Civilinė byla Nr. 3K-3-248-403/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04774-2017-4   

   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. A. ir V. A. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl leidimo atlikti šilumos tinklų modernizavimo darbus be žemės sklypų savininkų sutikimo ir suderinimo; trečiasis asmuo mažoji bendrija „Armode Elektronics“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statytojo teisę gauti leidimą atlikti visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo savininko sutikimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė AB „Šiaulių energija“ ieškiniu prašė leisti jai bei jos samdytiems rangovams atlikti projektavimą (projektavimo darbus), taip pat visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. III etapas“ žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo ir suderinimo. Ieškovė taip pat prašė leisti jai bei jos samdytiems rangovams patekti prie ieškovei priklausančių energetikos objektų, t. y. inžinerinių tinklų – vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų – vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir atlikti jų (modernizavimo) rekonstravimo darbus pagal pridedamą projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. III etapas“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo ir suderinimo. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovą G. A. užtikrinti jos bei jos samdytų rangovų patekimą prie ieškovei priklausančių energetikos objektų, t. y. inžinerinių tinklų – vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų – vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), kad būtų galima atlikti jų (modernizavimo) rekonstravimo darbus pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. III etapas“ ir jo sprendinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus užtikrinti ieškovės bei jos samdytų rangovų patekimą prie ieškovei priklausančių energetikos objektų, t. y. inžinerinių tinklų – vandens šilumos tinklų bei šilumos tinklų – vandens šilumos tinklų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), jų kad būtų galima atlikti jų (modernizavimo) rekonstravimo darbus pagal pridedamą projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. III etapas“ ir jo sprendinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai – vandens šilumos tinklai bei šilumos tinklai – vandens šilumos tinklai. Šie vandens šilumos tinklai eina per atsakovui G. A. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat minėti tinklai eina ir per atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Energetikos ministro 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-315 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, pateiktiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.2-LVPA-K-102 priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ projektui „Šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) projektavimas ir rekonstravimas“, projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini), įgyvendinti yra skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projekte numatomi rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai patenka į suformuotus žemės sklypus, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovams. Teisme pateiktas atsakovų sutikimas yra sąlyginis, nes iškelta nemažai sąlygų ieškovei vykdant projektą. Ieškovė negali įvykdyti atsakovų keliamų reikalavimų, todėl teigia, kad atsakovai sutikimo projektui nėra davę.

4.       Atsakovai neginčijo esminės ieškovės teisės patekti prie šilumos tinklų ir atlikti jų darbus, tačiau jiems nepriimtinos projekto ir darbų atlikimo sąlygos. Atsakovai rašytiniu 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimu davė sutikimą (leidimą) ieškovei, kad ši, laikydamasi galiojančių techninių reikalavimų bei teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, atliktų sau priklausančių inžinerinių tinklų statybos (modernizavimo) darbus atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovai neneigė, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus, tačiau atsakovai nėra gavę iš ieškovės konkretaus paaiškinimo, kas konkrečiai jos netenkina atsakovų teiktame rašytiniame sutikime. Atsakovų teigimu, jų rašytinis sutikimas leidžia ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nėra dar atlyginusi nuostolių, padarytų 2012 m. Žala buvo padaryta pastatui, ji atsirado dėl vykdytų kiemo aikštelės atstatomųjų darbų. Atsakovai su ieškove siekė sudaryti nuomos sutartį atliekant darbus žemės sklypuose, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: leido ieškovei AB „Šiaulių energija“ kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. III etapas“ be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininko G. A. ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų G. A. ir V. A. sutikimų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų sutikimas atlikti projektavimo darbus nėra reikalingas ir ta aplinkybė, kad atsakovai ieškovei sutikimo atlikti projektavimo darbus nedavė, nėra laikytina ieškovės teisių pažeidimu, kuris turi būti ginamas, todėl šią ieškovės ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė šį ieškovės ieškinio reikalavimą ir tuo pagrindu, kad ieškovės rangovė UAB „Miesto šiluma“ jau yra parengusi projektą ir būtent šį projektą ieškovė buvo pateikusi atsakovams. Tai, kad ieškovė turi parengtą projektą, patvirtina, jog dėl projektavimo atsakovų sutikimas nėra reikalingas, o neduodami tokio sutikimo atsakovai ieškovės teisių nepažeidė.

7.       Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimą (leidimą), teismas pažymėjo, kad šis dokumentas savo esme išreiškė tik atsakovų valią dėl statybos darbų atlikimo, bet nesuteikė teisės ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismas atsakovų sutikimo nelaikė dokumentu, nurodytu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.

8.       Teismas nurodė, kad vertindamas tai, jog atsakovai nepagrįstai atsisakė ieškovei duoti sutikimą, reikalingą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tokį sutikimą duoda. Tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus. Projekto vertinimas ir sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas. Ši institucija turi priimti sprendimą, įvertinusi ieškovės projektą, jame nurodytą statybos rūšį, tai pat vertindama ir jau toje teritorijoje išduotus leidimus, nes atsakovui G. A. yra išduotas leidimas rekonstruoti statinį (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimo dalį, susijusią su visų kitų veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą atlikimu. Teismas nustatė, kad vienintelė kliūtis, dėl kurios ieškovė negali kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, yra tai, kad atsakovai nepateikė savo sutikimo. Kitų priežasčių, kliūčių ar atsakovų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės teises, ieškovė nenurodė, o teismas nenustatė.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, siekia apginti savo subjektinę teisę, kurią pažeidžia atsakovai. Pagrindas atlikti statybos darbus yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju toks dokumentas ieškovei nėra išduotas. Taip pat nėra žinoma, ar toks dokumentas bus išduotas, o jei bus išduotas, tai koks bus jo turinys, atliekamų darbų mastas, statybos rūšis ir t. t., nes dokumento išdavimo metu ieškovė gali tikslinti ar koreguoti savo projektą pagal kompetentingos institucijos pastabas. Ginčas tarp šalių yra dėl atstumo tarp šilumos trasos ir atsakovui priklausančio pastato, todėl nėra žinoma, ar išdavus statybą leidžiantį dokumentą ir toliau bus ginčas tarp šalių. Nesant statybą leidžiančio dokumento teismas negali konstatuoti, kad ieškovė turi teisę atlikti minėtus darbus, todėl negali konstatuoti ieškovės pažeistos teisės gynimo būtinumo. Teismas, konstatuodamas, kad šiuo metu atsakovai dėl šios dalies ieškovės teisių nėra pažeidę, nes ieškovė dar neturi teisės darbus atlikti, sprendė šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.

11.       Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, atlikdama rekonstrukciją, ketina atlikti modernizavimo darbus, todėl jai reikalingas atsakovų sutikimas. Atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikimas buvo duotas be jokių išimčių ar išlygų, nustatančių galimybę sutikime keliamus reikalavimus vykdyti pagal ieškovės galimybes, t. y. duodami sutikimą atsakovai pateikė nemažai sąlygų, kurių dalies ieškovė negalės įvykdyti, todėl toks sutikimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus. Ieškovės kreipimasis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo su tokio turinio sutikimu, koks buvo duotas atsakovų, teismo vertinimu, reikštų, jog ieškovė sutinka su atsakovų nurodytomis sutikimo sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis.

13.       Apeliacinės instancijos teismo teigimu, atsakovams nepateikus sutikimo be išlygų, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo kreiptis į kompetentingą instituciją, prašydama išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą be žemės sklypų savininkų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovų nurodytų projekto neatitikčių imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikime siūlytų ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų modernizavimo būdų bei sąlygų, nes atsakovų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos klausimai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įvertinimas, ar ieškovės projektas atitinka statybą reglamentuojančias normas ir ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra Statybos įstatyme nurodytos institucijos kompetencija. Teismo leidimas ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą be savininkų (atsakovų) sutikimų savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus. Projekto vertinimas ir sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagrindas atlikti statybos darbus yra statybą leidžiančio dokumento išdavimas, o nagrinėjamu atveju toks dokumentas ieškovei nėra išduotas; taip pat nėra žinoma, ar toks dokumentas bus išduotas, o jei bus išduotas, tai koks bus jo turinys, atliekamų darbų mastas, statybos rūšis. Nesant statybą leidžiančio dokumento, šioje privalomos procedūros stadijoje teismas negali plečiamai aiškinti ieškovės teisių atliekant minėtus darbus nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti atsakovų nurodytų projekto neatitikčių imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. sutikime siūlytų ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų modernizavimo būdų bei sąlygų.  

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinis sutikimas atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus taip, kad ieškovė galėtų kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal atsakovų siūlomus ieškovės teisės į jai priklausančių inžinerinių šilumos tinklų modernizavimą įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytas susitarimas, sutartis ar sutikimas, priešingai nei aiškino teismai, neturėtų būti suprantamas tik kaip žemės sklypo (teritorijos) savininko formalus leidimo suteikimas be jokių pastabų, išlygų, net jeigu statytojo pateikti projektiniai sprendiniai prieštarauja imperatyvioms statybą reglamentuojančioms normoms, taip pažeidžiant ir žemės sklypo savininko teises bei teisėtus interesus (imperatyvios statybą reglamentuojančios normos nėra savitikslės, jos būtent ir užtikrina ne vien tik statytojo, bet ir kitų asmenų reikšmingus, svarbius teisėtus interesus). Atsakovų nuomone, tokiame sutikime gali būti su teisės aktų nuostatomis derančios sąlygos.

16.2.                      Atsakovai 2017 m. lapkričio 16 d. rašytiniame sutikime nurodė, kad būtų laikomasi galiojančių imperatyvių techninių reikalavimų bei teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių statybas reglamentuojančių reikalavimų ir kad po statybos darbų žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir juose esantys statiniai (kurie yra įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre) būtų ne prastesnės būklės negu prieš statybos darbų pradžią. Tokios atsakovų rašytiniame sutikime nustatytos sąlygos pagrįstos ir teisėtos, užtikrina tiek ieškovės, tiek atsakovų teises bei teisėtus interesus. Teismai nenurodė, kokios atsakovų sąlygos sutikime yra nesuderinamos su teisės aktų nuostatomis.

16.3.                      Teismai turėjo pareigą vertinti atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinio sutikimo turinį: pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovams nedraudžiama sutikime pažymėti, kad ieškovė jai priklausančių inžinerinių tinklų statybos (modernizavimo) darbus atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose turi atlikti laikydamasi galiojančių techninių reikalavimų bei teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o tokia jų žyma sutikime niekaip negalėtų būti vertinama kaip atsisakymas ieškovei duoti sutikimą. Pagal ieškovės pateiktus projektinius sprendinius atstumai, įtvirtinti teisės norminiuose aktuose, nėra išlaikomi. Atsakovams konkrečiai sutikime nurodžius, kodėl ieškovės projektas neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, teismai turėjo spręsti, ar toks projektas atitinka minėtus reikalavimus, juolab kad tarp šalių dėl to kilo ginčas. Tačiau teismai neteisėtai atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktų projektinių siūlymų atitiktį statybą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms, įskaitant dėl neišlaikytų atstumų, nurodydami, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

16.4.                      Atsakovai neneigia, kad pagal Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus, tačiau tai turi būti daroma laikantis imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, išlaikant minimalius atstumus nuo rekonstruojamų inžinerinių tinklų iki atsakovo statinių bei nepažeidžiant žemės sklypuose esančių statinių savininkų teisėtų interesų, kad jiems nebūtų daroma žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

17.       Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovai davė sutikimą su sąlygomis, kurių ieškovė negalėtų įvykdyti, sutikime nėra nustatyta jokių išimčių ar išlygų atsakovų keliamus reikalavimus vykdyti pagal ieškovės galimybes, todėl šis atsakovų sutikimas negali būti laikomas tinkamu sutikimu pagal  Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. 

17.2.                      Ieškovės kreipimasis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo su tokio turinio sutikimu, kokį pateikė atsakovai, reikštų, jog ieškovė sutinka su atsakovų nurodytomis sutikimo sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. Atsakovų sutikime nurodytos sąlygos ieškovei nepriimtinos ir neįgyvendintinos. Atsakovų sutikime keliami reikalavimai nukreipti į tai, kad ieškovė savo lėšomis įrengtų kanalą, ant kurio atsakovai galėtų savo žemės sklypuose statyti naujus pastatus. Pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-176 patvirtintų Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 17 punktą šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, kelio sankasą ir dangą turi atstatyti savo lėšomis, taip pat sutvarkyti žemės savininkų ir naudotojų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus. Nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovams užtikrintos visos teisės, teisė ir į nuostolių atlyginimą, tačiau nesuteikta teisė į galimybę pasipelnyti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės sąskaita.

17.3.                       Tai, kad atsakovų keliami reikalavimai dėl atstumų nuo pastatų prieštarauja teisės aktams, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas atsakovų kviestas liudytojas UAB „Siena“ darbuotojas architektas A. J.; byloje yra pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacija, kurioje nurodoma, jog statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-309, 5 priede nustatyti horizontalūs atstumai yra privalomi tarp gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų pamatų ir naujai statomų inžinerinių tinklų. Teisės aktai neįtvirtina privalomumo taikyti Reglamento 5 priede nurodytus atstumus nuo paklausime nurodytuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių prekybos paskirties pastatų iki rekonstruojamo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklo dalių, tačiau visais atvejais atliekant statybos darbus privaloma nepažeisti esminių statinių (pastatų) reikalavimų. Teismo leidimas kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nereiškia, kad kompetentinga institucija nevykdys pareigos patikrinti projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams.

17.4.                      Ginčo žemės sklypams Nekilnojamojo turto registre yra nustatyta speciali žemės naudojimo šilumos tiekimo tinklų apsaugos sąlyga, nurodyta Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, ir ši nuostata yra imperatyvi. Pažymėtina, kad patys atsakovai pripažino, jog jie turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus.

17.5.                      Dėl atsakovų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ieškovė prarado galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų pagalba rekonstruojant šilumos tiekimo tinklus. Dėl to taip pat žymiai išaugo rangos kainos ir padidėjo šilumos kaina vartotojams. Pati ieškovė dėl to patiria ir patirs didelius finansinius praradimus. Atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai trukdo ieškovei įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo nuostatas mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams. Tokiais atsakovų veiksmais pažeidžiamas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statytojo teisę gauti leidimą atlikti visus su statybą leidžiančio dokumento gavimu susijusius veiksmus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo savininko sutikimo, aiškinimo ir taikymo

18.       Atsakovai kasaciniame skunde šią bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ginčija dviem aspektais. Pirma, atsakovai nesutinka su teismų vertinimu, kad jų 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinis sutikimas atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus taip, kad ieškovė galėtų kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal atsakovų siūlomus ieškovės teisės į jai priklausančių inžinerinių šilumos tinklų rekonstravimą įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Antra, atsakovų teigimu, teismai turėjo pareigą vertinti atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinio sutikimo turinį, nagrinėti ieškovės pateiktų projektinių siūlymų atitiktį statybą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms, įskaitant dėl neišlaikytų atstumų.

19.       Šalys neginčija, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį veiksmams, susijusiems su ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstrukcija, inter alia (be kita ko), kreiptis į įgaliotą valstybės instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento rekonstravimo darbams pagal ieškovės pateiktą projektą išdavimo, atlikti būtinas atsakovų sutikimas arba ieškovės ir atsakovų sutartis. Atsakovai neginčija, kad ieškovė turi teisę atlikti jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstravimo darbus, tačiau teigia, kad ši teisė turi būti įgyvendinta tik atsakovams priimtinu būdu, laikantis jų nustatytų sąlygų, išdėstytų atsakovų rašytiniame 2017 m. lapkričio 16 d. sutikime.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų į bylą pateiktą 2017 m. lapkričio 16 d. raštą, kuris pavadintas sutikimu (leidimu), pažymi, kad nors jo 6 punkte nurodoma, kad „Atsakovai sutinka, kad ieškovė <...> atliktų modernizavimo (rekonstravimo) darbus pagal projektą <...>“, šiame punkte nurodoma, kad pagal ieškovės pateiktus projektinius sprendinius atstumai, įtvirtinti teisės norminiuose aktuose, nėra išlaikomi. Taigi, nors atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. raštas pavadintas sutikimu, jis negali būti vertinamas kaip atsakovų duotas sutikimas ieškovei atlikti veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstrukcija pagal ieškovės pateiktą projektą. Net ir tuo atveju, jeigu šiame rašte nebūtų 6 punkto, jis galėtų būti vertinamas tik kaip atsakovų siūlymas ieškovei sudaryti susitarimą dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstrukcijos pagal ieškovės pateiktą projektą atlikimo, bet ne kaip leidimas atlikti su rekonstrukcija susijusius veiksmus, inter alia, kreiptis į įgaliotą valstybės instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento atlikti rekonstravimo darbus pagal ieškovės pateiktą projektą išdavimo.

21.       Vadinasi, šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovų į bylą pateiktas 2017 m. lapkričio 16 d. rašytinis sutikimas negali būti vertinamas kaip Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte minimas žemės sklypo savininko sutikimas, kuris būtinas norint gauti statybą leidžiantį dokumentą.

22.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.138 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais, inter alia, pripažindamas tas teises.

23.       Nagrinėjamoje byloje pareikšdama reikalavimus ieškovė siekė pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti veiksmus, susijusius su ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstrukcija, inter alia, kreiptis į įgaliotą valstybės instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento atlikti rekonstravimo darbus pagal ieškovės pateiktą projektą išdavimo.

24.       Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas, numatoma vykdyti statybos, inter alia, rekonstravimo darbus, statybą leidžiančiam dokumentui gauti valstybės įgaliotai institucijai turi būti pateikta sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant teisę statyti nebūtų pažeidžiamos žemės sklypo, kuriame numatoma vykdyti statybos darbus, savininko teisės, kad būtų suderinti statytojo ir žemės sklypo savininko interesai.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčą tarp statytojo ir žemės sklypo savininko, kai šie nesutaria dėl teisės statyti įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria ir kurio iš jų pozicija (reikalavimai) neatitinka interesų derinimo principo. Jeigu statytojas siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę (nagrinėjamoje byloje atlikti nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų, esančių atsakovui G. A. ir abiem atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, rekonstrukciją), žemės sklypo savininkas gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo, kaip žemės sklypo ir kitų jame esančių nekilnojamųjų daiktų savininko, teises ar teisėtus interesus. Žemės sklypo savininkas turi teisę neduoti sutikimo, tačiau nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atliekant statybos darbus bus pažeistos žemės sklypo savininko teisės ar teisėti interesai. Žemės sklypo savininkas, nesutikdamas su statytojo veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus.

26.       Esant statytojo ir žemės sklypo savininko interesų dėl statytojo turimos teisės įgyvendinimo išsiskyrimui labai svarbu ieškoti abiem asmenims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas asmenų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą asmenį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų.

27.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų (žemės sklypo savininko ir tame sklype esančių statytojui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų savininko) tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo.

28.       Šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, jog įvertinimas, ar ieškovės projektas atitinka statybą reglamentuojančias normas ir ar yra pagrindas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra Statybos įstatyme nurodytos institucijos kompetencija; teismo leidimas ieškovei kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą be savininkų (atsakovų) sutikimų savaime nereiškia, kad ieškovės projektas atitinka visus reikalavimus; projekto vertinimas ir sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento priėmimas yra kompetentingos institucijos sprendimas.

29.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos klausimai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 24–27 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti ieškovės pateiktus jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių šilumos tinklų rekonstravimo projektinius siūlymus, tačiau ne visa atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašto, kuris pavadintas sutikimu, turinio apimtimi, bet tiek, kiek juos atsakovai sieja su jų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių pažeidimu, kuris, atsakovų vertinimu, atsirastų, jeigu ieškovė įgyvendintų teisę rekonstruoti inžinerinius tinklus pagal jos pateiktą projektą.

30.       Kaip matyti iš atsakovų 2017 m. lapkričio 16 d. rašto, kuris pavadintas sutikimu, turinio, atsakovai kaip pažeidžiančius jų teises nurodo ieškovės inžinerinių tinklų rekonstrukcijos projekto sprendinius tiek, kiek, kaip patys atsakovai teigia, jais pažeidžiamas teisės aktuose nustatytas rekonstruojamų inžinerinių tinklų atstumas iki atsakovams nuosavybės teise priklausančių pastatų. Taip pat kaip reikšmingas ieškovės teisės rekonstruoti inžinerinius tinklus įgyvendinimo sąlygas, kurių nesilaikymas galėtų pažeisti atsakovų teises, atsakovai nurodo rekonstravimo darbų terminą ir tai, kad ieškovė privalo užtikrinti galimybę atliekant rekonstravimo darbus atsakovams patekti (prieiti, privažiuoti) į jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus.

31.       Kadangi bylą nagrinėję teismai šių reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių apskritai nevertino, t. y. nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovų nurodomus jų teisių suvaržymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista, naikinamos ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis).

32.       Nagrinėdami iš naujo bylą teismai privalo atsižvelgti į šios nutarties 24–27 punktuose pateiktus išaiškinimus. Jeigu būtų nustatyta, kad pagal ieškovės pateiktą inžinerinių tinklų rekonstravimo projektą atstumas tarp inžinerinių tinklų ir atsakovams nuosavybės teise priklausančių pastatų bus mažesnis nei iki rekonstrukcijos, teismai turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą bylose, kuriose sprendžiami gretimų sklypų savininkų ginčai, kilę vieno sklypo savininkui įgyvendinant teisę statyti statinius mažesniu nei teisės aktuose nustatytu minimaliu atstumu iki kito žemės sklypo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017 28 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018 44–45 punktus), pagal kurią gretimo sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo, kai rekonstruojamas statinys, jau esantis mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose, atstumu, ir mažinamos esamo atstumo iki sklypo ribos; nustatęs, kad dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, teismas privalo nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia, ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 8 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 23,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalis, kuria teismas tenkino ieškinį ir leido ieškovei AB „Šiaulių energija“ kreiptis į kompetentingą instituciją prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal projektą „Inžinerinių šilumos tiekimo tinklų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. III etapas“ be žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininko G. A. ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkų G. A. ir V. A. sutikimų ir priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo šią dalį bei dalį, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Gediminas Sagatys

        Donatas Šernas

        Algirdas Taminskas