Civilinė byla Nr. 2S-485-254/2016;

proceso Nr. 2-69-3-07021-2015-8;

procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2748-199/2016 pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-11-19 nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, dėl kurios suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Kauno skyrius pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-11-30 nutartimi nustatė suinteresuotam asmeniui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4 bei 7 punktų ir 113 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo pateiktą procesinį dokumentą pavadino apeliaciniu skundu, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartys yra skundžiamos atskiraisiais skundais; be to, pateiktas skundas yra nepasirašytas; teismui turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims; procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015-11-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti šiais argumentais:

1. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį.

2. Atskirasis skundas buvo pateiktas Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau VEP) posistemiu ir pasirašytas VSDFV Kauno skyriaus direktorės J. B. elektroniniu parašu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas numato, kad elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas elektroninis dokumentas, turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.

3. Teismas nepagrįstai įžvelgė atskirojo skundo trūkumus pagal CPK 113 straipsnį, konstatuodamas, kad apeliantas teismui turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims; taip pat, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų. CPK 113 straipsnis numato išimtis, kada tokie reikalavimai yra netaikomi, t. y. kuomet procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat nuo tokios pareigos apeliantą atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau Aprašas) 21 ir 24 punktai, pagal kuriuos pareigą parengti popierines procesinių dokumentų kopijas turi ne juos teikiantysis asmuo, o teismo pirmininko įgaliotas asmuo.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o 2016-11-30 nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Šiuo atveju procesinio dokumento pavadinimas nėra nurodytas su paprasta gramatine klaida, bet apskritai nurodytas kitokią reikšmę turinčio procesinio dokumento pavadinimas, kurio reikšmė, bylos nagrinėjimo teisme procesui, yra iš esmės skirtinga. Apeliacinis skundas ir atskirasis skundas akivaizdžiai skiriasi savo samprata bei pateikimo terminais, kas suponuoja pastebimą šių procesinių dokumentų atskirtį, kuri, vadovaujantis protingumo principu, neturėtų būti teisinama neva tiesiog netyčiniu, klaidingu kitokio pavadinimo, turinčio esmingai skirtingą turinį, nurodymu.

2. Pareiškėja sutinka, kad apelianto nurodomos nuostatos suponuoja išvadą, jog elektroninis parašas yra laikytinas tinkamu procesinio dokumento pateikimo patvirtinimu, o pareigą parengti popierines procesinių dokumentų kopijas turi ne juos teikiantysis asmuo, o teismo pirmininko įgaliotas asmuo; taip pat tai, kad teikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nereikia pateikti tiek procesinių dokumentų ar jų priedų, kad visoms proceso šalims tektų po vieną egzempliorių. Nepaisant to, pareiškėja pažymi, kad esminis skundžiamos teismo nutarties nustatyti terminą trūkumams šalinti kriterijus yra procesinio dokumento netinkamas įvardinimas, o parašo nebuvimas tėra papildomos teismo nutartimi nurodytos aplinkybės, susijusios su proceso operatyvumo principo įgyvendinimu.

3. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl termino skundo trūkumų pašalinimui nustatymo, tačiau toks veiksmas procesiškai yra negalimas (CPK 337 straipsnis).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį nustato terminą trūkumams pašalinti. CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas (šiuo atveju atskirasis skundas) ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas vieną iš atskirojo skundo trūkumų įžvelgė klaidingą pavadinimo nurodymą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nurodydamas, kad apeliantas pateiktą procesinį dokumentą pavadino apeliaciniu skundu, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartys yra skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Nėra ginčo, kad apeliantas skundą pavadino apeliaciniu, o ne atskiruoju, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 4 dalimi, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga AC-36-1). Apeliacinis teismas nesutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad aptariamu atveju klaidingą procesinio dokumento pavadinimą reikėtų laikyti esminiu trūkumu, nes apeliacinis skundas ir atskirasis skundas akivaizdžiai skiriasi savo samprata bei pateikimo terminais. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad iš apelianto procesinio dokumento akivaizdu, kad jis skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutartį, kuria iškelta pareiškėjai bankroto byla, šią teisę jis realizavo per atskiriesiems skundams pateikti numatytą terminą (CPK 335 straipsnio 1 dalis), todėl negalima dėl formalaus dalyko užkirsti kelią šaliai įgyvendinti jos procesines teises ir ypatingai teisę į apeliaciją. Todėl toks teismo nustatytas trūkumas nėra kliūtis priimti atskirąjį skundą.

Kitą iš atskirojo skundo trūkumų teismas nustatė, kad jis yra nepasirašytas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir 311 straipsnis). CPK 1751 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, skundo pateikimas elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis LITEKO VEP posistemiu negali būti vertinamas kaip skundo trūkumas ir jam pašalinti negali būti nustatytas terminas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apelianto atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015-11-19 nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, buvo pateiktas naudojantis LITEKO VEP paskyra ir pasirašytas VSDFV Kauno skyriaus direktorės J. B. elektroniniu parašu. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantas, pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymą elektroninis parašas, kuriuo pasirašytas elektroninis dokumentas, turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Šiuo atveju apelianto elektroninis parašas yra laikytinas tinkamu procesinio dokumento pateikimo patvirtinimu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aptariamą atskirojo skundo trūkumą. 

Taip pat teismas konstatavo, kad teismui turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims; procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų (CPK 113 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, konstatuodamas minėtus trūkumus neįvertino, jog šie reikalavimai netaikomi tuomet, kuomet procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Aprašo 21 punkte nurodyta, jog jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 24 punkte įtvirtinta, kad jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Pažymėtina taip pat, kad su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2015-06-26 nutarimu Nr. 13P-91-(7.1.2) (toliau Aprašas 2), 24 punkte numatyta, kad jei su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai dokumentai ir (ar) elektroniniu parašu patvirtintos popierinių dokumentų skaitmeninės kopijos proceso dalyviams turi būti įteikiami elektroniniu būdu, teismo pirmininko įgaliotas asmuo su teismo proceso bylomis susijusius elektroninius dokumentus ir (ar) elektroniniu parašu patvirtintas popierinių dokumentų skaitmenines kopijas proceso dalyviams siunčia jų paskyras VEP posistemyje. Aprašo 2 23 punkte numatyta, jeigu su teismo proceso byla susiję elektroniniai dokumentai turi būti įteikiami kaip popieriniai nuorašai (popierinės kopijos), teismo pirmininko įgaliotas asmuo išspausdina ir patvirtina juos Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų ir Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka, ir išsiunčia kartu su lydraščiu, kuriame pažymima, kad yra siunčiami elektroninių dokumentų popieriniai nuorašai (popierinės kopijos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie poįstatyminiai aktai paaiškina, kodėl įstatymų leidėjas CPK 113 straipsnyje padarė išimtį ir teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis neįtvirtino pareigos pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims, taip pat tiek procesinių dokumentų priedų, kaip ir procesinių dokumentų. Todėl šį atskirojo skundo trūkumą teismas nustatė taip pat nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti kausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                     Dalė Burdulienė