Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1311-579/2013;
Teisminio proceso Nr.4-69-3-04309-2013-4;
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.;79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau–Institucija) specialistės 2013-05-28 nutarimu A. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda.
A. B. nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį nesiėmė visų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų įvažiavo į priešingam eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su į kairę sukusiu automobiliu, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 9, 123 punktų reikalavimus.
Šį nutarimą A. B. skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2013-10-18 nutartimi skundą atmetė.
A. B. apeliaciniame skunde apygardos teismo prašo Institucijos 2013-05-28 nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį panaikinti. Skundo autoriaus manymu skundžiamame nutarime pažeidimo esmė ir aplinkybės yra traktuojamos neteisingai, vienpusiškai, t. y. faktinės įvykio aplinkybės traktuojamos neteisingai pateikiant taip, kad būtent apelianto vairuojamo automobilio išvažiavimas į priešingą kelio eismo juostą lėmė susidūrimą. Taip pat neteisingai traktuojama, kad būtent apelianto vairuojamas automobilis prieš įvykstant susidūrimui atlikinėjo lenkimą, kas ir nulėmė jo kaltę. Tokios teismo išvados, skundo autoriaus įsitikinimu, yra paneigiamos jau pačios A. P. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad sukdama į degalinę per kairį veidrodėlį nieko nepastebėjo, t. y. A. P. teigimu ji, sukdama į kairę pusę, iš kurios apeliantas neva atliko lenkimą, ji nieko nepastebėjo. Tokiu atveju kyla klausimas, kurioje eismo juostoje prieš pradedant manevrą buvo automobilis „Honda CR-V“. Šios aplinkybės nustatymas patvirtintų, kad jokio lenkimo tuo metu, kai A. P. atliko sukimo manevrą, nebuvo. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad būtent A. P. neatidumas kelyje ir didelis neatsargumas lėmė eismo įvykį, kurio kaltininkė ji pati. Be to, apelianto manymu, A. P. paaiškinimai patvirtina, kad jos padėtis kelyje nebuvo arčiau vidurkio ir buvo atliekamas ne posūkis į kairę, o apsisukimo manevras nuo dešinės kelio pusės, kas ir nulėmė tai, kad ji, pasukusi automobilį į kairę pusę, nebegalėjo per galinio vaizdo veidrodėlį matyti paskui ją važiuojančių transporto priemonių. A. B. taip pat nerealu atrodo tai, kad jo automobilis būtų galėjęs išvystyti tokį greitį, kad spėtų užlįsti taip, jog „Honda CR-V“ automobilis atsitrenktų į „Renault Clio“ šoninės dalies vidurį. Nepatikimi apeliantui atrodo ir liudytojo L. L. parodymai, kadangi jie yra prieštaringi, liudytojas gerai nepamena kaip viskas vyko. A. B. manymu šiuo atveju tie patys KET reikalavimai jam ir A. P. buvo taikomi skirtingai, kadangi šiuo atveju jeigu jis negalėjo išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą, tai to negalėjo daryti ir A. P..
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-18 nutartį palikti nepakeistą, o A. B. skundo netenkinti.
A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl A. B. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Apelianto įsitikinimu jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, kadangi įvykio kaltininkas yra ne jis, o kitas asmuo.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas pripažįstamas esminis procesinių normų pažeidimu, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus L. L., A. P. ir savo išvadas dėl A. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize ir vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog A. B., nesilaikydamas KET reikalavimų, dvipusio eismo kelyje iš keturių eismo juostų išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su į kairę pusę sukusiu automobiliu „Honda CR-V“, kurį vairavo A. P.. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, nurodė, kad ne jis, o A. P. kalta dėl eismo įvykio, kadangi staiga iš dešinės eismo juostos suko į kairę, šią versiją pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto teiginiai, kad jis neturėjo kitos galimybės išvengti eismo įvykio, kaip tik išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, paneigti liudytojų L. L. ir A. P. parodymais, kuriais jie patvirtino, jog A. P. į kairę suko iš kairės eismo juostos, rodė įspėjamąjį posūkio signalą. Be to, liudytojas L. L. nurodė, kad automobilį „Honda CR-V“ matė maždaug 10 m. atstumu, važiavo minėtam automobiliui iš paskos, matė, kad yra rodomas kairio posūkio signalas, kiek pristabdė, kai pamatė iš paskos atlekiantį kitą automobilį, kuris lenkė pro kairę pusę, „Honda CR-V“ jau suko. Šio liudytojo parodymai iš esmės paneigia A. B. versiją, kad automobilio „Honda CR-V“ vairuotoja įspėjamojo signalo nerodė ir manevrą atliko staiga iš dešinės eismo juostos. Netikėti minėto liudytojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, pats liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, jog nei A. B., nei A. P. nepažįsta. Be to, liudytojų parodymai neprieštarauja ir rašytiniams bylos duomenims: eismo įvykio vietos schemai bei foto nuotraukoms. Eismo įvykio vietos schemoje, braižytoje iš karto po eismo įvykio, bei foto nuotraukose automobilių susidūrimo vieta užfiksuota priešingos krypties eismui skirtoje eismo juostoje arčiau ašinės važiuojamosios kelio dalies linijos, kas patvirtina liudytojo L. L. nurodytą aplinkybę, kad „Honda CR-V“ suko iš kairės eismo juostos, automobilis „Renault Clio“ lenkimą iš kairės pusės pradėjo tuo metu, kai automobilis „Honda CR-V“ pradėjo sukti į kairę ir būtent „Renault Clio“ vairuotojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą.
Nepagrįstu laikomas ir apelianto teiginys, kad sutinkant, jog kelias, kuriam įvyko eismo įvykis, yra dvipusio eismo iš keturių eismo juostų, tai A. P. taip pat negalėjo išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą juostą. Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų, toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, jokių sukimą į kairę, tuo pačiu ir apsisukimą, ribojančių ženklų nėra ir A. P., norėdama sukti į kairę, manevrą pradėjo iš kairės eismo juostos kaip to reikalauja KET. Tuo tarpu A. B. veiksmai šiuo atveju pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys nustatytus reikalavimus, kadangi KET yra aiškiai nurodyta, jog dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti (KET 123 punktas). Draudimo išvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę nesilaikymu nelaikomas sukimas į kairę ar apsisukimas, jei tokio manevro nedraudžia kelio ženklai ar kelio ženklinimas. Nagrinėjamu atveju A. B., pastebėjęs kliūtį, privalėjo pasirinkti saugų greitį ir, įvertinęs eismo intensyvumą, persirikiuoti į dešinę eismo juostą, o tokios galimybės nesant, pristabdyti savo transporto priemonę tiek, kad nekliudyti priešais važiuojančios transporto priemonės. Net jeigu tikėti apelianto teiginiu, jog eismo įvykis įvyko kelyje, kuriame yra tik dvi priešpriešinio eismo juostos, tai A. B. atsakomybės dėl kilusių pasekmių nepašalina. Kelyje, kuriame yra tik po vieną priešpriešinio eismo juostą, taikomos lenkimo taisyklės, pagal kurias prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairio posūkio signalo (KET 141.2 punktas), o tokiu atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 142 punktas).
Apygardos teismo vertinimu faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl A. B. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas, nenurodant jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Gražys