Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8843-992/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07346-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,
sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. C.,
nukentėjusiajam A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis Šv.J. B. gimnazijos 12 klasėje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) barmenu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
A. C. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2016-05-03, apie 10.49 val., T. N. g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. C., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną su klasioku nuvažiavo į Panoramos prekybos centrą, Narbuto gatvėje pastatė automobilį. Išėjo taip, kad jis kliudė mašiną, bet nepajuto, kad kliudė. Vairuoja apie 5 mėnesius, vairavimo egzaminą išlaikė iš pirmo karto, žino, kad eismo įvykio atveju turi surasti transporto savininką arba iškviesti policiją. Nežino, kuria automobilis dalimi kliudė, nes nepajuto kontakto. Iš T formos sankryžos suko į kairę, suko nedidelis sunkvežimis, todėl jis sustojau, kad jį praleistų. Važiavo su draugu, draugas irgi sako, kad nieko nepajuto. Nematė, kad kitas automobilis sujudėtų.
Nukentėjusis A. S. teismui paaiškino, kad 2016-05-03 grįžau prie mašinos, ten stovėjo pareigūnai, kurie pasakė, kad kažkas įbrėžė jo į mašiną. Paklausė, ar jis turintis pretenzijų, paprašė parašyti paaiškinimą. Vairuotojo puse į šaligatvį buvo priparkavęs automobilį. 3 valandas 20 minučių automobilis stovėjo, per tą laiką, maždaug po dviejų valandų po pastatymo, buvo praėjęs pro šalį, tada dar automobilis nebuvo apgadintas. Dažai buvo nubraukti ant galinio sparno iš keleivio pusės. Nesimatė nuo kito automobilio žymių. Nežino, kas įvažiavo, paties įvykio nematė. Pareigūnai jam pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo, kad statybininkai matė įvykį ir iškvietė patrulius. Jam kalbant su policininkais, niekas iš mačiusių įvykį žmonių nebuvo priėjęs.
Liudytojas D. S. teismui paaiškino, kad su draugu Aleksandru važiavo į Panoramą, vairavo Aleksandras. Automobilis yra VW Golf, tamsiai pilkos spalvos, priklauso jo (liudytojo) mamai, mama leido vairuoti automobilį. Jis pats (liudytojas) neturi vairuotojo pažymėjimo, bet vairuoti moka. Paaiškino, kad išvažiuojant žaidė telefonu ir nepastebėjo, kas įvyko. Pajuto staigų stabdymą, tada apsidairė, suprato, kad automobilis pastabdė, nes praleidinėjo kitą automobilį. Pagarsinus byloje esantį rašytinį paaiškinimą (b.l.13), liudytojas teigė, kad jį rašydamas jaudinosi, nežinojo, ką rašyti, todėl rašė, ką sakė policininkas. Patikslino, kad nejuto automobilių kontaktų, negirdėjo automobilio kliudymo garso.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. A. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad jis 2016-05-03, apie 10.49 val., T. N. g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 straipsnyje nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sužalojimą.
A. C., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad nėra įsitikinęs, kad kliudė kitą automobilis, jeigu yra apgadinimai, mano, kad tada jis kliudė, tačiau nepajuto jokio kontakto. Tokia A. C. pozicija vertintina ne kaip siekis išvengti atsakomybės, o vairavimo patirties, leidžiančios tinkamai identifikuoti situaciją, stoka, kadangi, kaip minėjo pats A. C., jis vairuotojo pažymėjimą buvo įgijęs tik šiek tiek daugiau nei prieš penkis mėnesius iki įvykio. Teismas neturi pagrindo netikėti A. C. ir D. S. teiginiais, kad rašytiniuose paaiškinimuose rašė tai, ką diktavo policijos pareigūnai. Pranešėjas T. Č. į teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai dar 2016-06-21, teismo posėdžio dienos rytą atsiuntė teismui elektroninį laišką, kuriame teigė, kad atvykti į posėdį negali, nes dirba. Tokią priežastį teismas pripažįsta nepakankamai svarbia neatvykimo į teismą priežastimi, nes, pirma, apie teismo posėdį T. Č. buvo žinoma nuo 2016-06-21, antra, Lietuvos Respublikos įstatymai numato pareigą darbdaviui išleisti darbuotoją į teismą liudyti. Tokį pranešėjo T. Č. elgesį teismas vertina kaip vengimą atlikti liudytojo pareigą ir kritiškai vertina jo rašytinius parodymus, kadangi objektyviais būdais jų patikrinti neturi galimybės. Todėl teismui lieka neaišku, kodėl T. Č., matydamas eismo įvykį, nesiėmė aktyvių veiksmų vairuotojui sustabdyti, nors aiškiai prisiminė automobilio VW Golf numerį. Kaip teismo posėdyje minėjo nukentėjusysis A. S., jis pats įvykio nematė, savo automobilį pastatė neapgadintą, po maždaug dviejų valandų nuo pastatymo buvo praėjęs pro jį ir automobilis dar nebuvo apgadintas. Savaime suprantama, sveikintina ir skatintina yra pilietinė iniciatyva, geranoriškos paskatos ir pastangos padėti išaiškinti pažeidimus, informuoti apie galimus kaltininkus, tačiau, teismo manymu, įvykio liudininko pasirinktas veikimo būdas buvo ydingas. Šiuo konkrečiu atveju vertintina, kad liudytojas turėjo galimybę šūktelėjimu, rankos mostu atkreipti vairuotojo dėmesį. Įvykį mačiusių, girdėjusių ar kitaip įvykyje dalyvavusių asmenų liudijimai yra tik pirminė informacija, pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą, šie liudijimai savaime nėra neginčijami duomenys, kurių pakanka konkretaus asmens atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Priešingai, jie turi būti sistemiškai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje - pateikiant kaltinimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas, sistemiškai įvertinęs A. C., D. S. ir A. S. posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad A. C. veikoje nebuvo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Teismui lieka pagrįsta abejonė, ar apskritai Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apgadinimai kilo dėl WV Golf, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto, kadangi ženkliai skiriasi abiejų automobilių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija. Logiška, kad tiesioginis dviejų automobilių kontaktas turi palikti analogiškus apgadinimus. Reikšminga, teismo vertinimu, šiuo atveju yra ir aplinkybė, kad, kaip teigia nukentėjusysis, jo automobilis pastatytoje vietoje Narbuto gatvės šalikelėje stovėjo pakankamai ilgą laiką – daugiau nei tris valandas, apie valandą nuo to momento, kai jis paskutinį kartą matė automobilį neapgadintą, per tą laiką prie automobilio grįžęs nebuvo. Dėl šios priežasties negalima kategoriškai patvirtinti, kad ant Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nubraižymai atsirado būtent dėl kontakto su A. C. vairuotu automobiliu. Kaip buvo paminėta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, lieka nepašalinta abejonė, kad automobilio Opel, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atsirado ne dėl A. C. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, A. C. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r ė:
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Viktorija Šelmienė