Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-930-870/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00109-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,

           sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

           dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovui, advokato padėjėjui Pauliui Uosiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Transorloja“, nevedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

A. D. 2014-09-12 apie 20 val. 40 min. Vilniuje Stumbrų g. 21 vairuodamas krovininį automobilį Scani, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lohr valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčius automobilius Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo 12 dieną buvo Stumbrų gatvėje, vairavo krovininį automobilį. Jei jis ir užkabino kažkokius automobilius, to nepastebėjo. Jam buvo pranešta 2014 metų gruodžio mėnesį telefonu apie šį įvykį. Visada pradėdamas važiuoti atsakingai apsižiūri ar nėra likę diržų ar kitokio inventoriaus, apsižiūrėjo ir tąsyk. Jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes neturėjo su savimi.

Teismo posėdyje liudytojas R. L. paaiškino, kad viskas vyko prie prekybos centro „Panorama“, automobilių aikštelėje. Jis atvažiavo į aikštelę, pastatė automobilį. Jis pamatė besisukiojantį autovežį. Jis keistai bandė apsisukti. Jis besisukiodamas, važiuodamas atgal, dešiniu automobilio šonu, kliudė dvi mašinas.  Vairuotojas išlipo, apsižiūrėjo mašinas, savo tralą, tada apsisuko, nuėjo į kabiną ir pradėjo važiuoti. Jis užfiksavo numerius ir pranešė policijai. Jis pamena, kad autovežiui buvo nukritęs oranžinis atšvaitas. Jis apžiūrėjo mašinas, buvo aplamdyti šonai. Nuo smūgio viena mašina kitą lietė ir pasistūmė. Aikštelė nebuvo apšviesta, buvo tamsu. Jis tikrai suprato, kad jas apgadino. Jis apžiūrėjo ir apsisuko. Po įvykio, kai įvažiavo į mašinas, jis išlipo, apsižiūrėjo ir išvažiavo.

Teismo posėdyje liudytojas pareigūnas Marius Augulis pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, esantį byloje (lapas 4) paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą matė naujų automobilių, bet pusę buvo metalo laužai, palaiko savo tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. B. iš esmės paaiškino aplinkybes analogiškai kaip ir pirminiame paaiškinime (b. l. 9). Jis paliko automobilį Renault Stumbrų gatvėje, o atėjęs rado jį apgadintą. Jis pamatė, kad automobilis yra pastumtas ir kitas automobilis į jį atremtas. Jis yra transporto priemonės savininkas, bet jau jį faktiškai pardavęs. Jis nežino ar kas kitas galėjo atsitrenkti į automobilį (automobilis aikštelėje stovėjo nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 17 d., b. l. 9). Automobilį tvarko mama. Už išorės defektus išmokėta draudimo išmoka apie 400 Eur. Dešinę automobilio pusę jis pats buvo apgadinęs, po įvykio buvo apgadinta kairė pusė.

Iš policijos pareigūno Mariaus Augulio paaiškinimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą įvykio liudininkas kategoriškai atsisakė apie įvykį liudyti raštu, paaiškino, kad aikštelėje pilnas, prikrautas automobilių autovežis apsisukdamas atbulas priekaba atsitrenkė į BMW, o šis nuo smūgio į Renault. Autovežio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo abu apgadintus automobilius, sėdo į autovežį ir pradėjo važiuoti iš aikštelės. Abu apgadinti automobiliai matyti aikštelėje stovi jau seniai ir yra neeksploatuojami. BMW be priekinių žibintų, bamperio ir t. t. Abu automobiliai jau ir seniau matosi ne kartą buvo apdaužomi, yra purvini aprūdiję (b. l. 4).

Įvertinęs surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad A. D. pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. A. D. pats neneigia buvęs Stumbrų gatvėje 2014 m. rugsėjo 12 dieną ir vairavęs krovininį automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Lohr valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykęs policijos pareigūnas Marius Augulis užfiksavo pažeidimus ant automobilių BMW ir Renault (b. l. 8), tačiau tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad abu automobiliai matosi ne kartą buvo apdaužomi, seniai yra neeksploatuojami. Teismo vertinimu, nors nėra galimybės konstatuoti kokie konkrečiai pažeidimai šio eismo įvykio metu buvo padaryti, tačiau teismas tiki liudytojo R. L. paaiškinimais. Jis buvo netoliese ir matė kaip krovininio automobilio vairuotojas atbulas apsisukinėdamas kliudė aikštelėje stovinčius automobilius, jis apie tai iš karto informavo policijos pareigūnus (b. l. 3). Nekyla abejonių, kad eismo įvykis buvo, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai. A. D. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). A. D. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nepastebėjo, jog būtų apgadinęs kokius nors automobilius, jokio kontakto nepajuto. Iš nuotraukų (b. l. 40) matyti, kad automobilis, kurį vairavo A. D. yra labai didelių gabaritų – transporto priemonėms gabenti skirtas vilkikas. Jis kliudė automobilius apsisukdamas vairuojamo automobilio galine dalimi, buvo tamsu, neapšviesta. A. D. paaiškino, kad tarp automobilio ir priekabos stovi tokia vadinama „dalgė“. Darant manevrą dalgė skleidžia didelį specifinį garsą, todėl neišgirdo atsitrenkimo. Galima būtų daryti prielaidą, kad A. D. pajuto automobilių susidūrimą, nes liudytojas R. L. nurodė, kad vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. A. D. paaiškino, kad jis visada prieš važiuodamas apsižiūri. Atsižvelgiant į automobilio gabaritus, jo skleidžiamą garsą judant, tamsų paros metą, neapšviestą teritoriją, nenustatytus konkrečius automobiliams padarytus pažeidimus vienareikšmiškai teigti, kad A. D. išlipo pasižiūrėti dėl to, jog padarė eismo įvykį būtų neteisinga. BMW savininko nei policijos pareigūnams (b. l. 38), nei teismui nepavyko nustatyti dėl ko nėra aišku, ar buvo padaryta kokia nors žala automobiliui (iš pareigūno tarnybinio pranešimo darytina išvada, kad automobilis seniai toje vietoje stovi). Liudytojas E. B. nurodė, kad nežino, ar kas kitas galėjo atsitrenkti, apie įvykį sužinojo po kelių dienų, dešinę automobilio pusę buvo pats apgadinęs. Nėra byloje jokių duomenų, kad sužalojimai automobiliams buvo nustatyti žymūs, taip pat nėra duomenų, kad A. D. būtų vairavęs neblaivus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad A. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. D. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių A. D. atsakomybę aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. D. – anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65, 69). A. D. skirtina minimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Taip pat minimali bauda skirtina ir už tai, kad jis nepateikė pareigūnui vairuotojo pažymėjimo.

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

n u t a r i a :

A. D. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 28 € baudą.

A. D. pripažinti kaltu padarius ATPK 124 (1) straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti 5 € baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. subendrinti skirtas nuobaudas ir paskirti A. D. galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) Eur. baudą.

   Administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

    Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

   Teisėja                                                                                             Virginija Liudvinavičienė