Baudžiamoji byla Nr. 1-486-246/2016

Teisminio proceso Nr.01-1-61352-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.10.1.; 1.2.5.4; 1.1.7.2.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro D. D. 2016-01-04 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. B., a.k. neturintis, gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, be pilietybės, nevedęs, nedirbantis, LDB neregistruotas, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1999-05-11 Jonavos raj. apylinkės teismo, pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimas 2 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001-01-19 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 2 d. - 3 metams l. a., pritaikius įstatymą dėl amnestijos nuo bausmės atleistas;

3) 2004-01-09 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., – 7 mėn. l. a.;

4) 2004-08-30 Jonavos raj. Apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. – laisvės apribojimas  9 mėn.;

5) 2007-05-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2009-06-16 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d.  – 40 parų areštas;

7) 2010-03-18 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimas 5 m.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. padarymu,

              n u s t a t ė :

M. B. 2015-11-05, apie 18.30 val., namuose esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,22 promilių girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išplūdo necenzūriniais žodžiais savo šeimos narius močiutę D. G. ir motiną L. B., grasino jas užmušti, išdaužyti daiktus, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pareikštu jam įtarimu susipažino, jo esmė yra aiški, viską suvokia, yra blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl pareikšto jam įtarimo prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su motina L. B., pas močiutę D. G.. Jis pats niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, nes neturi jokio asmens dokumento. Jis 2015-01-02 grįžo iš įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo bausmę. Jis kadangi neturi dokumentų ir už ką jų pasidaryti pastoviai girtauja. Pinigų alkoholiui jis reikalauja iš savo močiutės, taip pat neša iš namų visokius daiktus, kuriuos pardavęs gauna pinigų alkoholiui. 2015-11-05 jis visą dieną girtavo, ryte močiutė davė pinigų alui, o vakare grįžęs į namus apie 18.30 val. jis vėl paprašė pinigų alkoholiui, kurių močiutė nedavė. Tada jis supykęs pradėjo grasinti, kad užmuš, jei neduos pinigų. Jis dėl girtumo pats nesuprato, ką sako. Grasino savo motinai ir močiutei. Taip pat jis neleido močiutei išeiti iš namų, kad neiškviestų policijos. Tačiau močiutė išėjo į lauką sakydama, kad eina jam parnešti alaus ir jis ją išleido. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Savo kaltę pripažįsta, dėl jos nuoširdžiai gailisi. Močiutės ir mamos atsiprašys ir pasižada pasidaryti dokumentus ir eis dirbti (b. l. 20).

Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2 kambarių bute, kuris priklauso jai, ji gyvena su dukra L. B. ir jos sūnumi, savo anūku M. B.. Jos anūkas 2015-01-02 yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos kur atlikinėjo bausmę. Anūkas niekada gyvenime nedirbo, pastoviai girtavo, visą gyvenimą tik vogė, valkatavo, iš namų nešė daiktus, ką daro ir dabar grįžęs iš įkalinimo įstaigos. M. net neturi jokio savo asmens dokumento. Jis pastoviai girtauja, niekur nedirba, reikalauja pinigų alkoholiui, iš namų neša viską, kas papuola, net drabužius, patalynę. 2015-11-05 jos anūkas M. vėl nuo ryto girtavo, reikalavo iš jos pinigų alui. Ji jam vieną kartą davė 2 eurus, tačiau jis grįžo vakare apie 18.30 val. ir vėl pradėjo reikalauti  pinigų, o ji jam pasakė, kad neturi ir neduos, tada jis jai pradėjo grasinti, kad viską išdaužys, kad užmuš ją ir savo motiną L. B., kuri taip pat buvo namuose. Kadangi jis savo motiną daužo dažnai, bei grasina, tai jau ne paskutinis kartas, taip yra buvę ne kartą, todėl ji išėjo iš namų, kad išsikviesti policijos pareigūnus. Iš pradžių M. jos iš buto nenorėjo išleisti, ji jį apgavo, kad eina jam parnešti alkoholio, o išėjusi iškvietė pareigūnus, kurie išvežė jį iš namų. Tiek ji, tiek jos dukra jaučiasi nesaugios, nežino ką M. gali sugalvoti padaryti, nes jis yra nenuspėjamas. Girtas viską daužo, kelia ranką prieš savo motiną. Ji labai bijojo, kad jis jų neprimuštų, ar ko nepadarytų. Bijo dėl jo grasinimų ir mano, kad jie tikrai yra realūs, kad jos gali nuo jo nukentėti. Prašo nubausti jos anūką įstatymo nustatyta tvarka. (b. l. 2, 7)

Nukentėjusioji L. B. apklausos metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena pas motiną D. G., kartu su jomis gyvena ir sūnus M. B., kuris pas jas grįžo gyventi 2015-01-02 išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Sūnus pastoviai girtauja, niekur nedirba, reikalauja pinigų alkoholiui. 2015-11-05 sūnus vėl nuo ryto girtavo, reikalavo iš močiutės pinigų alui, ji jam vieną kartą davė 2 eurus, tačiau jis grįžo vakare apie 18.30 val. ir vėl pradėjo reikalauti  pinigų. Mama jam pasakė, kad neturi ir neduos, tada jis pradėjo grasinti, kad viską išdaužys, kad užmuš močiutę ir ją. Kadangi jis dažnai būdamas girtas grasina, be to seniau yra ją pastūmęs, užgavęs, tai jau ne pirmas kartas, taip yra buvę ne kartą, todėl jos labai išsigando. Jos mama išėjo iš namų kviesti policijos sakydama, kad eina jam parnešti alaus, o ji liko su sūnumi namuose. Kai jis laukė alaus truputį apsiramino, nes tikėjosi, kad jos mama parneš jam alaus, tačiau netrukus mama grįžo kartu su policijos pareigūnais. Tiek ji, tiek mama jaučiasi nesaugios, nežino ką M. gali sugalvoti padaryti, nes jis yra nenuspėjamas. Girtas viską daužo, kelia ranką prieš ją. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Ji labai bijojo, kad jis jų neprimuštų, ar ko nepadarytų, bijo dėl jo grasinimų ir mano, kad jie tikrai yra realūs, kad jos gali nuo jo nukentėti. Prašo nubausti jos sūnų įstatymo nustatyta tvarka. Įpareigoti jį dirbti, gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 11).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiklą ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. G. nurodė, kad neblaivus jos anūkas prašė pinigų, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino motinai, kad užmuš. Anksčiau  ne kartą yra vartojęs smurtą jų atžvilgiu. Apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 2-3).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad D. G. paaiškino, kad neblaivus anūkas M. B. koliojosi necenzūriniais žodžiais, neleido išeiti iš namų, sudaužė veidrodį, reikalavo pinigų (b. l. 4-5).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad M. B. 2015-11-05, 20.08 val. nustatytas 3,22 promilės girtumas (b. l.16).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad M. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 2 m., taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 1 str. ir sumažinti bausmę trečdaliu.

M. B. prisipažino kaltas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 44).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant M. B. bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis M. B. 7 kartus teistas (b. l. 26-31), administracine tvarka baustas (b. l. 32-36), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 38), VšĮ Kalniečių poliklinika Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 39-40), nedirba (b. l. 41).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 1 str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2015-11-05, 19.55 val. iki 2015-11-06, 14.20 val. (b.l. 13, 22), tai yra 1 (viena) para, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

n u s p r e n d ž i a :

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo alkoholizmo bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gydytis nuo alkoholizmo bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-11-05, 19.55 val. iki 2015-11-06, 14.20 val., tai yra 1 (vieną) parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                       Rimantas Sipavičius