(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-949-480/2023 pagal ieškovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HSC Baltic“ 3 543 121,38 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ pateikė rašymą nutraukti civilinės bylos dalį dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės.

3.       Nurodė, kad šalys 2021 m. birželio 30 d. sudarė taikos sutartį, kuria nutraukė 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-1566 ir apribojo civilinę atsakomybę. Taikos sutartis patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 3 001 501,18 Eur nuostolius, kuriuos neva patirs dėl to, kad kitas rangovas pagal kitą rangos sutartį darbus atliks brangiau. Toks reikalavimas pažeidžia šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria buvo apribota atsakovės atsakomybė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo ieškovui LSMU iš atsakovės UAB „HSC Baltic“ nutraukė.

5.       Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021 patvirtino UAB „HSC Baltic“ ir LSMU 2021 m. birželio 30 d. sudarytą taikos sutartį dėl įsipareigojimų užbaigimo pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. P17-156, kuria atsakovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o ieškovė – priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatyta tvarka ir terminais sutartyje nustatytą kainą. Sutartis per joje nurodytus terminus įvykdyta nebuvo, todėl šalys, siekdamos užkirsti kelią kilti vėlesniems ginčams, sudarė taikos sutartį. Taikos sutarties šalys, be kitų klausimų, susitarė dėl darbų defektų sąrašo ir ištaisymo terminų, pasekmių, susijusių su sutarties pabaiga.

6.       Teismas nustatė, kad taikos sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, išskyrus nurodytus šiame punkte, taip pat nurodė, jog šiuo susitarimu nesprendžia ir niekaip nepasisako (ir tai negali būti nei vienos iš šalių traktuojama kaip reikalavimų ar jų dalies pripažinimas ar patvirtinimas) dėl: a) reikalavimų, kurių pagrindas – sutarties įvykdymo užtikrinimas pagal 2020 m. balandžio 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SILD Nr. 157621 prie draudimo liudijimo (poliso) Serija SILD Nr. 157621 (225 361 Eur); b) delspinigių ir baudos apmokėjimo; c) statybvietės komunalinių išlaidų apmokėjimo.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, 10 punkte ieškovė ir atsakovė aiškiai įvardijo, kokie klausimai liko neišspręsti ir dėl kurių (ir tik dėl kurių) gali būti reiškiamas reikalavimas neteismine ar teismine tvarka ateityje, nusprendė, jog šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių ieškovei iš atsakovės priteisimo negali būti nagrinėjamas, nes klausimas dėl defektų sąrašo ir ištaisymo terminų pagal 2017 m. balandžio 24 d. rangos sutartį Nr. P17-1566 yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 3 001 501,18 Eur sumą, remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu 2021 m. birželio 30 d. buvo sudaryta šalių taikos sutartis ir 2021 m. liepos 7 d. patvirtinta teisme, t. y. kad 2017 m. balandžio 24 d. šalys sudarė rangos darbų sutartį Nr. P17-156, kurios atsakovė iki galo ir tinkamai neįvykdė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas civilinės bylos dalį dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių ieškovei iš atsakovės priteisimo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas LSMU pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta įrodymų, kurių pagrindu prieita prie išvados, kad 2021 m. birželio 30 d. taikos sutartis apėmė ir LSMU teisę reikalauti kainų skirtumo, jei vėliau paaiškėtų, kad statybos darbų užbaigimui reikalinga patirti daugiau išlaidų, negu kad LSMU būtų patyręs. Skundžiamos nutarties išvada, neva šalys derėjosi ir susitarė dėl to, kad LSMU atsisako nuo teisės reikalauti kainų skirtumo, jei ateityje paaiškėtų, kad darbų užbaigimas kainuos daugiau, nei LSMU būtų mokėjęs atsakovei, yra absoliučiai nepagrįsta ir pažeidžia CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

9.2.                      Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad taikos sutarties pagrindą sudariusios aplinkybės ir šio ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės sutampa. Taikos sutarties sudarymo metu buvo kilęs šalių ginčas (nesutarimas) dėl su statybviete susijusių dokumentų ir pačios statybvietės perdavimo iš atsakovės ieškovui LSMU, taip pat dėl atsakovės pareigos sumokėti delspinigius ir padengti komunalines išlaidas LSMU bei galimybės atsakovę įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Dėl to šalys sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti LSMU su vykdytais statybos darbais susijusius dokumentus, taip pat statybvietę ir bendradarbiauti su LSMU statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrose. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudaro tai, kad praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo taikos sutarties sudarymo, buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis, kuria LSMU įsigijo statybos darbus, kurių statydama slaugos fakultetą pagal pirminę rangos sutartį neatliko atsakovė ir šią sutartį sudarius paaiškėjo, jog statybos darbų kaina yra gerokai didesnė nei ta, dėl kurios buvo sutarta su atsakove. Ši aplinkybė neegzistavo sudarant taikos sutartį. Apie kainų skirtumą, sudarant taikos sutartį, šalys net nediskutavo.

9.3.                      Šalys turi teisę taikos sutartimi susitarti dėl jau turimų teisių ir pareigų. Šalys neturi teisės taikos sutartimi spręsti dėl tokių teisių ir pareigų atsisakymo, kurių jos sudarymo metu neturi.

9.4.                      Nepagrįsta išvada, kad sutampa taikos sutarties ir šios bylos ieškinio dalykas. Taikos sutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovės neatliktais darbais. Taikos sutartimi „išspręstų“ defektų sąrašas yra nurodytas taikos sutarties 1 priede, tuo tarpu apie atsakovės neatliktus darbus ir LSMU teisę reikalauti kainų skirtumo, jei pagrindas tokiam reikalavimui atsirastų ateityje, užsimenama. Vadinasi, 2021 m. birželio 30 d. išspręsto LSMU reikalavimo ir šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra iš esmės skirtingas. Dėl to skundžiama nutartimi pažeistas CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

9.5.                      Skundžiama nutartimi pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 1 dalis. Nutartyje nėra motyvuotai paaiškinama, kada konkrečiai šalys tarėsi dėl LSMU atsisakymo nuo CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės bei kur užfiksuotas toks šalių susitarimas.

9.6.                      Atsakovė, prašydama nutraukti dalį bylos, nurodė, kad po viešojo konkurso būdu sudarytos rangos sutarties sudarymo 2017 m. praėjus keturiems metams (2021 m. birželio 30 d.) rangos sutartis buvo pakeista ir atsakovės civilinė atsakomybė apribota, neva ribojant LSMU teisę reikalauti taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytą LSMU teisių gynimo būdą. Tokiems argumentams pritarta ir skundžiama nutartimi. Tokia sutarties interpretacija prieštarauja viešųjų pirkimų imperatyvams, tame tarpe skaidrumo principui, draudžiančiam keisti viešojo konkurso būdu sudarytą sutartį suteikiant tiekėjui papildomas privilegijas. Skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutarties interpretacija pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio ir CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti pridedamus naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo atsikertant į atskirojo skundo argumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Kartu su atsiliepimu teikiamas šalių elektroninis susirašinėjimas pagrindžia, kad šalys derėjosi dėl „pabrangimo“ nuostolių ir taikos sutartimi išsprendė šį klausimą. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad po taikos sutarties sudarymo nėra galimi jokie kiti (turtiniai ir neturtiniai) reikalavimai, kylantys (ar galintys kilti ateityje) pagal rangos sutartį, iš rangos sutarties, ar dėl rangos sutarties ir jos vykdymo.

10.2.                      Teismas pagrįstai skundžiama nutartimi vertino, kad taikos sutarties ir LSMU ieškinio šioje civilinėje byloje dalykas ir pagrindas sutampa, dėl to bylos dalį dėl „pabrangimo“ nuostolių nutraukė. Taikos sutarties 10 punktu LSMU patvirtindama, kad ateityje nereikš jokių turtinių pretenzijų UAB „HSC Baltic“ ir nereikalaus jokių nuostolių atlyginimo pagal rangos sutartį, prisiėmė riziką dėl galimo kainų skirtumo.

10.3.                      Rangos sutarties vykdymas iš esmės sustojo dėl to, kad LSMU parengtas techninis projektas turėjo klaidų. Vien tai, kad rangos sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta praėjus dvejiems metams nuo taikos sutarties sudarymo, aiškiai rodo, kad LSMU visą šį laiką taisė techninį projektą ir taikos sutartis buvo sudaryta todėl, kad pats LSMU suprato, jog objektas pagal esamą techninę dokumentaciją nebus baigtas. Tuo tarpu UAB „HSC Baltic“ daugiau nei metus iki taikos sutarties sudarymo kantriai laukusi pataisytos techninės dokumentacijos, taikos sutartimi sutiko atsisakyti savo patirtų nuostolių (prastovos, statybvietės išlaidų ir kt.) ir sutiko grąžinti objektą LSMU be jokių papildomų kompensacijų. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad net ne LSMU, bet UAB „HSC Baltic“ darė dideles nuolaidas, jog šalys taikiai išspręstų ginčą ir taikos sutartis būtų sudaryta.

10.4.                      Nepagrįstas argumentas, kad skundžiama nutartimi pažeistas VPĮ 89 straipsnis. Klausimas dėl taikos sutarties teisėtumo nėra šios apeliacijos dalykas.

11.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 30 d. gauti ieškovo LSMU rašytiniai paaiškinimai bei prašymas priimti papildomus įrodymus: 1) atsakovės taikos sutarties projektą; 2) 2021 m. gegužės 17 d. LSMU taikos sutarties projekto redakciją į atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. taikos sutarties projektą; 3) šalių susirašinėjimo ištraukas dėl LSMU prabrangimo nuostolių; 4) atsakovės 2021 m. birželio 15 d. raštą dėl nesąžiningų derybų; 5) LSMU 2021 m. birželio 16 d. atsakymą į atsakovės 2021 m. birželio 15 d. raštą; 6) LSMU statutą; 7) LSMU lėšų nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką.

12.       Nurodė, kad teikiami papildomi rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalys tikrai nebuvo susitariusios dėl to, kad LSMU atsisakys reikalavimo teisės dėl nuostolių, susidariusių pabrangus statybai. Tai atsakovė aiškiai suprato, nes bendraujant ji nuolatos kartojo, kad šalys nėra suderinusios pozicijos dėl to, jog LSMU atsisakytų galimybės pareikšti reikalavimą. Šalys niekada nesutarė dėl to, kad LSMU atsisakys teisės reikalauti kainų skirtumo, jei ateityje įgis tokią teisę įsigijus darbus brangiau. Skundžiama nutartis yra neteisėta, pažeidžia viešojo juridinio asmens valdymo organui nustatytą kompetenciją. Papildomų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik tuomet, kada atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, pridedami įrodymai turės esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, o formalus atsisakymas juos priimti lemtų LSMU teisės į teisminę gynybą paneigimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų priėmimo

14.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus – šalių elektroninį susirašinėjimą, atsakovės teigimu, įrodantį, kad šalys derėjosi dėl busimų nuostolių, galinčių atsirasti dėl rangos darbų kainos pabrangimo, ir kad taikos sutartimi šį klausimą išsprendė. Ieškovas LSMU, atskirsdamas į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei prašymą priimti papildomus šios nutarties 11 punkte išvardintus įrodymus, ieškovo teigimu, įrodančius, kad šalys niekada nesutarė dėl to, jog LSMU atsisakys teisės reikalauti kainų skirtumo, jei ateityje įgis tokią teisę įsigijus darbus brangiau.

15.       Visų pirma, pasisakydamas dėl ieškovo prašymo priimti papildomus rašytinius paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 335 straipsnio nuostatas šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Galimybė teikti kitus procesinius dokumentus, tokius kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų ir prašymų), CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, nėra numatyta. Siekdamas atsikirsti į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, ieškovas taip pat išplečia (papildo) savo atskirajame skunde dėstomus argumentus, o tai, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir plačiau dėl juose pateiktų argumentų nepasisako.

16.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 143- 1075/2021, 28 punktas).

17.       Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas ir teismų praktikos išaiškinimai, kurie, remiantis CPK 338 straipsniu, aktualūs ir nagrinėjant atskiruosius skundus, suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą fakto ir teisės aspektais, tačiau tik pagal tuos dalyvaujančių byloje asmenų argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme ir remiantis būtent tais įrodymais, kuriuos ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

18.       Būtent dėl riboto apeliacijos modelio CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, visų pirma pažymi tai, kad šalys nepagrindė naujai teikiamų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, t. y. nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, dėl kokių priežasčių šių įrodymų jos negalėjo pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kuomet buvo sprendžiamas atsakovės prašymo pagrindu inicijuotas ginčas, ar yra pagrindas nutraukti bylos dalį dėl nuostolių, susidariusių pabrangus rangos darbų kainai, priteisimo. Abi šalys teikė pirmosios instancijos teismui su šia aplinkybe susijusius argumentus, todėl privalėjo pateikti ir visus tuos jų argumentus pagrindžiančius įrodymus (susirašinėjimas, susijęs su taikos sutarties sąlygų derinimu, egzistavo teismui sprendžiant dalies bylos nutraukimo klausimą, šalys šiais įrodymais disponavo, nebuvo jokių procesinių kliūčių pateikti šiuos įrodymus).

21.        Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami nauji įrodymai neturės jokios esminės reikšmės ginčo dėl dalies civilinės bylos nutraukimo išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės ir atsakovės naujai pateiktų įrodymų.

Dėl dalies bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo

22.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukta civilinės bylos dalis dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „HSC Baltic“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

24.       Teigdama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė LSMU kreipėsi dėl ginčo, kuris teismo yra išspręstas civilinėje byloje Nr. e2SP-18159-375/2021, atsakovė UAB „HSC Baltic“ nurodo, jog minėtoje byloje ginčo šalys teismo patvirtinta taikos sutartimi, be kitų klausimų, susitarė dėl darbų defektų sąrašo ir ištaisymo terminų bei pasekmių, susijusių su rangos sutarties pabaiga, o taikos sutarties 10 punktu susitarė, jog viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, įskaitant ir nuostolių, kuriuos ieškovas ateityje gali patirti dėl to, kad naujas rangovas darbus pagal rangos sutartį atliks brangiau.

25.       CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29.       Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto, kilus ginčui dėl rangos sutarties vykdymo tinkamumo ir iš to atsirandančių bei galinčių atsirasti padarinių, šalys, siekdamos kompromiso, sudarė susitarimą, kuriuo įvardijo ir išsprendė dalį ginčo objektu esančių klausimų ir nurodė tuos, dėl kurių nėra sutariama ir jie nėra susitarimo objektu. Taikos sutarties 5 punkte šalys nurodė, kad darbų defektų, atsiradusių po darbų atlikimo aktų pasirašymo, sąrašas ir jų ištaisymo terminai, nustatyti susitarimo 1 priede. Taikos sutarties 10 punktu šalys patvirtino, kad rangovas (UAB „HSC Baltic“) nesutinka, o užsakovas (LSMU) neatsisako nuo reikalavimo rangovui sumokėti baudas ir delspinigius pagal sutartį, taip pat neatsisako nuo prašymo draudimo bendrovei išmokėti sumas pagal 2020 m. balandžio 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SILD Nr. 157621 prie draudimo liudijimo (poliso) Serija SILD Nr. 157621. Šis susitarimas niekaip neapriboja užsakovo (LSMU) teisių pagal sutartį dėl darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šio susitarimo sudarymo ir apie kuriuos šio susitarimo pasirašymo metu užsakovas rangovo nėra informavęs ar kurie nėra žinomi šio susitarimo sudarymo dieną. Šalys patvirtino, kad susitaria tik dėl tokių teisių ir pareigų, kurios aiškiai nurodytos šiame susitarime. Šalys taip pat pareiškė, kad viena kitos atžvilgiu atsisako visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, išskyrus nurodytus šiame punkte. Šalys patvirtino, kad dėl žemiau išvardintų ginčytinų klausimų, kurie apima visus šalių reikalavimus, susijusius su žalos, kylančios pagal sutartį, ar iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo atlyginimo, šalys neranda sutarimo, todėl šiuo susitarimu nesprendžia ir niekaip nepasisako (ir tai negali būti nei vienos iš šalių traktuojama kaip reikalavimų ar jų dalies pripažinimas ar patvirtinimas) dėl: a) reikalavimų, kurių pagrindas – sutarties įvykdymo užtikrinimas pagal 2020 m. balandžio 27 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą SILD Nr. 157621 prie draudimo liudijimo (poliso) serija SILD Nr. 157621; b) delspinigių ir baudų apmokėjimo (nurodytos sąskaitos ir sumos); c) statybvietės komunalinių išlaidų apmokėjimo (nurodytos sąskaitos ir sumos).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, konstatuoja, kad nors sutartyje šalys tiesiogiai nesutarė dėl to, kad ieškovas LSMU pasilieka teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl galimų (busimų) nuostolių ateityje tuo atveju, jei, sudarius naują rangos sutartį su kitu rangovu, rangos darbų kaina bus didesnė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys aiškiai susitarė dėl atsakomybės ribų, t. y. įvardijo kokie klausimai liko neišspręsti ir dėl kurių gali būti reiškiamas reikalavimas teismine ar neteismine tvarka ateityje, taikos sutarties 10 punkte aiškiai pažymėdamos, kad susitaria tik dėl tokių teisių ir pareigų, kurios aiškiai nurodytos šiame susitarime. Kaip minėta, taikos sutartyje šalys aiškiai įvardijo atliktų darbų defektus ir jų ištaisymo terminus (Taikos sutarties 5 punktas, 1 priedas), pažymėjo, kad susitarimas niekaip neapriboja LSMU teisių pagal sutartį dėl darbų defektų ar trūkumų, kurie paaiškėtų po šio susitarimo sudarymo ir apie kuriuos šio susitarimo pasirašymo metu užsakovas rangovo nėra informavęs ar kurie nėra žinomi šio susitarimo sudarymo dieną, tuo pačiu nurodė ir ginčytinus klausimus, dėl kurių neranda susitarimo (Taikos sutarties 10 punktas). Pažymėtina, kad ginčas dėl galimų nuostolių (nagrinėjamu atveju – 3 001 501,18 Eur), kuriuos ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės dėl to, kad pabrango darbų kaina pagal su nauju rangovu sudarytą rangos sutartį, taikos sutartyje nenurodytas, šalių neaptartas ir nepatenka tarp tų ginčų, dėl kurių šalys būtų aiškiai sutarusios, kad gali reikšti reikalavimus ateityje.

31.       Taigi taikos sutartimi ginčo šalims, kaip minėta, abipusių nuolaidų ir derybų keliu išsprendus kilusį ginčą dėl rangos sutarties vykdymo, aiškiai apsibrėžus atsakomybes ribas ir viena kitos atžvilgiu atsisakius visų kitų (turtinių ir neturtinių) reikalavimų, kylančių (ar galinčių kilti ateityje) pagal sutartį, iš sutarties, ar dėl sutarties ir jos vykdymo, išskyrus aiškiai nurodytus taikos sutarties 10 punkte, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokiu būdu iš esmės buvo išspręstas ir ginčas dėl ieškovės galimų (busimų) nuostolių dėl rangos darbų kainos pabrangimo.

32.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 3 001 501,18 Eur nuostolių nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nustatęs, kad šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Atsakovė UAB „HSC Baltic“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos patirtas 3 012,90 Eur advokato pagalbos išlaidas. Pažymėtina, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų sprendžiami išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta tik dalyje dėl 3 001 501,18 Eur nuostolių priteisimo. Dėl kitos dalies – 541 620,20 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės bylos nagrinėjimas, ją išskyrus į atskirą bylą, tebevyksta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galutinai turi būti išspręstas tik teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, kartu įvertinus ir tai, kad byla dėl dalies reikalavimų buvo nutraukta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė