Civilinė byla Nr. e2A-301-613/2024

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05453-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė 

     teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. C. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Be kredito“.

         Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 191,51 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį, 536,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-035285 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Apple – Išmanusis telefonas iPhone 12, 128GB, Black-BKS-354190 (toliau – Daiktas) 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo Daikto, 2022 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2022-11/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria Pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovei, UAB „Legal Balance“, reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą išperkamosios nuomos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo G. C. 911,13 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 911,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 148,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1.                      Nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą išmanųjį telefoną kas mėnesį 12 mėnesių turėjo mokėti po nustatyto dydžio įmoką – 80,24 Eur, o turto išpirkimo kaina paskutinę sutarties dieną – 292,50 Eur. Taigi tinkamo sutarties vykdymo atveju atsakovas per 12 mėnesių būtų sumokėjęs Pradinei kreditorei 962,88 Eur nuomos įmokų (80,24 Eur x 12). Taigi nuomos įmokomis būtų padengęs beveik visą daikto kainą (975 Eur su PVM). Pagal Sutarties 7.3 punktą, nuomininkui tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal Sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus Sutarties terminui nuomininkui suteikiama teisė turtą įsigyti už Specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą (292,50 Eur).

3.2.                      Sprendė, nors sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į daiktą, tačiau jam sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma beveik siekia prekės kainą, nustatytasis mokestis, kurį sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į daiktą, yra nustatytas tik formaliai. Atsakovui sumokėjus įmokas, beveik siekiančias prekės kainą, jis neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti Sutartyje nurodyto išpirkimo mokesčio, kad jam pereitų nuosavybės teisė į daiktą. Taigi Sutarties sąlyga (Sutarties 7.3 punktas) dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už sutartyje numatytą išpirkimo kainą (šiuo atveju už 292,50 Eur) įsigyti daiktą, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

3.3.                      Pažymėjo, kad pagal Sutarties 7.1, 7.2 punktus nuomotojas suteikia teisę nuomininkui įsigyti turtą nuo Sutarties pasirašymo dienos praėjus ne daugiau kaip 90 dienų; jeigu nuomininkas nusprendžia tokia teise pasinaudoti, jis nuomotojui privalo sumokėti Specialiosiose sąlygose nurodytą išankstinio išpirkimo kainą; praėjus Sutarties 7.1 punkte numatytam terminui, nuomininkas turi teisę įsigyti turtą prieš Sutarties pabaigos terminą; jeigu nuomininkas nusprendžia tokia teise pasinaudoti, jam taikoma 30 proc. nuolaida nuo visos likusios mokėti nuomos mokesčio iki Sutarties pabaigos bei išpirkimo kainos sumos. Teismas vertino, kad šios sąlygos, palengvinančios atsakovo galimybes įsigyti daiktą visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, taip pat patvirtina, kad trečiasis asmuo neturėjo intereso atgauti Sutarties objekto, pasibaigus Sutarčiai, o tik siekė suteikti finansavimą jo įsigijimui.

3.4.                      Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Sutarties 8.1-8.2 punktuose numatyta, jog pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios Sutarties numatyta tvarka, ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Šalių sutarimu, nuomininkui (asmeniškai arba naudojantis trečiųjų asmenų paslaugomis) pristatant turtą į nuomotojo verslo vietą; nuomininkas nuomotojui grąžina turtą savo lėšomis ir rizika, tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu, ir kurie nurodyti turto perdavimo-priėmimo akte. Tačiau ieškovė reikalavimo atsakovui grąžinti nuomos tikslu perduotą daiktą (turtą), nereiškia. Toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo – siekis prisiteisti įmokas už turtą, bet ne jį susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą vertinimui, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui (turtui) įsigyti, bet ne jį nuomotis (CK 6.193 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022).

3.5.                      Pažymėjo, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta Sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

3.6.                      Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys. Patikrinęs vartojimo kredito davėjų sąrašą, nenustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ būtų įrašyta į minėtą sąrašą (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?list=64). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ prieš sudarydama su atsakovu Sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

3.7.                      Nurodė, kad teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės (mobiliojo telefono) kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

3.8.                      Akcentavo, kad Sutartyje nurodyta, kad išmaniojo telefono vertė yra 975 Eur (su PVM). Ieškovė nurodė, jog atsakovas sumokėjo dalį vienos įmokos, t. y. 63,87 Eur. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo UAB „Be kredito“ (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra tikroji daikto (mobiliojo telefono vertė), t. y. 975 Eur suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisė 911,13 Eur (975 Eur – 63,87 Eur) skolą, o likusią ieškinio reikalavimų dalį dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokesčio) ir delspinigių atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį dėl skolos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1191,51 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 536,17 Eur delspinigių; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 22,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1.                      Pažymi, kad teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

4.2.                      Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad nuomotojas neturi intereso susigrąžinti išnuomotą daiktą (turtą), kadangi nuomininkas, pagal Sutarties 8.1 p. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje numatyta tvarka, ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui, parodo, kad pirmiausia turi įvykdyti sąlygas grąžinti turtą ir tik po to, neįvykdžius grąžinimo sąlygų, remiantis Sutarties 10.6 p., nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

4.3.                      Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.

4.4.                      Teismas, vertindamas prašomas priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovo kreditingumą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pradinis kreditorius su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

4.5.                      Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl prašomų priteisti delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.

4.6.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies dėl materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:

5.1.                      Pažymėjo, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos, trečiasis asmuo visuomet informuoja nuomininką, jei pasirinkta prekė jau buvo nuomota.

5.2.                      Atkreipė dėmesį, kad teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, todėl jam nėra taikomi VKĮ ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą.

5.3.                      Nurodė, kad su atsakovu sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, galimybę įsigyti daiktą, kadangi sutartyje nėra nuostatos, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti daiktą, todėl nėra ir neturi būti taikomas VKĮ.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Faktinės bylos aplinkybės

9.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Be kredito“ 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-035285, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Telefonas Apple-Išmanusis telefonas iPhone 12, 128GB, Black-BKS-354190, 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį, t. y. 12 mėn. mokėti 80,24 Eur mėnesinį nuomos mokestį, nustatant, kad turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) – 292,50 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2022 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2022-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kadangi atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Apeliantės argumentai atmestini.

12.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Akcentuotina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

13.       Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui įsigyti.

15.       Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą Daiktą kas mėnesį 12 mėnesių turėjo mokėti po nustatyto dydžio įmoką – 80,24 Eur, turto išpirkimo kaina paskutinę sutarties dieną – 292,50 Eur. Taigi tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas po 12 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 962,88 Eur ir 292,50 Eur turto išpirkimo kainą, iš viso – 1255,38 Eur, kuri yra 280,38 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (975,00 Eur). Sutartyje numatyta, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, bei tinkamai sumokėjus visas mokėtinus mokesčius, pasibaigus šiai sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (telefoną) už Sutartyje nurodytą išpirkimo kainą. Taigi nors šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina, kaip formali ir sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

16.       Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, tai yra ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą daiktą, byloje nereiškė ir nereiškia, taigi toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo yra siekis prisiteisti tik įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

17.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.

19.       VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

20.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

21.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų grindžiamas tuo, kad nepagrįstai buvo atmesta ieškovės reikalavimo dėl nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių dalies. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus priešingai ir nenustačius kitų priežasčių, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

25.       Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Giedrė Seselskytė