Civilinė byla Nr. 2-1705-592/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37130-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 2.6.27; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės atstovams M. S. ir advokatui Sergejui Bogdanovičiui,

atsakovės atstovėms V. S. ir advokatei Redai Aleksynaitei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ormina“ atstovui advokatui Arnoldui Strumskiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Reisuva“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Ormina“, uždaroji akcinė bendrovė „Reisuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemės tinklas“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25 159,39 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2017 m. birželio 26 d. ieškovė ir „Lety s. r. l.“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 01/0617 dėl krovinio (6 palečių 2682,50 kg padų avalynei) pervežimo organizavimo maršrutu Italija – Lietuva. Šiam pervežimui atlikti ieškovė pasitelkė atsakovę, su kuria 2017 m. birželio 26 d. sudarė užsakymą – sutartį Nr. 005826, pagal kurią atsakovė įsipareigojo minėtą krovinį 2017 m. liepos 11 d. pristatyti į Vilnių. 2017 m. liepos 11 d. atsakovė informavo ieškovę, jog krovinys per klaidą buvo nusiųstas į Baltarusiją. 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. pristatyti krovinį į paskirties vietą arba kompensuoti nuostolius, tačiau atsakovė į minėtą pretenziją neatsakė, krovinio nepristatė ir nuostolių neatlygino. Ieškovės teigimu, pagal minėtą 2017 m. birželio 26 d. užsakymą – sutartį krovinys į paskirties vietą – UAB „Ormina“ sandėlį, esantį, (duomenys neskelbtini), pristatytas nebuvo. Ginčo krovinys buvo nuvežtas į Minską (Baltarusija) ir ten buvo konfiskuotas. 2017 m. liepos 20 d. ieškovė iš krovinio siuntėjo ir „Lety s. r. l.“ gavo reikalavimą kompensuoti 24 889,80 Eur dydžio nuostolius, lygius nepristatyto krovinio vertei. Ieškovės teigimu, atsakovė 2017 m. birželio 26 d. užsakymo – sutarties neįvykdė, todėl turi atlyginti ieškovei 25 914,39 Eur nuostolius, kuriuos sudaro krovinio siuntėjo „Lety s. r. l.“ iš ieškovės dėl krovinio nepristatymo reikalaujama sumokėti 24 889,80 Eur suma ir 269,59 Eur išlaidos, susijusios su faktinių aplinkybių konstatavimu.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Remdamasi teismų praktika nurodo, kad reikšdama ieškinį ieškovė turėjo įrodyti, kad ji faktiškai patyrė nuostolių dėl krovinio praradimo ir yra krovinio gavėja, siuntėja ar prekių savininkė, arba – atlygino šiems asmenims nuostolius. Atsakovės manymu, ieškovė šių aplinkybių neįrodė, todėl laikytina, jog ieškinys šiuo atveju pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Atsakovė taip pat nesutiko su prašomų priteisti nuostolių dydžiu, nurodydama, kad byloje nepateiktas joks dokumentas, pagrindžiantis krovinio vertę. Pažymėjo, kad galutiniam krovinio pristatymui atsakovė pasamdė UAB „Reisuva“, kuri krovinį pasikrovė ir 2017 m. liepos 7 d. pristatė į paskirties vietą (UAB „Ormina“ sandėlį). Šią aplinkybę, atsakovės teigimu, patvirtina UAB „Ormina“ įrašas CMR važtaraštyje. Atsakovės nuomone, galiojantys teisės aktai nenumato vežėjo pareigos paskirties vietoje atlikti krovinio iškrovimo darbus. Remdamasi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Šiuo atveju faktiškai krovinio iškrovimo darbus vykdė UAB „Ormina“, su kuria sutartinių santykių atsakovė neturėjo (UAB „Ormina“ iškrovimo darbus vykdė ne atsakovės pavedimu ar prašymu). Šios įmonės sandėliai kaip krovinio pristatymo vieta buvo nurodyti ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 26 d. sudarytame užsakyme – sutartyje, todėl laikytina, kad krovinį iškrovė gavėjas (gavėjo pavedimu veikiantis asmuo). Atsakovės manymu, atsakomybė už netinkamai įvykdytą krovinio iškrovimą tenka jį vykdžiusiam asmeniui, o ieškovė nuo atsakomybės atleistina. Taip pat pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tikrinti iš vežėjo priimamą krovinį tenka krovinio gavėjui.

Trečiasis asmuo UAB „Ormina“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų ar įrodymų, kad siuntėjui „Lety s. r. l.“ ar kitam reikalavimo teisę turinčiam asmeniui yra sumokėjusi kompensaciją ar kitas išlaidas, todėl ieškovė nelaikytina reikalavimo teisę turinčiu asmeniu pareikšto ieškinio apimtimi. Pažymėjo, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 26 d. sudarytą užsakymą – sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi organizuoti krovinio iškrovimą, tačiau ji nesutikrino, koks krovinys buvo iškrautas ir pateiktas sandėliavimui. Nurodė, kad UAB „Ormina“ priėmė sandėliuoti krovinį į savo valdomą muitinės sandėlį ir tai pažymėjo CMR važtaraštyje Nr. 8881568. Nurodė, kad „Ormina“ priėmė sandėliuoti 6 palečių krovinį, t. y. iškrauto krovinio įpakavimų skaičius atitiko krovinio lydimuose dokumentuose nurodytą įpakavimo informaciją, kartu pažymėdamas, jog teisės aktai nenumato, kad muitinės sandėlio paslaugas teikiantis asmuo privalo atlikti visų krovinių fizinį patikrinimą, susijusį su krovinio sudėties nustatymu, taip pat ūkio subjektų pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo, už kurį atsako ją pateikęs asmuo, tikrinimo. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Ormina“ nebuvo ginčo šalis siejančių teisinių santykių šalimi. Trečiojo asmens vertinimu, UAB „Ormina“ neteisėtų veiksmų, įskaitant nulėmusių ginčo krovinio praradimą, neatliko.

Trečiasis asmuo UAB „Reisuva“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Reisuva“, kuri atsakovo buvo pasamdyta vietiniam pervežimui Vilniaus mieste, savo įsipareigojimus pristatyti krovinius, įskaitant ir ginčo krovinį, į UAB “Ormina” muitinės sandėlį įvykdė tinkamai. Pažymėjo, kad UAB „Reisuva“ neprisiėmė pareigos organizuoti krovinio iškovimą, taip pat negavo jokių instrukcijų ar nurodymų dėl krovinių iškrovimo. Trečiojo asmens manymu, jeigu kroviniai ir buvo sumaišyti, t. y. UAB „Ormina“ savo muitinės sandėlyje iškrovė trečiajam asmeniui UAB „Žemės tinklas“ skirtą krovinį, už tokią klaidą yra atsakinga pati ieškovė, kuri privalėjo organizuoti krovinio iškrovimą, taip pat UAB „Ormina“ ir UAB „Žemės tinklas“, kurie tiesiogiai vykdė iškrovimo darbus. Nurodė, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ieškovė būtų atlyginusi krovinio siuntėjo „Lety s. r. l.“ nuostolius, todėl ieškovė nėra įgijusi regreso teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Trečiajam asmeniui UAB „Žemės tinklas“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis). 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. ieškovė ir Italijos įmonė „Lety s. r. l.“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 01/0617 dėl krovinio (6 palečių 2682,50 kg padų avalynei) pervežimo organizavimo maršrutu Italija – Lietuva (b. l. 55-57). 2017 m. birželio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė užsakymą – sutartį Nr. 005826, pagal kurią atsakovė įsipareigojo krovinį – įrangą ir dalis (6 paletes, 2700 kg) – pervežti iš Italijos į Lietuvą, iškrovimo vieta - (duomenys neskelbtini) (UAB „Ormina“), iškrovimo data - ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 11 d.; ieškovė įsipareigojo organizuoti krovinio iškrovimą (b. l. 11).

Iš CMR važtaraščio GE 8881568 matyti, kad 2017 m. liepos 7 d. krovinys pristatytas į UAB „Ormina“ atvirą muitinės sandėlį (b. l. 13). Tačiau 2017 m. rugpjūčio 28 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad per klaidą pristatytas kitas krovinys ir prašo UAB “Ormina” informuoti, kada atsakovė gali atsiimti krovinį (b. l. 50).

Italijos įmonė „Lety s. r. l.“ 2017 m. liepos 20 d. pretenzija ieškovei prašo iki 2017 m. liepos 24 d. pristatyti ginčo krovinį į UAB “Ormina” sandėlį arba iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. kompensuoti krovinio vertę -  24 889,80 Eur (b. l. 58-59).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės, žalos padarymo fakto ir dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 dėl CMR konvencijos taikymo, konstatavo, kad teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei. Pastarojo teisė kildintina iš pervežimo sutarties, kaip specifinės sutarties, trečiojo asmens naudai. Kiti asmenys (ekspeditoriai, agentai ir pan.) gali pareikšti ieškinį vežėjui tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teises.

Pagal minėtos konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu ir bylos nagrinėjimu. Jei vienas iš vežėjų yra kaltas dėl žalos padarymo, jis yra asmeniškai atsakingas už nuostolių atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar žalą atlygino jis pats ar kitas vežėjas. Todėl jei žalą atlygino kitas vežėjas, pastarasis turi regreso teisę reikalauti viso žalos ir kitų nuostolių atlyginimo iš kaltojo vežėjo. Jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, t. y. aišku, kad žala kroviniui buvo padaryta tada, kai krovinį vežė konkretūs dalyvavę vežime vežėjai, kiekvienas turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą.

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nagrinėjamu atveju ieškovės pareiga yra įrodyti, kad ji turi reikalavimo teisę. Teisme ieškovė nurodė, kad pagal pretenziją yra ji neatsiskaičiusi, t. y. realios žalos nepatyrė. Tuo pačiu ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad žalą patyręs asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į žalos atlyginimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovė neįrodė jai padarytos žalos fakto, susijusio su krovinio praradimu (dingimu), taip pat ir žalos dydžio, neįrodė reikalavimo teisės (dėl jai padarytos realios žalos ar regreso teisės, kitų asmenų jai perleistos reikalavimo teisės), todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Neįrodžius minėtos reikalavimo teisės nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismas išaiškino ieškovei teisę tiek dėl netinkamo ieškovo, tiek dėl netinkamo atsakovo pakeitimo (CPK 45 straipsnis), tačiau ieškovė šia teise nesinaudojo.

Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina: atsakovei – 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai (b. l. 142-145), trečiajam asmeniui UAB „Reisuva“ - 500 Eur advokato pagalbai (b.l. 146-150), į valstybės biudžetą - 23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; trečiasis asmuo UAB „Ormina“ nepateikė išlaidas advokato pagalbai pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ana“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ana“ (juridinio asmens kodas 159573453) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“ (juridinio asmens kodas 300916551) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ana“ (juridinio asmens kodas 159573453) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reisuva“ (juridinio asmens kodas 303303984) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ana“ (juridinio asmens kodas 159573453) į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Igoris Kasimovas