie šiuo atveju nesutampa su pareiškėjos einamomis pareigomis.

12.4.                      Komisija, vertindama pareiškėjos pateiktą prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį, nevertino fakto, kad pareiškėja yra Bendrovės 100 proc. akcijų valdytoja, kadangi, visų pirma, teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą tvarką, nenustato ribojimų valstybės tarnautojams, kurie yra akcijų valdytojai bendrovėse, kuriose siekia įsidarbinti, todėl tai negali būti laikoma vienu iš kriterijų, kurio pagrindu būtų vertinamas pareiškėjos prašymas leisti dirbti kitą darbą.

12.5.                      Komisijos išvadoje aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kuo vadovaujantis pareiškėjai dirbant kitą darbą pagal darbo sutartį negali būti išduotas leidimas, Komisijos išvadoje remtasi VTĮ 18 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių analize, taip pat VTĮ bei VAĮ įtvirtintais principais. Komisijos išvada su pateiktu siūlymu, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, yra pagrįsta ir motyvuota bei atitinkanti VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMI 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-357 neišduoti leidimo pareiškėjai (VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjai) dirbti pagal darbo sutartį UAB „Veiksmo poilsinė“ (buvusi UAB „Vytenio investicijos“) direktore, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad, vadovaujantis Komisijos išvada, VMI skundžiamu įsakymu pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti leidimą dirbti pagal darbo sutartį Bendrovės direktore. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos kaip VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjos darbas pagal darbo sutartį Bendrovėje gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams, trukdyti jai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, diskredituoti VMI autoritetą ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje. Pareiškėja su teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jos nuomone, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių (nevertino fakto dėl pareiškėjos buvimo Bendrovės 100 proc. akcijų valdytoja), netinkamai vertino pareiškėjos nurodytą situaciją dėl VMI institucijos darbuotojų diskriminavimo dėl jų užimamų pareigų; Komisijos ir teismo išvada, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą, yra nepagrįsta; Komisijai iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl leidimo dirbti kitą darbą, jai lieka neaišku kokios jos atliekamos funkcijos išdavus leidimą dirbti kitą darbą kliudytų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

15.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

16.       Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

17.       Nustatyta, kad VMI skundžiamu įsakymu neišdavė pareiškėjai leidimo dirbti kitą darbą, vadovaudamasi VTĮ 18 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. balandžio 19 d. prašymą, jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Komisijos 2019 m. kovo 20 d. pasiūlymą bei į tai, kad darbas Bendrovėje gali trukdyti pareiškėjai tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, gali sudaryti prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniams interesams ir sukelti viešųjų bei privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje.

18.       Sprendžiant klausimą dėl galimybės valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą, paprastai analizuojamos tiek jo, kaip valstybės tarnautojo, atliekamos funkcijos pagal pareigybės aprašymą, tiek ir planuojamas kito darbo pobūdis, tokiu būdu vertinant, ar nėra VTĮ 18 straipsnyje (ankstesnės VTĮ redakcijos 161 str. 1 d.) nurodytų sąlygų, ribojančių valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą. Šioje teisės normoje yra nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti valstybės tarnautojo atliekamų pareigų ir kito darbo, kurį jis nori dirbti, pobūdis. O būtent, šių abiejų darbų pobūdis turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaryti prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoti valstybės tarnybos autoriteto, nekliudyti asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat tai neturi būti darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

19.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja dirba VMI Kontrolės departamente, kuris VMI yra įsteigtas siekiant užtikrinti VMI funkcijų, susijusių su apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų kontrolės funkcijas atliekančių administracijos padalinių darbo kontroliavimu, koordinavimu ir metodiniu vadovavimu; mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą bei fondus apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo kontrolės prioritetų nustatymu bei kontrolės vykdymu, įgyvendinimą (VMI Kontrolės departamento nuostatai). Pareiškėja eina VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimų skyriaus (kuris, be kita ko, vykdo juridinių asmenų mokestinius patikrinimus ir tyrimus) vedėjos pareigas. Tiek iš pareiškėjai jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, tiek iš jai suteiktų įgaliojimų matyti, jog pareiškėja skyriaus vardu priima sprendimus, atstovauja skyriui, atsako už jo veiklą, kontroliuoja, kad Kontrolės departamento skyriui pavestos užduotys būtų įvykdytos nustatytu laiku. Komisijos 2019 m. kovo 20 d. pasiūlyme išsamiai išanalizuoti konkretūs pareiškėjai suteikti įgaliojimai bei atsižvelgiant į skyriaus veiklos pobūdį nurodytos konkrečios funkcijos, taip pat įvertinta Bendrovės vykdoma veikla, VTEK išvada. VTEK 2019 m. kovo 7 d. išvadoje Nr. S-943-(2.5) pažymėta, jog nagrinėtinu atveju susidaro regimybė, jog pareiškėjai einant pareigas valstybinėje tarnyboje ir papildomai dirbant Bendrovėje, kurios veiklą tikrina ir kontroliuoja VMI, galėtų kilti nuolatinis interesų konfliktas bei atsirastų galimybė asmeninei veiklai naudotis tarnybiniais įgaliojimais bei viešai neskelbiama VMI bazėse esančia informacija.

20.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su Komisijos ir VAAT išvada, kad pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas prie šios išvados priėjo detaliai išanalizavę pareiškėjai (VMI Kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vedėjai) suteiktus įgaliojimus, atsižvelgė į skyriaus veiklos pobūdį, konkrečias pareiškėjos atliekamas funkcijas pagal jos pareigybės aprašymą, kurių atlikimas parodo, jog pareiškėja dalyvauja kontrolės veiksmų vykdyme atliekant mokesčių mokėtojų patikrinimus ir tyrimus, t. y. pareiškėja yra atsakinga už valdingų sprendimų mokesčių mokėtojų atžvilgiu priėmimą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nurodytus VTĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus šioje byloje nagrinėjamajai situacijai, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, proceso šalių paaiškinimus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, pareigos yra (arba gali būti) susijusios su Bendrovės kontrole, veiklos priežiūra ar kokių nors kitų sprendimų dėl Bendrovės priėmimu, kas lemia, kad pareiškėjos darbas šioje Bendrovėje kliudytų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir tuo pačiu tinkamai vadovauti savo skyriaus darbui.

21.       Šiuo aspektu paminėtina LVAT praktika, sprendžiant klausimą dėl valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą, o būtent 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-914/2009, kurioje LVAT, įvertinęs, jog pareiškėjos – valstybės tarnautojos, dirbančios Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, funkcijos pagal pareigybės aprašymą susijusios su pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų kontrole, o įmonė, kurioje pareiškėja siekė įsidarbinti administratore, pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju yra registruota Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos teritorijoje, konstatavo, jog jos, kaip valstybės tarnautojos, pareigos yra (arba gali būti) susijusios su minėtos įmonės kontrole, veiklos priežiūra ar kokių nors kitų sprendimų dėl įmonės priėmimu, kas lemia, jog jos darbas šioje įmonėje kliudytų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

22.       Pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio argumentų, kad VMI diskriminuoja institucijos darbuotojus dėl jų užimamų pareigų, pažymėtina, jog aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, gali būti nustatytos ir teismo vertinamos individualiai kiekvienoje konkrečioje situacijoje, kai valstybės tarnautojas prašo išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Pareiškėja, grįsdama diskriminacijos buvimą, save lygina su kitais valstybės tarnautojais, kuriems buvo išduoti leidimai dirbti kitą darbą. Tačiau šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad prašymas leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį pateiktas pareiškėjos, einančios vadovaujančias pareigas VMI Kontrolės departamente, atsižvelgta į tokiai pareigybei nustatytas funkcijas, pareigybės specifiką, taip pat pavaldumo santykius su kitais valstybės tarnautojais, įvertinus tai, kad valstybės tarnautoja yra atsakinga už viso skyriaus, kurio pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos vadovaujantis skyriaus nuostatais yra susiję su kontrolės procedūromis, veiklos užtikrinimą, atsižvelgiant į jai suteiktus įgaliojimus vykdyti jai pavestas su mokesčių mokėtojų atžvilgiu atliekamais kontrolės veiksmais susijusias funkcijas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos minimų kitų valstybės tarnautojų, kuriems, jos teigimu, buvo išduoti leidimai dirbti kitą darbą, pareigybės aprašymai sutampa su pareiškėjos einamomis pareigomis, ir kad leidimai išduoti esant tai pačiai ar panašiai faktinei situacijai, kaip ir pareiškėjos atveju. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos nurodoma diskriminacija (žr. Nutarties 9 p). Pareiškėja nenurodė asmenų, kuriems buvo išduoti leidimai dirbti kitą darbą, teisinės padėties panašumų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos diskriminacijos atmetami.

23.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto dėl jos buvimo Bendrovės 100 proc. akcijų valdytoja, pažymi, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teisės dirbti kitą darbą. Ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė VTĮ 18 straipsnio aspektu negali būti laikoma vienu iš kriterijų, kurio pagrindu būtų vertinamas pareiškėjos prašymas leisti dirbti kitą darbą, todėl nėra pagrindo pritarti pareiškėjos pozicijai, kad buvimas Bendrovės akcininke ir darbas Bendrovėje yra tapatūs teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami.

24.       Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

25.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

        Rytis Krasauskas