Civilinė byla Nr. 2-20-669/2015
Proceso Nr. 2-33-3-00656-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija:
34.3; 35.3.6; 35.6; 35.6.1; 41;
113.1; 116.1.
(S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015m. gegužės 5 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei K. P.,
atsakovų V. Š., S. Š., L. Š. ir trečiojo asmens V. Š. atstovui advokato padėjėjui V. T.,
atsakovės B. Š. atstovui advokatui V. S. ir
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vėbrienės turizmo agentūros „ŠVITĖ“ IĮ ieškinį atsakovams V. Š., B. Š., L. Š., S. Š., tretieji asmenys byloje S. Ž., A. J., J. J., V. Š., V. B., notarė A. V. dėl sutarčių dalių, paveldėjimo teisių pagal įstatymą liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo ir,
n u s t a t ė:
ieškovai patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 dalis, kuriomis atsakovas V. Š. padovanojo paveldėjimo teises palikimą priėmusiai B. Š.; pripažinti negaliojančia 2012-11-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7440 dalį, kuria Atsakovas V. Š. turėjo paveldėti A. Š. turto dalį, bet tą dalį paveldėjo B. Š. dėl sudarytos 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties reg. Nr. 7098 nuostatų; taikyti restituciją ir V. Š. padovanotas paveldėjimo teises grąžinti atsakovui V. Š. Tinkamam restitucijos taikymui panaikinti šių sutarčių dalis, kuriomis atsakovo V. Š. padovanojamos paveldėjimo teisės palikimą priėmusiai B. Š., dėl šių teisių perdavimo B. Š. atitekusi nekilnojamojo turto dalis perduodama L. Š. ir S. Š., o vėliau - S. Š.: 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 dalis; 2012 11-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7440 dalį, kuria atsakovas V. Š. turėjo paveldėti A. Š. turto dalį, bet tą dalį paveldėjo B. Š. dėl sudarytos 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties reg. Nr. 7098 nuostatų; 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.8033 dalis, 2012-12-10 dovanojimo sutarties Nr. 8193 dalis.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. 2-274-747/2012) nusprendė priteisti iš IĮ „VITURAS" 59873,90 Lt prievolei įvykdyti, 19974,55 Lt delspinigių, iš viso 79848,45 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 4795 Lt bylinėjimosi išlaidų Vėbrienės turizmo agentūros „ŠVITĖ" IĮ naudai. 2012-10-31 vykdomojo rašto Nr. 2-274-747/2012 pagrindu antstolio V. D. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/12/01160/1. 2014-02-14 IĮ „VITURAS" skolos likutis IĮ „ŠVITĖ" sudarė 82802 Lt ir priklausančios palūkanos. Antstoliui V. D. atlikus pirminius vykdymo veiksmus bei skolininkės (IĮ „Vituras") turtinės padėties patikrinimą, likvidaus turto, iš kurio būtų galima tenkinti išieškotojo reikalavimus, nerasta, todėl išieškojimas buvo nukreiptas į IĮ „Vituras" savininko V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir jo sutuoktinės V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini)) gaunamus darbo užmokesčius. Ieškovė 2013-09-02 užsisakė išrašą iš VĮ „Registrų centras" apie atsakovo V. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (su istorija) ir išsiaiškino, kad V. Š., S. Ž., A. J. 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi reg. Nr. 7098 padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jų tėvo A. Š. mirties, apdovanotajai B. Š. .
Ieškovė nurodo, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Dėl 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099, kuriomis atsakovas V. Š. neatlygintinai padovanojo paveldėjimo teises palikimą priėmusiai B. Š. , atsakovas V. Š. tapo praktiškai visai nemokus, išieškojimas iš atsakovo V. Š. turto nėra galimas, nes atsakovas V. Š. jau nebeturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, todėl ieškovė teigia, kad atsakovo V. Š. sudarytos 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartys reg. Nr. 7098, 7099 pažeidė ieškovės, kaip atsakovo V. Š. kreditorės, teises. Atsakovas V. Š. 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis reg. Nr. 7098, 7099 ženkliai pablogino savo turtinę padėtį ir apribojo galimybę ieškovei išieškoti priteistą įsiskolinimą iš atsakovo V. Š. Atsakovui V. Š. nebuvo jokios pareigos sudaryti 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 - neatlygintinu sandoriu, kai ieškovui yra skolingas daugiau nei 80000 Lt.
Ieškovės nuomone, toks atsakovo V. Š. elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir sudarantis pagrindą ginčijamas 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 dalis, kuriomis Atsakovas V. Š. padovanojo paveldėjimo teises palikimą priėmusiai B. Š., pripažinti negaliojančiomis. Atsakovui V. Š. nebuvo jokios pareigos sudaryti 2012-10-16 paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, atlikti veiksmai yra nesąžiningi, nes sumažina atsakovo mokumą tuo tiesiogiai pažeidžiant kreditoriaus teises.
Ieškovė nurodo, kad tretysis asmuo, sudarydamas sandorius buvo nesąžiningas, nes visi sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių ir dauguma jų neatlygintinai. Nesąžiningumas yra preziumuojamas CK 6.67 straipsnyje, remiantis kurio 1 punktu preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jei skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Ieškovė mano, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuri buvo sudaryta 2012-10-16 ji sužinojo tik 2013-09-02.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.
Atsakovė B. Š. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos tėvai mirė vienas po kito: tėvas A. Š. - 2009-04-05 d., mama S. Š. - 2009-04-24d., iš karto po tėvų mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Apie brolio kreditorius ir skolas jai nebuvo žinoma ir neprivaloma žinoti. Ginčijama 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.8033 dėl nekilnojamojo turto pardavimo L. Š. ir S. Š. teisine prasme buvo įprastinė sutartis. Mirusių tėvų anūkams S. Š. ir Laurynui buvo aktuali gyvenamojo ploto problema, todėl jiems leido gyventi sodyboje. Tačiau gyvenimas sodyboje reikalaujančioje priežiūros ir investicijų, netenkino nei jų, nei jos, ir vertė būti dviprasmiškoje padėtyje, atsižvelgiant į turto pagerinimo teisinio reguliavimo aspektą, todėl buvo nuspręsta sodybą parduoti. Sandorio realumą ir įprastumą patvirtina ir reali sandorio suma, kurią jei būtų turėję kokių nors tikslų, galėjo nustatyti bet kokią, ginčijami sandoriai realiai neturėjo jokios įtakos V. Š. mokumui. Nurodo, kad vertintinas ir paveldėjimo teisės kaip turtinės teisės atsiradimo laiko, ir ginčijamų sandorių sudarymo laiko sankirtos klausimas tiek ieškinio senaties, tiek apskritai actio Pauliana taikymo prasme. Mano, kad nėra pagrindo sandorių naikinimui ir ieškinio tenkinimui.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovai V. Š., L. Š., S. Š., tretysis asmuo V. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta visų įpėdinių žodinio susitarimo pagrindu. B. Š. vienintelė priėmė palikimą, kadangi prižiūrėjo tėvus ir jais rūpinosi iki mirties, palaidojo, prižiūrėjo jų kapus. Todėl V. Š. sudarė Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis dėl neišvengiamų aplinkybių, ginčijamas sandoris jam buvo privalomas. Priešingu atveju, jei į savo palikimo dalį būtų pretendavęs V. Š., būtų pažeistos atsakovės B. Š. teisės ir sulaužytas įpėdinių žodinis susitarimas. Nurodo, kad iš esmės V. Š. atsisakė palikimo ne 2012m., o 2009 m. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, nesutiko, kad V. Š. ir notarė A. V. dalyvautų trečiųjų asmenų statusu byloje, prašė ieškinį atmesti. Atsakovai L. Š. ir S. Š. nurodo, kad yra sąžiningi turto įgijėjai ir iš jų turtas negali būti išreikalautas.
Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė.
Tretieji asmenys J. J., S. Ž., A. J. atsiliepimais į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, pasisakė tik dėl faktinių jiems žinomų aplinkybių ir nurodė, kad tarp brolių ir seserų V. Š., J. J., S. Ž., A. J., B. Š. buvo susitarimas, kad tėvus senatvėje prižiūrės, jais rūpinsis, slaugys ir laidos bei sutvarkys kapus savo lėšomis B. Š., už tai visi buvo sutarę atsisakyti savo paveldėjimo teisių jos naudai. Mano, kad ginčijami sandoriai buvo sąžiningi, faktiškai turi atlygintinumo pagrindą. Prašo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys į posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Tretysis asmuo V. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad S. Š. yra sąžiningas turto įgijėjas, o ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad S. Š. buvo nesąžiningas sudarant sandorius, prašo ieškinį atmesti.
V. B. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Tretysis asmuo notarė A. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad 2012-10-16 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi savo paveldėjimo teises B. Š. padovanojo ne vienas V. Š., bet ir kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Tuo metu paveldėjimo teisės nebuvo areštuotos.
Notarė A. V. į teismo posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismas turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Bylos duomenimis, (tomas I, bylos lapai 57-58) 2012-06-27 Plungės rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas priteisti iš IĮ „Vituras“ 59 873,90 Lt (keturis penkiasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt tris Lt 90 ct) prievolei įvykdyti, 19 974,55 Lt (devyniolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt keturis Lt 55 ct) delspinigių, iš viso 79 848,45 Lt (septyniasdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis Lt 45 ct), 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 795 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis Lt) bylinėjimosi išlaidų Vėbrienės turizmo agentūros „Švitė“ IĮ naudai.
Bylos duomenimis (tomas I, bylos lapai 57-58), antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą minėto teismo sprendimo pagrindu, neradus likvidaus turto, iš kurio galima būtų tenkinti išieškotojo reikalavimus, išieškojimą nukreipė į IĮ „Vituras” savininko V. Š. ir jo sutuoktinės V. Š. gaunamus darbo užmokesčius.
Todėl darytina pagrįsta išvada, kad Vėbrienės turizmo agentūra „Švitė“ IĮ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, skolininkai V. Š. ir V. Š. nėra įvykdę prievolės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atkurti skolininkų turtinę padėtį buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo.
Ieškovė pateikė įrodymus (tomas I, bylos lapai 18-44), kad 2013-09-02 jai gavus išrašus iš VĮ Registrų centro, sužinojo, kad atsakovas V. Š. 2012-10-16 sudarė sutartis dėl paveldėjimo teisių dovanojimo.
Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad tokiais sandoriais buvo sumažintas skolininkų V. Š. ir V. Š. turtas ir sudarytos sąlygos nevykdyti įsipareigojimų, kadangi sudarius sandorius dėl paveldėjimo teisių dovanojimo, atsakovas V. Š. neteko turto, kuris galėjo būti panaudotas kreditorių interesams tenkinti. Tai reiškia, kad ieškovė įrodinėja buvus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytą kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, t.y., kad ginčo sandoriais, įmonei jau esant nemokiai, buvo dar labiau sumažinta atsakovų turto vertė, ir sumažėjusios turto vertės neužtenka kreditoriaus (kreditorių) reikalavimams patenkinti arba skolininkas gerokai sumažindamas savo turtą sukėlė grėsmę, kad įsipareigojimai kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti.
Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nustatyta, kad skolininkas tapo nemokus, nes ginčijamu sandoriu sukeltas skolininko nemokumas, V. Š. iš viso nebeturi jokio turto. Jis turtą perleido neatlygintinai, pajamų perleidimu neįgijo, o perleisto turto vertė sudaro dalį viso kreditoriaus reikalavimo. Dėl ginčijamo sandorio sumažėjo skolininko turto tiek, kad jo akivaizdžiai neužtektų nukreipti išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą.
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 str. 1 d. 1 p. nurodo, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo artimais giminaičiais, vaikais. Atsakovai V. Š., L. Š., S. Š., B. Š. savo veiksmų eile – vienas po kito sekančiais sandoriais sukūrė mechanizmą, kuriuo atsakovas V. Š., būdamas ieškovės skolininku, pablogino savo turtinę padėtį padovanodamas savo turtines teises. Visi sandoriai buvo atlikti tarp artimų giminaičių – brolio, seserų, vaikų, visi sandoriai faktiškai atlikti per gana trumpą laiką – nepilnai du mėnesius, tik vienas iš šių sandorių buvo atlygintinis. Pažymėtina, kad V. Š. savo paveldėjimo teises padovanojo B. Š. 2012-10-16, t.y. praėjus tik 3,5 mėnesio nuo Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo. B. Š. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2012-11-02, o po mėnesio – 2012-12-04 ji pardavė paveldėtą turtą V. Š. sūnums – L. Š. ir S. Š. už 60 000Lt, kuriems tuo metu buvo atitinkamai 23 ir 22 metai. Praėjus šešioms dienoms L. Š., prieš keletą dienų sumokėjęs B. Š. 30 000Lt už nupirktą namo dalį, ją neatlygintinai padovanojo S. Š. Toks jo elgesys neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl tokių, vienas po kito mažu intervalu sekančių artimų giminaičių neatlygintinų sandorių teismas daro išvadą, kad atsakovai buvo nesąžiningi.
CK 6.66 str. 3 d. nurodo, kad actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Ieškovė savo terminą skaičiuoja nuo 2013-09-02. Atsakovai nesutiko su šia termino skaičiavimo pradžia, nurodydami, kad ieškovas anksčiau turėjo visas galimybes prieiti prie informacijos apie dovanojimo sandorio sudarymą, kadangi ta informacija privalėjo disponuoti išieškojimą vykdęs antstolis.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, jis atsakingas už realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus, tačiau neatima teisės pačiam ieškoti papildomos informacijos, ką šiuo atveju ieškovė ir padarė.
Nagrinėjamoje byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie ieškovės teisių pažeidimą jai tapo žinoma 2013-09-02 gavus išrašus iš VĮ Registrų centro (tomas 1, bylos lapai 11-44). Kitų duomenų teismui nepateikta (LR CPK 178 str.), todėl teismas laiko, kad ieškovė pagrįstai ieškinio senaties pradžią skaičiavo nuo jos nurodytos datos.
Teismas, tenkindamas ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalo taikyti CK numatytas sandorio negaliojimo pasekmes (abišalę arba vienašalę restituciją). Šie teismo veiksmai neatskiriami nuo teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Restitucijos taikymas ir jos parinkimas yra teismo prerogatyva, nes ieškovo prašymas teismo neriboja, tačiau tai nedraudžia ieškovui pareikšti savo nuomonės dėl restitucijos būdo. Restitucijos taisykles numato LR CK 6.145 str. - 6.153 str., 6.222 str., taip pat restitucijos ypatumus actio Pauliana atveju nustato CK 6.66 str. 4 d., pagal kurią sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Šiuo atveju, pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CPK 88, 93 str., dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 41,71 € (144 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (tomas I, bylos lapas 59) bei 1 163,32 € (4 016,71 Lt) išlaidų, teisinei pagalbai apmokėti (tomas 1, bylos lapai 53-54; 59; tomas 2, bylos lapai 191-194; tomas 3, bylos lapai 12-15; 27).
Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neatskiriamai susijęs su ginčo išsprendimo iš esmės rezultatu – teismo išvados dėl pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tenkinimo tiesiogiai lemia byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nes šias išlaidas turi atlyginti bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93, 96 straipsniai). Taigi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra savarankiška, o yra neatskiriamai susijusi su sprendimo dalimi dėl ginčo išsprendimo iš esmės ir nuo šios priklausoma, pastaroji lemia jos turinį ir egzistavimą apskritai.
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
1. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 dalis, kuriomis atsakovas V. Š. padovanojo paveldėjimo teises palikimą priėmusiai B. Š.;
2. Pripažinti negaliojančia 2012-11-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 7440 dalį, (dalyje, kurioje B. Š. paveldėjo V. Š. po tėvų mirties turėjusią tekti paveldėto turto dalį) kuria atsakovas V. Š. turėjo paveldėti A. Š. turto dalį, bet tą dalį paveldėjo B. Š. dėl sudarytos 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties reg. Nr. 7098 nuostatų;
3. Panaikinti 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.8033 dalį, kuria B. Š. pardavė L. Š. ir S. Š., atsakovui V. Š. po tėvų mirties turėjusią tekti paveldėto turto dalį;
4. Panaikinti 2012-12-10 dovanojimo sutarties Nr. 8193 dalį, kuria L. Š. padovanojo S. Š., atsakovui V. Š. po tėvų mirties turėjusią tekti paveldėto turto dalį.
5. Taikyti restituciją ir V. Š. padovanotas paveldėjimo teises, padovanotas 2012-10-16 Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčių reg. Nr. 7098, 7099 dalis, grąžinti atsakovui V. Š.
6. Priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini). B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų 1 205,03 € (4160,71 Lt) Eur ieškovės Vėbrienės turizmo agentūros „Švitė“ IĮ, kodas 121287533, buveinė Pamėkalnio 5-29, Vilnius, naudai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas