Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-20][nuasmeninta nutartis byloje][e2VP-1693-946-2017].docx
Bylos nr.: e2VP-1693-946/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Kategorijos:
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

                                                                     Civilinė byla Nr. e2VP-1693-946/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00738-2015-3

                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10

(S)

 

 

 

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. spalio 17 d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant atsakovės J. D. atstovui advokatui Albinui Čeplinskui,

atsakovei J. D., ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

 

              Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovė J. D. prašo įskaityti ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ neginčijamą 4490,04 Eur reikalavimą atsakovės atžvilgiu ir atsakovės J. D. neginčijamą 742,70 Eur reikalavimą ieškovės atžvilgiu ir išdėstyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi priteistą žalos atlyginimo dalį dėl likusios neįskaitytos 3747,34 Eur sumos nustatant, kad 3747,34 Eur žala ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ turi būti išmokėta lygiomis dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, mokant ketvirčiais po 468,41 Eur į ieškovės sąskaitą.

Prašyme nurodė, kad nors priteista suma atlyginti žalą yra sąlyginai nedidelė, tačiau dėl atsakovės gaunamų mažų pajamų ji negali šios sumos sumokėti iš karto ar per trumpą laikotarpį. Atsakovė yra senyvo amžiaus, gauna senatvės pensiją, jos mėnesinės pajamos sudaro 208,04 Eur, todėl dabartiniu metu ji yra nepajėgi iškart ar artimiausiu metu padengti priteistą žalą. Tuo tarpu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra juridinis asmuo kurio profesinė veikla yra draudimo paslaugos, t. y. veikia padidintos rizikos verslo sektoriuje. Įmonė įsiskolinimų nėra užfiksuota, manytina, kad ieškovės finansinė būklė yra gera, todėl prašomas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas per teisingą 24 mėn. terminą nepažeis išieškotojos interesų, tuo pačiu atitiks šalių interesų pusiausvyrą. Manytina, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, o skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels ieškovei pernelyg didelių neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant, jog atsakovės įsipareigojimai ieškovei pagal Kauno apygardos teismo nutartį sudaro 4490,04 Eur, tuo tarpu ieškovės įsipareigojimai atsakovei sudaro 742,70 Eur, ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsakovei, todėl atlikus įskaitymą atsakovės reikalavimas ieškovės atžvilgiu pasibaigia, o atsakovės vykdytinų įsipareigojimų ieškovės naudai dalis sumažėja iki 3747,34 Eur.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė J. D.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Atsakovė J. D. atstovaujama atstovo advokato Albino Čeplinsko.

              Teismo posėdžio metu atsakovės J. D. atstovas advokatas Albinas Čeplinskas palaikė prašymą, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Su ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą nurodytais argumentais nesutinka. Nuo žalos padarymo dienos praėjo 57 mėnesiai, tačiau tarp šalių atsiskaitymas užtruko ne nuo išimtinai nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Atsakovė, nors ir pavėluotai, kreipėsi teisinės pagalbos, prieš tai buvo surašiusi 5 pretenzijas, kurias nagrinėjo AB „Lietuvos draudimas“ vietinis filialas, tiek AB „Lietuvos draudimas“ centrinė būstinė, tačiau šios pretenzijos nebuvo patenkintos, pasinaudojant kvalifikuota pagalba buvo bandoma inicijuoti ikiteisminį tyrimą tikrajai ir objektyviai gaisro priežasčiai nustatyti. Tik beveik po 3 metų, t. y. išlaikant senaties terminą, pati ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, atsakovė dėl teisinio neišprusimo kreipėsi teisinės pagalbos jau ginčui atsiradus teisme. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl privalomo bylos nagrinėjimo sustabdymo, taip pat keletas teismo posėdžių neįvyko be atsakovės kaltės, be to, atsakovė naudojosi visomis teisinėmis galimybėmis skųsti sprendimus kasacine tvarka ir iki kasacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo nebuvo aiškus šios žalos atlyginimo dydis, todėl negalima teigti, kad atsakovė vengė atlyginti ieškovei žalą. Neabejotinai, atsakovės turima namų valdos dalis, pastatai priskiriami prie didelės vertės turto, tačiau atsakovė pagal sveikatos būklę, kitų pajamų, išskyrus gaunamą senatvės pensiją, neturi, be to, gaisru didžiausia žala buvo padaryta atsakovės namų valdos daliai, kuri iki šiol dar nėra iki galo atkurta. Atsakovė neneigia savo pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau gali tai padaryti pagal galimybes. Atsakovė suabejojo dėl savo galimybės gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalba dėl turimo nekilnojamojo turto, todėl dėl jos nesikreipė. Be to, vykdant sprendimo vykdymo eigoje išieškojimą, ieškovo darbo jėgos resursai ir skolos mokėjimo kontrolės kaštai nepadidėtų, kadangi mokėjimai vykdomi per atsiskaitomąją banko sąskaitą, atliekant pavedimus ir mokėjimus išdėsčius priteistą sumą. Be to, išdėsčius sprendimo įvykdymą, nebūtų pagrindo antstoliui išieškoti visą sumą iš karto bei imtis priverstinio pobūdžio išieškojimo priemonių, kas labai apsunkintų atsakovės pragyvenimo galimybes.

              Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Atsiliepime į atsakovės prašymą nesutiko, jog teismo sprendimo vykdymas atsakovės J. D. atžvilgiu dėl 4490,04 Eur skolos būtų išdėstytas, kadangi būtų pažeistas kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principas. Taip pat nurodė, kad nuo žalos padarymo dienos praėjo beveik 5 metai, per tą laiką skolininkė nėra sumokėjusi nei vienos žalos atlyginimo įmokos, nors žala padaryta dėl atsakovės kaltės, todėl, elgdamasi sąžiningai, atsakovė galėjo atlyginti bent neginčijamą žalos dalį. Atsakovė turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, ji nėra pateikusi įrodymų (sąskaitų išrašų bankuose, duomenis, jog negauna pajamų už deklaruojamus pasėlius ir pan.), kurie patvirtintų jos sunkią materialinę padėtį. Bylų, kuriuose yra išdėstyti skolininkams mokėjimai, administravimas, ieškovui sudaro papildomas išlaidas bei reikalauja papildomų darbo jėgos resursų, esant masiniam bylų srautui, šie papildomi kaštai neigiamai veikia bendrovės skolų išieškojimo sąnaudų rezultatus, o teismo sprendimo vykdymas per antstolį nepareikalaus iš išieškotojo papildomų darbo jėgos resursų ir skolos mokėjimo kontrolės kaštų, kurių ieškovas iki šios dienos nėra net minimaliais išieškojęs. Ieškovė nevykdė mokėjimo atsakovei 742,70 Eur sumai, kadangi atsakovė atsisakė atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą ir atsiskaityti šalims tuo pačiu metu.

              Prašymas tenkintinas iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės J. D. priteisė 3203,20 Eur žalos atlyginimą, 262,84 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 214,19 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 810,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės 11,89 Eur ir iš atsakovės 4,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

              Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą – padidino priteistą iš atsakovės J. D. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ žalos atlyginimą iki 3909,19 Eur, palūkanų dydį iki 320,77 Eur, bylinėjimosi išlaidas iki 260,08 Eur, taip pat sumažino iš AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei J. D. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 742,70 Eur. Kitoje dalyje sprendimas paliktas nepakeistu.

              Atsakovė J. D. prašo įskaityti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ neginčijamą 4490,04 Eur reikalavimą atsakovės atžvilgiu ir atsakovės J. D. neginčijamą 742,70 Eur reikalavimą ieškovės atžvilgiu ir išdėstyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi priteistą žalos atlyginimo dalį dėl likusios neįskaitytos 3747,34 Eur sumos nustatant, kad 3747,34 Eur žala ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ turi būti išmokėta lygiomis dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, mokant ketvirčiais po 468,41 Eur į ieškovės sąskaitą.

              Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas gali būti atliekamas vienos šalies pareiškimu, o tai reiškia, kad kita prievolės šalis neprivalo pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Vienos šalies pareiškimu kaip vienašaliu sandoriu pakeičiami ar nutraukiami prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko, turėjusių priešpriešinių vienarūšių įskaitytinų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2001). Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad yra įstatyme nustatytos sąlygos priešpriešinių reikalavimų įskaitymui - nagrinėjamu atveju abu reikalavimai priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti, nėra ginčo dėl atsakovės J. D. įsiskolinimo dydžio ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, todėl atsakovės prašymas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ neginčijamą 4490,04 Eur reikalavimą atsakovės atžvilgiu ir atsakovės J. D. neginčijamą 742,70 Eur reikalavimą ieškovės atžvilgiu įskaityti, tenkintinas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

              Atsakovė taip pat prašo išdėstyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi priteistą žalos atlyginimo dalį dėl likusios neįskaitytos 3747,34 Eur sumos nustatant, kad 3747,34 Eur žala ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ turi būti išmokėta lygiomis dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, mokant ketvirčiais po 468,41 Eur į ieškovės sąskaitą.

              Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015). CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

Šiuo atveju atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dvejiems metams, motyvuodama sudėtinga savo turtine padėtimi, kurią sieja išimtinai su pajamomis (gaunama senatvės pensija), taip pat pateikia tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie 209,04 Eur dydžio kas mėnesį gaunamą senatvės pensiją. Jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą, gaunamas kitas pajamas, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, jog vien atsakovės bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas nepagrįstai ilgam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje teismui nepateikta jokių duomenų apie atsakovės turimą nekilnojamąjį, registruotiną kilnojamąjį turtą, gaunamas kitas pajamas (išrašų iš banko sąskaitų), nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė savo vardu turi nekilnojamojo turto, taip pat jos turto ir metinių pajamų lygis viršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jai teismo sprendimu priteistas žalos sumokėjimas galėtų būti išdėstytas jos prašomam laikotarpiui - net dvejiems metams. Sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, tačiau ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteista pakankamai didelė suma ieškovei – 4490,04 Eur. Atsakovės pateikti duomenys iš dalies patvirtina jos šiuo metu esančią sudėtingą turtinę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dėtų maksimalias pastangas įvykdyti sprendimą, iki šiol nėra atlyginusi ieškovei bent dalies ieškovės patirtos žalos.

Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (nagrinėjamu atveju atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad skolininko padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Nesant ieškovės sutikimo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti, spręstina, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovės pageidaujamam terminui, t .y. net dvejiems metams, pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, taip pat neabejotinai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė iki šiol nėra atlyginusi ieškovei bent dalies ieškovės patirtos žalos daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies, išdėstant sprendimo įvykdymą ne 24, kaip to prašo atsakovė, o 12 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnio 1, 2 dalys).

Šiame kontekste primintina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir prasidėjus vykdymo procesui.

Vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, 290- 292 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

Prašymą patenkinti iš dalies.

Įskaityti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 4490,04 Eur reikalavimą atsakovei J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. D. 742,70 Eur reikalavimą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, nustatytus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi.

Pripažinti po įskaitymo atsakovės J. D. reikalavimą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ pasibaigusiu, o ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą atsakovei J. D. sumažėjusiu iki 3747,34 Eur.

Išdėstyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi, įvykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant atsakovei J. D. sumokėti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ kas mėnesį po 312,28 Eur (tris šimtus dvylika eurų 28 ct), pradėti mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                       Arūnas Purvainis


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • 2A-186/2011
  • 2A-911/2014
  • 2-1533-302/2015
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • 3K-3-594/2006