Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-1486-730/2015
Teisėjas Erikas Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-01859-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.2.9.1.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) S. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovei DNSB „Smiltis“ su trečiaisiais asmenimis D. V., K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B., D. Ž., I. A., R. D., R. K., Z. I., V. V., B. V., S. N., D. N., R. V., A. B. ir A. P., Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos statybos skyriumi, dėl bendrijos sprendimo ginčijimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos „Smiltis“ 2014-09-17 protokolo Nr. 3 3 p. nurodytą sprendimą kaip priimtą bendrijos organui viršijus savo kompetencijos ribas ir įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pašalinti praplėstą automobilių stovėjimo aikštelės dalį ir atkurti buvusią žalią veją bei sutvarkyti statybos vietą. Nurodė, kad 2014-09-17 DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 3 p. nutarta sumažinus žolyną praplėsti žvyruotos kiemo dalies plotą, o tokie bendraturčių veiksmai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, teisės aktų reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio statybos darbams, bei kitų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama pripažinti šį bendraturčių sprendimą negaliojančiu ir įpareigoti bendraturčius pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-08 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. P. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidos) atsakovės DNSB „Smiltis“ naudai, priteisė iš ieškovės S. P. 31,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama bendrijos narė, taip pat turėjo teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkime, teikti pastabas bei prieštaravimus dėl susirinkimo metu nagrinėjamų klausimų ir balsuoti prieš kiemo aikštelės praplėtimą bendrame kieme, tačiau ieškovė jokių pretenzijų ar pastabų dėl nagrinėjamo klausimo nereiškė, nedalyvavo visuotiniame susirinkime bei nepateikė išankstinės nuomonės raštu. Iš DNSB „Smiltis“ įstatų ir pateikto žemės sklypo plano nustatyta, kad dėl žemės sklypo dalies, sklypo plane pažymėtos indeksu Nr. B1, naudojimo bei jos tvarkymo režimo nustatymo sprendimus turi teisę priimti tik DNSB „Smiltis“ nariai, todėl ieškovės argumentas, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime sprendimas dėl statybos darbų atlikimo yra priimtas viršijant bendrijos kompetencijos ribas, nes tokiems darbams atlikti reikalingi visų žemės sklypo bendraturčių sutikimai, atmestinas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija padarė išvadą, jog nėra duomenų apie eismo sąlygų pablogėjimą praplėtus mašinų stovėjimo aikštelę daugiabučio namo savininkų bendrijos „Smiltis“ kieme. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015-04-16 rašte nurodyta, kad institucijai patikrinus namo kiemą, kuriame dalis žolyno panaikinta pakeičiant jį žvyro danga, nustatyta, kad namo gaisriniam saugumui tai įtakos nedaro, iš pateiktos buvusios ir esamos kiemo situacijos schemos nustatyta, kad dar prieš atliekant kiemo aikštelės praplėtimo darbus 10 metrų atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki gyvenamojo namo nebuvo išlaikytas ir anksčiau ieškovei tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Ieškovė pateikė teismui esamo kiemo bordiūro padėties planą, iš kurio galima daryti išvadą, kad aikštelė yra apie 225,83 m2 ploto. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei remiantis byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais, pripažįstama, kad nagrinėjamu ginčo atveju buvo atlikti ne automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbai, o tik praplėstas žvyruotos kiemo dalies plotas sumažinus žolyną, todėl statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ negali būti taikomas. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė savavališkos statybos darbų neatliko, ir darė išvadą, kad nėra pagrindo jai taikyti Lietuvos Respublikos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodytų neteisėtos (savavališkos) statybos pasekmių.
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2015-06-08 sprendimą panaikinti ir išspręsti šį klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Iš teismo pateiktų išvadų nesuprantama, kuo remdamasis teismas daro išvadą, kad tam tikri atsakovės veiksmai praplečiant kiemą sumažinus žolyną nelaikytini statybos darbais.
- Byloje nėra ginčo dėl to, kokia atsakovės įrengtos kiemo dalies paskirtis (automobilių statymas). Kadangi ši kiemo dalis šiuo tikslu įrengta atliekant žemės grunto kasimo ir kitokius grunto įrengimo darbus, todėl šie darbai laikytini statybos darbais, o jais sukurtas statinys – automobilių saugykla (aikštelė).
- Bendras aikštelės plotas sudaro apie 225,83 m2, todėl, pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedą „Plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai“, kai statinių plotas yra nuo 100 kv. m iki 10000 kv. m, jie priskiriami II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl statant nesudėtingus statinius mieste, reikia parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą projektui.
- Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti, taikyti ar ne nagrinėjamam ginčui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Sąlygų 68 p. nuostatas, kadangi ši nuostata yra imperatyvi, galiojanti ir įpareigojanti.
- Pirmosios instancijos teismas ignoravo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės paaiškinimus ir jais nesirėmė, todėl padarė klaidingas išvadas dėl atsakovės atliktų darbų vertinimo.
- DNSB „Smiltis“ visuotinio narių susirinkimo kompetencija išsamiai reglamentuota įstatų 6.1 punkte. Įstatuose visuotiniam narių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl statybos darbų bendrame žemės sklype.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijamame bendrijos nutarime nėra numatyta „įrengti automobilių stovėjimo aikštelę“. Tokia aikštelė įrengta ir nebuvo, tiesiog kiemas buvo pažvyruotas sumažinus žolyną, o dalies kiemo pažvyravimas aiškiai neatitinka automobilių aikštelėms įrengti keliamų reikalavimų. Pažvyruota kiemo dalis sudaro 54 m2, tai reiškia, jog negalima taikyti STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelės 17.1.2 punkto reikalavimų. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinis priežiūros skyrius sudarė 2015-06-09 Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1078(16.2), kuriame konstatuota, kad atsakovė, kiemo dalį užpildama žvyru, jokio statinio nepastatė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. M. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti papildomus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad atsakovės įstatų 2.1 punktas, 2.2 punktas, 6.14 punktas atkartoja CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo priima butų savininkai balsų dauguma, įkūrus bendriją – bendrijos nariai balsų dauguma. Todėl bendrijos narių susirinkimas buvo kompetentingas spręsti žvyruotos kiemo dalies praplėtimo sumažinus žolyną klausimą. Kadangi darbais nebuvo montuojamos jokios laikančiosios konstrukcijos, nebuvo sukurtas nekilnojamasis daiktas, todėl šiems darbams nebuvo reikalingas projektas, kitas statybą leidžiantis dokumentas, ieškovės atskiras sutikimas. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinis priežiūros skyrius sudarė 2015-06-09 Statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-1078(16.2), kuriame konstatuota, kad atsakovė, kiemo dalį užpildama žvyru, jokio statinio nepastatė. Apklausta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė šiuo aktu nesivadovavo. Kadangi atsakovės administruojamas gyvenamojo namo kiemas nėra automobilių saugykla ar automobilių saugojimo aikštelė pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.1 punktą ar STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.28 punktą, todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimas dėl 10 metrų atstumo nuo kiemo iki gyvenamojo namo langų.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Trečiasis asmuo D. M. G. pateikė prašymą pridėti prie bylos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-06-09 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1078(16.2). Nurodė, jog atsakovė minėtą aktą gavo 2015-07-23, tai yra po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pateikti jo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo. Kadangi byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje atliktų, apeliantės vertinimu, statybos darbų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtame Statybos patikrinimo akte užfiksuoti duomenys apie atliktus ginčo žemės sklype darbus turi reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl yra pagrindas jį pridėti prie bylos.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims D. V., K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B. ir D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame suformuoti 6 atskiri nekilnojamojo turto objektai. Šis pastatas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 397/8396 dalys šio žemės sklypo, tretiesiems asmenims D. V. ir K. V. – 889/8396 dalys, I. M. V. – 822/8396 dalys, D. M. G. – 814/8396 dalių, O. R. B. – 446/8396 dalys, D. Ž. – 421/8396 dalis. Taip pat šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems asmenims: S. N. ir D. N. – 76/2099 dalys, R. V. – 679/16792 dalys, D. N. – 151/4198 dalis, A. B. – 679/16792 dalys, R. D. – 558/8396 dalys, A. P. – 455/8396 dalys, B. V. – 556/8396 dalys, V. V. – 379/8396 dalys, Z. I. – 535/8396 dalys, R. K. – 432/8396 dalys, I. A. – 407/8396 dalys. Šie žemės sklypo bendraturčiai nuosavybės teise valdo kitą greta esantį daugiabutį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio eksploatavimui taip pat naudoja atitinkamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti įsteigta DNSB „Smiltis“, kurią sudaro 6 nariai, nuosavybės teise valdantys butus minėtame pastate, t. y. ieškovė, tretieji asmenys D. V. ir K. V., I. M. V., D. M. G., O. R. B. ir D. Ž..
DNSB „Smiltis“ bendrijos nariai 2014-09-02 pranešimu buvo informuoti, jog 2014-09-17 bus organizuojamas bendrijos narių susirinkimas, kuriame 3 klausimu bus sprendžiama dėl kieme esančio žolyno pertvarkymo patogesniam automobilių statymui ir išvažiavimui. Iš 2014-09-17 įvykusio DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad balsuojant dėl 3 punkte nurodyto klausimo, su žvyruotos kiemo dalies praplėtimu sutiko keturi iš šešių bendrijos narių.
Dėl savavališkos statybos
Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – pašalinti sumažinus žolyną praplėstą automobilių stovėjimo aikštelės dalį ir atkurti buvusią žalią veją, sutvarkyti statybos vietą.
Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepateikia vertinimo, kodėl konkrečiu atveju atlikti darbai nelaikytini statybos darbais. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė faktiškai nukasė gruntą, pašalino dalį žolyno bei toje vietoje išpylė žvyrą kaip pagrindą, taip suformuodama automobilių stovėjimui ir važinėjimui tinkamą pagrindą, todėl vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.1 punktu bei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.28 punktu, toks statinys laikytinas automobilių saugykla (aikštele). Kadangi aikštelės plotas yra 225,83 m2, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedą „Plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.)“, toks statinys priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams ir pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktą statant II grupės nesudėtingus statinius mieste reikia parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti rašytinį pritarimą projektui. Nesutiktina su apeliantės argumentu.
Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tai, ar statyba atlikta laikantis statybos procesą reglamentuojančių reikalavimų, gali būti sprendžiama pagal tai, ar buvo užfiksuota savavališka statyba ir taikytos su savavališka statyba susijusios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėdama, jog atsakovės atlikti darbai prilyginami statybai, rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus 2014-11-05 raštu, kuriame nurodyta, kad jei aikštelė yra nuo 101 kv. m iki 10000 kv. m ploto, ji laikytina II grupės nesudėtingu statiniu ir jai statyti pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas reikalingas supaprastintas statybos projektas ir rašytinis pritarimas statinio projektui. O tokiu atveju, kai pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto nuostatas naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju supaprastinto projekto nereikia, kaip statybą leidžiantys dokumentai turi būti gauti žemės sklypo visų savininkų sutikimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė į Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrių kreipėsi suformulavusi konkretų klausimą – ar be žemės sklypų savininkų sutikimo galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Į šį konkretų ieškovės klausimą Klaipėdos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius minėtu raštu pateikė atsakymą, tačiau tokia rašte išdėstyta informacija neįrodo, jog atsakovės atlikti darbai laikytini statyba, kurios metu pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Byloje toks aktas nepateiktas. Priešingai, į bylą pateiktas 2015-06-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1078 (16.2). Nustatyta, kad ieškovė 2015-05-25 kreipėsi į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su skundu. Skundo nagrinėjimo metu atsakovės atlikti darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėti vietoje, nubraižyta kiemo schema, padaryta fotonuotrauka. Iš akto Nr. SPA-1078(16.2) turinio nustatyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog DNSB „Smiltis“ nariai tvarkydami kiemo teritoriją vietoje buvusio žolyno užpylė žvyro sluoksnį (54 kv. m). Kiemą tvarkė daugumos bendrijos narių sutarimu 2014 m. rugsėjo pabaigoje. Akto dalyje, kurioje apžiūrą atlikęs pareigūnas nurodo, ar statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nurodyta, jog „statyba neužfiksuota, jokių pažeidimų nenustatyta“. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti akte nustatytomis aplinkybėmis, šis aktas yra galiojantis, nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka.
Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo daryti išvadą, jog ginčo žemės sklype buvo atlikti statybos darbai, kurių metu pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė, nėra.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismo posėdžio metu apklaustos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovės R. K. paaiškinimais, pažymėtina, jog išklausius 2015-05-20 teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė nurodė, jog nebuvo nuvykusi į ginčo vietą, atliktų darbų nematė, teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar ginčo sklype atlikti darbai prilyginami automobilių stovėjimo aikštelei. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovės parodymai laikytini subjektyviais.
Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas jos paaiškinimais nesivadovavo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tai reiškia teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-316/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai dėl Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovės paaiškinimų vertinimo nepasisakė, tačiau iš pirmosios instancijos teismo motyvų spręstina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visus surinktus įrodymus, todėl darytina išvada, jog CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.
Dėl minimalaus atstumo nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų reikalavimų
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Sąlygų 68 punkto reikalavimas, kad nuo automobilių stovėjimo aikštelių, kai mašinų skaičius aikštelėje 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų langų atstumas turi būti 10 metrų, netaikomas nagrinėjamam ginčui. Apeliantės vertinimu, statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkte nurodoma, jog atstumas nuo mašinų aikštelių iki gyvenamųjų namų langų turi būti ne mažesnis nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintose Sąlygose, todėl turėjo būti taikomas nagrinėjamam ginčui.
Iš byloje esančios ginčo kiemo schemos matyti, kad žolynas iki kiemo teritorijos tvarkymo darbų pradžios buvo 7,5 metro pločio. Po kiemo tvarkymo darbų žolyno plotis sumažėjo 3 metrais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Sąlygų 68 punkto reikalavimas, kad nuo automobilių stovėjimo aikštelių, kai mašinų skaičius aikštelėje 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų langų atstumas turi būti 10 metrų, netaikomas šiam ginčui, kadangi minėto nutarimo nuostatos taikomos tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, be to, iki kiemo darbų atlikimo pradžios 10 metrų atstumas nuo namo langų iki žolyno pabaigos taip pat nebuvo išlaikytas ir ieškovė dėl to problemų neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimo susiekimo sistemos“, kuris galiojo iki 2015-01-01 (kiemo tvarkymo darbų atlikimo metu), 3.4 punktas nurodė, kad atstumai nuo antžeminių garažų ir atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, taip pat mokyklų ir kitų vaikų įstaigų bei medicinos stacionarų teritorijų ribų turi būti ne mažesni už nurodytuosius 11 lentelėje, tai yra esant mažiau nei 10 mašinų – 10 metrų. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata teigia, kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti atstumai, ne mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintose Sąlygose. Pagal minėtas Sąlygas, atstumas nuo automobilių aikštelių iki gyvenamojo namo langų turi būti 10 metrų, jei mašinų mažiau nei dešimt.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog atsakovės atlikti kiemo darbai nėra laikytini statybos darbais ir automobilių stovėjimo aikštelė nėra pastatyta, minėtų aktų nuostatos nagrinėjamam ginčui netaikomos.
Nors pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais padarė išvadą, jog statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 123 punkto nuostata, jog atstumas tarp gyvenamojo namo langų ir automobilių stovėjimo aikštelės turėtų būti nustatomas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Sąlygų nuostatomis, netaikoma nagrinėjamam ginčui, tačiau iš esmės padarė pagrįstą išvadą dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.
Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog sumažinus žolyno plotą nebuvo pažeisti eismo ar priešgaisrinio saugumo reikalavimai. Tokia išvada darytina įvertinus 2014-04-24 Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad komisija duomenų apie eismo sąlygų pablogėjimą, praplėtus kiemą, neturi. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2015-04-16 rašte Nr. 1-17-78 (8.3-17) nurodė, jog namo kieme dalį žolyno panaikinus ir užpylus žvyro danga namo gaisriniam saugumui įtaka nepadaryta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė sumažinusi žolyną praplėsdama kiemo teritoriją nepažeidė jokių norminių teisės aktų.
Dėl DNSB „Smiltis“ kompetencijos
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad DNSB „Smiltis“ visuotinio narių susirinkimo kompetencija išsamiai reglamentuota įstatų 6.1 punkte. Įstatuose visuotiniam narių susirinkimui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl statybos darbų bendrame žemės sklype, todėl bendrijos narių 2014-09-17 sprendimas praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę yra neteisėtas, nes jį priimti turėjo ne visi bendrijos nariai, o visi sklypo bendraturčiai. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pastato bendrojo naudojimo objektas – bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 5 punktas).
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų.
Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai įsteigė DNSB „Smiltis“. Bendrijos įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad bendrijos tikslas yra racionaliai ir efektyviai eksploatuoti pastatą, inžinerinę įrangą ir jiems priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą, taip pat atstovauti bendrijos interesams. Įstatų 2.2 punkte numatyta, kad, be kitų bendrijos uždavinių, bendrija tvarko priskirtą žemės sklypą, 2.3 punktu įsipareigoja organizuoti žemės sklypo priežiūrą.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams (ieškovei ir tretiesiems asmenims), bet ir greta esančio daugiabučio namo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), butų savininkams (tretiesiems asmenims). Byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko kiemo tvarkymo darbus toje žemės sklypo dalyje (plane pažymėta Nr. B1), kuri yra prie atsakovės administruojamo namo.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
DNSB „Smiltis“ įstatuose numatyta, jog susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė visų bendrijos narių, o priimti sprendimai teisėti, jei už juos balsuoja daugiau nei pusė susirinkime dalyvavusių narių (Įstatų 6.11, 6.12 punktai). Ieškovė yra bendrijos narė, apie 2014-09-17 susirinkimą ieškovei buvo pranešta, pateikta susirinkimo darbotvarkė, todėl ieškovė žinojo, kokie klausimai bus svarstomi bendrijos narių susirinkime. Tačiau ieškovė savo teise dalyvauti narių susirinkime nepasinaudojo, iš anksto savo nuomonės neišreiškė, nors tokią teisę turėjo. Iš DNSB „Smiltis“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 3 matyti, kad balsuojant dėl 3 punkte nurodyto klausimo, su žvyruotos kiemo dalies praplėtimu sutiko keturi iš šešių bendrijos narių. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančio žolyno pertvarkymo dėl patogesnio automobilių statymo ir išvažiavimo iš garažų priimtas bendrijos sprendimas yra teisėtas.
Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog savavališkos statybos faktas nėra užfiksuotas, o atlikti darbai užfiksuoti kaip kiemo tvarkymo darbai, atmestinas apeliantės argumentas, jog vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, kiemo darbams atlikti buvo būtinas visų sklypo bendraturčių sutikimas ar pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ buvo būtinas supaprastintas statybos projektas ir turėjo būti gautas rašytinis pritarimas, todėl bendrija savo įgaliojimų neviršijo.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė DNSB „Smiltis“ pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo D. M. G. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės S. P. priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui D. M. G.. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės S. P. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei DNSB „Smiltis“.
Priteisti iš ieškovės S. P. 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui D. M. G..
Kolegijos pirmininkė Erinija Kazlauskienė
Kolegijos teisėjai Marius Dobrovolskis
Irma Čuchraj