Administracinė byla Nr. eAS-61-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09758-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49 

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. lapkričio 24 d. išvadą Nr. 4S-1273(7.4Mr) (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Išvados galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje ir jos kopiją pašalinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainės.

Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam kils žala, nes vykdant Išvados įpareigojimą didelės apimties ir vertės viešojo pirkimo procedūros būtų baigtos be rezultato (nutraukus pirkimo procedūras). Nesant pirkimo rezultatų (sudarytos sutarties) paslaugų gavėjai visame regione netektų galimybės gauti už mažiausią įmanomą kainą (racionaliausią) komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugos. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, net jei pareiškėjo reikalavimas būtų patenkintas, jis būtų priverstas organizuoti kitą pirkimą, iš naujo paskelbus apie pirkimą, kuris būtų vykdomas vadovaujantis tais pačiais pirkimo dokumentais, pareiškėjas turėtų iš naujo vertinti tiekėjų kvalifikaciją, atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūras, dėl to būtų patiriamos neigiamos finansinės pasekmės, pakartotinai eikvojamos lėšos, žmogiškieji ištekliai ir resursai, tai nesiderintų su protingumo, teisingumo ar proporcingumo principais, nebūtų pasiekiamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) tikslas. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimo pasirengimui, paskelbimui, pirkimo procedūrų atlikimui ir kitiems susijusiems veiksmams Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti pakankamai ilgi terminai, akivaizdu, kad esant šiandieninei ekonominei situacijai, kuomet metinė vidutinė infliacija siekia 13,3 proc. (2023 m. rugsėjo duomenimis), vykdant naują pirkimą nebūtų galimybės gauti pasiūlymų už tokią pačią ar mažesnę kainą, kokie buvo gauti vykdant pirkimą Nr. 683901 (paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 13 d.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. 

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Išvadą, skunde nurodė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių nesutinka su Išvada ir prašo ją panaikinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, jo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Teismas akcentavo, kad nustatytai sąlygai – didelė neatitaisoma žala – pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog nesustabdžius skundžiamos Išvados pareiškėjo galimai patiriami nuostoliai būtų tokie intensyvūs ir galėtų jam padaryti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, formuojamą sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį ir tenkinti jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. 

Pareiškėjas teigia, kad teismas tinkamai nevertino jo skunde išdėstytos situacijos ir neatsižvelgė į tai, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas iš esmės negalėtų įgyvendinti savo subjektinės teisės skųsti Išvadą, nes Išvados ir joje nurodomo įpareigojimo neigiamų pasekmių pašalinimas, šalių grąžinimas į iki ginčo buvusią padėtį taptų itin sudėtingas. Pareiškėjas akcentuoja, kad nutraukus pirkimų procedūras, o vėliau teismui patenkinus jo reikalavimą panaikinti Išvadą, teismo sprendimas neturėtų jokios prasmės, o tokia situacija patį teisminį procesą paverstų betiksliu ir beprasmiu. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų užtikrinama galimybė realiai įvykdyti būsimą teismo sprendimą – tęsti pirkimo procedūrą.

Pareiškėjo teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas šioje byloje nepažeis nė vienos iš bylos šalių teisėtų interesų ir niekaip nepažeis viešojo intereso, nes sutartis, net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų sudaroma, kadangi prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtų sustabdomas ne tik Išvados dalies, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti pirkimų procedūras, vykdymas, tačiau kartu ir pirkimų procedūrų vykdymas. Taip pat Išvadoje nustatytas įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūrą, pareiškėjo nuomone, nėra niekaip susijęs su finansinėmis ar kitokio pobūdžio sankcijomis, jei pirkimas nebūtų nutrauktas, dėl ko Išvados vykdymas negalėtų būti sustabdomas. Pasak pareiškėjo, susiklosčiusioje situacijoje būtent Išvados įpareigojimo vykdymas sukeltų žymiai didesnes neigiamas pasekmes, negu laikinas Išvadoje nurodyto įpareigojimo vykdymo (kartu sustabdant ir pirkimų procedūras) sustabdymas.

Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo gali kilti reali, o ne hipotetinė žala, patvirtina nurodytas sprendimo įvykdymo ir pareiškėjo materialinio reikalavimo patenkinimo tapimas beprasmiu, nes nebūtų galimybės atnaujinti pirkimo procedūros (taip ribojant pareiškėjo konstitucines teises). Pareiškėjas mano, kad jis pagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, nurodė duomenis apie metinę vidutinę infliaciją, rėmėsi aplinkybėmis dėl pirkimo pasirengimui, paskelbimui, pirkimo procedūrų atlikimui ir kt. susijusiems veiksmams Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pakankamai ilgų terminų, administracinių kaštų ir kitais faktais.

Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius Išvados vykdymo ir pareiškėjui būnant priverstam vykdyti naują pirkimą, nebūtų galimybės gauti pasiūlymų už tokią pačią ar mažesnę kainą, kokia buvo gauti vykdant pirkimą Nr. 683901. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai (iki įsiteisės teismo sprendimas byloje) sustabdyti Išvados galiojimą, būtų išsaugota galimybė sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Pasak pareiškėjo, tik tokiu būdu stabdant neteisėtą ir negrįžtamą pirkimo nutraukimą yra vienintelė efektyvi priemonė įvykdyti būsimą teismo sprendimą, atsižvelgiant, kad pirkimo atnaujinimo procedūra šiuo atveju negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Išvados galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje ir jos kopiją pašalinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainės, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

ABTĮ

Remiantis ABTĮ 70 straipsniu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

ABTĮ 70 straipsnis paprastai taikomas šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu. Prašymas stabdyti administracinio sprendimo vykdymą suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 56 str.).

Pagrindą taikyti laikinąją apsaugą administraciniame ginče sudaro pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kurie prima facie gali būti laikomi pagrįstais ir leidžiančiais pagrįstai abejoti skundžiamo akto teisėtumu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-664-602/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia argumentais, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau patenkinus pareiškėjo skundą (reikalavimus), teismo sprendimas taptų beprasmis, nes pareiškėjas nebegalėtų atnaujinti pirkimo procedūrų, o turėtų organizuoti naują pirkimą, kuris būtų vykdomas vadovaujantis tais pačiais pirkimo dokumentais, pareiškėjas turėtų iš naujo vertinti tiekėjų kvalifikaciją, atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūras, dėl to būtų patiriamos neigiamos finansinės pasekmės, pakartotinai eikvojamos lėšos, žmogiškieji ištekliai ir resursai. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius Išvados vykdymo ir pareiškėjui būnant priverstam vykdyti naują pirkimą, nebūtų galimybės gauti pasiūlymų už tokią pačią ar mažesnę kainą, kokia buvo gauti vykdant pirkimą Nr. 683901. Tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdžius Išvados galiojimą, būtų išsaugota galimybė sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, pažymi, kad aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus nutrauktas viešasis pirkimas ir pareiškėjas turės vykdyti naujas pirkimo procedūras, nevertintina kaip svarbi priežastis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti padėtį, o ne sugrąžinti šalis į pradinę padėtį. Iš ginčijamos Išvados IV dalies 1 punkto matyti, kad pareiškėjas yra įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras, tačiau sutartis dar nebuvo sudaryta. Taigi, tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo žalai atsirasti. Pareiškėjas turi teisę iš naujo skelbti apie viešąjį pirkimą ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų vykdyti pirkimo procedūras. Prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, nebūtų galimybės gauti pasiūlymų už tokią pačią ar mažesnę kainą, būtų eikvojamos lėšos, žmogiškieji ištekliai ir resursai organizuojant naują pirkimą bei kt.), savaime nepatvirtina ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir kita reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti sąlyga – proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą. Motyvuojant šios sąlygos buvimą, skunde klaidingai nurodoma, kad šiuo atveju nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. 

ABTĮ

Pareiškėjo (kaip ir pirmosios instancijos teismo) tvirtinimas, kad skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teikiamais rašytiniais įrodymais, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu, nelaikytinas tinkamu pareigos tikėtinai pagrįsti, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą, taigi preliminariai pagrįsti skundžiamo administracinio akto neteisėtumą.

Akcentuotina, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad net ir palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje atveju, jis faktiškai negalės būti įvykdomas. Iš šių argumentų matyti, kad pareiškėjas savo prašymą sieja su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, negalėjimu ginčo šalis grąžinti į buvusią padėtį, tačiau su šiomis sąlygomis pagal galiojančias ABTĮ 70 straipsnio (žr. 2016 m. birželio 2 d. įstatymą Nr. XII-2399) nuostatas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesiejamas. 

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Viešieji pirkimai turi būti vykdomi teisėtai, skaidriai, o pažeidus viešuosius pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, būtent ir nukentėtų viešasis interesas. 

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius