Administracinė byla Nr. ATP-1124-200/2013
Teisminio proceso Nr.:4-01-3-07375-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 45.4.2.; 45.4.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo netenkintas S. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą,
n u s t a t ė :
S. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 1241 str. 6 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
S. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi šio prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, kad S. G. nepateikė Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymos apie alkoholio žalą ir neišklausė apie tai kursų.
Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą patenkinti, nurodo, kad jis neteisėtai verčiamas pateikti medicininės ir švietėjiškos atestacijos pažymą apie alkoholio žalą, kuri jam neprivaloma, kadangi surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nebuvo nustatytas girtumas. Kelių policijos valdyboje jam buvo patvirtinta, kad minėta pažyma jam nereikalinga.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimu administracinė nuobauda 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams S. G. paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 1241 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalis inter alia numato, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 1241 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų (įst. red.gal. iki 2011-03-01).
Skirdamas nuobaudą, teismas S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas ne vienas administracinis teisės pažeidimas, pažeidimai tyčiniai ir kt.
S. G. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Savo prašyme jis nurodė, jog teismo paskirtą baudą yra sumokėjęs. Šiuo metu turi galimybę dirbti vairuotoju tiekėju, nes turi ilgametę patirtį šiam darbui, be to, turi mažametį sūnų, kurį reikia išlaikyti, vežioti į darželį ir pas gydytojus. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Prie prašymo pridėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog S. G. į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas, taip pat vaiko gimimo liudijimo kopiją bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, jog nuo 2011-01-01 iki 2013-08-06 duomenų apie S. G. padarytus administracinius pažeidimus Policijos registruojamų administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre nėra.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu nuspręsta netenkinti S. G. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
Skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad bylos medžiagoje yra duomenų, kad pateikdamas ankstesnį prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, S. G. jam paskirtą 2000 Lt baudą yra sumokėjęs (b.l. 84). Tačiau, jis neatsižvelgė į ankstesniuose nutarimuose dėl jo pateiktų prašymų išdėstytas aplinkybes, jog prašymas paduotas nesilaikant įstatymų nustatytų reikalavimų. S. G. vėl nepateikė Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymos apie alkoholio žalą ir neišklausė apie tai kursų. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, nurodęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 17 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose apibendrinime, nurodė, jog spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Atvirkščiai nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamame nutarime išsamiai ir tinkamai motyvavo savo išvadas dėl S. G. prašymo netenkinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. G. nagrinėjamu atveju neatitinka visų ATPK 329 str. nurodytų formaliųjų reikalavimų – jis nepateikė Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymos apie alkoholio žalą ir neišklausė apie tai kursų. Pažymėtina, kad ATPK 329 str. numatytas imperatyvus reikalavimas pateikti Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą neblaivus. S. G. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d. (neblaivumo patikrinimo vengimas), yra siejamas su asmens neblaivumu, tai atsispindi pačiame minėtos normos pavadinime ir ATPK 126 str. 4 d. dispozicijos turinyje.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. G. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas savo ruožtu sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.
Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 13-15) matyti, kad ir anksčiau S. G. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vienas iš jų buvo pripažintas apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kiti anksčiau padaryti pažeidimai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis vėl ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad skirdamas nuobaudą, teismas pakankamai įvertino pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, paskirdamas minimalias nuobaudas, todėl teisės vairuoti transporto priemones termino atėmimo švelninti labiau, trumpinant terminą, nėra pagrindo.
Konstatuotina, jog byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino teisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. ATPK 329 str. nuostatos S. G. atžvilgiu pirmosios instancijos teismo netaikytos pagrįstai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Angelė Ikasalienė