Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-680-623-2011].doc
Bylos nr.: 2S-680-623/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VAVA atsakovas
VĮ Registro centro Vilniaus filialas tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl valdymo gynimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

      Civilinė byla Nr. 2S-680-623/2011

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00320-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.;121.21.;

 (S)

                                                                                                                          

                                                               

                                                                     

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 20d.

      Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,

teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams M. G., J. G., M. G., A. G., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo VĮ ,,Registrų centras“ dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo ir pirkimo – pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančiomis bei teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 2-4) prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-02 įsakymo Nr. 1530-85 dalį dėl 1328 kv.m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovams M. G. ir M. G.; pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir M. G. bei M. G. 2006-05-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl 1328 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), pardavimo M. G. ir M. G.; panaikinti šios sutarties pagrindu atliktą 1328 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filiale. 

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį papildomai prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Č. G. nuosavybės teise valdė pastatą-priestatą 6,0x5,5 m (33 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone. Ieškovas nurodė, kad šį pastatą jo tėvas Č. G. pasistatė 1996 metais, turėdamas 1994-06-08 Šalčininkų rajono vyr. architekto leidimą, tačiau nuosavybės teisės į jį neįregistravo dėl silpnos sveikatos. Be to, ieškovas prašė įpareigoti Šalčininkų Žemėtvarkos skyriaus darbuotojus suformuoti atskirą sklypą prie minėto pastato.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi (2 t., b.l. 44) atsisakė priimti J. G. patikslintą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad asmuo, teisėtai pastatęs pastatą, šį pastatą ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Teismai negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, kad statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Taigi kadangi ieškovas nurodė, kad jo tėvas Č. G. minėto pastato nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs, todėl teismas negalėjo nustatyti juridinio fakto dėl šio pastato valdymo nuosavybės teise.

Atskiruoju skundu (2 t., b.l. 45-46) ieškovas J. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę į juos įregistruoti 1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nurodo, kad pastatas – priestatas buvo teisėtos statybos, kadangi po 1990-10-10 dovanojimo sandorio sudarymo Č. G. nuosavybėje liko pastatas – vasarinė virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj. 1990-11-29 Šalčininkų rajono architektas – inspektorius išdavė leidimą Nr. 26 Č. G. vykdyti individualią statybą – leido pastatą – vasarinę virtuvę rekonstruoti į gyvenamąjį namą su garažu. 1994-05-12 dovanojimo sutartimi Č. G. vasarinę virtuvę, kuri buvo rekonstruota į gyvenamąjį namą padovanojo ieškovui, tačiau garažas ieškovui padovanotas nebuvo. 1994-06-08 Č. G. buvo išduotas leidimas prie gyvenamojo namo, toje vietoje, kur turėjo būti garažas (jo vietoje buvo tik pamatai), pastatyti priestatą 6,0 x 6,0 m. 1996 metų vasarą Č. G. užbaigė namo priestato statybos darbus bei 2000-01-05 pažyma jam leista rekonstruoti lauko virtuvę (priestatą) į gyvenamąsias patalpas. Nuo 2008 metų pablogėjus santykiams tarp Č. G. bei atsakovo M. G., Č. G. buvo išvarytas iš savo namų, todėl dėl silpnos sveikatos, lėšų stygiaus bei M. G. vartojamo fizinio smurto jo atžvilgiu, negalėjo atlikti pastatyto pastato kadastrinių matavimo darbų tam, kad galėtų nuosavybės teises įregistruoti į rekonstruotą pastatą VĮ ,,Registrų centras“.

 

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista  (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Ieškovas pateikęs patikslintą ieškinį papildomai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas Č. G. nuosavybės teise valdė pastatą-priestatą 6,0x5,5 m (33 kv. m), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone. Apeliantas nurodo, kad Č. G. dėl silpnos sveikatos, lėšų stygiaus negalėjo atlikti pastatyto pastato kadastrinių matavimo darbų tam, kad rekonstruotą pastatą įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ bei įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą pastatą.

CPK 445 str. numatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. G. pagal turimą įgaliojimą atstovauja tėvo Č. G. interesams tvarkant dokumentus, susijusius su ūkinio pastato, kuris neregistruotas ir pastatytas ant M. G. žemės. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo pažymos matyti, kad kadastro duomenų bylą sudaryta nebuvo, nes Č. G. nesudarė sąlygų atlikti ūkinio pastato objekto kadastrinių matavimų (b.l. 43), tačiau byloje nėra duomenų, jog VĮ ,,Registrų centras“  atsisakė atlikti pastatyto pastato kadastrinius matavimų darbus, tuo tarpu techninės kliūtys nesudaro teismui pagrindo nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą aukščiau nurodytais teisiniais motyvais.

Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė :

 

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

               Priteisti iš apelianto J. G. 16 Lt 70 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Marijonas Greičius

 

 

Teisėjos                                                                                                         Tatjana Žukauskienė

                                                                                                              

 

                                                                                                                       Petras Jaržemskis