Civilinė byla Nr. e2-5998-589/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02556-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1;3.2.3.1;

 (S)

3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m.  spalio 7  d.

Panevėžys

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,

Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

Dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

Atsakovo  atstovei advokatei Silvijai Streikutei,

Institucijos teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dovarui Nevardauskiui,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui V. P., institucijai teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Teismas

n u s t a t ė:

        Ieškovė atstovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu nustatytą ieškovės ir nepilnametės dukros G. P. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad ieškovė su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir leidžiant laiką su dukra ieškovės pasirinktoje vietoje iki šeštadienio 19.00 val. ir ieškovei grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė savo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tikslina ir prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tarp šalių kilo nesutarimas dėl bendravimo tvarkos. Ieškovei buvo visiškai apribotas bendravimas su nepilnamete dukra. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad tarp šalių nebuvo ginčo. Šalims nepavyko gražiuoju susitarti dėl bendravimo tvarkos, dėl ko buvo kreiptasi į vaiko teisių apsaugos skyrių. Ieškovė yra pakeitusi savo gyvenimo būdą, siekia bendrauti su nepilnamete dukra ir atstatyti tarpusavio ryšius. Ieškovė bendravimo tvarką prašo nustatyti, atsižvelgdama į nepilnametės dukros išsakytą nuomonę. Mano, kad šiuo metu, bendravimas kas antrą šeštadienį yra pakankamas ir leis ieškovei atkurti ryšius su dukra. Ieškovei buvo teikiama šimtą procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, be to, įvertinant tai, kad ieškovė šiuo metu viena augina mažą vaiką, jos gaunamos pajamos yra gaunamos išmokos už vaiką, prašo nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.

        Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas niekada neprieštaravo dėl ieškovės bendravimo su dukra kas antrą savaitgalį. Dėl to ginčo tarp šalių niekada nebuvo. Atsakovas sutinka, kad ieškovė bendrautų su nepilnamete dukra kas antrą šeštadienį, tik mano, turi būti nurodytas kuriais šeštadieniais yra bendraujama, t.y. kas antrą porinio ar neporinio savaitgalio šeštadienį. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

        Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad jie neprieštarauja, kad būtų leista ieškovei bendrauti su nepilnamete dukra kas antrą šeštadienį, pasiimant ją iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant ją 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Mano, kad šiuo metu tokia nustatyta bendravimo tvarka leis ieškovei atkurti ryšius su dukra. Pasikeitus situacijai, šalys visada gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 18 d. sprendimu buvo pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos ir nustatyta nepilnametės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu V. P., taip pat priteistas išlaikymas iš V. T. nepilnametės dukros G. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo pačiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė V. T. su nepilnamete dukra G. P. , gyvenančia atskirai, gali matytis ir bendrauti be jokių apribojimų.

Ieškovė, V. T. 2018-10-03 kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi ieškovė negali matytis su dukra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskritie skyriuje, šalys susitarė dėl laikinos bendravimo tvarkos.

        Civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo ar vaikams gimė susituokusiems ar nesutuokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų susitarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai skyrium gyvenantis tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos nustatymo – bendravimo tvarką nustato teismas. Šiuo atveju vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionaliniu ir tarptautiniu teisės aktų garantuojamu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu ( CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2012 m. gruodžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

        CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs, ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu ( motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų paramą ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

        Kaip matyti iš pateikiamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( toliau – skyrius) išvados, ieškovei V. T. nuo 2018 m. birželio 27 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Šiuo ieškovė vykdo visus įsipareigojimus ir socialinio darbuotojo rekomendacijas. Ieškovė augina sūnų T. T., gim. (duomenys neskelbtini)   Kiti ieškovės vaikai- K. P. ir G. P. gyvena pas tėvą, R. S. taip pat gyvena pas tėvą. Ieškovė yra bausta administracinėmis nuobaudomis. Vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, kad anksčiau ieškovės gyvenimo būdas buvo netinkamas, tačiau šiuo metu ieškovė vykdo visas socialinių darbuotojų rekomendacijas, kas leidžia manyti, kad ieškovė keičiasi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl ieškovės ir nepilnametės dukros ryšys yra susilpnėjęs dėl buvusio ieškovės gyvenimo būdo.  Vaiko bendravimas su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymas ir vaiko ryšio su skyrium gyvenančia mama išlaikymas yra ypatingai svarbus vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, susilpnėjusį vaiko ryšį su skyrium gyvenančia mama yra būtina atstatyti, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų paramą ir rūpestis. Šiuo nagrinėjamu atveju yra svarbus motinos ir dukros tarpusavio ryšio atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas nustatant bendravimo tvarką. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, t.y. bendraujant su dukra kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Tokia bendravimo tvarka, padės atkurti ieškovei ryšį su dukra. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nepažeis nepilnametės interesų, leis geriau pažinti mamą ir atkurti ryšį. Pasikeitus aplinkybėms, šalys visada turi galimybę susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

        Esant šioms anksčiau paminėtoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas. Nustatytina tokia ieškovės ir nepilnametės G. P. bendravimo tvarka, t.y. ieškovė V. T. bendrauja su nepilnamete dukra G. P. kas antrą porinį šeštadienį nuo 10.00 val. pasiimant ją iš gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą 19.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

        Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 377 straipsnio nuostatas, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, šiuo nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovė patikslino savo reikalavimą, nurodant konkrečią bendravimo tvarką. Tenkinus šį ieškovės reikalavimą, ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi.  Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo atstovės pozicija, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Be to, kaip nurodo atsakovės atstovė, iš ieškovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimo išlaidos atsakovo naudai, kadangi ginčo tarp šalių dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl šalių nesusitarimo dėl bendravimo tvarkos. Šalys buvo kviečiamos į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kur buvo ieškoma galimybių išspręsti šalių tarpusavio ginčą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šalys buvo susitarusios dėl bendravimo kas antrą šeštadienį nuo 14.00 val. iki 18.00 val. Iškilus nesutarimams dėl sutartos bendravimo tvarkos, ieškovė kreipėsi į teismą, todėl negalima sutikti su atsakovo atstovės argumentais, kad ginčo tarp šalių nebuvo. Tarpusavio nesutarimus, kylančius dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, tėvai gali išspręsti arba tarpusavio susitarimu, arba šį ginčą sprendžia teismas.  Šiuo atveju, šalims nesusitarus ginčas buvo sprendžiamas teisme.

        Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei buvo teikiama šimtą procentą apmokama antrinė teisinė pagalba. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovo priteistina 286 EUR už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88, 93,96 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniai, teismas

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį tenkinti .

        Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo  2018 m. vasario 18 d. sprendimu nustatytą ieškovės V. T. ir nepilnametės dukros G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką ir nustatyti, kad ieškovė V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kas antrą porinį šeštadienį nuo 10.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos iki 19.00 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą.

        Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286,00 EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 15,20 EUR ( penkiolika eurų 20 centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                 Rita Dambrauskaitė