Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-774-903/2021 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00843-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6; 21.9.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2021 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovėms E. B. ir D. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams direktoriui P. L. ir advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 55 straipsnio 1 dalį.

Teismas

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal SĮ 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, kaip projektuotoja, pažeisdama SĮ 16 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktų, 24 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.1. punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, Žemės naudojimo būdo turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (aktuali redakcija nuo 2015 m. balandžio 17 d.) (toliau - Aprašas) 19 punkto, reikalavimus, 2020 metais parengė ir pasirašė bei 2020 m. lapkričio 18 d. statinio projekto užsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė techninį projektą „Viešbučių paskirties pastato, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sprendiniai, susiję su viešbučių paskirties statinio statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, prieštarauja 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. L. nurodė, kad pareikštas administracinis kaltinimas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad bendrovė projektavimo veikla užsiima ne vienerius metus, 2019 m. lapkričio 6 d. buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninio projekto rengimo metu“, šioje teritorijoje planuojamas didelis logistikos centras, kur reikalinga viešbučio paskirtis – darbuotojų apgyvendinimui, viešbutis skirtas viso komplekso aptarnavimui, o ne kaip atskiras statinys. Jie pasielgė teisingai ir gavo visus sutikimus ir leidimus. Tame pačiame sklype yra gauti leidimai ir jau statomas dar vienas statinys -  sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis ir paslaugų patalpomis. Leidimas išduotas iki viešbučio leidimo išdavimo. Viešbučio paskirties pastate taip pat buvo numatytos maitinimo paslaugos. Jie dirba su viso sklypo plotu. Jie darė Detaliojo plano koregavimą, kuriame nurodė visus statinius, jų plotus. Detalusis planas buvo patvirtintas direktoriaus įsakymu. Kai jie derino projektą, iš jų nereikalavo pakeisti žemės paskirties ir būdo. Negavo jokių pastabų dėl projekto. Tokia praktika yra Lietuvoje, kai įrengiami logistikos centrai (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. G. paaiškino, kad Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad statinio projektas turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šiuo konkrečiu atveju sprendiniai yra numatyti Detaliojo plano korektūroje, kuriuos patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu. Ten konkrečiai numatyta, kad tame sklype gali būti viešbučio paskirties pastatas. Detaliojo plano korektūroje ir jo brėžiniuose yra numatytas viešbutis, šiuos brėžinius patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri kaip yra naudojamas žemės sklypas, pagal kokią paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba nematė jokių kliūčių statytojui išnuomoti ir numatyti viešbučio paskirties pastatą tame sklype. Viešbučio paskirtis yra aptarnauti sandėliavimo veiklą, t. y. jis reikalingas darbuotojų poilsiui. ES parlamento reglamentas numato prievolę vairuotojams ilsėtis, ne automobilio kabinoje, bet patalpose. Vienas iš tokių patalpų yra viešbučio paskirties statinys. Iš čia ir atsiranda statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, kuris numato, kokie statiniai galimi ir skirti darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų. Neįmanoma įvertinti, ar tai yra baigtinis sąrašas, nes įvardinta ir kitų paslaugų, o tai reiškia, kad sąrašas vis tik nėra baigtinis. Visi argumentai patvirtina, kad administracinis nusižengimas nėra padarytas, be to, 2021 m. rugsėjo 30 d. yra patvirtintas naujas Detalusis planas, kuriame sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žemės paskirtis nurodyta multifunkcinė, t. y. toje vietoje galima ir komercinės paskirties statyba. Net jei būtų prieita išvados, kad pažeidimas buvo padarytas, tačiau akivaizdu, kad jis prarado pavojingumą, nes yra pakoreguotas žemės naudojimo būdas. Atsižvelgiant į tai, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, o taip pat yra išnykęs veikos pavojingumas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė E. B. paaiškino, kad buvo atliktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimas. Pagal Detalųjį planą žemės sklypui nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdas. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio  7 dalį žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo atveju Detaliojo plano koregavimo metu sklypo naudojimo būdas nebuvo keistas. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka koreguoto Detaliojo plano sprendiniams ir patikrinimo akte pateikta išvada, kad leidimas išduotas neteisėtai. Techninio projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad jie yra numatę kitų paskirčių objektus, t. y. administracinės paskirties ir kitos paskirties. Dabar neatsimena kokios paskirties objektams buvo išduoti leidimai. Tarp jų buvo išduotas leidimas ir administraciniam pastatui. Pagal aprašą tokios paskirties pastato statyba negalima. Ji negali atsakyti, ar šis leidimas taip pat ginčijamas. Jei būtų norima statyti viešbutį, reikėtų papildyti Detalųjį planą bei nurodyti papildomą žemės paskirtį – nurodant komercinę paskirtį. Tada tokia viešbučio statyba būtų galima. Ji yra susipažinusi su paaiškinime nurodytu statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“. Pagal šį reglamentą sklypas yra dalijamas į paskirties zonas, bet ne į žemės naudojimo būdus ar būdų zonas. Tame reglamente taip pat yra numatyta, kad gali būti ir kiti statiniai, jei tą leidžia žemės paskirtis. Šiuo atveju žemės paskirtis yra kita, o  naudojimo būdas ir pobūdis - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Jos nuomone, šio reglamento nuostatos neturi būti taikomos. Jei būtų keli žemės naudojimo būdai, tada tas reglamentas gali būti taikomas. Ji taip pat įžvelgia ir Klaipėdos savivaldybės neteisėtus veiksmus koreguojant Detalųjį planą, nes pagal žemės naudojimo būdą galimi tik tie pastatai, kurie nurodyti aprašo 19 punkte. Detaliojo plano sprendiniai tvirtinami Administracijos direktoriaus. Dėl 2019 m. lapkričio 6 d. priimto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo bylų nėra ir jie neprašo jo panaikinti. Administracijos direktoriaus patvirtintas įsakymas dėl Detaliojo plano koregavimo yra susijęs su statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimu, tame įsakyme nėra numatyta, kad galima viešbučio statyba. Toliau, po kablelio nurodyta, kad sprendiniai keičiami nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo, o į tą įeina ir teritorijos naudojimo būdas, kuris šiuo įsakymu pakeistas nebuvo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė D. M. paaiškino, kad Detaliajame plane nėra projektuojami statiniai. Statiniai buvo planuojami atskiru projektu. Teritorijos planavimo dokumentais statiniai nėra projektuojami. Sprendinyje, jo pastabose yra nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis yra nekeičiama. Teritorijos naudojimo būdas išliko tas pats, net ir pakoregavus Detalųjį planą. Tai, kad Detaliajame plane nubraižytas keturkampis ir nurodyta, jog numatoma statyti viešbutį, tai nėra sprendinys. Detaliajame plane žemės būdo nekeitė. Teisme yra nagrinėjama byla dėl viešbučio statybos leidimo panaikinimo. Daugiau jokių bylų, susijusių su šia byla, nėra. Byla dėl ekspertų yra grąžinta Institucijai, tačiau nutartis yra apskųsta aukštesniam teismui. Dėl leidimo panaikinimo posėdis yra paskirtas lapkričio 24 d. Statybos inspekcija yra pasisakiusi, kad prieštarauja Detaliojo plano projekto sprendiniams, nes yra pažeistas žemės naudojimo ir tvarkymo režimo sprendinys. Šita Detaliojo plano korekcija nebuvo keičiamas žemės naudojimo ir tvarkymo režimas. Tai, kad statiniai brėžinyje yra nurodyti, tai nėra sprendinys. Jie žino, kad yra plano pakeitimas, tačiau vis tiek mano, kad leidimas išduotas neteisėtai, nes rengiant projektą žemės paskirtis nebuvo pakeista. Statytojas turėtų pasikeisti leidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad jis padarė viską pagal galiojančius teritorijų planavimo įstatymą ir statybos įstatymą. Sklype, (duomenys neskelbtini), žemės paskirtis - kita, o naudojimo būdas ir pobūdis - pramonės ir sandėliavimo objektų. Gavo užsakymą suprojektuoti sandėliavimo, administracinės, paslaugų, transporto, viešbučio paskirties pastatus. Viešbutis buvo skirtas logistikos cento darbuotojų apgyvendinimui (50-60 kambarių). Žemės naudojimo turinio apraše yra numatytos lentelės. Apraše turėtų būti numatytas komercinės paskirties sklypo būdas, kad galima statyti viešbutį. Jei vadovautis STR‘u, tai yra vienas punktas, kuriame numatyti kompleksiniai pastatai. Būdo keisti nereikia, nes galima naudotis STR‘u. Detalųjį planą koregavo, nes jiems buvo nustatyta per maža užstatymo zona. Tiksliai nepamena, bet dar tikslino susisiekimo komunikacijų sprendinius, t. y., įvažiavimo į sklypą, inžinerinius tinkus, stovėjimo aikšteles. Dažniausiai Detaliajame plane statiniai numatyti nebūna, tačiau šiuo atveju nepamena, ar statiniai buvo. Padarius brėžinius, jie statinius nurodė, nes jis buvo vykdomas techninio projektavimo metu. Jie tiksliai žinojo statinius ir juos galėjo įtraukti į Detalųjį planą. Savivaldybė ir kitos institucijos pritarė, kad nereikia keisti žemės paskirties ir užtenka vadovautis STR‘u. Mano, kad korektūrą tvirtino ir Statybos inspekcija. Gavę patvirtinimo įsakymą, jie toliau rengė techninį projektą. Leidimą gavo jis ir perdavė užsakovui. Reglamento 12.4 punkte yra numatyta - kitų paslaugų, o viešbutis (apgyvendinimo paslaugos) į tai ir patenka. Detaliojo plano korektūroje nurodyti ir nubraižyti pastatai tampa teritorijų planavimo sudedamąja dalimi, kuriuo vadovaujantis vykdomas techninis projektas. Jo nuomone, Detaliajame plane nurodyti statiniai yra Detaliojo plano sprendinys. Jei eksplikacijoje yra nurodyta – numatomas viešbutis, tai reiškia, kad leidžiama viešbutį statyti, bet neįpareigojama to daryti. Jei jie Detaliajame plane būtų numatę statyti viešbutį, bet projekte būtų kitas statinys, tai, jo nuomone, būtų pažeistas Detalusis planas ir savivaldybė nebūtų išdavusi leidimo. Techninį projektą reglamentuoja Statybos įstatymas. Techninis projektas turi atitikti Detalųjį planą. Norint gauti leidimą reikia pateikti be kitų ir teritorijų planavimo dokumentus.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės specialistas M. M. paaiškino, kad jis šiuo metu laikinai yra Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorijoje 2002 m. buvo parengtas Detalusis planas. Vystytojai darė Detaliojo plano koregavimą, ir jo metu buvo numatyti statiniai ir išduoti trys leidimai: vienas pastatų kompleksui, kitas viešbučiui ir trečias gatvei. Viešbučio leidimą Institucija siekia panaikinti. Žemės sklypo naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ IV skyriaus nuostatas gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų teritorijose gali būti statomi ir kiti pastatai planuojamo objekto funkcijoms ir darbuotojų bei klientų reikmėms tenkinti. Jie nekeitė žemės paskirties, nes investuotojas ir Savivaldybė nematė reikalo tai keisti. Visi pastatai yra tarpusavyje susiję dėl to, kad jie yra reikalingi atitinkamos įmonės veiklos vykdymui. Žinoma, pastatai gali būti naudojami kitai paskirčiai, tačiau tai yra jau kitų institucijų kontroliavimas. Ar pastatai bus naudojami pagal paskirtį, yra jau naudotojo atsakomybė. Ten yra 6,5 h teritorija. Viešbutis yra kraštinis pastatas ir nėra tarp sandėlių. Jūros iš viešbučio nesimatys. Koregavimo metu nėra galimi pakeitimai, susiję su būdo, aukščio, intensyvumo pakeitimais, be to, ir nebuvo būtinybės tai daryti. Yra eilė teisės aktų, kuriuose numatyta, kokie būtent pastatai ir jų kompleksai galimi statyti. Jei vadovaujasi techniniu projektu. Sklype yra numatytos ir atskiros zonos. Tame sklype yra ir administraciniai pastatai. Naudojimo būdo apraše yra numatyti gamybiniai ir sandėliavimo pastatai. Pagal projekte pateiktą informaciją kiti pastatai - sandėliavimo, sargo namelis, paslaugų, administracinės, transporto ir viešbučio paskirties pastatai, yra skirti „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje“ komplekso reikmėms tenkinti, kas ir numatyta minėtame statybos reglamente. Statybos reglamentą rengia Aplinkos ministras. Dabar patvirtintame bendrajame plane (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra numatytas multifunkcinis žemės naudojimo būdas.

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymo „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, techninio projekto rengimo metu“ matyti, kad patvirtintas (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198, nustatytų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimų - statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinamos teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų (pridedamas koregavimo brėžinys ir aiškinamasis raštas) (1 t., 120 b. l.).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo matyti, kad dėl projekto sprendinių, susijusių su viešbučio paskirties statinio statyba žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atitikimo detaliojo plano sprendiniams Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teismą informuoja, kad nagrinėjamoje teritorijoje galioja 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 patvirtintas detalusis planas ir 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtintas detaliojo plano koregavimas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Detaliajame plane nustatytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (aktuali redakcija nuo 2015 m. balandžio 17 d.) 19 punktą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos skirtos „gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams,...“. Nagrinėjamame žemės sklype yra numatomas statyti pastatų kompleksas: Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (pavadinimas pagal visuomenei pristatytus projektinius pasiūlymus). Šio komplekso įgyvendinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi tris statybą leidžiančius dokumentus: 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) aptarnaujančios gatvės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektas; 2020 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektas; 2020 m. gruodžio 18 d.  (duomenys neskelbtini) Viešbučių paskirties pastato Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Šių projektų sprendiniuose numatyti pastatai (pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius): Sandėliavimo paskirties pastatas 19117,41 kv. m. Paslaugų paskirties pastatas 2295,24 kv. m. Administracinės paskirties pastatas 2357,45 kv. m. Transporto paskirties pastatas 270,00 kv. m. Transporto paskirties pastatas 8,35 kv. m. Viešbučio paskirties pastatas 1761,48 kv. m. Vyraujantis komplekso pastatų pogrupis yra sandėliavimo paskirties pastatai, atitinkantis detaliojo plano sprendinius. Rengiant statinio projektus, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį reikia vadovautis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tarp jų ir teritorijų planavimo dokumentais, ir galiojančiais teisės aktais. Statinio techniniai projektai rengiami pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ IV skyriaus nuostatomis gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų teritorijose gali būti statomi ir kiti pastatai planuojamo objekto funkcijoms ir darbuotojų bei klientų reikmėms tenkinti (11.3. ir 12.4 p.). Pagal projekte pateiktą informaciją, numatyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto ir viešbučio paskirties pastatai skirti „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komplekso reikmėms tenkinti. Visi šie pastatai yra tarpusavyje susiję dėl to, kad jie yra reikalingi atitinkamos įmonės veiklos vykdymui. Vertinant anksčiau minėtuose projektuose pateiktą informaciją bei sprendinius ir teisės aktų nuostatas, teikiame išvadą, jog projekto sprendiniai, susiję su viešbučio paskirties statinio statyba žemės sklype, numatyti kaip komplekso „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto,?viešbučių paskirties pastatai, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), Klaipėda“ dalis, neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams ir galiojančių teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo prašo prašymą dėl 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmesti (2 t., 53-55 b. l.).

Iš 2005 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Suvestinė redakcija nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d.) matyti, kad atskirais atvejais, techniškai ekonomiškai pagrindus, be aukščiau nurodytų zonų, gali būti papildomai numatomos ir kitos zonos, tarp jų – priešgamyklinė zona, kuri išdėstoma Sklypo ribose už gamybos teritorijos aptvaro išorinio kontūro. Šio reglamento 12 punkte numatyta, kad priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi šių paskirčių statiniai (ar patalpos pastatuose), jei jie nurodyti Techninėje užduotyje [4.3.2]: 12.1. gamyklos administracijos (valdymo); 12.2. įėjimo į įmonę kontrolės; 12.3. darbuotojų buities, sanitarinių ir higienos patalpų [4.2.2]; 12.4. darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų; 12.5. darbuotojų mokymo; 12.6. klientų bei darbuotojų atviros ar uždaros automobilių bei bevariklio transporto saugyklos; 12.7. kiti pastatai bei statiniai, išskyrus gamybos statinius, priklausomai nuo Sklypo naudojimo paskirties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

administracinis kaltinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

SĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga ar saugiu naudojimu susijusiems statinio reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui ar tokio statinio projekto ekspertizės akto su teigiamu statinio projekto įvertinimu pateikimą statinio projekto ekspertizės užsakovui skiriama bauda statinio projektuotojams arba statinio projekto ekspertizės rangovams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

Iš administracinio kaltinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad jos, kaip projektuotojos, parengto projekto sprendiniai, susiję su viešbučių paskirties statinio statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, prieštarauja 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams.

Teisminio nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodė, kad administracinis kaltinimas yra nepagrįstas, jų projekto sprendiniai visiškai atitinka 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams. Institucijos atstovės jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ projekto sprendiniai neatitinka 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinių, nepateikė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip projektuotoja, negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad projektą parengė pagal koreguoto (duomenys neskelbtini) pramonės rajono dalies prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano sprendinius, kurie buvo patvirtinti galiojančiu minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (su pridedamais brėžiniais ir aiškinamuoju raštu), nes nėra ir negali būti atsakinga už, pasak Institucijos atstovių, galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmus, koreguojant detaliuosius planus, o po to išduodant statytą leidžiančius dokumentus. 

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto SĮ 55 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                Gintaras Stonkus