Baudžiamoji byla Nr.1-209-487/2014
Procesinis Nr. 1-28-1-00693-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.3;1.2.14.1.2.; 1.2.22.3.; 1.2.29.3.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė,
sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, Dovilei Narkuvienei, Žibutei Stauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Žanai Kozliakienei, Kęstučiui Mikšiui,
vertėjai Irinai Siniavskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
1.2009-11-30 Kauno r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., 284 str. 2 d., 138 str. 2 d. 5 p., 286 str. laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėn.; 2010-10-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2009-11-30 Kauno r. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, paskirtos laisvės atėmimo 2 metams 6 mėn. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2013-04-22 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. M. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės;
2. 2013-05-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams. 2013-12-10 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-30 nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010-10-15 nuosprendžiu, paskirta galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d., 24 str. 4 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d.
A. O. (A. O.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2004-07-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. areštu 60 parų, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2004-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d., 22 str. 1 d., 189 str. 3 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams su 125 Lt bauda;
3. 2007-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 16 parų;
4. 2009-04-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 1040 Lt bauda, bauda nesumokėta;
5. 2014-03-18 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d., 253 str. 1 d., 255 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
R. M. ir A. O. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent:
R. M. teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku sukursčius A. O. apvogti R. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir organizavus vagystę iš R. K. gyvenamojo namo, o A. O. sutikus, jie bendrininkaudami tuo tikslu 2012 m. gruodžio 21 d. laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 14.30 val. teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur palikę automobilį nuošalėje, nuėjo prie R. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur su savimi atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nulaužė namo durų spyną ir taip pateko į vidų. Namo viduje R. M. ir A. O. bendrais veiksmais atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė seifo spyną ir iš seifo pagrobė 500 Lt grynaisiais, įvairių juvelyrinių dirbinių: auksinę grandinėlę - 460 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 310 Lt vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą - 660 Lt vertės, auksinį moterišką vestuvinį žiedą - 590 Lt vertės, auksinį pakabuką - 100 Lt vertės, auksinius auskarus - 380 Lt vertės, auksinį žiedą su akute - 550 Lt vertės, sidabro juvelyrinius gaminius - 500 Lt vertės, sidabrinį juvelyrinį komplektą - 320 Lt vertės, alkoholinių gėrimų: 1 butelį viskio -230 Lt vertės, 2 butelius konjako bendros 360 Lt vertės, 2 vnt. odinių diržų su dėklais bendros 280 Lt vertės, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam turtinę 5240 Lt žalą.
R. M. ir A. O. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:
2012 m. gruodžio 21 d. laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 14.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur palikę automobilį nuošalėje, nuėjo prie R. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) su savimi atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nulaužė namo durų spyną ir taip pateko į vidų. Namo viduje R. M. ir A. O. bendrais veiksmais atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė seifo spyną ir iš seifo pagrobė R. K. priklausantį jam savigynai išduotą šaunamąjį ginklą – revolverį „Nagan“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7,62 mm Nagant 1400 Lt vertės, pneumatinį ginklą „Makarovo imitacija“ 600 Lt vertės ir 5 šovinius.
R. M. ir A. O. pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent:
2012 m. gruodžio 21 d. laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 14.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur palikę automobilį nuošalėje, nuėjo prie R. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur su savimi atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nulaužė namo durų spyną ir taip pateko į vidų. Namo viduje R. M. ir A. O. bendrais veiksmais atsineštu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovė seifo spyną ir iš seifo pagrobė R. K. vardu išduotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, 8 klasių baigimo atestatą, vidurinės mokyklos baigimo atestatą, mūrininko, dažytojo atestatą, šaltkalvio- montuotojo baigimo atestatą, 3 vnt. Sodros pažymėjimų.
Kaltinamasis R. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė. Pas jį (duomenys neskelbtini) apie dvi savaites gyveno jo sugyventinės D. S. brolis D. K., kuris skundėsi, kad jį iš namų išvarė dėdė R. K., ir siūlė jį apvogti, pavogti name esantį seifą. Tuo kalba tarp jų ir baigėsi. Jis prieš daug metų yra buvęs pas R. K. pirtyje. Po kurio laiko D. K. į butą (duomenys neskelbtini) grįžo su šešiais nepažįstamais vyrais, kurie jį nusivežė prie namo (duomenys neskelbtini) kaime, vertė prisipažinti, kad jis jį apvogė. Jis neprisipažino, todėl buvo paleistas. Jo sugyventinė D. S. policijoje, apkaltindama jį minėto namo vagyste, apkalbėjo, nes nuolatos turėjo reikalų su teisėsaugos organais ir davė jai naudingus parodymus. Jis nukentėjusiojo namo neapvogė, įvykio vietoje nebuvo, kur buvo kaltinime nurodytu laiku - negali pasakyti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Kaltinamasis A. O. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Kitą kaltinamąjį R. M. jis pažįsta, gyveno su juo šalia (duomenys neskelbtini), žino, kad R. M. gyveno su D., apsilankydavo pas juos, santykiai tarp jų normalūs, nepriešiški. Jo pravardė yra „Č.“. Ikiteisminio tyrimo metu jis parašė nuoširdų prisipažinimą dėl šių nusikaltimų, nes tuo pačiu metu buvo teisiamas dėl kito nusikaltimo ir jam pažadėjo, kad, jei jis prisipažins, jam bus pašvelnintas kaltinimas toje byloje. Tačiau jis buvo apgautas ir kaltinimai jam nebuvo palengvinti. Ką rašyti minėtame nuoširdžiame prisipažinime - jam padiktavo du operatyviniai darbuotojai, atėję į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur jis tuo metu buvo laikomas. Vėliau akistatos tarp jo ir R. M. metu jis nurodė, kad R. M. apkalbėjo. Jo santykiai su D. S. yra kaip su R. M. sugyventine, jos parodymų pakomentuoti negali, nežino, kodėl ji jį apkalbėjo. Jis vagystėje tikrai nedalyvavo.
Iš kaltinamojo A. O. akistatos su kaltinamuoju R. M. protokolo (t.1 b.l.83) matyti, kad A. O. nurodė, jog, parašydamas atvirąjį prisipažinimą dėl padarytų su R. M. nusikaltimų, jį apkalbėjo.
Kaltinamųjų R. M. ir A. O. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta nukentėjusiojo R. K., liudytojų D. K., D. K., D. S. parodymais, iš dalies liudytojo D. K. parodymais, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2012-12-21 anksti rytą jis išvyko į darbą. Apie 14.30 val. grįžusi iš darbo žmona pamatė, kad seno namo pakabinama durų spyna nulaužta, namo viduje buvo išlaužtos seifo durys, išpjaunant spynos užraktą. Apie tai žmona pranešė jam. Jis, grįžęs iš darbo, apžiūrėjo seifą ir pamatė, kad pavogti ginklai – revolveris „Nagan“, pneumatinis ginklas „Makarovo imitacija“ ir 5 šoviniai, taip pat 500 Lt grynaisiais, įvairūs juvelyriniai dirbiniai: dvi auksinės grandinėlės, auksinis vyriškas vestuvinis žiedas, auksinis moteriškas vestuvinis žiedas, auksinis pakabukas, auksiniai auskarai, auksinis žiedas su akute, sidabro juvelyriniai gaminiai, sidabrinis juvelyrinis komplektas, alkoholiniai gėrimai: 1 butelis viskio, 2 buteliai konjako, 2 vnt. odinių diržų su dėklais. Taip pat buvo pagrobti asmens dokumentai - LR piliečio pasas, negaliojantis LR piliečio pasas, 8 klasių baigimo atestatas, vidurinės mokyklos baigimo atestatas, mūrininko, dažytojo atestatas, šaltkalvio- montuotojo baigimo atestatas, 3 vnt. Sodros pažymėjimų. Apie tai pranešė policijai. Vėliau apžiūrėjus įvykio vietą, pastebėjo, kad tie patys pėdsakai, kurie rasti įvykio vietoje, rasti ir lauko virtuvėje bei rastas pajudintas dubuo, po kuriuo seniau buvo laikomi raktai nuo seno namo. Pagal tai sprendžia, kad vagystę galėjo įvykdyti įvykio vietą gerai pažįstantis asmuo, galėjo būti - sesers sūnus D. K., kurį laiką gyvenęs jų šeimoje bei jo sesers sugyventinis R. M.. Bendra jam padaryta žala sudaro 8640 Lt, šiai sumai pateikė civilinį ieškinį.
Liudytojas D. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio 21 d. jam paskambino brolis D. K. ir pasakė, kad dieną buvo apvogtas jų tėvo namas, esantis (duomenys neskelbtini), pavogtas tėvo ginklas, pinigai, įvairūs daiktai. Besikalbėdami jie nusprendė, kad vagystė turėjo būti padaryta su jų pažįstamo žinia ir kad tai galėjo būti jų pusbrolis D. K., kurį laiką gyvenęs jų namuose. Susiradę, kur gyvena D., su juo pakalbėjo ir D. prisipažino, kad apie papasakojo seifą R. M., kuris tą dieną su kažkokiu draugu ir apvogė tėvo namą. D. sutiko kartu vykti į policiją ir viską papasakoti. Ieškant R. M., jie sutiko jį Vilniuje netoli taboro, iš jo svirduliuojant išeinantį. Pamatęs D. automobilį, jis pradėjo bėgti, jie vijosi ir prisivijo, kai R. pargriuvo. Klausė jo apie vagystę iš tėvo namo, liepė grąžinti daiktus, tačiau R. atsisakė grąžinti. Todėl jį su D. nuvežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kur tėvas jau buvo parašęs pareiškimą.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo R. K. sūnus. Vagystės dieną 2012 metais prieš Kūčias, tiksliau dienos neprisimena, jis dirbo, kai paskambino mama ir pasakė, kad yra apvogtas namas ir išpjautas seifas. Po darbo grįžęs, jis apžiūrėjo seifą ir pamatė, kad seifo spynos išpjautos ten, kur yra užraktai, jas pjovęs žmogus turėjo žinoti seifo spynų ir užraktų išsidėstymą. Viskas, kas buvo seife, buvo pavogta. Iš seifo spynos išpjovimo sprendė, kad apvogti turėjo žinantis žmogus, todėl sprendė, kad prie to gali būti prisidėjęs jo giminaitis D. K., kurį laiką gyvenęs jų namuose, tačiau vėliau išvarytas. Suradę, kur gyvena D., jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) aiškintis. Nuvyko pas R. M., nes jie ten kartu gyvena - D. K., R. M. ir D. S.. Per pastarąją susiradus D. K., jis parodė, kur gyvena R. M.. Į butą užėjo jis (D. K.), D. K., D. K.. Jie pasiėmė D. K. ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, bet, neprivažiavus (duomenys neskelbtini), D. K. pasakė, kaip viskas buvo, kad jis nubraižė schemą, kaip išpjauti seifą. Kartu su jais važiavo dar du draugai, nes buvo baisu važiuoti, žinant, kad pas juos galėjo būti ginklas. Kai D. prisipažino, jie sugrįžo į butą, paėmė R. M. ir pastarąjį bei D. K. nuvežė į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Nuvežę į policijos nuovadą, jie juos paliko. Jie taip pat buvo apklausti. D. K. po apklausos paėmė pas save namo, nes jis prieš tai sakė, kad nubraižė tą schemą, neturi, kur gyventi, nes dėl to R. M. vertė jį nubraižyti tą schemą. Jie, kai važiavo į (duomenys neskelbtini) PK, buvo užsukę tik į kaimą prie namo, dar kartą apžiūrėjo tą seifą, galvojo, kad R. M. prisipažins. Kai neprisipažino, iš karto pristatė į PK, daugiau niekur nebuvo sustoję. Tam, kad D. K. viską papasakotų, jie jokių priemonių nesiėmė, tiesiog taip kalbėjosi, paaiškino, kaip kas buvo padaryta, fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo.
Liudytojas D. K. parodė, kad jam yra žinoma, jog buvo apvogtas jo dėdės R. K. namas, kas apvogė - jis nežino. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus: pirmą kartą apklausė pusbroliai, po to policijoje. Pusbroliai jį sumušė ir privertė policijos pareigūnams pasakyti, kad apvogė R. M. su kažkokiu draugu. Tokius parodymus jis davė policijos komisariate, ką aiškino - detaliau neprisimena, davė parodymus, nes bijojo pusbrolio D., kuris laukė automobilyje, jis smulkiai pasakė, ką reikės sakyti per apklausą. Po apklausos D. K. jį pasiėmė. Kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo - neprisimena. Tą dieną, apie kurią liepė -pasakoti, nieko ypatingo nevyko, rytą Mackevičius automobiliu jį nuvežė į mokyklą (duomenys neskelbtini), po kiek laiko paskambino sesė ir liepė grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl D. K. poveikio, juose jis kalbėjo apie asmenį pravarde „Č.“, tai nėra kaltinamasis A. O.. Pusbrolis su 4-5 žmonėmis jį nuvežė į mišką, mušė, sumušė šonus, veidas nebuvo sužalotas, po to nuvežė į policijos komisariatą. Ten matė uždarytą R. M..
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismas perskaitė D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b.l.31,32), kur jis be kita ko nurodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2012m. gruodžio mėnesio pradžia, jam būnant pas seserį D. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. M. kartu su D. pradėjo klausinėti gal jis žino ką būtų galima apvogti, gal žino kokį seifą su pinigais ir tuomet pasakė, kad seifą su pinigais turi dėdė R. K.. Tada R. paprašė ant popieriaus lapo nubraižyti schemą kaip veikia seifo užraktas, ką jis ir padarė. 2012-12-20 apie 07 val. R. M. iš kaimynės pasiskolino mašiną bei pasiėmė draugą pravarde „č.“ Taip pat į automobilį atsisėdo ir sesuo D. S. bei jis pats. Apie 07.30 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pravažiavo pro dėdės namą, tačiau nesustojo, nes jį vežė į (duomenys neskelbtini), kur paleido jį, nes jam reikėjo susitikti su pusbroliu. Patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apvogti dėdės namo. Apie 11-12 val. paskambino sesuo D. S. ir liepė jam grįžti į (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. jis atvažiavo pas D., kur bute buvo R. M.. Jie papasakojo, kad nepavyko apvogti namo, nes namuose kažkas buvo ir pasakė, kad važiuos sekančią dieną. 2012-12-21 ryte vėl tie patys žmonės važiavo į (duomenys neskelbtini). Vėl pravažiavo pro dėdės namą (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jį paleido ir patys nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Apie 11-12 val. jam vėl paskambino D. ir pasakė grįžti namo “kol mentai nepaėmė“. Maždaug apie 13 val. jis jau buvo namuose. Bute buvo R. M. ir D.. Bute matė keletą blokų cigarečių su rusiškomis banderolėmis, du butelius po 1 litrą brendžio. D. su R. kalbėjo, kad apvogė dėdės namą ir iš seifo pavogė tris pistoletus: vieną dujinį, vieną savadarbį, ir revolverį, bei dar pasakojo, kad pavogė dokumentus ir pasakojo, kad šiuos daiktus pardavė „K.“ iš (duomenys neskelbtini). Apie kitus daiktus nekalbėjo.
Taip pat LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismas perskaitė liudytojo D. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolą (t.1 b.l.33-35), kur jis be kita ko parodė, kad buvo sekmadienis, R. M. iš vakaro klausė, ar yra seifas pas R. K., jam atsakė, kad yra. Dėl kokios priežasties R. to klausė - jis nežino. Tada iš vakaro R. pasiskolino pas kaimynę automobilį ir jį nuvežė į mokyklą (duomenys neskelbtini). Po to apie 14 val. paėmė iš mokyklos ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. susitiko su kažkokiu K., su juo pakalbėjo ir atsisėdo į K. mašiną ir išvažiavo, grįžo apie 15 val. 30 min. su pinigais. Tiksliai kiek buvo pinigų - nurodyti negali. Čia buvo tą pačią dieną, kai buvo apvogtas R. K. namas. R. 15.30 val. grįžo su pinigais. Tada važiavo namo, R. sakė, kad pas R. K. seife rado tuos pinigus, o dėl ginklų nieko nesakė. Kaip atsidarė seifą - jis nesakė.
LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismas perskaitė liudytojos D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b.l.36,37), kur ji be kita ko parodė, kad 2012 metų pabaigoje gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu R. M.. Gruodžio pabaigoje pas ją namuose buvo nepilnametis brolis D. K.. D. K. girdint, R. M. jos paklausė,gal žino, kur galima prasimanyti pinigų, nes tuo metu sunkiai vertėsi. R. pasakė, kad gal reikia apvogti jų dėdę R. K., kadangi, būdamas pas jį namuose, matė seifą, kuriame galėjo būti pinigų ir ginklų. Ji ir D. K. pasakė, kad jokiose vagystėse nedalyvaus. Tada R. pasikvietė savo draugą vardu „A.“, pravarde „č.“ ir jam pasiūlė apvogti R. K. namą. Kadangi jie neturėjo savo automobilio, todėl pasiskolino automobilį iš kaimynės. Ryte visi, t.y. R. M., „č.“, D. K. ir ji išvyko. Iš pradžių nežinojo, kur jie važiuoja, nes jie turėjo nuvežti brolį D. K. į mokyklą (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), ji galvojo, kad važiuos atgal į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo R. M.. Privažiavus netoli R. K. namo R. M. sustabdė automobilį ir kartu su „č.“ išlipo, o D. S. liepė sėdėti automobilyje. „Č.“ iš mašinos pasiėmė kažkokį krepšį ir jie nuėjo link namo. Būdama automobilyje, suprato, kokiu tikslu jie nuėjo link dėdės namo, tačiau nieko negalėjo padaryti. Į automobilį jie sugrįžo po 20-30 min., atsinešė krepšį, už vairo sėdo R. ir jie greitai išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodami jie nieko nekalbėjo. Sustoję vienoje vietoje, jie sudegino pagrobtus dokumentus. Į (duomenys neskelbtini) jie nevažiavo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su nepažįstamu žmogumi, kuriam R. su „č.“ perdavė tris pistoletus, butelį brendžio, ką daugiau, ji nežino.
Taip pat LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismas perskaitė liudytojos D. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolą (t.1 b.l.39-42), kur ji be kita ko parodė, kad 2012 m. gruodžio pabaigoje atsikėlė ryte ir ji turėjo nuvežti brolį D. K. į mokyklą (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) labai retai važinėja autobusai. Tuo metu jos mašina buvo sugedusi ir jos sugyventinis R. M. pasiskolino mašiną iš kaimynės, kad nuvežti brolį į mokyklą. Kai vežė brolį į mokyklą, dar kartu važiavo R. M. draugas A.. Kai paliko brolį mokykloje, važiuodami atgal, apie 9 val. šalikelėje sustojo už pusės kilometro prie dėdės K. namo. Namas yra laukuose. R. M. ir A. su krepšiu išlipo iš automobilio, o jai liepė būti mašinoje. Tada po pusvalandžio sugrįžo su tuo pačiu krepšiu į mašiną ir pradėjo kalbėti, kad apvogė dėdės R. K. namą. Jie pradėjo kalbėti, ką jiems parduoti, nes jie turėjo dar cigarečių, butelį viskio. Iš krepšio ištraukė dar 2 ginklus, kiek ginklų buvo - nežino. Jie tada nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) benzino kolonėlės, ten A. susiskambino su kažkuo ir po kiek laiko atvažiavo mašina į ją įsėdo A. su R. ir išvažiavo. Ji liko mašinoje. Jų nebuvo apie 20-30 min. Kai grįžo, jie buvo be daiktų, sakė, kad daiktus pardavė, bet sumos nesakė. Visi grįžo į (duomenys neskelbtini).
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjas G. K. parodė, kad jis pagal pareigas atliko veiksmus nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu - surašė tarnybinius pranešimus apie nusikaltimo aplinkybes, atliko elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolę, apklausė liudytoją D. K.. 2012 metų pabaigoje, prieššventiniu laikotarpiu, datos neprisimena, bet tai buvo savaitgalis, nes jis budėjo operatyvinėje grupėje, jam paskambino skyriaus viršininkas ir pasakė, kad reikia atvykti į PK, prieš dieną įvykdytas kažkoks nusikaltimas, reikės atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kokius - jis nedetalizavo. Kai G. K. atvyko į PK, jam davė medžiagą dėl vagystės iš R. K. gyvenamo namo, kur iš seifo buvo pagrobti ginklai, berods pinigai ir alkoholis, tiksliau nebeprisimena. Taip pat skyriaus viršininkas jam nurodė, kad yra liudytojas, jį reikės apklausti, susiderinus atvykimo ir apklausos laiką, prieš tai jis (G. K.) matė, kad yra D. K. surašytas paaiškinimas. Tada jis (G. K.) minėtam liudytojui paskambino ir pasikvietė į apklausą. D. K. paaiškino jam žinomas aplinkybes, G. K. jas užfiksavo protokole. Apklausos laiko neprisimena, bet turėjo būti netrumpa, apklausos metu nebuvo nieko neįprasto, D. K. bendravo normaliai. Iš jo apklausos metu nurodytų aplinkybių G. K. nesusidarė vaizdas, kad jo statusas turėtų būti kitoks.
Teismui LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaičius liudytojo G. K. atliktos liudytojo D. K. apklausos 2012-12-23 protokolą (t.1 b.l.31-32), liudytojas patikslino, kad jis apklausė D. K. vieną kartą, vadinasi, šis galėjo būti iškviestas ne sekančią dieną, o dar kitą dieną. Prieš apklausiant D. K., jis susipažino su jau surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios buvo nedaug - pareiškimas, liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nieko neįprasto D. K. apklausos metu nebuvo.
Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas G. J. parodė, kad jis bendravo su A. O., kuris buvo sulaikytas, apie vagystę, įvykdytą (duomenys neskelbtini). Jis kartu su kolega G. K. buvo nuvykę į Lukiškių TI-K patikrinti gautos informacijos. Pokalbio metu A. O. surašė nuoširdų prisipažinimą apie įvykdytą vagystę, pradžioje jis pasakė žodžiu, paskui surašė prisipažinimą, jo turinio liudytojas dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negali detalizuoti. Vėliau prisipažinimas buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) PK, nustatyta tvarka užregistruotas raštinėje bei pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Su A. O. jie bendravo ir rusiškai, ir lietuviškai, prisipažinimą jis parašė gal rusų kalba. Prieš vykstant detalesnės įvykio aplinkybės jiems nebuvo žinomos. Apie įvykį iš kalbų su kolegomis jam buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo apvogtas gyvenamasis namas, išlaužtas seifas, iš seifo pavogti ginklai, kiti vertingi daiktai. Jis negalėjo įtakoti A. O. nuoširdaus prisipažinimo, tai buvo pirmas jų su A. O. pokalbis ta tema, jokių pasiūlymų A. O. nebuvo duota ir jokių lengvatų ateityje nesiūlyta. Jis (G. J.) su kitais ikiteisminiais tyrimais A. O. atžvilgiu nebuvo susijęs. Nagrinėjamoje byloje jis kitų veiksmų neatliko, taip pat ir su kitu kaltinamuoju jokių veiksmų neatliko.
Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.
Iš 2012-12-21 R. K. pareiškimo Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui (t.1 b.l.3) matyti, kad 2012m. gruodžio 21d. nuo 7.00 val. iki 14.30 val. įsibrauta į jo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobti 2 vnt. ginklų, 5 vnt. šovinių, pinigai 500 Lt, įvairūs juvelyriniai dirbiniai ir kt. daiktai.
Iš 2012-12-21 įvykio vietos protokolo (t.1 b.l.4-15) matyti, kad apžiūros metu apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); apžiūros metu durų spyna rasta pažeista; namo viduje viename iš kambarių matyti praviras seifas, jo užrakto spyna pažeista.
Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo laikotarpyje 2013-01-23 - 2013-03-23 protokolo (t.1 b.l.113, 114-116) matyti, kad užfiksuoti pokalbiai tarp kaltinamojo R. M. ir liudytojos D. S. dėl 2012-12-21 nusikaltimų padarymų (stenogramos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), iš kurių turinio seka, kad kaltinamasis R. M. po nusikaltimų padarymo bendravo su D. S., domėjosi, kokiu tikslu ji yra kviečiama į apklausas, siekė daryti jai poveikį, kad ji policijoje duotų R. M. ir A. O. naudingus parodymus.
Iš 2013-03-19 nuoširdaus A. O. prisipažinimo (t.1 b.l.72,73) matyti, kad jis 2012 m. gruodžio mėnesį su kaimynu pravarde „R.“ įvykdė vagystę iš namo, kurio duris išlaužė „R.“, name buvusio seifo duris su „bulgarke“ išlaužė „R.“, seife rado du pistoletus, dokumentus, cigaretes ir brendžio butelį; dėl šio nusikaltimo jis prisipažįsta.
Iš R. K. pareikšto civilinio ieškinio (t.1 b.l.18,19) matyti, kad nusikaltimu dėl pagrobto turto jam padaryta 8640 Lt žala.
Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. M. pasiūlė kaltinamajam A. O. apvogti nukentėjusiojo R. K. namą, apie jame esančio seifo užraktą buvo sužinojęs iš sugyventinės D. S. brolio D. K., kurį laiką gyvenusio nukentėjusiojo namuose. A. O. sutikus, abu kaltinamieji automobiliu nuvyko prie namo, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrankiu išlaužė namo duris, taip pat jame esančio seifo duris ir iš jo pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, ginklus ir dokumentus. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu abu kaltinamieji paneigė kaltę dėl nusikalstamų veikų, jų kaltę neabejotinai patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas laiko kaltinamųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais, visuma. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, analizuoja ne tik teismo posėdyje duotus kaltinamųjų, liudytojų parodymus, bet ir LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu BPK 276 str. 4 d. tvarka paskelbtus jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Patys ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti parodymai įrodomosios vertės, priimant nuosprendį, neturi ir vien šiais parodymais teismas negali grįsti nuosprendžio. Tačiau tai nereiškia, kad, priimdamas nuosprendį, teismas į juos neturi atsižvelgti. Šie parodymai yra reikšmingi kitų byloje surinktų įrodymų vertinimui ir teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi. Taip įtariamųjų, liudytojų parodymai, duoti tyrėjui ar prokurorui, vertinami susiformavusioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2008, 2K-206/2008, 2K-55/2009, 2K-113/2011, 2K-119/2011, 2K-420/2012 ir kt.).
Nukentėjusysis R. K. tiek pareiškime policijos komisariatui, tiek apklausiamas nuosekliai nurodė vagystės iš jam priklausančio namo adresu (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Šios aplinkybės patvirtintos įvykio vietos apžiūros metu. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad iš fakto, jog seifas buvo atidarytas, kažkokiu įrankiu nupjovus spynos užraktą, sprendė, kad su vagyste gali būti susijęs asmuo, žinantis, kaip seifo spyna ir jos užraktas atrodo iš vidaus. Šiomis abejonėmis jis pasidalino su sūnumis D. ir D., kurie, kaip nurodė apklausiami liudytojais, apžiūrėję seifą, pastebėjo tą patį ir nusprendė pakalbėti su neseniai jų name gyvenusiu giminaičiu D. K.. Tiek D. K., tiek D. K. teismo posėdyje nurodė, kad pokalbio su D. K. metu šis paaiškino, kad jo sesers D. S. sugyventinis R. M. jo klausė, ar dėdė R. K. neturi seifo, kaip jis atrodo, ir jis (D. K.) jam papasakojo bei nupiešė, kaip atrodo seifo spyna iš vidaus. Šios aplinkybės nurodytos ir liudytojo D. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole. Šiame protokole užfiksuotas detalus liudytojo pasakojimas apie 2012-12-20-2012-12-21 įvykius, kaip R. M. iš kaimynės pasiskolintu automobiliu vežė jį į mokyklą (duomenys neskelbtini), kartu važiavo D. S., kaimynas pravarde „Č.“, 2012-12-20 vagystės nepavyko įvykdyti, nes kažkas buvo namuose, 2012-12-21 vėl tie patys asmenys vyko į (duomenys neskelbtini), jį paleido (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o patys nuvažiavo prie dėdės namo, po kiek laiko paskambino D., liepė grįžti namo, sugrįžęs matė blokus cigarečių su rusiškomis banderolėmis, du butelius brendžio, R. M. su D. S. kalbėjo, kad apvogė dėdės namą ir iš seifo pavogė du pistoletus - vieną dujinį, vieną savadarbį, pritaikytą šaudyti mažo kalibro šoviniais, ir revolverį, dokumentus, pasakojo, kad viską pardavė kažkokiam K. iš (duomenys neskelbtini), apie kitus daiktus jie nekalbėjo, o jis matė tik cigaretes ir brendį. Apie jam žinomas vagystės aplinkybes D. K. detalizavo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose. Nors, apklausiamas teismo posėdyje, D. K. paneigė ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, nurodydamas, kad buvo sumuštas R. K. sūnaus D. K. ir, tą pačią dieną pristatytas į policiją, policijos pareigūnams davė tokius parodymus, kokius jam liepė sakyti D. K., kuris jo laukė už durų, o jo D. K. bijojo, teismas šią aplinkybę atmeta, kaip paneigtą byloje surinktais įrodymais. Kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, vagystė buvo įvykdyta 2012-12-21, o D. K. liudytoju buvo apklaustas 2012-12-23. Apklausą atlikęs tyrėjas G. K. patvirtino, kad į apklausą D. K. pasikvietė, šis atvyko, papasakojo jam žinomas aplinkybes, buvo šnekus, o liudytojas užrašė šio nurodytas aplinkybes, apklausa vyko įprastai, nieko neįprasto neįvyko. Taip pat vėliau 2013-03-20 D. K. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kur patvirtino jam žinomas esmines aplinkybes apie vagystę. Analogiškai, kaip ir liudytojas D. K., jai žinomas aplinkybes apie R. K. namo vagystę ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja D. S., apklausta 2013-03-18 tyrėjo ir 2013-03-20 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Jos iškviesti ir apklausti teismo posėdyje dėl jai paskelbtos paieškos teismas neturėjo galimybės, todėl LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu įvykdytų apklausų protokolus. Nors kaltinamasis R. M. tvirtino, kad jo buvusi sugyventinė D. S. dėl asmeninių priežasčių jį apšneka, ji yra apkaltinusi jį ir kitų nusikalstamų veikų padarymu, siekdama pati išvengti atsakomybės, iš byloje esančių 2013-03-14 trijų telefoninių pokalbių tarp R. M. ir D. S. stenogramų matyti, kad yra priešingai. D. S., pokalbio metu informavusi R. M., kad ją buvo pasikvietę kriminalistai ir kad „Č.“ pradėjo kalbėti bei viską papasakojo, o ji pati kviečiama į apklausą, norėjo ne telefonu pasikalbėti su R. M., taip pat klausė, kaip būtų geriau, į ką R. M. atsakė, kad jam tas pats, kokius parodymus ji duos, jį vis tiek uždarys, o jis įtrauks Deividą kaip organizatorių, nes per jį viskas atsitiko. Kitame pokalbyje D. S. klausia R. M., ką jai daryti, kad jam būtų geriau, sakydama, kad jai yra mažiausias noras kažką pridavinėti, į ką R. M. atsako, kad jam tas pats, ką ji apklausos metu pasakys, D. S. atsako, kad tada sakys, kaip buvo, į ką R. M. sako, kad ir jis pasakys, kaip buvo, per D. sės, bet sės ir jis. Šių pokalbių turinio analizė rodo, kad D. S. nesiekė apkalbėti R. M., būtent ji buvo pokalbių iniciatorė, norėjo pasitarti su R. M., ką jai sakyti per apklausą, kad R. M. būtų geriau, sužinojus, kad A. O. pravarde „Č.“ viską papasakojo. Taip pat, teismo vertinimu, visiškai nesuprantami D. S. ir D. K. motyvai apkalbėti kaltinamąjį A. O., kaip dalyvavusį nusikaltimų padaryme - pats A. O. nurodė, kad su pastaraisiais pažįstamas, konfliktų neturėjęs. A. O., paneigdamas nuoširdžiame prisipažinime nurodytas vagystės aplinkybes, kur detalizuotas seifo atidarymo būdas - spynos mechanizmo nupjovimas „bulgarke“, įvykdytas „R.“, teisme teigė, prisipažinimą surašęs dėl kriminalistų pažado palengvinti situaciją kitoje byloje, kurioje jis buvo sulaikytas ir laikomas Lukiškių TI-K. Šią aplinkybę paneigė liudytoju apklaustas policijos įstaigos tyrėjas G. J., kuris, kaip nurodė, Lukiškių TI-K aiškinosi vagystės padarymo aplinkybes ir jam A. O. surašė nuoširdų prisipažinimą, liudytojas paneigė bet kokias jo sąsajas su kitu ikiteisminiu tyrimu A. O. atžvilgiu, taip pat paneigė galėjęs duoti pasiūlymą dėl situacijos palengvinimo.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis apie seife buvusius daiktus, ginklus, asmens dokumentus, kadangi jo nurodytos aplinkybės iš dalies patvirtintos jau išanalizuotais ikiteisminio tyrimo metu duotais D. K. ir D. S. parodymais apie bute po vagystės buvusius daiktus ir kažkokių dokumentų deginimą pakeliui po vagystės. Taip pat nukentėjusysis pateikė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.21), iš kurio matyti, kad jam duotas leidimas laikyti ir nešioti ginklą NAGAN 7,62 mm Nagant,2376, kuris, kaip nurodė nukentėjusysis, iš seifo ir buvo pavogtas.
LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas – svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą. LR BK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų vagystę. LR BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio asmens dokumentų pagrobimą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. M. organizavo vagystę, jis sužinojo vagystei reikalingą informaciją bei sukurstė ją įvykdyti kaltinamąjį A. O., kuris vagystei reikalingos informacijos neturėjo, šiam sutikus, abu kaltinamieji bendrininkaudami įvykdė svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą - nukentėjusiajam priklausantį namą, bei pagrobė iš jame buvusio seifo įvairius daiktus, taip pat šaunamuosius ginklus - nukentėjusiajam savigynai išduotą šaunamąjį ginklą „Nagan“, pneumatinį ginklą „Makarovo imitacija“ ir 5 šovinius, o taip pat seife buvusius įvairius nukentėjusiojo vardu išduotus įvairius asmens dokumentus, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka - R. M. - LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. 254 str. 1 d., 302 str. 1 d., A. O. - LR BK 178 str. 2 d. 254 str. 1 d., 302 str. 1 d. Nusikalstamos veikos padarytos idealiosios sutapties sąlygomis.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas - tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos organizatorius R. M. parengė nusikalstamą veiką - iš D. K. gavo veikos padarymui reikalingą informaciją ir veikai vadovavo (BK 24 straipsnio 4 dalis), taip pat savo aktyviais veiksmais sukurstė nusikalstamos veikos padaryme dalyvauti kaltinamąjį A. O.. Po to bendravykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendino objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t.y. bendrais veiksmais pasiekė bendrą nusikalstamą rezultatą, todėl atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog R. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, o A. O. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes (LR BK 54 str. 2 d.), taip pat į LR BK 41 ir 61 str. nuostatas.
Kaltinamųjų R. M. ir A. O. įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie tyčinių apysunkių ir sunkių savanaudiškų nusikaltimų (LR BK 11 str.), įvykdytos bendrininkaujant, R. M. - veikų iniciatorius, kurstytojas ir bendravykdytojas kartus su A. O., A. O. - vykdytojas. Nusikalstamos veikos padarytos idealiosios sutapties sąlygomis.
R. M., A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. R. M. anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iš ko darytina išvada, kad jis linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas pažeidinėti. A. O. anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, iš ko darytina išvada, kad jis nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir jas pažeidinėja. Todėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės - laisvės atėmimas, kurių dydis parinktinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmės dėl idealiosios nusikalstamų veikų sudėties bendrintinos apėmimo būdu. LR BK 66 str. pagrindu į paskirtąsias bausmes įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, o taip pat R. M. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi nustatytos bausmės išbūtas laikas.
Nukentėjusiojo R. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi žala jam padaryta nusikalstamais kaltinamųjų bendrininkų veiksmais, ir priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Kaltinamiesiems kardomosios priemonės nepaskirtos, pagrindo spręsti kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo klausimą nėra, kadangi R. M. atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, A. O. kardomoji priemonė - suėmimas paskirta kitu teismo nuosprendžiu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,
n u s p r e n d ė:
R. M. pripažinti kaltu ir nubausti:
-pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;
-pagal LR BK 254 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
-pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinti su bausme, nustatyta Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi, ir laikyti jį galutinai nuteistu laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
LR BK 66 str. pagrindu į paskirtąją bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-12-21 iki 2012-12-23 (dvi paras) (b.l.47,52), suėmime nuo 2013-03-22 iki 2013-06-20, taip pat pilnai įskaityti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartimi nustatytos bausmės išbūtą laiką.
A. O. (A. O.) pripažinti kaltu ir nubausti:
-pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
-pagal LR BK 254 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
-pagal LR BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš R. M. ir A. O. (A. O.) solidariai 8640 Lt R. K. naudai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis gali būti per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtiems nuteistiesiems - nuo jo nuorašo įteikimo dienos) skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė