Administracinė byla Nr. I-2093-968/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00722-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Egidijos Puzinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriuo prašo: 1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo (2015-12-10, Nr. XII-2162) 1 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis, atitinka konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą ir iš teisinės valstybės principo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, jog galioja tik paskelbti įstatymai, išvedamą lex retro non agit (lot. k. įstatymas atgal negalioja) principą tuo aspektu, jog šio įstatymo 4 straipsnyje nėra nustatyta teisės taikymo taisyklė, kad 1 straipsnio 2 dalis taikoma po 2016-01-01 įsigytam nekilnojamajam turtui; 2) Konstituciniam Teismui išnagrinėjus 1 punkte nurodomo įstatymo konstitucingumo klausimą, patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti Vilniaus apskrities vasltybinę mokesčių inspekciją (toliau – Vilniaus AVMI) pareiškėjo 2016 metais gautas pajamas iš nekilnojamojo turto (įsigyto 2010 metais) pardavimo laikyti neapmokestinamosiomis pajamomis, t. y. taikyti šio turto įsigijimo metu galiojusią GPMĮ redakciją ir jo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte numatytą lengvatą; 3) panaikinti Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2018-01-16 sprendimą Nr. (7.2) 46-MPD-682 (toliau – 2018-01-16 raštas).
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2017-10-12 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) per elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS) jį informavo, kad 2017-04-28 pateikta 2016 metų mokestinio laikotarpio Metinė pajamų deklaracija (forma GPM308) (toliau – 2016 m. deklaracija) užpildyta netinkamai, nes apmokestinamąsias pajamas pareiškėjas deklaravo kaip neapmokestinamas. Pranešime buvo nurodyta pateikti dokumentus apie turto įsigijimą ir perleidimą ir per 10 darbo dienų pateikti tinkamai užpildytą 2016 m. deklaraciją. Siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, pareiškėjas susisiekė su pranešime nurodyta VMI darbuotoja. Negavus iki galo aiškios informacijos, per portalą „Mano VMI“ pareiškėjas pateikė prašymą VMI, pateikė VMI 2017-10-12 pranešime nurodytus turto įsigijimo, perleidimo ir kitus papildomus dokumentus bei paprašė VMI juos įvertinti ir pateikti nurodymus, kaip, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, jis turėtų deklaruoti 2014, 2015 ir 2016 metais gautas pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo. Vilniaus AVMI skundžiamame 2018-01-16 rašte išdėstė poziciją dėl 2014–2016 metais gautų pajamų apmokestinimo ir GPMĮ nuostatų aiškinimo, su kuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas nurodo, kad 2010-04-01 yra sudaręs žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią su bendrasavininkiais įsigijo žemės sklypą. Akademinė kredito unija 5 metams pareiškėjui suteikė 350 000 Lt (101 367 Eur) tikslinę paskolą žemės sklypui įsigyti. Pareiškėjas nutarė suformuotus du naujus žemės sklypus parduoti UAB „Statybos investicija“ ir 2014-01-06 su pirkėju sudarė preliminarią žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2014-01-06 preliminarioji sutartis), pagal kurią pirkėjas įsipareigojo pareiškėjui mokėti avansinius mokėjimus už žemės sklypus, kurie padengs išlaidas paskolai grąžinti ir palūkanas. Preliminariojoje sutartyje buvo sutarta galutinai atsiskaityti bei sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį iki 2015-12-31. Preliminariosios sutarties terminas buvo pratęstas ir pirkėjas galutinai su pareiškėju atsiskaitė tik 2016-04-26. Galutinė nekilnojamojo turto – žemės sklypų – pirkimo-pardavimo sutartis notariniu būdu patvirtinta 2016-04-28 (toliau – 2016-04-28 pirkimo-pardavimo sutartis). Nuo 2014-01-06 iki 2016-04-28 pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį UAB „Statybos investicija“ dalimis pareiškėjui vykdė avansinius mokėjimus. 2010 metais galiojusios redakcijos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte buvo nustatyta, kad neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos pajamos, gautos perleidus tokį nekilnojamąjį turtą, išlaikius jį nuosavybėje 3 metus. Nuo 2015-12-10 priėmus GPMĮ pakeitimus, GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatytos lengvatos pakeistos ir nurodyta, kad neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Įstatymo leidėjas nenumatė specialių GPMĮ pakeitimų įgyvendinimo ir taikymo ypatumų. Naujai nustatytas GPMĮ (2015-12-10 įstatymo Nr. XII-2162 redakcija) teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, laiduojančiam asmenų teisėtus lūkesčius, bei iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad galioja tik paskelbti įstatymai kylančiam principui, kad teisės aktai atgal negalioja. GPMĮ 17 straipsnyje nustatyta, kokios mokesčių mokėtojo pajamos apskritai laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis, t. y. nustatytos mokesčių lengvatos. Įstatymų leidėjas ilgindamas 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatytą lengvatos netaikymo terminą atitinkamai nuo 2011 metų iš 3 metų į 5 metus, o nuo 2016 metų – į 10 metų, iš esmės siaurino lengvatos apimtį, t. y. plėtė pinigines prievolės valstybei apimtį. Taikant minėtą GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte numatytą lengvatą yra vertinami du juridiniai faktai: turto įsigijimo momentas ir turto pardavimo (perleidimo) momentas. Taigi mokesčių mokėtojų teisėtas lūkestis į atitinkamą teisinį reguliavimą, atsiranda tą turtą įsigijus. Kai įstatymų leidėjas keitė GPMĮ 17 straipsnio nuostatas 2010-11-23 įstatymu Nr. XI-1152, buvo nustatyta taikymo taisyklė (12 straipsnio 4 dalis), t. y. aiškiai įtvirtinta, jog 5 metų terminas taikomas po 2011-01-01 įsigytam turtui. Įstatymų leidėjas, įvertinus analizuojamo teisinio reguliavimo pobūdį (viešosios teisės normos, plečiančios mokestines prievoles ir siaurinančios lengvatos apimtį, už kurių nesilaikymą galima administracinė atsakomybė), turėjo konstitucinę pareigą mokestinės lengvatos netaikymą nukreipti į ateitį ir nustatyti, kad lengvata taikoma apmokestinant po 2016-01-01 įsigyto turto pardavimo pajamas. Pareiškėjo teigimu, apmokestinant jo 2010 metais įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, mokesčių administratorius turėjo taikyti tuo metu galiojusį GPMĮ reguliavimą.
3. Atsakovė Vilniaus AVMI atsiliepime (b. l. 41–43) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė paaiškinti kaip pareiškėjas privalo deklaruoti gautas pajamas ir apskaičiuoti mokesčius už 2010-04-01 įsigytus du žemės sklypus ir parduotus pagal 2014-01-06 preliminariąją ir 2016-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė ginčijamu 2018-01-16 raštu informavo pareiškėją, kad, sutinkamai su GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto (2015-12-10 įstatymo NR. XII-2162 redakcija, įsigaliojo nuo 2016-01-01 ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas) reikalavimais, pareiškėjas gautas pajamas už 2016-04-28 parduotus du žemės sklypus GPM deklaracijoje už 2016 metų mokestinį laikotarpį privalo deklaruoti kaip apmokestinamas pajamas, kadangi žemės sklypai parduoti pagal 2016-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo išlaikyti nuosavybėje 10 metų. Taip pat pareiškėjui buvo paaiškinta GPM apskaičiavimo tvarka nuo pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą. Vilniaus AVMI savo poziciją dėl pareiškėjo keliamo ginčo grindžia GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 53 ir 54 punktų nuostatomis, kuriose nustatyti pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo ypatumai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, preliminarioji sutartis nelaikoma nekilnojamojo daikto perleidimu ir nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perėjimu kitam savininkui. Šiuo atveju Vilniaus AVMI, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir pareiškėjo teisių, skundžiamu 2018-01-16 raštu tinkamai paaiškino pareiškėjui apie pajamų deklaravimą ir mokesčių apskaičiavimą nuo pajamų, gautų už 2016 metais parduotą nekilnojamąjį turtą. Skundžiamas 2018-01-16 raštas, kuriuo pareiškėjui paaiškinta apie pajamų deklaravimo ir mokesčių apskaičiavimo tvarką nuo pajamų, gautų už perleistą nekilnojamąjį turtą 2016 metais, nėra individualus administracinis aktas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šiuo raštu nėra nustatomos (taikomos) jokios poveikio priemonės, pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, todėl jis negali būti traktuotinas viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, atsakovės parengtas raštas yra tik informacinio pobūdžio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2018-01-16 rašto, kuriuo Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, paaiškino pareiškėjo pajamų, gautų 2016 metais pardavus nekilnojamąjį turtą, deklaravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2017-11-08 raštu kreipėsi į VMI (b. l. 59–60) (toliau – 2017-11-08 prašymas), prašydamas pateikti paaiškinimus, kaip deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamas už 2016 m. Nurodė nekilnojamojo turto (žemės sklypų) įsigijimo, apmokėjimo už jį aplinkybes, informaciją, susijusią su šio turto pardavimu kitam asmeniui, 2014–2016 metais gautus mokėjimus už žemės sklypus. Akcentavo, kad kai konsultavosi su VMI specialistais telefonu, nebuvo informuotas apie tai, jog nuo 2016-01-01 pasikeitė GPMĮ nuostatos, susijusios su pajamų, gautų iš nekilnojamojo turto pardavimo, apmokestinimu. Prašė išaiškinti, kaip jis turėtų deklaruoti pajamų ir išlaidų, mokant paskolą ir palūkanas, sumas ir kokios papildomus dokumentus būtina pateikti.
5.2. Pareiškėjas 2017-12-06 elektroniniu laišku kreipėsi į VMI specialistę D. M. (b. l. 61) (toliau – 2017-12-06 prašymas), kuriame nurodė, kad po įvykusio susitikimo dėl pareiškėjo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo, jis taip ir nesuprato, kodėl jis turi mokėti GPM už faktiškai 2015 m. gautas tokio pobūdžio pajamas, kai tuo laikotarpiu jos buvo neapmokestinamos. Prašė nurodyti, kaip gali būti vertinamos jo 2015 m. gautos pajamos pagal preliminarią sutartį, kokiomis teisės normomis vadovaujantis GPM gali būti skaičiuojamas atbuline tvarka, kokioje teisės normoje nustatyta, kokios išlaidos mažina pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas. Reikalavo raštu gauti atsakymą į 2017-11-08 prašymą, ir nurodyti pateikto atsakymo apskundimo tvarką.
5.3. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017-11-08 ir 2017-12-06 prašymus, parengė 2018-01-16 raštą (b. l. 53–54), kuriame, nustačiusi, kad pareiškėjas 2010 metais įsigytus žemės sklypus pardavė pagal 2014-01-06 preliminariąją sutartį ir 2016-04-28 pirkimo-pardavimo sutartį, pinigus už paduotus žemės sklypus gavo dalimis 2014–2016 metais, išdėstė savo poziciją dėl GPMĮ nuostatų taikymo. Vilniaus AVMI skundžiamame rašte, be kita ko, nurodė, kad:
(1) pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą (2010-11-23 įstatymo Nr. Xl-1152 redakcija), neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (iki pakeitimo buvo nustatytas 3 metų išlaikymo terminas). 5 metų terminas taikomas turtui, kuris įsigytas 2011-01-01 ar vėliau. Vadinasi, turtui įsigytam iki 2011-01-01 galiojo 3 metų išlaikymo nuosavybėje terminas;
(2) pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto (2015-12-10 įstatymo Nr. XII-2162 redakcija) nuostatas, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn 17 straipsnio 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Ši nuostata taikoma po 2016-01-01 perleistam turtui. Vadinasi, pajamos, gautos 2016 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nebuvo išlaikytas 10 metų, apmokestinamos GPM;
(3) gautos pajamos apmokestinamos pagal pajamų gavimo dieną galiojančias GPMĮ nuostatas; taigi, pareiškėjo 2014–2015 metais gautos pajamos už turto pardavimą priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. 2016 metais gautos pardavimo pajamos už žemės sklypus apmokestinamos (nes gautos po 2016-01-01, nuo turto įsigijimo iki perleidimo nepraėjo 10 metų) kaip turto pardavimo pajamos ir deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308T priede;
(4) vadovaudamasi GPMĮ 19 straipsniu, atsakovė nurodė, kokios lėšos gali būti atimamos iš gautų pardavimo pajamų ir kaip jos turi būti pagrįstos; informavo pareiškėją, kad tikslesnė informacija gali būti pateikta įvertinus konkrečius juridinę galią turinčius dokumentus ir nurodė šio atsakymo apskundimo tvarką.
6. Pareiškėjas prašo panaikinti 2018-01-06 raštą, nes nesutinka su šiame rašte išreikšta Vilniaus AVMI nuomone dėl pajamų, gautų 2016 metais pardavus nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo GPM. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas su skundžiamu raštu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, suteikdama konsultaciją dėl pareiškėjo 2016 metais gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo GPM, atsakovė nesivadovavo GPMĮ redakcija, kuri galiojo šio nekilnojamojo turto įsigijimo momentu, t. y. 2010 metais. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas nuo 2016-01-01 pailgindamas nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpį, pažeidė konstitucinius teisėtų lūkesčių, draudimo taikyti įstatymą iki jo priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams principus.
7. Teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad Vilniaus AVMI skundžiamas 2018-01-06 raštas nelaikytinas administraciniu sprendimu VAĮ 2 straipsnio 11 dalies (joje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia) prasme, taip pat jis nelaikytinas administracinės procedūros sprendimu VAĮ 2 straipsnio 12 dalies (joje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra) prasme. Skundžiamu 2018-01-06 raštu Vilniaus AVMI pareiškėjui nepritaikė jokių poveikio priemonių, juo pareiškėjui nebuvo nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos. Pareiškėjo 2017-11-08 ir 2017-12-06 prašymų turinys (žr. šio teismo sprendimo 5.1 ir 5.2 punktus) patvirtina, kad jis prašė atsakovės paaiškinti, t. y. pateikti konsultaciją, dėl pareiškėjui aktualių GPMĮ nuostatų taikymo, o iš skundžiamo 2018-01-06 rašto turinio (žr. šio teismo sprendimo 5.3 punktą) matyti, kad juo iš esmės tokio pobūdžio konsultacija ir buvo teikiama. Pareiškėjo skundo argumentai, kad Vilniaus AVMI skundžiamame 2018-01-16 rašte nustatę pareigą pareiškėjui koreguoti 2016 m. deklaraciją ir nurodė apskaičiuoti bei sumokėti GPM, neatitinka šio rašto turinio, todėl vertintini kritiškai. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar Vilniaus AVMI 2018-01-06 raštu suteikta konsultacija atitinka tokio pobūdžio raštams keliamus reikalavimus.
8. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius (nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus AVMI) pagal savo kompetenciją teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Vilniaus AVMI, vykdydama šią pareigą, be kita ko, yra saistoma VAĮ (redakcija galiojusi 2017-11-01 iki 2018-04-02) 14 straipsnyje nustatytos pareigos nagrinėti asmenų prašymus, kuriuos privalo nagrinėti, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Aktualios redakcijos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23) 35 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas).
9. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017-11-08 ir 2017-12-06 prašymuose iš esmės kėlė klausimą dėl GPMĮ 17 straipsnio, kuriame nurodytas neapmokestinamųjų pajamų (GPMĮ prasme) sąrašas, taikymo ir nesutiko su tuo, kad 2016 metais gautos pajamos priskiriamos prie neapmokestinamų pagal jų gavimo metu galiojančią GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakciją. Įvertinęs pareiškėjo 2017-11-08 ir 2017-12-06 prašymų ir juos išnagrinėjus atsakovės parengto skundžiamo 2018-01-16 rašto turinį, teismas konstatuoja, kad skundžiamas 2018-01-16 raštas, kuriuo pateikta konsultacija pareiškėjui rūpimais klausimais, pakankamai išsamus, jame išdėstytos pareiškėjui aktualiais laikotarpiais galiojusio GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcijos, įvertintos individualios pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir paaiškinta, kodėl skirtingai GPM apmokestinamos iš nekilnojamojo turto skirtingais mokestiniais laikotarpiais (2014–2016 metais) gautos pajamos, išsamiai nurodyta, kokios ir kokiais dokumentais pagrįstos išlaidos gali būti GPMĮ 19 straipsnio nustatytais atvejais atimtos iš gautų pajamų.
10. Nustatyta, kad pareiškėjo 2018-12-06 prašymas išnagrinėtas praleidus 20 darbo dienų nustatytą terminą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovės padarytas procedūrinis pažeidimas yra nežymus, o pareiškėjo prašymai išnagrinėti, atsakymas į juos pateiktas 2018-01-16. LVAT dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., 2012-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012).
11. Bylos faktines aplinkybes įvertinusi ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės 2018-01-16 raštas atitinka Taisyklėse tokio pobūdžio raštams keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad konkretus teisinis ginčas dėl GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo už pareiškėjo 2016 metų mokestinį laikotarpį nėra kilęs, darytina išvada, kad naikinti Vilniaus AVMI 2018-01-16 raštą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą jo 2016 metais gautoms nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms taikyti 2010 metais galiojusią GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatytą lengvatą. Šiame kontekste paminėtina, kad teismo kompetencijai nepriskirta atlikti veiksmus mokesčių administravimo srityje. Kartu pabrėžtina, kad, kaip minėta, 2018-01-06 raštu Vilniaus AVMI pareiškėjui nepritaikė jokių poveikio priemonių, juo pareiškėjui nebuvo nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos, taip pat byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuris būtų grindžiamas skundžiamame 2018-01-06 rašte nurodytu GPMĮ nuostatų aiškinimu, t. y. dėl šių nuostatų realaus taikymo konkrečiam teisiniam santykiui (t. y. pareiškėjo atžvilgiu) ginčo nėra. Todėl GPMĮ nuostatų, dėl kurių taikymo savo nuomonę skundžiamame rašte pateikė Vilniaus AVMI, ir dėl kurių taikymo pareiškėjas turi kitokią poziciją, aiškinimas ir taikymas nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjimo ginčo dalyku.
12. Pareiškėjas teismo prašo stabdyti administracinę bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti 2016-01-01 įsigaliojusios GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto redakcijos konstitucingumą. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik tais atvejais, kai, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018-01-16 rašto, kuriuo Vilniaus AVMI atsakė į pareiškėjo 2017-11-08 ir 2017-12-06 prašymus, šio rašto teisėtumą ir pagrįstumą teismas vertino pareiškėjo teisės gauti informaciją kontekste. Todėl teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje GPMĮ nuostatų, dėl kurių konstitucingumo pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, netaiko. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo nurodytų GPMĮ nuostatų atitikties Konstitucijai netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Egidija Puzinskaitė