Civilinė byla Nr. 2YT-6114-1134/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01846-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19;

3.2.7.1; 3.2.7.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. F. ir D. S. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjos M. F. ir D. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamos atnaujinti įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. F. mirties, priimti.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. F. sutuoktinis V. F. Pareiškėja D. S. yra palikėjo dukra. Mirties dieną V. F. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Kaip nurodoma pareiškime, palikėjo mirtis pareiškėjoms buvo netikėta, sukėlė gilų emocinį sukrėtimą ir liūdesį. Pareiškėja M. F. su mirusiuoju vedė ilgametį bendrą gyvenimą, rūpinosi vienas kitu ir tvarkė bendrą buitį. Po sutuoktinio mirties našlė patyrė didelį emocinį šoką, nuolatinius sunkumus kasdieniame gyvenime, pašlijo jos sveikata. Vienturtė duktė D. S. nuo pat gimimo turėjo labai glaudų ir ypatingai artimą ryšį su tėvu. Netektis pareiškėjai tapo didžiuliu išbandymu jos asmeniniame gyvenime. Duktė nuolat rūpinasi motinos emocine ir fizine sveikata. Nurodytos aplinkybės pareiškėjoms neleido tinkamai ir savalaikiai reaguoti į atsiradusį palikimo klausimą, todėl terminas buvo praleistas. Pareiškėja M. F. ir toliau gyvena sutuoktiniams priklausančiame bute, jį prižiūri.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.

4.       Teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 26 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. kovo 19 d. pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Pareiškimas tenkintinas.

5.       Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. F. mirė būdamas santuokoje (santuoka tarp palikėjo ir pareiškėjos M. F. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)); palikėjas kartu su pareiškėja turėjo pilnametį vaiką: pareiškėją D. S. Testamentų registro duomenimis, palikėjas testamento nėra sudaręs, šiuo metu palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jo palikimas nepriimtas).

6.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro pažyma, santuokos ir gimimo liudijimai patvirtina palikėjo V. F. ir pareiškėjų santuokinius (vyras ir žmona) ir giminystės (tėvas ir dukra) ryšius.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8.       CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

10.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

11.       Iš pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl sunkių emocinių išgyvenimų, paaštrėjusių sveikatos problemų, kurie atsirado po palikėjo netikėtos mirties. Anot pareiškėjų, nurodytos aplinkybės neleido joms tinkamai ir savalaikiai reaguoti į atsiradusį palikimo klausimą.

12.       Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmusios palikimo, pareiškėjos elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos. Pareiškėjų nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (prasta emocinė būsena po sutuoktinio ir tėvo mirties) galėjo turėti įtakos tam, jog jos negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs; byloje nėra duomenų apie kitus galimus palikėjo V. F. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

2.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų patikslintam pareiškimui, atnaujina pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po V. F. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

n u t a r i a:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms, M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. gegužės 14 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                     Marina Vladimircevienė