Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-1036/2022

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00484-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.5.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kunčinskaitei,

nuteistojo E. Ž. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant E. Ž. tęsti darbą ar mokslą; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės vykdymo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 17 d.

Tuo pačiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteisti ir A. P. bei J. G., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei nuo 2018-02-02 apie 15:38 val. iki 2018-05-23 apie 10.51 val., iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo ir laikė dviejų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. mokėjimo kortelių: „VISA“, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų vardus, pavardes, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą, kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti ir kuriomis atsiskaitė už užsakymus (Nr. 900845132, 900925046, 900932013) internetiniame puslapyje www.bolia.com. Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, o būtent: jis (E. Ž.) siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, slėpdamas savo tapatybę, 2018-02-02 apie 15:38 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas galiniu įrenginiu, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotas jo motinos J. Ž. vardu, prisijungė prie Danijos Karalystėje registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com ir joje užsakė prekes: 599 eurų žalvarinį lubinį šviestuvą „Ball Multi Pendant“, 299 eurų vertės lubinį šviestuvą „Glasblase Pendel“ bei 49 eurus už gabenimo paslaugas, suformuodamas užsakymą Nr. 900845132 melagingai prisistatydamas E. V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), nurodė kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei elektroninį pašto adresą: (duomenys neskelbtini), po ko www.bolia.com pardavimų paslaugos sistemai pateikė save teisėtu mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų naudotoju, įvedė šios svetimos mokėjimo kortelės duomenis (mokėjimo kortelės naudotojo vardą, pavardę, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą - kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją - internetinėje parduotuvėje apmokėjo už įsigyjamas prekes ir jų pristatymą, tokiu būdu - apgaule savo naudai įgijo svetimą 898 eurų vertės turtą ir išvengė 49 eurų turtinės prievolės už gabenimo paslaugas. Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat E. Ž. nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, slėpdamas savo tapatybę, 2018-05-11 apie 21.57 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas galiniu įrenginiu, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotas jo motinos J. Ž. vardu, prisijungė prie Danijos Karalystėje registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com ir joje užsakė prekę: 299 eurų vertės suolą „Posea“ bei 59 eurus už gabenimo paslaugas, suformuodamas užsakymą Nr. 900925046 melagingai prisistatydamas A. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), nurodė kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei elektroninį pašto adresą: (duomenys neskelbtini), po ko www.bolia.com pardavimų paslaugos sistemai pateikė save teisėtu mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų naudotoju, įvedė šios svetimos mokėjimo kortelės duomenis (mokėjimo kortelės naudotojo vardą, pavardę, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą - kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją - internetinėje parduotuvėje apmokėjo už įsigyjamas prekes ir jų pristatymą, tokiu būdu - apgaule savo naudai įgijo svetimą 299 eurų vertės turtą ir išvengė 59 eurų turtinės prievolės už gabenimo paslaugas. Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat, jis (E. Ž.) nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, slėpdamas savo tapatybę, 2018-05-23 apie 10.51 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą programą siekiant nuslėpti savo tikrąjį prisijungimo IP adresą, prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), prie Danijos Karalystėje registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com ir joje užsakė prekes: 800 eurų vertės kilimą „Geometry“, 1049 eurų vertės kilimą „Salka“ bei 59 eurų vertės gabenimo paslaugas, suformuodamas užsakymą Nr. 900932013 melagingai nurodė neegzistuojančio asmens R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), duomenis, kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei elektroninį pašto adresą: (duomenys neskelbtini), po ko www.bolia.com pardavimų paslaugos sistemai pateikė save teisėtu mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų naudotoju, įvedė šios svetimos mokėjimo kortelės duomenis (mokėjimo kortelės naudotojo vardą, pavardę, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą - kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją - internetinėje parduotuvėje apmokėjo už įsigyjamas prekes ir jų pristatymą, tokiu būdu - apgaule savo naudai įgijo svetimą 1849 eurų vertės turtą ir išvengė 59 eurų turtinės prievolės už gabenimo paslaugas. Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. E. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą atliko formaliai, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, nenustatė jo (E. Ž.) konkrečių nusikalstamų veiksmų. Kaltinimai buvo pareikšti dėl 4 nusikalstamų veikų, tačiau teismas kiekvienos jų atskirai neanalizavo ir nevertino.

5.2. Pirmos instancijos teismo išvada, kad jis įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, niekuo nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas nenustatė konkrečių jo nusikalstamų veiksmų, kuriais pasireiškė nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad būtent jis, kaltinime nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. vasario 2 d. 15 val. 38 min., iki 2018 m. gegužės 23 d. 10 val. 51 min.) iš nenustatyto šaltinio įgijo dviejų svetimų mokėjimo priemonių duomenis, nenustatyta kokiu būdu jas įgijo, iš ko įgijo, kur jas laikė. Be to, įgijimo laikotarpis yra nepagrįstai ilgas. Akcentuojama, kad kratos metu paimtuose kompiuteriuose, telefonuose bei kitose laikmenose nerasta nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingos informacijos, bei duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes.

5.3. Byloje nėra duomenų, kad būtent jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 21 val. 57 min., 2018 m. gegužės 23 d. apie 10 val. 51 min., 2018 m. gegužės 23 d. 10 val. 51 min., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per IP adresą, registruotą J. Ž. vardu, o R. K. epizode pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta programa, siekdamas nuslėpti savo tikrąjį IP adresą, prisijungė prie internetinės svetainės www.bolia.com bei užsakė 599 eurų vertės žalvarinį šviestuvą, 299 eurų vertės lubinį šviestuvą, 49 eurų vertės gabenimo paslaugas, o taip pat 299 vertės suolą, 59 eurų vertės gabenimo paslaugas, o taip pat 299 eurų vertės suolą, gabenimo paslaugas bei du 800 eurų ir 1046 eurų vertės kilumus ir jų gabenimo paslaugas. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad būtent jis prisijungė prie kaltinime nurodytų IP adresų, jog būtent jis atliko užsakymus. Liko nenustatyta, kas atsiėmė užsakytas prekes, kaip kratos metu rasti daiktai atsirado jo naudojamame bute. Pirmos instancijos teismas nesigilino, ar šiuos daiktus galėjo užsakyti buto remontą bei jo apstatymo darbus atlikę statybininkai.

5.4. Akcentuojama, kad kaltinimas apgaulės būdu pasisavinus du kilimus nepagrįstas absoliučiai jokiais duomenimis. Kaltinime nurodyti kilimai jo gyvenamojoje vietoje nerasti, jie užsakyti nesinaudojant J. Ž. suteiktu IP adresu, o pas jį jokios įrangos, kuria būtų galima nuslėpti prisijungimo IP nerasta.

5.5. Kratų metu rastuose ir paimtuose, jam priklausančiuose įrenginiuose (kompiuteriuose, telefonuose) nerasta informacijos, kuri patvirtintų, jog jis kada nors būtų lankęsis www.bolias.com internetinėje svetainėje, nerasta duomenų, kad jis būtų naudojęsis kaltinime nurodytais telefono numeriais bei elektroninio pašto adresais. Liudytojų, galinčių patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat nėra.

5.6. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme E. Ž. paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. Ž., jis negyveno, interneto neužsakinėjo, bute nesilankė. Kaltinime nurodytu laikotarpiu tame bute gyveno statybininkai. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), persikėlė tik 2018 metų pabaigoje, kai butas jau buvo suremontuotas ir nupirkti visi baldai bei reikmenys, įskaitant ir kaltinime nurodytus daiktus. Šias aplinkybes patvirtino pirmos instancijos teisme apklaustos liudytojos J. Ž. ir I. Ž. Liudytojų parodymai nėra paneigti kitais įrodymais, todėl darytina išvada, kad svetimomis elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis galimai pasinaudojo buto remonto darbus atlikę statybininkai.

5.7. Pirmos instancijos teismo išvados, kad jo kaltę patvirtina draugiški santykiai su kitu kaltinamuoju A. P., negali būti jo kaltės įrodymu, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų bendravę, organizavę, planavę kaltinime nurodytų daiktų neteisėtą įsigijimą.

5.8. Vien faktas, kad kratos metu daiktai buvo rasti jo gyvenamojoje vietoje, nenustačius kokiu būdu jie ten atsirado, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, kad jo sutuoktinė praėjus pusei metų nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo atsiėmė siuntą, taip pat niekaip nepatvirtina jo kaltės. Pažymi, kad dėl to, jog jo sutuoktinė atsiėmė siuntą draugės I. B. vardu, kaltinimai niekam pareikšti nebuvo.

5.9. Elektroninių ryšių kontrolės metu užfiksuotas jo ir motinos J. Ž. 2019 m. sausio 5 d. pokalbis telefonu apie remontą ir kilimą, nepatvirtina jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Užfiksuotas pokalbis vyko praėjus pusei metų nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o jo turinys niekaip nesusijęs su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po to kai persikėlė gyventi į motinai priklausantį butą, vykdė remonto darbus jam priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apie ką ir buvo kalbama aptariamo pokalbio metu.

5.10. Pirmos instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kodėl jo ir jo motinos parodymus vertina kritiškai. Proceso metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, galintys patvirtinti ar paneigti jo ir jo motinos nurodytas aplinkybes.

5.11. Pirmos instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė teisiamojo posėdžio metu neištirtais įrodymais, konkrečiai neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-148-827/2022. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-148-827/2022 jis nepripažino aplinkybių, kad naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės yra ginčijamos apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas telefonas NOKIA su telefono numeriu, kuris buvo nurodytas darant užsakymą A. B. vardu, negali būti jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, nes byloje nenustatyta, ar šis telefonas priklausė jam, ar jo motinai, ar bute dirbusiems statybininkams.

6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. Ž. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Nuteistojo E. Ž. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad jis (E. Ž.) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. veikos)

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas E. Ž. grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis E. Ž. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo E. Ž. kaltė dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pateikto apeliacinio skundo motyvai nepaneigia.

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. Ž., jis negyveno, internetu neužsakinėjo ir bute nesilankė. Į minėta butą persikėlė gyventi tik 2018 metų pabaigoje, kai butas jau buvo suremontuotas ir nupirkti visi baldai bei reikmenys, įskaitant ir kaltinime nurodytus daiktus. Nuteistasis neigė, kad 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d., pasinaudodamas galiniu įrenginiu, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), registruotas jo motinos J. Ž. vardu, prisijungė prie Danijos Karalystės registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com ir joje užsakė du šviestuvus (2018 m. vasario 2 d.) ir suolą (2018 m. gegužės 11 d.). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo kaltę, bei liudytojų, galinčių patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes.

11. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios normos prasme teismo vidinis įsitikinimas susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

12. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad nagrinėjamu atveju liudytojų ar kitų duomenų, kurie galėtų tiesiogiai patvirtinti ar paneigti nuteistojo kaltę, nėra. Tačiau svarbu pažymėti, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020). Nors nuteistasis E. Ž. ir neigia savo kaltę, tačiau baudžiamojoje byloje esančių bei pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų būtent netiesioginių įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, padarytų 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 gegužės 11 d.

13. Vadovaujantis jau minėta teismų praktika, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2018 m. vasario 2 d. užsakymas Nr. 900845132 (žalvarinis lubinis šviestuvas „Ball Multi“ ir lubinis šviestuvas „Glasblase Pendel“ iš Danijos Karalystėje registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com buvo atliktas iš nuteistojo gyvenamosios vietos, pasinaudojant galiniu įrenginiu, kuriam buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), kuris registruotas nuteistojo E. Ž. motinos J. Ž. vardu. Iš to paties IP adreso atliktas ir 2018 m. gegužės 11 d. užsakymas Nr. 900925046 (suolas „Posea“) (1 t., b. l. 173–176). Minėtais užsakymais neteisėtai atliktų finansinių operacijų metu įgyti daiktai, t. y. žalvarinis lubinis šviestuvas „Ball Multi“ ir suolas „Posea“, kratos metu buvo rasti E. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 184–201; 4 t., b. l. 22–33, 34–49).

14. Apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno buto remontą bei jo apstatymo darbus atlikę statybininkai ir jie galėjo užsakyti kaltinime minimus daiktus, paneigia BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės naudojimo metu gauti duomenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nuteistojo motina J. Ž. skambina E. Ž. ir teiraujasi apie tai, ar remontas baigtas. Pokalbio metu J. Ž. klausia, kokius daiktus siųsti E. Ž., o konkrečiai paklausus kada siųsti kilimą „ar dabar <...> ar kai baigsite remontą?“, nuteistasis atsako, kad „beveik baigėm“ (4 t., b. l. 132–135). Pokalbio turinys byloja apie tai, kad buto remontu rūpinosi būtent nuteistasis E. Ž., o ne statybininkai, kurių kontaktinių duomenų negalėjo nurodyti nei pats nuteistasis, nei pirmosios instancijos teisme apklausta jo motina J. Ž. Teisėjų kolegijos vertinimu tai paneigia nuteistojo E. Ž. versiją, kad jis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), persikėlė pasibaigus remonto darbams ir esant visiems daiktams, tame tarpe ir nurodytiems kaltinime. Tokie nuteistojo parodymai laikytini jo gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoto J. Ž. ir E. Ž. jau aptarto pokalbio matyti, kad nuteistasis įtardamas, jog jų pokalbiai galimai kontroliuojami, bando kuo greičiau pokalbį baigti, pokalbio metu triukšmauja, t. y. rėkia, J. Ž. pasakius, kad „Čia tavo (teismo pastaba – E. Ž.) pavardė buvo“ nuteistasis pradeda keiktis, sakydamas, kad ne jo pavardė buvo, kad ji (teismo pastaba – J. Ž.) čia neminėtų ir nešnekėtų. Atsižvelgiant į tai ir vertinant aukščiau aptarto pokalbio turinį kitų aplinkybių kontekste, darytina abejonių nekelianti išvada, kad kaltinime nurodyto buto remonto ir apstatymo darbais rūpinosi būtent nuteistasis E. Ž.. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad E. Ž. versija, jog tuo pačiu metu jis rūpinosi kito objekto remontu buvo iškelta tik apeliacinio proceso metu, taip bandant paneigti pirmos instancijos teismo išvadas. Be to, apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

15. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo E. Ž. kaltę dėl 2018 m. gegužės 18 d. įvykdytos nusikalstamos veikos netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ši nusikalstama veika buvo įvykdyta panaudojant E. Ž. pažįstamos A. B. asmens duomenis. A. B. yra nuteistojo E. Ž. sutuoktinės I. Ž. draugė, su kuria ji bendraudavo ir socialiniuose tinkluose (4 t., b. l. 1–7). Nuteistajam buvo žinoma apie sutuoktinės ir minėtos ukrainietės bendravimą, jis žinojo jos asmens duomenis, ką jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo rastas telefonas su numeriu, kuris buvo panaudotas vykdant 2018 m. gegužės 11 d. užsakymą. Taigi, E. Ž. žinojo A. B. asmens duomenis, jo bute rastas telefonas su numeriu, kuris buvo panaudotas vykdant užsakymą. Apelianto versiją, kad telefoną galėjo palikti bute remontą atlikę ukrainiečiai ar pati A. B., paneigia šio nuosprendžio 14 punkte išdėstyti argumentai, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad buto remontu rūpinosi pats apeliantas. Svarbu pažymėti ir tai, kad apelianto E. Ž. motina J. Ž., bute esančiame (duomenys neskelbtini), nei buto remonto metu, nei jį pabaigus negyveno, kaip pati nurodė lankėsi labai retai, todėl apelianto versija, kad rastas telefonas gali priklausyti jo motinai, teisėjų kolegijos neįtikina. Svarbu akcentuoti ir tai, kad telefonas Nokia su numeriu, kuris buvo panaudotas vykdant 2018 m. gegužės 18 d. užsakymą, apelianto bute buvo rastas jau gerokai po to, kai jo namuose buvo baigtas remontas, ir jokie pašaliniai asmenys jame lankytis negalėjo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo sutuoktinės I. Ž. ir motinos J. Ž. parodymus, duotus jas apklausiant pirmosios instancijos teisme metu, pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad parodymai vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija minėtų liudytojų parodymų nelaiko patikimais, vertina kaip neobjektyvius bei neįtikinančius ir jais nesivadovauja, kadangi jų nepatvirtina kiti ištirti ir įvertinti bylos duomenys. Priešingai, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės E. Ž. artimųjų parodymai prieštarauja nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantiems - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautiems duomenimis, kurių turinys aptartas šio nuosprendžio 14 punkte.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas, grįsdamas E. Ž. kaltę, nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-148-827/2022, kuris šioje byloje neturi ir negali turėti prejudicinės galios. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog jo bendravimas su kitu nuteistuoju šioje byloje A. P. negali pagrįsti jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir nesiremiant kitoje byloje priimtais procesiniais sprendimais ir bendravimo faktu su kitu nuteistuoju, duomenų, kurie nurodyti šio nuosprendžio 10-15 punktuose ir kurie pripažinti įrodymais, sudarančiais nuoseklią įrodomąją bei loginę grandinę, pakanka nuteistojo E. Ž. objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. epizodai).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 23 d. veika)

18. Nuteistasis E. Ž. apeliaciniu skundu taip pat prašo jį išteisinti ir dėl jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2018 m. gegužės 23 d. epizodas) padarymo, teigdamas, kad kaltinamas dėl apgaulės būdu neteisėtai atliktos finansinės operacijos, kurios metu įgyti du kilimai, nepagrįstas jokiais duomenimis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiais apelianto argumentais.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad E. Ž., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent, 2018 m. gegužės 23 d. apie 10.51 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą programą siekiant nuslėpti savo tikrąjį prisijungimo IP adresą, prisijungė iš IP adreso (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), prie Danijos Karalystėje registruotos kompanijos „Bolia International A/S“ internetinės svetainės www.bolia.com ir joje užsakė prekes: 800 eurų vertės kilimą „Geometry“, 1049 eurų vertės kilimą „Salka“ bei 59 eurų vertės gabenimo paslaugas, suformuodamas užsakymą Nr. 900932013 melagingai nurodė neegzistuojančio asmens R. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), duomenis, kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei elektroninį pašto adresą: (duomenys neskelbtini), po ko www.bolia.com pardavimų paslaugos sistemai pateikė save teisėtu mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų naudotoju, įvedė šios svetimos mokėjimo kortelės duomenis (mokėjimo kortelės naudotojo vardą, pavardę, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą – kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją - internetinėje parduotuvėje apmokėjo už įsigyjamas prekes ir jų pristatymą, tokiu būdu - apgaule savo naudai įgijo svetimą 1849 eurų vertės turtą ir išvengė 59 eurų turtinės prievolės už gabenimo paslaugas.

20. Pirmosios instancijos teismas kaltinimą E. Ž. padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 23 d. epizodas), iš esmės grindė tuo, kad sutampa neteisėtai atliktiems užsakymams pateikti mokėjimo kortelės duomenys, t. y. kad ta pačia mokėjimo kortele „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) – ir 2018 m. vasario 2 d. buvo atliktas užsakymas, prisistatant E. V., ir 2018 m. gegužės 23 d. atliktas užsakymas, melagingai nurodant neegzistuojantį asmenį R. K.. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Ž. atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 23 d. epizodas), iš esmės yra grindžiamas tik prielaidomis, o teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, jog E. Ž. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

21. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, MesseguéandJabardo v. Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001 ir kt.).

22. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, apelianto kaltės dėl 2018 m. gegužės 23 d. epizodo niekaip nepatvirtina 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. vasario 2 d. užsakymams atlikti pateikti sutampantys mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Pažymėtina, kad dėl 2018 m. vasario 2 d. epizodo E. Ž. pripažintas kaltu, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, paminėtus procesinio sprendimo 21 punkte, tuo tarpu duomenų (tiek tiesioginių, tiek netiesioginių), patvirtinančių, kad būtent apeliantas 2018 m. gegužės 23 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis užsakė 800 eurų vertės kilimą „Geometry“, 1049 eurų vertės kilimą „Salka“ bei 59 eurų vertės gabenimo paslaugas, suformuodamas užsakymą Nr. 900932013, pateikdamas save teisėtu mokėjimo kortelės „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų naudotoju ir įvesdamas šios svetimos mokėjimo kortelės duomenis, baudžiamojoje byloje nėra.

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nekaltumo prezumpcijos bei bendruoju baudžiamosios teisės ,,in dubio pro reo“ (kas be kita ko reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis) principais, bei atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai šioje dalyje išimtinai pagrįsti tik viena tikėtino pobūdžio prielaida, daro išvadą, jog apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje

24. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. Ž. veiksmus ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad E. Ž. kaltinime nurodytu metu neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent iš nenustatyto šaltinio neteisėtai įgijo ir laikė dviejų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. mokėjimo kortelių: „VISA“, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų vardus, pavardes, numerį, galiojimo laiką bei CVV/CVC kodą, kurių tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti ir kuriomis atsiskaitė už užsakymus (Nr. 900845132, 900925046, 900932013) internetiniame puslapyje www.bolia.com.

25. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvadų dalis dėl E. Ž. neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinėms operacijoms inicijuoti, įgijimo ir laikymo iš esmės preziumuojama. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atskirai neišskyrė, nevertino ir nemotyvavo argumentų dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas nuteistajam E. Ž. inkriminuotus veiksmus pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą kaltinimą vertino ne atskirai, o bendrame kontekste, t. y. konstatavęs, kad E. Ž., naudodamasis svetimų elektroninių mokėjimų priemonių duomenimis (mokėjimo kortelėmis „VISA“ (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) užsakė prekes, padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą prielaidą, kad jis turėjo ir įgyti bei laikyti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, dėl ko E. Ž. ir nuteisė pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

26. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už eilę alternatyvių straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, tame tarpe ir už vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėtą įgijimą bei laikymą. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų savininko arba turėtojo sutikimo. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant veikų pavojingumą ir norint taip veikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-85-518/2018). 

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamoje byloje nustatytos prieš tai aptartos aplinkybės, kad nuteistasis E. Ž. 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų mokėjimo priemonių duomenis (mokėjimo kortelių „VISA“ (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis), savaime nereiškia, kad nuteistasis neteisėtai įgijo ir laikė šiuos duomenis. Minėtų mokėjimo kortelių duomenų panaudojimas neįrodo nei jų įgijimo (gavimo) būdo, nei laikymo (buvimo) nuteistojo žinioje aplinkybių, nei nuteistojo tiesioginės tyčios buvimo. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų kaip ir kada nuteistasis įgijo ir laikė mokėjimo kortelių „VISA“ (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, o daryti tikėtiną išvadą, vadovaujantis tik šių duomenų panaudojimo faktu, byloje nesant neginčijamų ir objektyvių nuteistojo kaltumo įrodymų, nepakanka konstatuoti E. Ž. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

28. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nustačius kelias iš BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvių veikų (kaip nagrinėjamu atveju – įgijimas ir laikymas) kiekviena iš jų yra savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu, ir turi būti įrodinėjama bei nustatoma. Vieną iš alternatyvių veikų išvesti iš kitos nustatytos veikos draudžia įrodinėjimo taisyklės. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog toks pat išaiškinimas pateiktas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-106-165/2015, kurioje nurodoma, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (šiuo konkrečiu atveju iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius konkrečių, neteisėtų nuteistojo E. Ž. veiksmų įgyjant ir laikant mokėjimo kortelių „VISA“ (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis vien tik minėtų duomenų panaudojimu, darė prielaidą, kad E. Ž. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti. Nurodytų aplinkybių pagrindu nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir E. Ž. dėl šio kaltinimo išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl E. Ž. paskirtos ir skirtinos bausmės

30. Panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 23 d. veika), 214 straipsnio 1 dalį, panaikinama ir nuosprendžio dalis dėl už šias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, jų bendrinimo bei keičiama nuosprendžio dalis dėl nuteistajam už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo.

31. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nors apeliaciniame skunde atskirai klausimas dėl už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei jų bendrinimo nebuvo keliamas, tačiau apeliaciniu skundu buvo prašoma peržiūrėti teismo nuosprendį visa apimtimi ir jį panaikinti bei nuteistąjį išteisinti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes.

32. Pirmosios instancijos teismas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. veikos) padarymą E. Ž. paskyrė po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmes, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. veikos) – po 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo bausmes, t. y. sankcijose nustatytus laisvės atėmimo bausmės dydžius artimus minimaliems. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, sutapčiai, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta po 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės, pridedant įstatyme numatytą minimalų laisvės atėmimo dydį, t. y. po 3 (tris) mėnesius. Paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant įpareigojimus.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skiriant bausmes už nusikalstamas veikas įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas aplinkybes. Nuteistajam E. Ž. nustatant bausmę ir jos dydį buvo atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo E. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis teistas, baustas administracine tvarka, yra dirbantis, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje, apylinkės teismas nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam minimui, ir bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. Ž. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. epizodai), paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos ir atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę.

34. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad nors E. Ž. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gegužės 23 d. epizodas)  214 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, tačiau jam paskirtos bausmės dėl 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. epizodų pirmosios instancijos teismo yra subendrintos tinkamai, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad E. Ž. yra pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės tik už konkrečias veikas, o dėl kitų veikų jis yra išteisinamas, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. epizodai), subendrinta esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, po ko vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežčiausios 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies prideda kitą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. 3 (tris) mėnesius, ir paskiria galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

35. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi. Prokuroras apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą, jog pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo klausimo nesvarsto ir dėl to nepasisako.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

36. Tuo pačiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. P.. Nors nuosprendis dėl A. P. apeliacine tvarka nėra apskųstas, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl R. Z. vardu vykdyto užsakymo ne pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kaip buvo kaltintas, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, nuosprendyje išdėstytų motyvų ir argumentacijos akivaizdu, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri nekeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl aptartas netikslumas pašalintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Išteisinti E. Ž. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, jog E. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. gegužės 23 d. R. K. vardu vykdyto užsakymo), ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Išteisinti E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. gegužės 23 d. R. K. vardu vykdyto užsakymo), kadangi neįrodyta, jog E. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. gegužės 23 d. R. K. vardu vykdyto užsakymo), ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Išteisinti E. Ž. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. gegužės 23 d. R. K. vardu vykdyto užsakymo), kadangi neįrodyta, jog E. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. gegužės 23 d. R. K. vardu vykdyto užsakymo) subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria prie 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pridėtos kitos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, pridedant įstatyme numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. po 3 (tris) mėnesius, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. veikos) ir apėmimo būdu subendrintas, subendrinti iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti kitos paskirtos laisvės atėmimo bausmės minimalią dalį, t. y. 3 (tris) mėnesius, ir paskirti E. Ž. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

        Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, išdėstant taip:

        „A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, dėl R. Z. vardu vykdyto užsakymo ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. <...> Pagal nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo, ir BK 215 straipsnio 1 dalyje 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo dėl R. Z. vardu vykdyto užsakymo, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.“.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                                                 Ugnė Gailiūnienė

  Mindaugas Povilanskas

           Giedrė Telksnienė